Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis susitikime su Enrique A. Manalu (Enrike A. Manalu) taip pat aptarė ekonominį bendradarbiavimą ir saugumo situaciją.

Ministras teigė, kad Lietuva yra pasirengusi pradėti vystyti dvišalius projektus su Filipinais ekonominio bendradarbiavimo ir saugumo srityse, minėjo, kad Lietuvos patirtis energetikoje gali būti naudinga siekiant atsilaikyti prieš agresyvius Kinijos veiksmus Pietų Kinijos jūroje bei pakvietė Filipinų atstovus dalyvauti Vilniuje vyksiančioje kovos prieš ekonominę prievartą konferencijoje.

„Mes matome Filipinus kaip augančią, stabilizuojančią jėgą ASEAN ir platesniame regione. Lietuva nori plėsti ir gilinti mūsų partnerystę diversifikuodama tiekimo grandines, stiprindama ekonominį saugumą ir kartu gindama taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak URM, tai pirmasis istorijoje Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas į Filipinus.

G. Landsbergis taip pat pasveikino nuoseklią Filipinų poziciją paremiant visas Jungtinių Tautų rezoliucijas dėl Ukrainos ir akcentavo, kad saugumo grėsmės Pietų Kinijos jūroje ir karas prieš Ukrainą yra „revizionistinių jėgų mesti iššūkiai, į kuriuos privaloma atsakyti vieningai“.

„Taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka pasaulyje išliks tik Ukrainos pergalės atveju ir kai Rusija atsakys už visus tarptautinės teisės pažeidimus. Turime padėti atsilaikyti Ukrainai, tai suteiks galimybę sumažinti ir spaudimą Pietų Kinijos jūros regione“, – teigė G. Landsbergis.

Susitikime aptartas potencialas plėsti ekonominį bendradarbiavimą lazerių, informacinių technologijų, akademinių mainų, kultūros ir sporto srityse.

Abu ministrai taip pat dalyvavo Lietuvos ir Filipinų krepšinio ir futbolo federacijų bendradarbiavimo memorandumų pasirašyme.

Vėliau trečiadienį susitikęs su Filipinų energetikos ministru Raphaeliu Lotilla (Rafaeliu Lotilja) Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pristatė Lietuvos patirtį kelyje į energetinę nepriklausomybę ir pasiūlė bendradarbiauti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų vystymo srityje.

Turime padėti atsilaikyti Ukrainai, tai suteiks galimybę sumažinti ir spaudimą Pietų Kinijos jūros regione.

„Terminalo statyba ne tik ženkliai padidino Lietuvos energetinį saugumą, bet ir suteikė mums vertingą ekspertinę patirtį, kuria galime pasidalinti su Filipinais“, – teigė G. Landsbergis.

Kaip skelbia URM, Lietuvos verslas turi tarptautinės patirties SGD importo terminalų projektuose Brazilijoje, Italijoje, Kolumbijoje, Kroatijoje, Vokietijoje ir siekia dalyvauti naujų projektų vystyme ir eksploatavime.

Praėjusiais metais Filipinų priimtame Nacionaliniame energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo 2023–2050 metų plane yra įtvirtinta SGD svarba šalies energetiniam saugumui. Filipinai iš viso planuoja pasistatyti septynis SGD terminalus, pirmieji du jau pradėjo veiklą.

G. Landsbergio vizito metu taip pat planuojami susitikimai su šalies prezidentu Ferdinandu Marcosu (Ferdinandu Markosu), prekybos ir pramonės ministrais, su Manilos kardinolu Jose F. Advincula (Chose F. Advinkula), Gynybos ministerijos atstovais bei Filipinų verslo asociacija.

2023-aisiais Lietuvos ir Filipinų prekybos apyvarta siekė 24 mln. eurų – maždaug dešimtadaliu mažiau, nei  2022 metais. Paslaugų eksportas į Filipinus 2023-iaisiais augo beveik dukart ir siekė 10,3 mln. Eur.

Iš Filipinų ministras vyks vizito į Pietų Korėją, kur bus inauguruota Lietuvos ambasada Seule, vyks susitikimai su naujuoju Korėjos užsienio reikalų ministru Cho Tae-yul (Čo Taejulu).

Trys lyderiai Kinijos veiksmus pavadino pavojingais ir agresyviais.

J. Bidenas sutvirtino JAV saugumo įsipareigojimus Pietų Kinijos jūroje, pasikartojančioms kinų ir filipiniečių laivų konfrontacijoms kurstant nuogąstavimus dėl platesnio masto konflikto.

