Kratosi, kol nepabando

Fiziniai pratimai su kineziterapeutu – bene svarbiausia ambulatorinės reabilitacijos grandis, nors dažnas pacientas jos kratosi. Vieni teisinasi skausmu, kiti – namuose atliekama mankšta. Dažnas vėliau prisipažįsta galvojęs, kad kineziterapijos salėje teks lieti prakaitą vos ne kaip profesionaliam sportininkui.

Išdrįsusieji pabandyti vėliau džiaugiasi rezultatu: išnyksta skausmas, kūnas tampa paslankesnis, gerėja nuotaika ir gyvenimas nusidažo kitomis spalvomis. Pelno nesiekiančios reabilitacijos ir kardiologijos paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „TESTAS“ kineziterapeutai Kamilė Nevulienė ir Vilius Šeputa pastebi, kad dauguma žmonių fizinį aktyvumą painioja su sportu.

„Fizinis aktyvumas gali būti parenkamas kiekvienam individualiai pagal sugebėjimus, pajėgumą, amžių, sveikatos būklę ir poreikius, taip pat atsižvelgiame ir į žmogaus pageidavimus“, – paaiškino K. Nevulienė.

Pasak kineziterapeutės, gydymas judesiu padeda sveikti visam organizmui, kartais net neprireikia vaistų. Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl stuburo, pečių juostos, juosmens skausmų, širdies ir kraujagyslių ligų, po traumų, įvairių lūžių – stengiamasi padėti kiekvienam, atsižvelgiant į jo galimybes.

Padeda išvengti operacijos

„Dažnai iš pacientų girdime nusiskundimų, kad namuose jie neprisiverčia mankštintis, tačiau, baigus ambulatorinę reabilitaciją, ne vienas, pajautęs fizinio aktyvumo teikiamą naudą, išmoktus pratimus daro ir namuose“, – sakė V. Šeputa.

Kineziterapeutai galėtų papasakoti ne vieną sėkmės istoriją, kai reguliariai atliekami fiziniai pratimai žmogui padėjo išvengti operacijų. Vilius prisiminė pacientą, kuriam prieš 20 metų buvo siūlyta operuoti juosmens išvaržą, tačiau jis išvengė operacijos, pradėjęs reguliariai mankštintis.

Pasak klinikos „TESTAS“ vyriausiosios kineziterapeutės Editos Ostapenko, jei gydytojas pirmiausia siunčia ambulatorinei reabilitacijai, vadinasi, yra vilties pasveikti be chirurginės intervencijos. Ji patarė pirmiausia išbandyti gydymą konservatyviu būdu – mankšta bei fiziniais pratimais.

Skiriasi: V. Šeputa pastebi, kad pacientai kineziterapiją kartais painioja su sportu. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Požiūris į mankštą keičiasi

Vyresni pacientai, turintys bėdų dėl sąnarių artrozės, nenorą mankštintis dažniausiai teisina skausmu. Paklausę kineziterapeutų pasiūlymų pabandyti, vėliau džiaugiasi teikiama nauda.

„Stengiamės motyvuoti išbandyti pratimus, nes masažas padeda laikinai, o fiziniai pratimai teikia ilgalaikį poveikį ir padeda išvengti staigių skausmo paūmėjimų“, – paaiškino E. Ostapenko.

Vyriausioji kineziterapeutė pastebi, kad darantieji mankštą namuose ambulatorinės reabilitacijos metu visada pasinaudoja galimybe išmokti naujų pratimų, daryti juos taisyklingai. Fizinių pratimų taip pat nesibaido tie, kurie anksčiau susidūrė su ūmiu, stipriu skausmu. Ji pasidžiaugė besikeičiančia tendencija – vis daugiau pacientų supranta fizinio aktyvumo teikiamą naudą.

