„Atsižvelgdami į pranešimus apie smūgius balandžio 19-ąją, raginame visas šalis dirbti siekiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai. G-7 ir toliau dirbs šiuo tikslu“, – nurodoma G-7 pareiškime.

Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados ministrai taip pat sako „reikalaujantys, kad Iranas ir su juo susijusios grupuotės nutrauktų savo atakas“.

„Laikysime Irano vyriausybę atsakingą už jos piktavališkus ir destabilizuojančius veiksmus“, – nurodė ministrai po Italijos Kaprio saloje surengto susitikimo.

G-7 sakė esantis „pasirengęs priimti daugiau sankcijų ar imtis kitų priemonių – tiek dabar, tiek reaguojant į tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad centrinėje Isfahano provincijoje anksti penktadienį nugriaudėjo sprogimų, o JAV žiniasklaida, cituodama amerikiečių pareigūnus, paskelbė, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių savo aršiam priešui Iranui.

Raginame visas šalis dirbti, kad būtų išvengta eskalacijos.

Tuo metu iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Izraelis anksčiau įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai beveik prieš savaitę Teheranas atakavo jį raketomis ir dronais, keršydamas už mirtiną smūgį Irano ambasadai Sirijoje, dėl kurio plačiai kaltinama žydų valstybė.

Nuo to laiko vis garsiau skamba būgštavimai, kad Gazos Ruože besitęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karas gali išplisti regione.

Italų diplomatijos vadovas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) per spaudos konferenciją Kapryje pabrėžė norįs, „kad G-7 pasiųstų labai aiškią žinią: G-7 politinis tikslas – deeskalacija“.

„Raginame visas šalis dirbti, kad būtų išvengta eskalacijos“, – pridūrė jis.

Prieštarauja Izraelio plataus masto karinei operacijai Rafache

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė nepritariantys Izraelio planuojamai „plataus masto karinei operacijai Rafache“, nes tai turėtų „katastrofiškų pasekmių civiliams gyventojams“.

Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados ministrai taip pat pasmerkė „nepriimtiną civilių gyventojų skaičių“, Gazos Ruože per Izraelio karinį puolimą, surengtą po beprecedentės palestiniečių grupuotės „Hamas“ atakos prieš žydų valstybę.

Izraelis žada pradėti operaciją Rafache, kur glaudžiasi daugybė palestiniečių, pabėgusių iš kitų apgultos palestiniečių teritorijos vietovių.

„Kartojame, kad nepritariame plataus masto karinei operacijai Rafache, kuri turėtų katastrofiškų pasekmių civiliams gyventojams“, – sakoma ministrų pareiškime.

Izraelis vis labiau kritikuojamas dėl savo puolimo, pavertusio didelę dalį Gazos Ruožo griuvėsiais, keliamų kančių 2,4 mln. šios teritorijos gyventojų.

„Apgailestaujame dėl visų civilių aukų“, – sakė G-7 ministrai, susitikę Italijos Kaprio saloje.

Jie nurodė, kad „su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į nepriimtiną civilių gyventojų, įskaitant tūkstančius moterų, vaikų ir pažeidžiamų asmenų, nužudytų Gazoje, skaičių“.

Spalio 7-ąją surengtas beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per daugiau kaip pusmetį trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 970 žmonių.

Pažadėjo sustiprinti Ukrainos oro gynybą

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį susitikime Italijos Kaprio saloje įsipareigojo sustiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.

Pareiškime ministrai sakė artėjant birželį numatytam G-7 viršūnių susitikimui tyrinėjantys „visus įmanomus kelius ir galimus variantus“ panaudoti įšaldytą Rusijos turtą padėti Ukrainai.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba taip pat viešėjo Kapryje ir drauge su G-7 valstybių ministrais aptarė karą jo šalyje.

Jis ragino kolegas pasekti Vokietijos pavyzdžiu, Berlynui savaitgalį paskelbus, kad nusiųs Kyjivui papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.

„Esame pasiryžę stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad būtų išsaugotos gyvybės ir apsaugota svarbi infrastruktūra. Šiuo tikslu taip pat bendradarbiausime su partneriais“, – sakoma Italijos, Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kanados ir Vokietijos ministrų baigiamajame pareiškime.