„Bet koks Filipinų lėktuvų, laivų ar ginkluotųjų pajėgų užpuolimas Pietų Kinijos jūroje aktyvuotų mūsų bendros gynybos sutartį“, – sakė J. Bidenas, Baltuosiuose rūmuose susitikęs su Filipinų prezidentu Ferdinandu Marcosu (Ferdinandu Markosu) jaunesniuoju ir Japonijos premjeru Fumio Kishida (Fumiju Kišida).

Vis ambicingesnė Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nepaisydama kitų šalių, įskaitant Filipinus, pretenzijų ir tarptautinio sprendimo, kad jos pozicija neturi teisinio pagrindo.

Ši įtampa drauge su ginklų žvanginimu dėl Kinijos pretenzijų į savarankišką Taivaną paskatino J. Bideną stiprinti aljansus šiame regione.

Po J. Bideno surengto trišalio susitikimo Vašingtone Pekinas penktadienį sukritikavo Jungtines Valstijas, Japoniją ir Filipinus, ir gynė savo veiksmus Pietų Kinijos jūroje kaip teisėtus.

„Kinija griežtai nepritaria [tam, kad] atitinkamos šalys manipuliuoja bloko politika, ir griežtai nepritaria jokiam elgesiui, kuriuo provokuojama [...] ir [kuris] kenkia kitų šalių strateginiam saugumui bei interesams“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

„Pavojingas ir agresyvus“

JAV, Japonijos ir Filipinų lyderiai, susėdę prie pasagos formos stalo įspūdingoje  Baltųjų rūmų Rytinėje salėje, savo susitikimą pavadino istoriniu.

Tiesiogiai nepaminėdami Kinijos, jie savo aljansą vaizdavo kaip taikos ir demokratijos pamatą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kaip kontrastą autoritariškam Pekinui.

F. Marcosas, kuris laikomas artimesniu Vašingtonui už pirmtaką, labiau Kinijos pusėn linkusį Rodrigo Duterte (Rodrigą Dutertę), sakė, kad visi trys lyderiai yra „tvirtai įsipareigoję dėl taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos“.

F. Kishida sakė, kad „daugiasluoksnis bendradarbiavimas yra būtinas“ ir kad „šiandienos susitikimas pateks į istoriją“.

Po susitikimo lyderiai vėlai ketvirtadienį paskelbė „Pareiškimą dėl bendros vizijos“. Jame išdėstyta virtinė bendradarbiavimo ekonomikos ir gynybos srityse iniciatyvų, smerkiamas Kinijos „pavojingas ir agresyvus elgesys Pietų Kinijos jūroje“.

Pareiškime sakoma, kad trys šalys drauge su partnerėmis, tokiomis kaip Australija, rengs bendras karinio jūrų laivyno pratybas.

Jungtinės Valstijos turi bendros gynybos paktą su Manila, tačiau nuogąstaujama, kad jo gali laukti išbandymas tvyrant didelei įtampai, ypač dėl Antrosios Tomo seklumos – atokaus rifo Spratlio salose.

Bet koks Filipinų lėktuvų, laivų ar ginkluotųjų pajėgų užpuolimas Pietų Kinijos jūroje aktyvuotų mūsų bendros gynybos sutartį.

JAV, Japonijos ir Filipinų pareiškime nurodoma, jog lyderiai išreiškė rimtą susirūpinimą tuo, kad Kinija nuolat trukdo Filipinų laivams naudotis navigacijos laisve atviroje jūroje ir trikdo tiekimo linijas į Antrąją Tomo seklumą. „Tai yra pavojingas ir destabilizuojamas elgesys“, – pabrėžė lyderiai.

„Nepasitikėjimas savimi“

Trišalis susitikimas įvyko kitą dieną po to, kai J. Bidenas surengė prašmatnų valstybinį vizitą F. Kishidai ir paskelbė apie istorinį ryšių su Japonija gynybos srityje išplėtojimą siekiant atsverti vis didesnes Kinijos ambicijas.

F. Kishida anksčiau ketvirtadienį kreipėsi į JAV Kongresą ir paragino amerikiečius įveikti nepasitikėjimą savimi dėl savo, kaip pasaulinės galios, vaidmens.

Šįkart tiesiogiai įspėdamas dėl Kinijos iškilimo lemiamos rizikos, F. Kishida sakė, kad Japonija, iš kurios po Antrojo pasaulinio karo kuriam laikui buvo atimta teisė turėti kariuomenę, yra pasirengusi labiau dalytis atsakomybe su sąjungininkais amerikiečiais.

Pekinas atkirto, kad JAV ir Japonija per F. Kishidos valstybinį vizitą apšmeižė ir užsipuolė Kiniją.