Pirtis sustiprina poveikį

Kineziterapeutas V. Šeputa paminėjo teigiamą vandens naudą: mankšta vertikalioje vonioje, kur vandens temperatūra keliais laipsniais šiltesnė nei įprasta, padeda sergant artritu, skundžiantis nugaros išvaržomis ar skausmu, nervinių šaknelių uždegimais. Šiltas vanduo atpalaiduoja įsitempusį kūną, tad žmogui lengviau daryti pratimus, nes nuima apkrovą nuo sąnarių, jungiamųjų audinių, didina kūno paslankumą ir mobilumą. Darant mankštą vandenyje, įjungiami gilieji raumenys, subalansuojamas kūnas, tad pacientas greitai pajaučia pagerėjimą.

Po vertikalios vonios klinikos pacientams siūloma pasėdėti infraraudonųjų spindulių gydomojoje pirtyje, kur kūnas atsipalaiduoja, suaktyvinama kraujotaka, slopinamas uždegimas ir gydomieji procesai vyksta gerokai greičiau. Nors pati pirtis nėra karšta, jos skleidžiami spinduliai prasiskverbia iki 15–20 cm žmogaus organizmo.

Pasak sporto mokslininko, pirtis sustiprina fizinio aktyvumo teikiamą naudą, padeda sureguliuoti kraujospūdį, sustiprinti širdį ir kraujagyslių sieneles, pagerina nuotaiką ir padidina darbingumą.

Netingėkime padėti sau

Pelno nesiekiančios reabilitacijos ir kardiologijos paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „TESTAS“ vadovo, gydytojo kardiologo ir reabilitologo, medicinos mokslų daktaro, docento A. Valiulio pastebėjimu, žmonės pernelyg dažnai griebiasi vaistų, nors padėti sau galėtų fiziniais pratimais. Tinkamai profesionalių specialistų parinkti ir reguliariai atliekami pratimai duoda didžiulę naudą organizmui

„Tingisi sportuoti? Mes ne visada suprantame, kokį krūvį tenka atlaikyti organizmui, kai jį nuolat atakuoja virusai, bakterijos. Tik mes kartais patingime padėti sau bei savo imuninei sistemai. Žmogaus organizmas turi nepaprastai daug vidinių galių ir sudėtingų mechanizmų, kuriuos vaistai kartais nuslopina, tad daug geriau skatinti organizmo gyvybines jėgas, padedančias apsisaugoti“, – patarė A. Valiulis.

Pasak gydytojo, mūsų kūnas sukurtas judesiui, tad būtina judėti, nors ir minimaliai. Judėjimas gerina bendrą mūsų savijautą, emocinę būklę, stiprina raumenis, kaulų sistemą.

Papildo: E. Ostapenko atkreipia dėmesį, kad fizinių pratimų naudą sustiprina infraraudonųjų spindulių gydomoji pirtis. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Specialisto komentaras

Klinikos „TESTAS“ specialistus konsultuojantis Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas:

Fiziniai pratimai efektyviai kovoja su daugiau nei 40 ligų. Daugybė tyrimų rodo, kad fiziniai pratimai sumažina tokių ligų kaip cukrinis diabetas riziką nuo 30 iki 50 proc. Mažos mankštos dozės atneša didelę naudą ir net dešimtmečiu prailgina gyvenimą. Per dieną pakanka 30–60 minučių pasivaikščioti vidutiniu tempu ir porą kartų per savaitę atlikti sudėtingesnius pratimus: įtūpstus, pakilnoti svorius.

Kai mes judame, mūsų raumenys tūkstančiais pradeda gaminti „vaistus“, kuriuos mokslininkai įvardija kaip miokinus. Pradėjus mankštintis, miokinai nubėga į visus mūsų organus, pavyzdžiui, galvoje atstato nervines ląsteles, gerina proto veiklą, darbingumą, nuteikia pozityviai. Dalis miokinų nubėga į tokius svarbius kūno organus kaip širdį – patreniruotas širdies raumuo tampa stipresnis, sumažėja tikimybė nusilpti šiam svarbiam organui bei sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Miokinai stiprina kaulus (tai ypač svarbu vyresnio amžiaus moterims po menopauzės, kai pradeda silpnėti kaulai ir pasireiškia osteoporozė). Fiziniai pratimai, ypač su svarmenimis, pareguliuoja kaulų tankį. Miokinai taip pat naikina mūsų viduje esančius bloguosius riebalus, prasiskverbiančius į pagrindinius organus: širdį, raumenis, kepenis, inkstus. Dalis miokinų stimuliuoja žarnyną, suaktyvina gerąsias bakterijas, kurios veikia ir kitus organus.