Ukraina jau seniai skundžiasi, kad senka jos ginkluotės atsargos, todėl darosi sunku numušti rusų leidžiamas raketas ir dronus. Maskva pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš infrastruktūrą visoje Ukrainoje.

Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) irgi ragino G-7 kolegas kūrybingai pažiūrėti į klausimą, kaip panaudoti po invazijos įšaldytą Rusijos turtą.

„Kaip prašė lyderiai, prieš Apulijos viršūnių susitikimą tęsime darbą ir atnaujinsime informaciją apie visus įmanomus kelius ir galimus variantus, kaip būtų galima panaudoti imobilizuotą Rusijos valstybės turtą Ukrainai paremti, laikantis mūsų atitinkamų teisinių sistemų ir tarptautinės teisės“, – sakoma pareiškime.

Pasmerkė Kinijos įmonių karinę pagalbą Rusijai 

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Susitikime Italijoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) paragino kolegas Europoje didinti spaudimą Pekinui, kurį Vašingtonas kaltina padedant Rusijos „ambicingiausiai gynybos plėtrai nuo sovietinių laikų“.

„Reiškiame savo didelį susirūpinimą dvejopos paskirties medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Rusija naudoja savo karinei gamybai didinti, perdavimais į Rusiją iš kompanijų Kinijos Liaudies Respublikoje“, – sakoma G-7 ministrų baigiamajame pareiškime po derybų Kaprio saloje.

„Tai leidžia Rusijai atkurti ir atgaivinti savo gynybos pramonės bazę, keliančią grėsmę tiek Ukrainai, tiek tarptautinei taikai ir saugumui“, – teigiama G-7 baigiamajame pareiškime.

„Kinija turėtų užtikrinti, kad ši parama liautųsi, nes tai (Kinijos parama) tik prailgins šį konfliktą ir padidins Rusijos savo kaimynėms keliamą grėsmę“, – sakoma jame.

Be Jungtinių Valstijų, G-7 taip pat priklauso Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir šiemet pirmininkaujanti Italija.

Vašingtonas yra nubrėžęs „raudoną liniją“ Pekinui: netiekti ginklų Rusijai, skirtų naudoti jos kare Ukrainoje. Kol kas nebuvo pateikta įrodymų, kad ši linija būtų peržengta.

Tačiau JAV vis dažniau smerkia, Vašingtono žodžiais, Kinijos užkulisinę paramą Maskvai.

Vienas JAV aukšto rango pareigūnas praėjusią savaitę sakė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti „ambicingiausią gynybos plėtrą nuo sovietinių laikų ir greičiau, nei manėme šio konflikto [Ukrainoje] pradžioje“.

Pristatydami JAV išvadas pareigūnai sakė, kad Kinija padeda Rusijai virtinėje sričių, įskaitant bendrą dronų gamybą, kosmose dislokuojamus pajėgumus ir eksportą, būtiną balistinėms raketoms gaminti.

Kinija yra vienas pagrindinių veiksnių, padedančių atgaivinti Rusijos gynybos pramonės bazę, kuri prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą patyrė didelių sunkumų, žurnalistams sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas.

„Mes vienbalsiai pasmerkėme precedento neturintį Irano išpuolį prieš Izraelį“, – po vaizdo ryšiu vykusių derybų socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Mes ir toliau dėsime visas pastangas siekdami deeskalacijos. Kuo greičiau užbaigus krizę Gazoje, ypač nedelsiant nutraukiant ugnį, tai pasikeis“, – teigė jis.

G-7 lyderiai taip pat išreiškė visišką paramą Izraeliui po Irano atakos ir pareiškė esantys pasirengę „imtis tolesnių priemonių“, reaguodami į „tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“.

„Mes ir toliau dirbsime, siekdami stabilizuoti padėtį ir išvengti tolesnio eskalavimo. Šia dvasia reikalaujame, kad Iranas ir jo įgaliotiniai nutrauktų savo atakas, ir esame pasirengę imtis tolesnių priemonių dabar ir reaguodami į tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“, – sakė jie pareiškime, kurį po susitikimo paskelbė G-7 pirmininkaujanti Italija.

Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.

Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.

Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.

Prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) taip pat perspėjo Izraelį nesiimti jokių neapgalvotų atsakomųjų veiksmų į beprecedentę Teherano raketų ir dronų ataką, o pasaulio lyderiai ragino laikytis santūrumo.

„G-7 šalių grupei pirmininkaujanti Italija sukvietė G-7 vadovus į vaizdo konferenciją, prasidėsiančią šiandien po pietų“, – pranešė vyriausybė, Italijos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni (Džordžai Meloni) pasmerkus išpuolį ir pareiškus, kad baiminasi „regiono destabilizacijos“.

G-7 sudaro Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Kanada.

Stengiamės išvengti dar rimtesnės karinės krizės.

Šeštadienio naktį įvykdyta ataka buvo pirmas kartas, kai Iranas pradėjo plataus masto karinį puolimą prieš Izraelį,

Per pastarąsias dvi savaites Irano pareigūnai ne kartą žadėjo nubausti Izraelį po to, kai balandžio 1 dieną per numanomą žydų valstybės smūgį buvo sulygintas su žeme Irano diplomatinis pastatas Damaske ir žuvo septyni elitinės Revoliucinės gvardijos nariai, įskaitant du generolus.

Dėl minimo smūgio Teheranas kaltina Izraelį.

„Mes stengiamės išvengti dar rimtesnės karinės krizės“, – tvirtino Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).

„G-7 siųs žinią Izraeliui, kad situacija nepablogėtų, nes vakarykštis Irano atsakomasis smūgis gali įsukti pavojingą spiralę“, – transliuotojui „Rai3“ sakė A. Tajani.

Pasak Italijos žiniasklaidos, ketvirtadienį per pokalbį telefonu su valstybės vadovu Volodymyru Zelenskiu G. Meloni pranešė, kad Italijai pirmininkaujant G7 dėmesio centre bus Rusijos agresija prieš kaimyninę šalį.

Italija nuo metų pradžios perėmė pirmininkavimą G7, kitos narės yra JAV, Vokietija, Kanada, Didžioji Britanija, Japonija ir Prancūzija.

Po skambučio V. Zelenskis padėkojo G. Meloni už paramą, taip pat ir Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES). Valstybės vadovas socialinėje platformoje X pranešė per pokalbį pateikęs informaciją ir apie pastarojo meto Rusijos atakas. „Esu dėkingas Italijai ir asmeniškai Giorgiai už norą toliau stiprinti Ukrainos oro skydą“, – parašė V. Zelenskis ir pridūrė, jog „papildoma oro gynyba gelbsti gyvybes ir palaiko normalų gyvenimą mūsų miestuose“.

Ukraina ginasi nuo Rusijos karinės invazijos jau beveik dvejus metus. Gruodžio viduryje ES sutiko pradėti su Kyjivu derybas dėl narystės.

G7, be to, pabrėžia Izraelio teisę gintis, kad nepasikartotų spalio 7 d. įvykiai, tačiau tai turi būt daroma laikantis tarptautinės teisės.

Prieš daugiau kaip septynias savaites „Hamas“ judėjimo teroristai pasienyje su Gazos Ruožu nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių ir apie 240 paėmė įkaitais.

Nuo praėjusį penktadienį įsigaliojusių paliaubų „Hamas“ paleido 81 įkaitą. Mainais Izraelis iš kalėjimų paleido 180 palestiniečių. Susitarimas, pasiektas tarpininkaujant JAV, Egiptui ir Katarui, svarbus ir dėl to, kad jis leidžia gabenti į Gazos Ruožą humanitarinę paramą, sakoma G7 grupės, kuriai priklauso Vokietija, Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, Didžioji Britanija ir JAV, pareiškime. G7 jame taip pat reiškia įsitikinimą, kad reikalingas dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas, „kuris leistų izraeliečiams ir palestiniečiams gyventi teisingoje, ilgalaikėje ir saugioje taikoje“.