„Ignoruodamos didelį Kinijos susirūpinimą, JAV ir Japonija šmeižė ir užsipuolė Kiniją Taivano ir jūrų klausimais, šiurkščiai kišosi į Kinijos vidaus reikalus ir šiurkščiai pažeidė pagrindines tarptautinius santykius reglamentuojančias normas“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Trišalis susitikimas buvo naujausias J. Bideno surengtas svečių iš sąjungininkių Azijos ir Ramiojo vandenyno regione priėmimas. Praėjusį rugpjūtį Kemp Deivide jį kartu su F. Kishida lankė Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas).

Tačiau J. Bidenas taip pat ėmėsi veiksmų, kad sumažintų įtampą su Kinija: praėjusią savaitę su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) jis surengė dviejų valandų trukmės pokalbį telefonu. Lapkritį jie buvo susitikę akis į akį San Fransiske.

Trečiadienį J. Bidenas tvirtino, kad JAV ir Japonijos kariuomenių vadovavimo ir kontrolės struktūrų atnaujinimas Kinijos pašonėje yra grynai gynybinio pobūdžio, tačiau neslėpė noro kurti aljansus, kad galėtų pasipriešinti Pekino dominavimui.

Ši tradicija gimė praėjusiojo amžiaus viduryje šalies San Fernando mieste, kai grupė savanorių aktorių suvaidino Jėzaus kančių kupiną pasirodymą.

Bet realus savanoriškas nukryžiavimas pirmąkart įvyko 1962-aisiais, kai vienas vietos gyventojų pareikalavo, kad jį prikaltų prie kryžiaus kaip Jėzų.

Nuo tada kasmet atsiranda žmonių, kurie nori patys patirti Kristaus kančias.

Toks ritualas dabar jau paplitęs daugelyje Filipinų provincijų, nors oficiali Katalikų Bažnyčia tokiems dalykams nepritaria.

Savanoriams kankiniams padeda vietos gyventojai, persirengę Romos legionierių drabužiais, jie suvaidina budelius.

Iš pradžių būsimi nukryžiuotieji nuplakami vytinėmis, tuomet ant jų kraujuojančių nugarų užverčiami sunkūs kryžiai ir juos liepiama vilkti į kalną.

Pasiekus aukštumą, budeliai paguldo savo aukas ant kryžiaus ir imasi darbo.

Žmonės iš tikrųjų prikalami prie kryžiaus, į delnus ir pėdas sukalamos penkiolikos centimetrų ilgio vinys.

Po to rankos prie kryžiaus pririšamos virvėmis ir pats kryžius pastatomas vertikaliai.

Keletą valandų aukos lieka kaboti, svilinant saulei, kęsdamos alinantį karštį ir sunkiai pakeliamą skausmą.

Kad toks bausmės inscenizavimas nesukeltų pasekmių sveikatai, dalyviai privalo būti pasiskiepiję nuo stabligės.

Vinys ir vytinės dezinfekuojamos. Ir, žinoma, žmonės nepaliekami numirti ant kryžiaus, po kelių valandų jie nuimami.

Atlikdami tokias apeigas, filipiniečiai tikisi gauti nuodėmių atleidimą ir Velykas pasitikti nenusidėję.

Pekinas ir Manila jau seniai ginčijasi dėl jūrų teritorijų šiame strateginiame vandens kelyje, o pastaraisiais mėnesiais jų laivai ne kartą susidūrė prie ginčijamų rifų.

„Filipinų provokacijos yra tiesioginė pastarojo meto Pietų Kinijos jūros klausimo paaštrėjimo priežastis“, – sakoma kinų Gynybos ministerijos pareiškime, pavadintame „Kinija neleis Filipinams elgtis savavališkai“.

„Pasikliaudama išorės jėgų parama [...], Filipinų pusė dažnai pažeidinėja teises, provokuoja ir kelia neramumus jūroje, taip pat skleidžia melagingą informaciją, siekdama suklaidinti tarptautinę bendruomenę dėl šio klausimo“, – pareiškė ministerija ir pridūrė, kad, „galima sakyti, einama vis toliau ir toliau pavojingu keliu“.

Neseniai įvykęs incidentas nutiko netoli Antrosios Tomo seklumos Spratlio salose per reguliarią Filipinų misiją, kurios tikslas – aprūpinti Filipinų karius, dislokuotus specialiai ten ant seklumos užplukdytame karinio jūrų laivyno laive „BRP Sierra Madre“.

Mūsų bauginimais nenutildys, neprivers nusileisti ar pataikauti.

Filipinai teigė, kad Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba užblokavo jų aprūpinimo laivą ir padarė žalos vandens patranka, taip pat sužeisdama tris karius.

Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba gynė savo veiksmus, apibūdindama juos kaip užsienio laivo, kuris „bandė jėga įsibrauti“ į Kinijos vandenis, „teisėtą reguliavimą, sulaikymą ir išsiuntimą“.

Pirmadienį, po to, kai Manila dėl šio incidento iškvietė Kinijos pasiuntinį, abiejų šalių užsienio reikalų ministrų pavaduotojai surengė pokalbį telefonu.