Kai mes judame, išsiskiria apie 50 proc. mūsų nuotaiką gerinančių medžiagų, kurios taip pat mažina skausmą. Jei nori ilgiau gyventi, mažiau sirgti, būti darbingesnis ir geresnės nuotaikos – daryk fizinius pratimus. Fiziniai pratimai dabar yra auksinis standartas, mažinantis nutukimą, sąnarių skausmą, uždegiminius procesus ir teikiantis kitokią naudą.

Gyvenimo prasmės ir kelio paieškos klaipėdietę Ligitą Mielkaitienę atvedė ten, kur ji jaučiasi geriausiai. Moteris atvirauja realizavusi vaikystės svajonę – mokyti ir gydyti. Pažintis su Rytuose gimusia fizinių pratimų ir meditacijos praktika padėjo suprasti, koks yra jos pašaukimas.

Vieni žlugdo, kiti pakylėja

– Kokioje aplinkoje užaugote?

– Tėvai dirbo ir mums su broliu neturėjo laiko, galėjome daryti, ką norėjome. Pagrindinis klausimas būdavo: "Ar pavalgei?" Nuo pirmos klasės turėjau pati apsiginti ir įrodyti pasauliui, kad manęs negalima skriausti. Džiaugiuosi, kad baigus mokyklą tėvai nevertė iškart stoti toliau mokytis. Tada labiausiai norėjau ištekėti ir turėti šeimą. Nuo 16 metų draugavau su Donatu, apsivedėme būdami 20-ties. Mokėmės toje pačioje profesinėje mokykloje. Joje buvo gimnazijos klasė. Tada pajutau, kokia mokykla neturi būti ir kaip iš tiesų reikėtų bendrauti su mokiniais.

– Kas jums nepatiko bendrojo lavinimo mokykloje?

– Vidurinėje mokytojai mums nebuvo draugai, stengėsi mus įstatyti į rėmus, tėvai taip pat labai griežtai auklėjo, sakyčiau, muštravo. Aš esu tokia, kuri visada padarydavau, kaip pati noriu. Pavyzdžiui, per Gavėnią neleisdavo eiti į šokius, bet aš išeidavau. Tėvai tik visai neseniai priėmė mane tokią, kokia aš esu.

Vyras visada buvo šalia ir nė nebandė manęs keisti.

– Kas gi buvo kitaip profesinėje mokykloje?

– Ten mokiausi ir bendrojo lavinimo dalykų, ir profesijos. Mokytojų požiūris į mus, mokinius, buvo visai kitas. Už gerą mokymąsi gaudavome net stipendiją. Dar būdama mokinė turėjau savo pinigų. Tai buvo gera paskata gerai mokytis, neliko noro priešintis ir maištauti. Po tokio mokytojų bendravimo kontrasto supratau, kad savo vaikų neturiu teisės griežtai laužti ir reikalauti to, kas man atrodo teisingiausia. Aš jiems esu tik žmogus, kuris nukreipia teisinga linkme.

Vaikai – lyg dovana

– Ar ankstyvas vedybinis gyvenimas neprislėgė?

– Jauni apsivedėme, svajojome apie vaikus. Bet jų vis nesisekė susilaukti. Taip atsivėrė tam tikra vidinė žaizda. Prašiau gydytojų pagalbos, supratau, kad reikia ieškoti ir dvasinio kelio. Pradėjau domėtis psichologija, parapsichologija, norėjau susitvarkyti su savimi. Kai susitaikiau su likimu, kad neturėsiu vaikų, pagalvojau, kad turiu daryti ką nors kita. Palinkau į menus. Mokiausi pas žinomą skulptorių piešti. Vyras visada buvo šalia ir nė nebandė manęs keisti. Svajojau stoti į Dailės akademiją, lankiau kursus. Akademijos profesorius nukreipė mane į Kauno technologijos universitetą Dizaino technologijų fakultetą. Dizaino ten buvo labai mažai. Ten mane įstatė į teisingas vėžes, mokėmės matematikos, kitų tiksliųjų mokslų. Reikėjo labai daug dirbti. Įgijau medienos gaminių inžinieriaus profesiją. Tada, kai nebegalvojau apie vaikus ir buvo nuslūgusi įtampa, mums gimė sūnus. Buvau antrame kurse, studijavau neakivaizdžiai, tada jau turėjome savo virtuvės baldų gamybos įmonę.