„Po diskusijos G-7 užsienio reikalų ministrai sutarė, kad (...) G7 ir toliau laikysis vieningos pozicijos įvesti griežtas sankcijas Rusijai ir tvirtai remti Ukrainą, net ir esant dabartinei tarptautinei padėčiai“, – teigiama Japonijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.

Jame priduriama, kad G-7 planuoja paspartinti Ukrainos atsigavimo ir atstatymo pastangas pasitelkdama viešojo ir privačiojo sektorių vienybę ir bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais skatindama taikos formulės procesą.

Japonijos užsienio reikalų ministrė Yoko Kamikawa (Joko Kamikava) pažymėjo, kad net ir toliau didėjant įtampai Artimųjų Rytų regione, labai svarbu, kad G-7 vieningai pasiųstų tarptautinei bendruomenei aiškią žinią, jog ir toliau rems Ukrainą.

Karui Ukrainoje tęsiantis jau 20 mėnesių, o birželio mėnesį Kyjivo pradėtam kontrpuolimui sunkiai įsitvirtinant, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reguliariai susitikinėja su Vakarų šalių vadovais, siekdamas išvengti jų nuovargio dėl šio konflikto.

Praėjusią savaitę Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Maskva ir Kyjivas šiuo metu yra aklavietėje. Vėliau šį pareiškimą atmetė V. Zelenskis, taip pat Kremlius.

G-7 užsienio reikalų ministrai sutarė, kad (...) G7 ir toliau laikysis vieningos pozicijos įvesti griežtas sankcijas Rusijai ir tvirtai remti Ukrainą, net ir esant dabartinei tarptautinei padėčiai.

G-7 ministrai griežtai smerkia Šiaurės Korėjos vykdomą ginklų perdavimą Rusijai

G-7 užsienio reikalų ministrai griežtai pasmerkė Šiaurės Korėjos vykdomą ginklų perdavimą Rusijai.

„G-7 užsienio reikalų ministrai griežtai pasmerkė nuolatinius Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimus ir ginklų perdavimą iš Šiaurės Korėjos į Rusiją, kurie tiesiogiai pažeidžia atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – sakoma Japonijos užsienio reikalų ministerijos išplatiname pareiškime.

Teigiama, kad Šiaurės Korėja Maskvai perdavė daugiau kaip milijoną artilerijos sviedinių, skirtų naudoti jos kare Ukrainoje. Be to, manoma, kad Pchenjanas mainais gavo patarimų dėl palydovų technologijų, anksčiau šį mėnesį nurodė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas, remdamasis Seulo šnipinėjimo agentūra.

Rugsėjį Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė aukščiausiojo lygio susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Šis susitikimas pakurstė Vakarų nuogąstavimus, kad Pchenjanas gali aprūpinti Maskvą ginklais užsitęsusiam karui Ukrainoje.

Spalį JAV pranešė, kad ginklų siuntos jau gabenamos ir kad Šiaurės Korėja pastarosiomis savaitėmis į Rusiją pristatė daugiau kaip 1 tūkst. konteinerių su karine įranga ir šaudmenimis.

Baltųjų rūmų turimais duomenimis, nuo rugsėjo 1 iki spalio 1 dienos jūrų keliu iš Šiaurės Korėjos į Rusiją buvo gabenamas konteinerių krovinys.

Po to tie konteineriai geležinkeliu buvo atgabenti į šaudmenų sandėlį, esantį maždaug už 290 km nuo Ukrainos sienos.

Praėjusį mėnesį Maskva paneigė šiuos kaltinimus, tvirtindama, kad Vašingtonas neturi įrodymų, jog Šiaurės Korėja siunčia ginklus į Rusiją.

G-7 užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė, kaip geriausiai palaikyti ryšius su vis labiau įsitvirtinančia Kinija.

Japonija nurodė, kad ministrai „dar kartą patvirtino, kad pripažįsta, jog svarbu atvirai bendrauti su Kinija ir tiesiogiai jai išsakyti susirūpinimą keliančius klausimus, pripažįstant, kad su Kinija reikia bendradarbiauti sprendžiant pasaulinius iššūkius ir sprendžiant bendrų interesų sritis“. 