„Kinija neleis Filipinams daryti, ką jie nori, ir atsakė pagrįstai bei ryžtingai“, – ketvirtadienį pareiškė Gynybos ministerija.

Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad „Kinija bauginimais nenutildys“ Manilos.

„Mūsų bauginimais nenutildys, neprivers nusileisti ar pataikauti“, – sakoma jo pareiškime.

„Jungtinės Valstijos nėra Pietų Kinijos jūros klausimo dalyvė ir neturi teisės kištis į Kinijos ir Filipinų jūrinius klausimus“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas).

A. Blinkeno vizitas Maniloje – antrasis nuo 2022 metų, kai Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) pradėjo eiti pareigas, – yra trumpos kelionės po Aziją, kuria siekiama sustiprinti JAV paramą sąjungininkams regione, dalis.

„JAV ir Filipinų karinis bendradarbiavimas neturi kenkti Kinijos suverenitetui ir jūrinėms teisėms bei interesams Pietų Kinijos jūroje, o juo labiau neturi būti naudojamas kaip pagrindas neteisėtoms Filipinų pretenzijoms“, – kalbėdamas apie ankstesnius A. Blinkeno komentarus sakė Lin Jianas.

„Kinija ir toliau imsis būtinų priemonių savo teritoriniam suverenitetui ir jūrinėms teisėms bei interesams ryžtingai ginti, ir taikai bei stabilumui Pietų Kinijos jūroje palaikyti“, – pridūrė jis.

Pekinas pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, ignoruodamas kelių Pietryčių Azijos valstybių, įskaitant Filipinus, pretenzijas ir tarptautinio arbitražo sprendimą, kuriuo Kinijos pozicija buvo pripažinta nepagrįsta.

Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip šį mėnesį Kinijos laivai paleidžia vandens patrankas į Filipinų laivus, taip pat prie ginčijamų rifų įvyko abiejų šalių laivų susidūrimas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas ketvirtadienį sakė, jog Kinija tikisi „racionalaus Filipinų pasirinkimo ir veiksmingesnių sutarimo su kaimynais būdų bei bendradarbiavimo su Kinija valdant jūroje susiklosčiusią padėtį“.

Šie komentarai buvo išsakyti per įprastą spaudos konferenciją po Kinijos aukščiausiojo diplomato Wang Yi ir Filipinų užsienio reikalų ministro Enrique‘s Manalo pokalbio telefonu, per kurį Kinijos diplomatas sakė ministrui, kad abi šalys „susiduria su rimtais sunkumais“, kaltino Manilą pakeitus politiką.

„Filipinai pakeitė savo ilgalaikę politinę poziciją, nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, toliau provokuoja ir kursto bėdas jūroje bei kenkia teisėtoms Kinijos teisėms“, – sakė Wang Yi ir pridūrė, kad „Kinijos ir Filipinų santykiai atsidūrė kryžkelėje (...) Filipinai turi elgtis atsargiai“.

Kinija pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir nepaiso tarptautinio tribunolo sprendimo, kad jos pretenzijos teisiškai nepagrįstos. Kinija siunčia laivus patruliuoti judriame vandens kelyje ir stato dirbtines salas bei jas militarizuoja.

Manilos ir Pekino santykiai pašlijo, į valdžią Filipinuose atėjus prezidentui Ferdinandui Marcosui, siekiančiam pagerinti ryšius su tradiciniu sąjungininku Vašingtonu ir stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, tuo pačiu metu duodant atkirtį Kinijos veiksmams Pietų Kinijos jūroje.

Gruodžio 11 d. Filipinai iškvietė Kinijos ambasadorių ir neatmetė galimybės išprašyti jį iš šalies.

Praėjusį mėnesį F. Marcosas susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu per Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikimą San Franciske, jiedu kuluaruose aptarė teritorinius ginčus jūroje. Vėliau per Havajuose vykusį forumą F. Marcosas sakė, kad Filipinai neatsisakys „ne vieno kvadratinio colio savo teritorijos“.

„Gal susitikime, kai grįšime iš Filipinų“, – į pasiūlymą pakalbėti apie atsakė A. Knašas.

25-erių tinklininkas, ką tik grįžęs po sėkmingo pasirodymo Tailande, tarsi nujautė, jog aukščiausias sezono taškas dar nepasiektas. Po kelių dienų jo laukė skambiausias karjeros titulas.

Savaitės Lietuvos sporto herojais tapo paplūdimio tinklininkai – 25 metų klaipėdietis Audrius Knašas, gyvenantis Kaune ir 24 metų kaunietis Patrikas Stankevičius, įsikūręs sostinėje.