– Tai buvo pirmas, bet ne vienintelis jūsų vaikas.

– Dabar mūsų pirmagimiui Pauliui jau – 17 metų. Jo laukdamasi ir jam gimus dar mokiausi, vėliau sakydavau, kad matematika, fizika su mamos pienu turėjo įaugti, bet jam mokslai nelabai įdomūs. Manau, viskam – savas laikas, svarbiausia, kad vaikai būtų geri žmonės, tada bus laimingi. Kai sūnus ūgtelėjo, užsimaniau dukrelės. Tada labai tyrinėjau, kaip gimsta mergaitės. Vienu metu taikiau keturis būdus ir atsitiko viskas taip, kaip norėjome. Mums gimė Saulė, kuriai dabar 10 metų. Mūsų abiejų gimtadieniai tą pačią dieną. Dabar ji mus labai džiugina, nori visko mokytis, lanko daug būrelių. Dar po poros metų susilaukėme Martyno. Visi mano vaikai gimė neatsitiktinai, jie buvo planuoti ir labai laukiami. Prasidėjo pilnatvės laikas. Norėjosi ramybės. Dirbome, auginome vaikus, ir viskas lyg ir buvo gerai.

– Kaip atsirado poreikis ieškoti meditacijos ir fizinių pratimų?

– Prieš Saulei gimstant turėjau kojos traumą, patyriau kelio operaciją, kelias liko skausmingas ir jautrus. Ieškojau būdo atsikratyti šio diskomforto. Aktualūs tapo gyvenimo prasmės klausimai. Mokausi tradicinės kinų medicinos, pasak kurios, kelių skausmas byloja, kad žmogus eina ne tuo keliu. O kuriuo reikėtų pasukti, turi atrasti pats. Daug ką bandžiau ir buvau nusivylusi, mačiau labai daug apgaulės. Buvo momentas, kai pati sau pasakiau, kad žmogus yra tiesiog kirminas, jis tik gimsta ir miršta, Dievo tikriausiai nėra, kaip, beje, ir sielos. Atrodė, kad su tokiomis mintimis bus ramiau gyventi. Neieškojau kitų religijų, neturiu buvimo kokiose nors sektose patirties. Kalbu apie psichologines paieškas, bandėme visokius sportus. Ieškojau, kas galėtų padėti kūnui ir sielai rasti vienovę ir kitokią gyvenimo kokybę.

– Kas vertė nerimauti? Ko trūko?

– Dirbau su žmonėmis, o tai reikalavo vidinės tvirtybės. Manau, daugelis žmonių panašius dalykus išgyvena. Mūsų šeimos verslą labai stipriai paveikė ekonominė 2008 metų krizė, įmonė po jos taip ir neatsigavo. Ėmiausi verslo magistro studijų. Diplomo negavau, nes gimė mažėlis, diplominiams darbui apsiginti nebuvo laiko, o ir prasmės nebemačiau. Paraleliai mokiausi dar tokioje Turtėjimo akademijoje. Visos įgytos žinios gyvenime pravertė, nesigailiu nieko, ką savo gyvenime dariau.

Rado savo kelią

– Kada išgirdote žodį "kuksando"?

