„Su giliu liūdesiu pranešame, kad eidamas 46-uosius metus mirė mūsų kolega fizikas, pedagogas, visuomenininkas dr. Audrius Alkauskas.

Pastaruosius kelerius metus jis dirbo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fundamentinių tyrimų skyriuje.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą Audriaus artimiesiems, bičiuliams, kolegoms ir visiems jį pažinojusiesiems“, – rašo FTMC.

A. Alkauskas visą gyvenimą buvo aktyvus ir produktyvus mokslininkas, kuris save išbandė įvairiose srityse – nuo optoelektronikos iki kvantinės fizikos. Jis neapsiribojo vien moksline veikla: domėjosi literatūra, filosofija, populiariąja ir klasikine muzika; pats rašė apsakymus ir kūrė dainas.

Mokslininkas buvo žinomas viešojoje erdvėje ir vertinamas dėl savo išprusimo ir gebėjimo sudėtingus dalykus paaiškinti paprasta kalba. Jis buvo nominuotas LRT 2020-ųjų metų apdovanojimuose „Metų atradimo“ nominacijoje už pasaulinį mokslinį atradimą – kvantinių emiterių prigimties nustatymą dvimačiuose puslaidininkiuose.

A. Alkauskas gimė 1978 m. vasario 8 d. Anykščiuose.

1996–2002 m. jis studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, įgijo fizikos bakalauro ir magistro išsilavinimą.

2002–2006 m. A. Alkauskas buvo Bazelio (Šveicarija) universiteto Fizikos instituto doktorantas.

2006–2010 m. jis gyveno ir dirbo Lozanoje (Šveicarija), beveik penkerius metus buvo Lozanos Federalinės politechnikos mokyklos (EPFL) mokslo darbuotojas.

2011–2014 m. A. Alkauskas buvo Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) mokslo darbuotojas.

Nuo 2014 m. Audrius gyveno ir ir dirbo Vilniuje.

Pasak sprendimą Ministrų kabinetui trečiadienį teikusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tai leis šiam valstybiniam mokslinių tyrimų institutui veikti lanksčiau, t.y. laisvai disponuoti savo uždirbtomis lėšomis, vykdyti komercinę veiklą, gauti mokestinę lengvatą, pritraukti daugiau finansavimo šaltinių, naujų dalininkų.

Be kita ko, tai leis steigti kitus juridinius asmenis, atstovybes, mokslo ir technologijų parkus, atsakingiau disponuoti lėšomis ir turtu.

„Viena iš labai svarbių valstybinių mokslo institutų funkcijų – tiesti tiltus tarp mokslo ir verslo, o teisinio statuso pakeitimas sudarys sąlygas tai daryti, pavyzdžiui, kurti aukštųjų technologijų įmones“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Fizinių ir technologijos mokslų centras 2019 m. aktyviai įsijungė į Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos veiklą. Šiuo metu centras yra vienintelis Baltijos šalyse, priimtas į šią asociaciją.

Fizinių ir technologijos mokslų centras kartu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru ir Lietuvos energetikos institutu yra įkūrę skėtinę taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologijų organizaciją.

Pasak ministerijos, šių organizacijų misija – kuo efektyvesnis mokslo žinių perdavimas pramonei. Organizacijos plėtoja aukšto lygio mokslą, atlieka fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, bet ir teikia inovacines paslaugas, kuria aukštųjų technologijų įmones. 

Lietuvos Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją steigiančios institucijos turi aukšto lygmens mokslinį potencialą, atlieka tarptautinio lygio taikomuosius tyrimus ir MTEP veiklas, teikia inovatyvias paslaugas ir sprendimus, turi aukštųjų technologijų įmonių generacijos bei inkubavimo patirtį.

„Vienijame pastangas siekdami ne tik stiprinti bendradarbiavimą, plėtoti tarpdisciplininį mokslą, sutelkti projektines veiklas ir apsaugoti intelektinę nuosavybę. Manome, kad koordinuoti mūsų veiksmai prisidės prie aukštųjų technologijų pramonės sektoriaus, kuris šiandien šalyje nėra didelis, plėtros. Sieksime to generuodami mokslo žinias, galinčias „išrasti“ naujas rinkas aukštųjų technologijų pramonei 5-10 metų laikotarpiui į ateitį. Tai darysime skatindami antreprenerystę kurdami bei inkubuodami naujos kartos startuolius, perteikdami jiems savo technologinę bei tarptautiniuose projektuose sukauptą patirtį. Mūsų centras siekia kapitalizuoti mokslo žinias, ir mums svarbu, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau mokslo žinioms imlių įmonių“, – sako FTMC direktorius prof. Gintaras Valušis.

Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijos (Research and technology organizations – RTO) yra neuniversitetinių mokslo institutų ar centrų veiklas koordinuojančios institucijos, kurios siekia aukštųjų technologijų pramonės ir kitų ūkio sričių bei inovacijų plėtros. RTO siekia komercializuoti mokslo žinias, paversti jas naujais produktais ar didelės pridėtinės vertės technologijomis bei paslaugomis. Konkrèčios veiklõs formos labai priklauso nuo šalies/regiono mokslinio potencialo lygmens, ūkio struktūros bei aukštos pridėtinės vertės kūrimo tradicijų.