Lietuvių duetas praėjusią savaitę Filipinuose pasipuošė prestižinio „Beach Pro Tour Challenge“ serijos turnyro bronza. Tai pirmieji tokių varžybų medaliai per visą Lietuvos paplūdimio tinklinio istoriją.

Mūsiškiai Filipinuose startavo dviem laimėjimais grupėje. Ketvirtfinalyje mūsiškių laukė akistata su Ispanijos paplūdimio tinklinio legendomis Pablo Herrera ir Adrianu Gavira, kuriems jie buvo anksčiau pralaimėję abi tarpusavio akistatas. Šįkart išaušo revanšo valanda. Lietuvos sportininkai 2:1 (21:16, 13:21, 15:9) palaužė ispanus ir užsitikrino geriausią karjeros pasiekimą tokio lygio turnyruose. Vėliau nedaug trūko, kad P. Stankevičius ir A. Knašas būtų pasidabinę dar aukštesnės prabos apdovanojimais. Turnyro pusfinalyje mūsiškiai po dramatiškos kovos 1:2 (16:21, 21:19, 13:15) pralaimėjo antriems pagal skirstymą australams Thomui Hodgesui ir Zachery Schubertui. Tą pačią dieną akistatoje dėl trečiosios vietos lietuviai 2:1 (23:21, 17:21, 15:10) patiesė anglus Javierą ir Joaquiną Bello.

Įkvėpimas: A. Knašas laisvalaikiu mėgsta pasigilinti ir į Friedricho Nietzsche’ės filosofijos veikalus. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Galingas finišas lėmė, jog 2024-uosius Lietuvos sportininkai pasitiks turėdami realias galimybes perrašyti savo sporto šakos istoriją. Jie mėgins tapti pirmaisiais lietuviais, iškovojusiais kelialapį į olimpinių žaidynių paplūdimio tinklinio varžybas.

„Iki Paryžiaus olimpiados mums trūksta nedidelio žingsnelio, bet jį žengti bus be galo sunku“, – neslėpė A. Knašas.

Svarstėme, ar verta dar kažkur belstis, jei nesijaučiame optimaliai pasiruošę. Vis dėlto per savaitę apsigydėme traumas ir nutarėme eiti iki pabaigos.

– Papasakokite apie savo kelią didžiausios karjeros pergalės link? – pradėjome pokalbį su Kaune įsikūrusiu A. Knašu.

– Kelias buvo labai ilgas ir vingiuotas (šypsosi – aut. past.). Per šiuos metus sužaidėme apie 20 skirtingų turnyrų, aplankėme gal dešimt šalių – nuo Pietų Amerikos iki Azijos. 2023-aisiais gavome įvairios patirties, bet visuomet buvo pojūtis, kad savo lygiu nenusileidžiame net elitiniams varžovams.

Metus pradėjome sausį, o pavasarį prasidėjo tarptautiniai startai. Pradžioje sekė kvalifikaciniai turnyrai Brazilijoje, kuriuose likome 9-ti. Varžybose Portugalijoje pakilome iki 5-osios vietos. Po sėkmingų startų patekome į aukščiausio lygmens „Beach Pro Tour Elite 16“ turnyrą, kur niekas iš lietuvių vyrų nebuvo dalyvavęs. Hamburge sužaidėme su stipriausia pasaulio komanda iš Norvegijos – olimpiniais ir pasaulio čempionais, taip pat – su ketvirtąja planetos pora, o atkrintamosiose varžybose susitikome su daugkartiniais Europos čempionais iš Švedijos. Likome devinti, bet įgavome pasitikėjimo, kad galime konkuruoti su bet kuo. Svarbiausia buvo išlaikyti kantrybę ir nuoseklumą, eliminuoti taktines klaidas.

Titulai: prieš keletą metų A. Knašas (nr. 7) tapo salės tinklinio Austrijos čempionu ir taurės laimėtoju. / Volleyball-Waldviertel nuotr.

– Likus kelioms savaitėms iki bronzinio etapo, sėkmingai pasirodėte Tailande, kur pakilote iki 5-osios pozicijos. Ar iš tiesu po šio etapo galėjote nebeišskristi į Filipinus?

– Tailande pritrūkome stabilumo, vos kelių taškelių, kad būtume atsidūrę stipriausiųjų ketverte. Buvome patenkinti rezultatu, bet kartu liko toks jausmas, kad galime dar geriau. Grįžome į Lietuvą, pasijautė traumuos, nuovargis. Man skaudėjo kelį, Patrikui petį. Svarstėme, ar verta dar kažkur belstis, jei nesijaučiame optimaliai pasiruošę. Vis dėlto per savaitę apsigydėme traumas ir nutarėme eiti iki pabaigos. Nežinia, kada dar tokią galimybę turėsime. Vėl sėdome į lėktuvą ir grįžome į Aziją.