– Tai atsitiko maždaug prieš ketverius metus. Būdama užsienyje išgirdau, kad pas mus Karklėje vyksta tokie atsiskyrimai, kad vienuolis Kęstutis Marčiulynas mokys medituoti. Nors abu su vyru buvome fiziškai tvirti, supratome, kad medituoti nemokame, sėdėti lotoso poza 40 minučių buvo didžiulė kančia, pilvinio kvėpavimo būdas mums buvo nepažįstamas, 180 budistinių nusilenkimų padaryti nepajėgėme. Nepaisant to, jaučiausi labai gerai. Vakarais ketvirtį valandos medituodavome kartu su vaikais. Iš K.Marčiulyno komandos žmonių sužinojome – atvažiuos kuksando meistras. Tada šį žodį išgirdome pirmą kartą. Mokėmės pilvo kvėpavimo, nuo pratimų man pradėjo mažiau skaudėti kelią. Pradžioje sunkokai sekėsi, bet jautėme milžinišką energijos antplūdį. Mokytojas išvyko, kitų nebuvo, todėl susiradau medžiagos internete ir ėmiau mokytis savarankiškai. Praktikuodavome kiekvieną rytą. Jautėmės ramūs, tai pastebėdavo ir mūsų įmonės darbuotojai.

– Ar tai kaip nors susiję su religija?

– Kuksando nėra religija. Meistras Kim sako, kuksando atsirado prieš visas religijas, daugiau nei prieš 9 tūkst. metų. Supratau, kad būdami europiečiai, norime greito rezultato, tikrąsias vertybes keičiame materialiomis. Rytiečiai moko nesiekti rezultato. Toks gyvenimas kelia įtampą protui, o tai yra bėda. Praktikos esmė yra ramus protas, tada – kvėpavimas ir tik po to – teisingai atliktas pratimas. Praktikuojant ištampomos visos fascijos – jungiamojo audinio plėvės, kurios įsiskverbia ir apsupa kaulus, raumenis, kraujagysles ir visus organus. Vienas svarbiausių dalykų – pasiekti maksimalaus tiek kūno, tiek proto atsipalaidavimo. Praktikos metu kiekvienas pratimas atliekamas logiška seka. Maždaug po 100 dienų praktikos kūnas įpranta juos atlikti negalvojant leidžia protui ilsėtis.

– Kokį įspūdį jums paliko mokytojas Kim?

– Kai pirmą kartą prieš metus nuvykome į Pietų Korėją, pasijutau ten, kaip namuose. Mokytojas – lyg tėvas. Jis kiekvieną priima tokį, koks yra. Norėjau įsitikinti, kad viskas tikrai yra taip, kaip sakoma, todėl sekiojau mokytoją. Kartais teigiama, kad mokytoją galima patikrinti trenkiant jam per galvą. Nenusivyliau. Mačiau jį visokiose situacijose, bet jis visa laiką išlaikė vidinę ramybę ir stiprybę.

– Kuksando praktikos tapo ne tik jūsų šeimos kasdienybe, bet ir darbu.

– Jaučiu, kad tai yra mano pašaukimas. Man toli iki tobulumo, dar turiu labai daug mokytis. Todėl antrus metus iš eilės važiavau į Pietų Korėją. Ką sužinau gero, noriu dalintis su aplinkiniais. Kai sutikdavome pažįstamų ir prasidėdavo kalbos apie sveikatos problemas, norėdavau papasakoti, kas man padėjo ir kaip nesunku pasiekti pagerėjimo. Pirmas žmogus, kuriam norėjau pagelbėti, buvo mano mama. Ji pradėjo mokytis, bet į grupines praktikas neateina, vis galvoja, kaip ji čia atrodys. Sako, kad pratimus daro namuose. Kol kas darbu, kuris leidžia pragyventi, kuksando užsiėmimų negaliu vadinti. Duoną šeimai uždirba Donatas.

Nustebino žmonės iš Maskvos

– Kas jums Korėjoje buvo nuostabiausia?

– Kaip ir jie esame, darbštūs. Korėjiečiai gal net darbštesni, be to, jų – labai daug. Mes turime kur kas geresnes sąlygas žemdirbystei. Man buvo nuostabu, kad tos šalies valdžia, priimdama sprendimus, galvoja apie šalies gyvenimą kelias dešimtis ar net šimtą metų į priekį. Labai patiko maistas. Jie valgo labai daug žalių produktų. Mokytojas Kim mus vežiojo po korėjietiškos virtuvės restoranus, į kuriuose vietas reikia rezervuoti prieš du mėnesius. Tokiuose restoranuose patiekiama lotoso šaknys, lotoso lapuose troškinti ryžiai su riešutais ir uogomis, lotoso sėklų sriuba, marinuotos ženšenio šaknys ir daug kitų delikatesų. Vegetarams ir veganams Pietų Korėja yra nuostabi šalis. Tiesa, obuoliai ten labai brangūs, už dėžę jų tenka pakloti apie 40 eurų.