„Tai labai svarbus momentas (...) G-7 susivienyti šios krizės akivaizdoje ir kalbėti taip, kaip mes kalbame, vienu aiškiu balsu“, – sakė A. Blinkenas prasidedant dviejų dienų susitikimui Tokijuje.

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ kovotojai surengė išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, Izraelio kariuomenė nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą.

Antradienį Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per mėnesį trunkantį karą žuvo daugiau kaip 10,3 tūkst. asmenų.

Į Japonijos sostinę A. Blinkenas atvyko po kelionės Artimuosiuose Rytuose. Aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas sakė, kad A. Blinkenas susitikime Tokijuje ketina aptarti pažangą teikiant humanitarinę pagalbą Gazos Ruožo civiliams gyventojams ir pastangas suvaldyti Izraelio ir „Hamas“ konfliktą.

Po dvi dienas trukusių derybų Japonijos kalnų kurorte Karuidzavoje, ekonomiškai pirmaujančių šalių aukščiausio rango diplomatai nesusitarė dėl jokių naujų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, bet pažadėjo kovoti su tais, kurie padeda Rusijai apeiti jau galiojančias priemones ir aprūpina ją ginklais.

Be to, ministrai įspėjo Pekiną dėl jo „militarizavimo veiklos“ Pietų Kinijos jūroje ir tvirtino, kad jų politika dėl Taivano nesikeičia, nepaisant prieštaringų pastarojo meto Prancūzijos prezidento komentarų.

Derybų metu daugiausiai kalbėta apie Ukrainą ir regioninius iššūkius, įskaitant reikalavimą, raginantį Šiaurės Korėją susilaikyti nuo naujų branduolinių bandymų ar balistinių raketų paleidimo, bet kartu buvo aptartos įvairios pasaulinės politikos problemos.

Šis susitikimas surengtas tuo metu, kai Sudane tebesitęsia kariuomenės ir sukarintų grupuočių susirėmimai, dėl kurių paskutinę akimirką diplomatai paragino abi puses „nedelsiant ir be išankstinių sąlygų nutraukti karo veiksmus“.

Dar kartą buvo pasmerkti Afganistano Talibano valdžios institucijų vis didėjantys apribojimai moterims ir mažumoms, kurie, ministrų teigimu, yra sistemingas piktnaudžiavimas.

Jie pareikalavo „nedelsiant atšaukti priimtus sprendimus“, tarp jų draudimą moterims dirbti nevyriausybinėse organizacijose ir Jungtinėse Tautose.

Vis dėlto diskusijų metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama dviem krizėms – karui Ukrainoje ir didėjančiai Kinijos karinei ir ekonominei įtakai.

Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Europos Sąjungos diplomatai pažadėjo toliau griežtinti sankcijas Rusijai ir dėti daugiau pastangų reaguojant į tuos, kurie siūlo Maskvai ginklus ar kitokią paramą, perspėdami dėl griežtų padarinių.

Jie taip pat peikė Rusijos „neatsakingą branduolinę retoriką“ ir pavadino Maskvos grasinimus dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje nepriimtinais.

Perspėjimai Kinijai

Taip pat nurodyta, kad susitikimo metu ministrai atsižvelgė į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) praėjusios savaitės komentarus po vizito Pekine, jog Europa turėtų vengti „krizių, kurios mums nepriklauso“.

„Esminės G-7 narių pozicijos dėl Taivano nesikeičia“, – teigiama galutiniame pareiškime, kuriame taika ir stabilumas Taivano sąsiauryje vadinami būtinais pasaulio saugumui ir klestėjimui.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) ir jos kolegos G-7 derybų metu stengėsi sušvelninti nesutarimus, o pareiškime Pekinas buvo įspėtas dėl visų klausimų – nuo branduolinio arsenalo iki verslo praktikos.

G-7 apkaltino Kiniją „nuolat ir vis sparčiau plečiant savo branduolinį arsenalą“ ir išreiškė susirūpinimą dėl to, jog Pekinas „kuria sudėtingesnes branduolinių ginklų siuntimo sistemas be skaidrumo, geranoriškos ginklų kontrolės ar rizikos mažinimo priemonių“.