– Filipinuose nusileidote po varginančios 20 valandų kelionės. Kaip sekėsi vos po dienos poilsio aklimatizuotis visiškai kitoje laiko ir klimato zonoje?

– Mes jau įpratę. Visur taupome lėšas, tad atvykstame prieš pat varžybas, ilgesnei aklimatizacijai neturime galimybių. Laikomės nusistovėjusios rutinos – iškart po kelionės einame pasportuoti su kamuoliais arba svarmenų salėje, o kitą dieną pasidarome jau dvi treniruotes. Stengiamės pajausti varžybų sąlygas – smėlį, temperatūrą, oro drėgmę, vėją. Pasidairome į priešininkus. Filipinuose mums labai svarbu buvo laimėti ketvirtfinalį, nes susitikome su paplūdimio tinklinio legendomis iš Ispanijos Pablo Herrera ir Adrianu Gavira. Šie, maždaug 40-mečiai vyrai, laimėję ne vieną medalį, dalyvavę net penkiose olimpiadose. Su jais buvome žaidę anksčiau ir abukart pralaimėjome. Šįsyk buvome išanalizavę jų strategiją, pavyko taktiškai juos pergudrauti trečiajame sete.

Kitą dieną pusfinalyje per plauką nusileidome australams. Tą pačią dieną atsigaivinę ledo voniose vėl stojome į kovą dėl bronzos medalių. Broliams iš Anglijos buvome pralaimėję turnyre Indijoje, bet šį kartą žinojome, kad medalių jiems neatiduosime. Buvo daug nervų, ginčų, bet pabaigoje parodėme savo charakterį. Po paskutinio laimėto taško griuvau ant smėlio. Jaučiausi visiškai tuščias viduje. Prislėgė visas metų nuovargis, psichologinė įtampa, sukilo emocijos. Prisėdau nuošaliai ir negalėjau net pajudėti. Ir ašarą nubraukiau. Mintyse prasisuko visas sezonas, galvojau, kiek visko reikia patirti, kiek prakaito išlieti, kad atsidurčiau ten, kur esu dabar. Geresnės sezono pabaigos net nesugalvosi…

– O Vilniuje jau laukė sutikimo šventė…

– Mes, tinklininkai, nesame lepinami dėmesio, todėl buvo labai malonu jo sulaukti. Oro uoste pasitiko artimieji, tinklinio bendruomenė. Visi nuoširdžiai džiaugėsi, sveikino. Jautėmės tarsi Kalėdos būtų atėjusios keliomis savaitėmis anksčiau.

– Turbūt ir jūs turite kam padėkoti už šį nuostabų sezoną. Juk kelionės po egzotiškas šalis, gausybę turnyrų, pasiruošimas varžyboms, ko gero, kainuoja nemažus pinigus?

– Be mūsų ištikimų rėmėjų „Top sport“, „Nando“, „Conti Hotel“, „Blulita“, „Antėja“ ir daugelio kitų, mes negalėtume net pasvajoti apie tarptautines aukštumas. Įsivaizduoju kaip sunku verslininkams patikėti kažkokiais jaunuoliais, kurie dar nieko neįrodę, o tik žada skambias pergales. Todėl esame jiems be galo dėkingi už mums suteiktą pasitikėjimo avansą, kurį pamažu pradedame atpirkinėti. Bent jau morališkai.

Debiutas: 2018-aisiais vos sustoję į porą lietuviai iškart nuskynė Europos jaunimo čempionato bronzos medalius. / Cev.eu nuotr.

– Per sezoną dalyvavote apie 20 turnyrų Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje. Kas jums padeda planuoti biudžetą, organizuoti visą logistiką, dėliotis maršrutus, užsakinėti bilietus, viešbučius, tinkamą maitinimą? Gal turite agentą, pagalbininką, kuris atliktų visus tuo darbus?

– Kol kas viską daromės patys, pakonsultuoja ir rėmėjai, bendražygiai, tokie kaip Skirmantas Staniulis, kurie skiria savo laisvalaikį, patys įsitraukia į tinklinio pasaulį. Abu su Patriku universitete studijuojame su verslu, finansais susijusius dalykus, tad studijų metu įgytas žinias pritaikome praktiškai. Šiaip kaip tik dabar buriame visą pagalbininkų komandą: ieškome vadybininko, kalbamės su treneriais. Dirbome su specialistu iš Lenkijos, bet išsiskyrėme, dabar bandome susitarti su labai kvalifikuotais treneriais iš Italijos. Jei sugebėsime juos įpirkti, tikrai turėtume dar pakilti meistriškumo laiptais.

– Gal prie to gali prisidėti ir valstybės institucijos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė sporto agentūra arba LTOK?