– Ar kelionės į šią šalį metu turėjote kokių netikėtų atradimų?

– Mums buvo stebėtina, kad mus priėmė miestelio, kuriame lankėmės, meras. Payrėme, kad korėjiečiai yra labai vaišingi, dosnūs. Didžioji dauguma žmonių gyvena paprastai ir kukliai. Buvo ir dar viena labai domi patirtis. Kaip ir kasmet, šiemet į kelionę vykome marga grupė: lietuviai, latviai, estai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai. Turėjome pristatyti savo šalis. Man buvo nuostabu, kokie tolerantiški ir išmintingi buvo šie žmonės. Pusė rusų po savo pasirodymo reprezentavo Ukrainą. Tai parodė, kad jie nėra paveikti ideologijos ar politikos. Žmonės iš Maskvos atviravo, kad jiems labai nepriimtina agresyvi valstybės politika.

– Ar gyvendami tokį intensyvų gyvenimą turite dar koki nors pomėgių?

– Turime savo laivelį, visa šeima mėgstame buriuoti. Dabar, kai vaikai ūgtelėjo, be galo gera, kai vaikai kelia bures. Dalyvavome regatose. Dažniausiai laisvą laiką leidžiame ne su draugais, o šeimos rate, daug ką veikiame kartu.

Vizitinė kortelė

– Gimė 1976 m. Klaipėdoje;

– 1997 m. ištekėjo;

– 2005 m. baigė Kauno technologijos universitetą, pramonės inžinerijos specialybę;

– 15 metų dirbo savo įmonėje;

– Porą metų vadovauja kuksando studijai Klaipėdoje;

– Įgijo "TOC for Education" metodikos lektorės (lyderės-kaučerės) vardą;

– Studijuoja tradicinę kinų mediciną.

Tarptautinės senjorų dienos proga viena žinomiausių aktyvios gyvensenos šalininkių Joana Bartaškienė vyresnio amžiaus žmones ragina imtis veiklos –  daugiau judėti, aktyviau leisti laisvalaikį ir ugdyti kuo daugiau sveikų įpročių. Sulaukusi garbaus amžiaus, moteris tvirtai žino, kad aktyvus gyvenimo būdas bei sveiki įpročiai – sveikiausias receptas senjorams, mažinantis sveikatos negalavimus ir užtikrinantis geresnę savijautą. 

„Aktyvus laisvalaikis, reguliarios treniruotės, taisyklinga mityba ir, žinoma, pozityvus nusiteikimas – mano slaptasis ginklas, leidžiantis kovoti su senatve ir įvairiais negalavimais“, - sako Joana Bartaškienė, aerobikos pradininkė Lietuvoje.

Daugiau nei keturiasdešimt metų aktyviai sportavusi moteris, šiuo metu mėgaujasi auksiniu amžiumi ir nekelia sau per daug aukštos kartelės – fizinį krūvį renkasi šiek tiek mažesnį.

„Džiaugiuosi, kad sporto treniruočių vis dar neapleidau: treniruotes lankau porą ar tris kartus per savaitę – tiek užtenka reikiamam tonusui palaikyti. Dažniausiai renkuosi energingus užsiėmimus, išjudinančius visą kūną. Kartais apsilankau netgi zumba pamokose – labai smagu judėti tarp žymiai jaunesnių merginų, stebėti jų entuziazmą ir jaustis lygiai tokia pat jauna“, - šypsosi Joana.