LEI direktoriaus Sigito Rimkevičiaus nuomone, Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijos įkūrimas prisidės prie suartėjimo su šalies ir užsienio pramone.

„Bendrai koordinuotos mokslinių institutų veiklos ir kompetencijos yra kur kas platesnės nei pavienių mokslo centrų. Dabar mes būsime gerokai galingesni ir išmanesni, galėsime efektyviau prisidėti ne tik prie pramonės problemų sprendimo, bet ir inovatyvių sprendimų šalies ūkiui siūlymo. Ne mažiau svarbi RTO misija yra įsitraukimas į visuomenei ir valstybei aktualiausių klausimų sprendimą: klimato kaitos mažinimą, darniõs (aplinkos neteršiančios) energetikos plėtrą ir pan. Sprendžiant globalias problemas, neabejotiną pridėtinę vertę suteikia bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, įsitraukimas į tarptautines tinklines organizacijas, tokias kaip Europos RTO asociacija (EARTO). RTO įsteigimas Lietuvoje padės koordinuotai ir efektyviau reaguoti į visuomenei, valstybei, verslui aktualiausias problemas ir pasiūlyti efektyviausius sprendimo būdus“, – pabrėžė S. Rimkevičius.

Naujai įkurtą Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją sudaro 4 nariai: 3 dideli mokslo centrai bei Mokslo ir technologijų parkas. Pranešama, kad  organizacija yra atvira plėtrai.

Taip pat numatoma sukurti itin stipriomis antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčias dangas ant titano paviršių.

Kaip teigė didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje vadovas dr. Arūnas Jagminas, kartu su kolegomis mokslininkai žengia naujus žingsnius kurdami nanotechnologijas ir ieškodami joms pritaikymo.

FTMC mokslininkai laboratorijoje pradėjo magnetinių nanodalelių sintezės ir jų paviršiaus padengimo aukso luobele ir ultrasmulkiomis dalelėmis tyrimus. Jiems pavyko parodyti, kad tokias hibridines nanodaleles galima naudoti vėžinių auglių vizualizacijai, taip pat itin agresyvių ir atsparių antibiotikams mikrobų žudymui.

Prie svaresnių Nanostruktūrų laboratorijoje vykdomų tyrimų rezultatų jos vadovas priskiria ir aliuminio plonų anodinių dangų su sidabro nanodalelėmis formavimą.

FTMC nuotr.

Dr. A. Jagmino vadovaujama mokslininkų grupė prestižiniame tarptautiniame mokslo žurnale „Dalton Transactions“ pirmą kartą parodė, kad maistinių aliuminio folijų paviršių padengus tokiomis dangomis jų paviršiui suteikiami ne tik auksiniai atspalviai, bet ir antimikrobinės savybės.

Naujų savybių įgijusi folija puikiai tinka pakuoti ne tik šokoladą, bet ir pieno, mėsos produktus, be to, nepraranda standumo.

„Bendradarbiaudami su Romos Nanostruktūrų tyrimo instituto mokslininkais šiuo metu taip pat baigiame didelį anglies kiekį turinčių aliuminio anodinių dangų tyrimus. Naudojant grafeno intarpus tokios dangos galėtų rasti gerų taikymų jutiklių ir saulės baterijų plokščių gamyboje“, – mokslininkas nurodo dar vieną tyrimų sritį, kurioje šiuo metu dirba FTMC Nanostruktūrų laboratorija.

Dr. A. Jagminui už ilgametį kapitalinį mokslinį darbą „Nanodarinių sintezės, modifikavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai (2000-2017)“ paskirta prestižinė akademiko Juozo Matulio premija chemijos srityje.

Mokslininkas Lietuvoje ir už jos ribų žinomas kaip aliuminio anodavimo technologijų pradininkas, sukūręs būdus nanostruktūrinėms aliuminio oksido dalelėms gauti ir metalams nusodinti.

Aliuminio anodavimas, suteikiant šiai medžiagai naujų naudingų savybių ir puikų estetinį vaizdą, naudojamas daugelyje sričių. Chrestomatiniai pavyzdžiai - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kolonos ar Kauno Laisvės alėjos šviestuvai.

ELTA primena, kad Fizinių ir technologijos mokslų centras - didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos, modernios pramonės programos, taip pat sudaromos sąlygos verslui.

FTMC dirba 670 darbuotojų, studijuoja 88 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 400 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.

Tarptautinėje astronomijos olimpiadoje, vykusioje Rumunijoje rugpjūčio 1–11 dienomis, Lietuvos komanda iškovojo trečią vietą ir pelnė bronzos medalius.

Komandinėje rungtyje Lietuvos mokiniai nusileido tik Kanados, iškovojusios pirmą vietą, ir Brazilijos, kuriai atiteko antroji vieta, komandoms.

Asmeninį bronzos medalį pelnė Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos gimnazistas Karolis Markauskas.

Iš viso mūsų atstovai grįžo su septyniais bronzos medaliais – vienu komandiniu, penkiais individualiais ir vienu asmeniniu.

Komandą lydėjo bei pasiruošti padėjo Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos docentas dr. Jokūbas Sūdžius ir Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Audrius Bridžius.