– Deja, dėmesio beveik nesulaukiame. Olimpinis komitetas kažkiek prisideda, o iš kitur – nieko. Pagal dabartinę sistemą mūsų pasiekimai prestižiniuose „Pro Tour“ turnyruose nieko nereiškia. Valstybė skaičiuoja tik pergales Europos ar pasaulio čempionatuose. Paplūdimio tinklinyje yra tokia milžiniška konkurencija tarp elito porų, kad mums, lietuviams, prasibrauti tarp penkių geriausių Senojo žemyno komandų kol kas yra nerealu. Žinant, kiek pajėgių duetų pretenduoja į titulus, net patekti į Europos čempionatą yra didelis pasiekimas. Gaila, kad valstybei mūsų sporto specifika nelabai rūpi. Gelbėja tik Tarptautinės tinklinio federacijos mums, kaip perspektyviai komandai, skiriama nedidelė parama, bet iš esmės laikomės tik privačių rėmėjų dėka.

Ir ašarą nubraukiau. Mintyse prasisuko visas sezonas, galvojau, kiek visko reikia patirti, kiek prakaito išlieti, kad atsidurčiau ten, kur esu dabar.

– Grįžkite prie malonesnių temų. Papasakokite, kaip atsidūrėte tinklinio pasaulyje?

– Į tinklinio treniruotes atėjau vėlai – tik 13-os ar 14-os metų. Tiesa, iki tol paplūdimio tinklinį nuolat žaisdavau pajūryje, gimtojoje Klaipėdoje. Galima sakyti gyvenau Melnragės aikštelėse. Be to, augau sportiškoje šeimoje, tad aktyvus gyvenimo būdas, kūno priežiūra man ugdyta nuo mažų dienų. Mano senelis Algimantas Knašas, buvęs sportininkas, išgarsėjo visoje sovietų sąjungoje dviračiais atlikęs keturių ar penkių mėnesių ekstremalų žygį nuo Klaipėdos iki Vladivostoko. Jaunystėje sportavo ir tėvas bei mama. Turbūt tie genai persidavė ir man.

Padirbėjęs pas trenerį Aleksą Petrikauską pamažu pasiekiau suaugusiųjų lygį. Jame prasidėjo skambesnės pergalės - su Klaipėdos komanda tapau salės tinklinio Lietuvos čempionu. Nusprendžiau išmėginti jėgas užsienyje. Išvykau į Prancūzijos regioninę lygą. Ten gerai užsirekomendavau ir sulaukiau dėmesio iš Austrijos aukščiausiosios lygos klubo. Austrijoje sezonas susiklostė puikiai – tapome šalies čempionais, laimėjome taurę. Turėjau gerų pasiūlymų, bet mane labiau viliojo paplūdimio tinklinis. Nutariau surizikuoti – atsisveikinti su sale, atsisakyti garantuoto kontrakto ir sutelkti visas paplūdimio tinkliniui. Jaučiau, kad šioje atmainoje gali įgyvendinti savo svajonę – iškovoti olimpinį kelialapį. Salėje su Lietuvos rinktine tai padaryti būtų neįmanoma. Neturime tiek pajėgių žaidėjų, kad atlaikytume didžiulę elitinių rinktinių konkurenciją.

– Kaip susilipdė jūsų su Patriku pora?

– Patriką pažinojau seniai. Buvau ne kartą prieš jį ir su juo žaidęs salėje. O kartu jėgas išsibandėme dar 2018 metais. Vasaromis pažaisdavome paplūdimio tinklinio varžybose. Patrikas – kaunietis, bet gyvena Vilniuje. Aš – klaipėdietis, bet įsikūriau Kaune. Į duetą mus suvedė atsitiktinumas. Jis su kitu partneriu turėjo dalyvauti Europos jaunimo (iki 22 metų) čempionate, bet jo kolega gavo traumą. Aš irgi po traumos neturėjau komandžioko. Mus sustatė į porą. Be jokių bendrų treniruočių iškart laimėjome bronzos medalius. Pamatėme, kad tinkame vienas kitam. Tą sezoną baigėme atskirai, bet kitą jau pradėjome bendras treniruotes ir laimėjome savo pirmąjį tarptautinį suaugusiųjų turnyrą.

Stilius: iki 2 m ištįsusį ilgaplaukį P. Stankevičių varžovai praminė Ibra – garsiojo futbolininko Z. Ibrahimovičiaus pravarde. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kur jūsų poros stiprybė?