Pasak jos, vyresnio amžiaus žmones – o ypač vyrus – būtina nuolat skatinti rūpintis savo sveikatos stiprinimu bei rinktis aktyvesnius laisvalaikio praleidimo būdus. „Visi mes norime būti sveiki, stiprūs ir energingi, tačiau vien tik noro nepakanka. Iš savo patirties žinau, kad vyresnis amžius tikrai ne kliūtis reguliariai mankštintis, daugiau judėti – nors ir esant namuose. Mes, vyresnieji, laisvo laiko turime išties nemažai, tai kodėl gi mums jo nepraleidus sveikai ir naudingai – pavyzdžiui, važinėjant dviračiu, aktyviai vaikščiojant gryname ore, apsilankant sporto užsiėmimuose, baseine ar panašiai“, - kalba J. Bartaškienė. 

Moteris tikina, kad kiekvienas gyvenimo tarpsnis ypatingas ir savaip gražus. „Žinoma, viskas priklauso nuo požiūrio, galimybių ir pastangų. Tačiau turime atsiminti, kad sveiki įpročiai gerina mūsų gyvenimo kokybę ir leidžia geriau jaustis. Svarbiausia – tinkamai juos pasirinkti ir praktikuoti. To ypač norėtųsi palinkėti vyresnio amžiaus žmonėms“, - tarptautinės senjorų dienos proga linki Joana Bartaškienė. 

Sporto ir sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerės Lauros Sidaraitės-Michailovės rekomendacijos senjorams:

- vyresnio amžiaus žmonėms patartina rinktis lėtesnes, mažiau intensyvias mankštas, kurios nereikalauja didelės fizinės ištvermės, pavyzdžiui, pilates, kalanetika, joga, kūno dizainas, taip pat plaukimas, lėtas važiavimas dviračiu ar intensyvesnis vaikščiojimas gryname ore.

- treniruočių metu reikėtų vengti per didelių svorių, apkrovos bei kiekvieno asmeniniam fiziniam pasirengimui netinkamų pratimų. Svarbiausia jausti savo fizines galimybes ir pratimus atlikti nepersitempiant.

- senjorams, turintiems aukštesnį kraujospūdį ar kitų sveikatos negalavimų, renkantis bet kokius sporto užsiėmimus, privaloma prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju.

- bet kokio sporto užsiėmimo metu būtina nuolat atidžiai sekti kvėpavimo ir pulso ritmą. Jei lankotės sporto klube - klausykite trenerio nurodymų.

Dienoms trumpėjant ir orui šaltėjant, daugelį žmonių užplūsta tingulys ir apatija. Kaip likti sveikiems, energingiems ir žvaliems šaltaisiais sezonais?

Kaip praneša femalefirst. co.uk, jeigu jums sunku rytais lipti iš šiltos lovos ir nerandate jėgų atlikti dienos darbams, jums padės šie patarimai:

Ruduo ar žiema – ne priežastis liautis sportuoti.  Nuolat sportuojant stiprėja mūsų kūnas bei imunitetas. Fiziniai pratimai pakelia nuotaiką ir išvaiko tingulį. Sportas taip pat stiprina atmintį.

Patalpose palaikykite vienodą temperatūrą – neprikaitinkite per daug, tuomet tapsite mieguistas ir vangus. Naktį temperatūra miegamajame turi siekti 19 – 21 laipsnį šilumos.

Gerai išsimiegokite.  8 valandos miego užtikrins žvalumą ir būsite energingi.

Valgykite pusryčius.  Niekuomet nepradėkite dirbti darbų, jeigu jūsų skrandis yra tuščias. Vaisiai, grūdai padeda sutelkti dėmesį.

Nepersidirbkite. Jeigu nebesutelkiate dėmesio – padarykite bent penkių minučių pertrauką.  Pailsėkite, tuomet į užduotį pažvelgsite kitomis akimis.

Pasitikėkite savimi.  Tai didžiausias motyvas gerai dirbti. Jeigu jums nesiseka, nesijaudinkite ir nepanikuokite, geriau išanalizuokite priežastis ar paprašykite aplinkinių pagalbos.

Klausykitės mėgstamos muzikos.  Muzika pakelia nuotaiką.

Nepamirškite pavalgyti. Valgykite reguliariai, sveiką ir subalansuotą maistą. Tuomet pasisemsite energijos ir nealinsite organizmo.