„Foie gras patiekalų ir produktų pavadinimai skamba tikrai egzotiškai, jie vis dar asocijuojasi su prabanga, – sako A. Jurevičiūtė. – Tokios foie gras ir prabangos sąsajos visiškai suprantamos. Manau, jog žmonių tiesiog nepasiekia informacija apie tai, kaip foie gras atsiranda lėkštėse.“
Foie gras išgavimo praktika tapo kontroversiška tema dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai tokios šalys kaip Indija, Australija ir Argentina pradėjo svarstyti foie gras fermų ar produktų importavimo draudimus.
„Apie foie gras fermas nuolat kalbama dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, antys bei žąsys ten rutiniškai peršeriamos joms į gerkles sugrūdant metalinius, 30 cm siekiančius vamzdžius. Jais per 2-3 sekundes supumpuojama iki pusės kilogramo maisto. Tai daroma tam, kad paukščiai susirgtų ir jų kepenys padidėtų iki 10-ies kartų“, – pasakojo A.Jurevičiūtė.
Pasak „Tuščių narvų“ atstovės, antys ir žąsys foie gras fermose laikomos narvuose, kuriuose negali skraidyti bei plaukioti. Dėl antsvorio joms neretai sunku vaikščioti.
„Gaila, bet alternatyvos tokiam foie gras išgavimo būdui nėra. Foie gras – tai sergančių paukščių kepenys, kurios 10 kartų didesnės ir riebesnės nei sveikų paukščių. Jei paukštis neserga, jo kepenys negali būti 10 kartų didesnės ir riebesnės nei įprastai, todėl negali būti parduodamos kaip foie gras“, – pasidalino A. Jurevičiūtė.
Nors Lietuvoje foie gras fermų nėra, vietiniai verslai vis dar prekiauja foie gras patiekalais ir produktais.
A. Jurevičiūtė teigia, jog bet kuris žmogus, norintis prisidėti prie siekio sustabdyti tokias praktikas šiose fermose, gali tai padaryti bet kuriuo metu. „Kiekvienas norintis prisidėti prie kovos už foie gras fermose kenčiančius gyvūnus gali tiesiogiai parašyti savo mėgiamam restoranui ar parduotuvei bei paskatinti juos atsisakyti foie gras. Taip pat norintys gali užeiti į svetainę foiegras.lt bei pasirašyti ten esančią peticiją, skirtą visiems Lietuvos verslams. Taip būtų išreiškiamas palaikymas, kuris be galo reikalingas man asmeniškai kalbant su verslo atstovais, – sakė A. Jurevičiūtė. – Suprantu, jog kartais gali atrodyti, jog vienas žmogus nieko nepakeis, vis dėlto, tai nėra tiesa. Verslams rūpi jų klientų nuomonė ir požiūris. „Tuščių narvų“ patirtis rodo, jog net tokie verslai gigantai kaip „Maxima“, išgirdę vartotojų nuomonę, pasiryžta žengti didelį žingsnį ir atsisakyti prekybos gyvomis žuvimis ar trečiu numeriu pažymėtų kiaušinių. Mūsų požiūris ir nuomonė turi galią, svarbu tik tai, ar pasinaudosime ja“, – teigė A. Jurevičiūtė.