– Mes esame gana skirtingi, bet todėl puikiai papildome vienas kitą. Aš esu dešiniarankis, Patrikas – kairiarankis. Aš sąlyginai neaukštas – apie 190 cm, Patrikas gerokai aukštesnis. Jis gali daug ką nuveikti dėka gerų fizinių duomenų, aš judrumu, gudrumu, taktikos pagalba. Mūsų žaidimo sistema atitinka šiuolaikines tendencijas. Žaidžiame taip, kaip tai geriausios komandos, kurios turi kairiarankį. Pavyzdžiui, panaudodamos vadinamąjį antrąjį lietimą. Jei aš priimu kamuolį ir perduodu Patrikui – jis gali daryti du sprendimus – smūgiuoti kamuolį arba perduoti atgal man, kad aš užbaigčiau ataką. Varžovų užtvaros statytojas nežino, ką mes pasirinksime. Atsiranda netikėtumo aspektas. Stengiamės išlaikyti didelį žaidimo tempą bei intensyvumą, vos priimame kamuolį, ieškome progų iškart atakuoti, bėgame, griūname, vėl atakuojame. Čia pavyzdžiu mums yra jaunas Švedijos duetas, pastaruoju metu šluojantis visus varžovus. Jie savo neįtikėtinu žaidimo intensyvumu, galima sakyti, pakeitė paplūdimio tinklinį. Kaip kažkada Stephenas Curry, savo itin tolimais metimais tarsi atitraukęs NBA tritaškio liniją.

– Sportinis meistriškumas ir darbas labai svarbu, bet spėčiau, kad siekiant aukščiausių viršūnių turite augti ir kaip asmenybės…

– Aš stengiuosi į gyvenimą žvelgti ne paviršutiniškai, o šiek tiek giliau. Analizuoju, kodėl kažkas nutiko vienaip ar kitaip. Paskaitau ne tik savo studijuojamos specialybės – antreprenerystės vadovėlius ar mokslinę informaciją apie sportininkų fiziologiją, bet ir filosofines knygas. Pavyzdžiui, man įdomūs savo sričių lyderiai, jų autobiografijos. Iš filosofų patinka Nyčės veikalai. Jie duoda daug minčių apmąstymui ir padeda sunkesniais momentais.

Į tinklinio treniruotes atėjau vėlai – tik 13-os ar 14-os metų. Tiesa, iki tol paplūdimio tinklinį nuolat žaisdavau pajūryje, gimtojoje Klaipėdoje.

– Pakalbėkime apie taip netikėtai priartėjusią olimpinę svajonę. Ar ji jau pasiekiama ranka?

– Šis sezonas buvo pirmas aukščiausiame profesionaliame lygyje. Būdami naujokai nuveikėme nemažai, bet norint patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes reikia daugiau stabilumo. Į olimpinį reitingą skaičiuojami 12 geriausių turnyrų nuo 2023-ųjų sausio iki 2024-ųjų vasaros. Mūsų reitingo taškų vidurkis šiemet siekė 460 taškų, o reikėtų apie 600. Laiko pasikelti vidurkį turime apie pusmetį. Labai tikimės, kad kitąmet bus daugiau tokių sėkmingų pasirodymų kaip pastarasis Filipinuose.

– Kada pradėsite 2024-ųjų olimpinį sezoną?

– Gruodį skirsime traumų apsigydimui ir organizaciniams reikalams. Kažkiek ruošimės ir fiziškai, o ant smėlio grįšime sausį. Iš pradžių dirbsime uždarose patalpose, o vėliau vasarį išvyksime kažkur į šiltus kraštus jau intensyvesnėms žaidybinėms treniruotėms. Pavasarį jau prasidės lemiami turnyrai.

 „Kalifato kariai detonavo sprogstamąjį užtaisą dideliame krikščionių susirinkime (...) Maravio mieste“, – teigiama socialiniame tinkle „Telegram“ išplatintame pranešime. 

Tai buvo vienas iš pakartotinių stiprių požeminių smūgių po dieną anksčiau fiksuoto 7,6 balo stiprumo žemės drebėjimo, pareikalavusio mažiausiai dviejų gyvybių.

Vėliausias smūgis fiksuotas 18 val. 36 min. vietos laiku (12 val. 36 min. Lietuvos laiku) į šiaurės rytus nuo Bisligo miesto Mindanao saloje.

Pastarieji smūgiai kilo praėjus beveik dviem savaitėms po 6,7 balo stiprumo žemės drebėjimo, sukrėtusio Mindanao, per kurį žuvo mažiausiai devyni žmonės, drebėjo pastatai, įkrito dalis prekybos centro lubų.

Žemės drebėjimai yra virš vadinamojo Ramiojo vandenyno „ugnies žiedo“, intensyvaus seisminio ir vulkaninio aktyvumo lanko, per Ramiojo vandenyno baseiną besitęsiančio nuo Japonijos per Pietryčių Aziją, esančių Filipinų kasdienybė.

Didžioji dalis yra per silpni, kad būtų juntami žmonių, bet kartais kyla stiprūs naikinantys smūgiai, ir nėra technologijų, kurios galėtų nuspėti, kada ir kur jie įvyks.