Tiesiogiai nepaminėdama Kinijos, G-7 įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą kovojant su „ekonomine prievarta“, kai politiniais tikslais importo ar eksporto taisyklės paverčiamos ginklu.

Net ir perspėjimas dėl paramos Rusijai invazijos atžvilgiu gal būti suprantamas kaip žinutė Kinijai, atitinkanti Vakarų pareigūnų daugkartinius pareiškimus, įspėjančius Pekiną nesiimti Maskvos apginklavimo.

Šios derybos yra pasirengimas kitą mėnesį Hirošimoje vyksiančiam G-7 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) nori, kad esminis tų diskusijų klausimas būtų branduolinis nusiginklavimas.

Antradienį paskelbtame pareiškime daug vietos skirta nusiginklavimui ir ginklų neplatinimui, tačiau jame pateikta nedaug naujų pažadų ar įsipareigojimų ir aiškiai kalbama apie „dabartinę sudėtingą saugumo situaciją“, o tai rodo, kad pasiekti realių rezultatų bus nelengva.

Jame visos šalys kviečiamos skaidriai fiksuoti savo branduolinį arsenalą, Rusija raginama laikytis branduolinių bandymų moratoriumo, o Kinija raginama surengti derybas su Vašingtonu dėl pavojaus mažinimo.

Karuidzavoje vykęs susitikimas buvo griežtai saugomas po to, kai F. Kishida išvengė nelaimės šeštadienį, kuomet jo pusėn buvo numestas, kaip pranešama, vamzdinės bombos užtaisas.

„Esame įsipareigoję nutraukti plastiko taršą ir iki 2040-ųjų sumažinti papildomą plastiko taršą iki nulio“, – sakoma pranešime.

Vokietija, Prancūzija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau priklauso tarptautinei koalicijai, kuri praėjusiais metais prisiėmė tokį patį įsipareigojimą.

Tačiau tai pirmas kartas, kai prie jo prisijungė likusios G-7 narės – Japonija, Jungtinės Valstijos ir Italija.

Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke (Štefi Lemkė) spaudos konferencijoje po dvi dienas trukusių derybų Japonijos šiaurėje esančiame Saporo mieste pasveikino naująjį bloko įsipareigojimą dėl plastiko taršos mažinimo kaip plataus užmojo tikslą.

Esame įsipareigoję nutraukti plastiko taršą ir iki 2040-ųjų sumažinti papildomą plastiko taršą iki nulio.

Tai bus pasiekta „skatinant tvarų plastiko vartojimą ir gamybą, didinant jų apykaitą ekonomikoje ir aplinką tausojantį atliekų tvarkymą“, sakoma pareiškime.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) išsivysčiusių šalių grupės duomenimis, per 20 metų pasaulyje plastiko atliekų padvigubėjo ir tik devyni procentai jų yra sėkmingai perdirbami.

Jungtinės Tautos teigia, kad į vandenynus patenkančio plastiko kiekis iki 2040-ųjų beveik patrigubės.

Krentant sniegui ir dėl Rusijos smūgių nukentėjus Ukrainos energetikos tinklams, daugelis žmonių be elektros ar ir šildymo susiduria su šalčiu.

Pirmadienį per vaizdo konferenciją su G-7 turtingųjų šalių klubu V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia „maždaug dviejų milijardų kubinių metrų“ papildomų dujų, kad galėtų išgyventi žiemą.

Jis taip pat paragino G-7 siųsti Ukrainai daugiau ginklų, įskaitant „modernius tankus“, taip pat „raketinę artileriją ir daugiau tolimojo nuotolio raketų“.

Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo pakeisti karo eigą, o aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad Rusija, baigiantis naujesnėms atsargoms, tikriausiai ima naudoti senesnę, mažiau patikimą artilerijos ir raketų amuniciją.

Tačiau V. Zelenskis sakė, kad „Rusija vis dar turi artilerijos ir raketų pranašumą“.

„Tai faktas, – teigė jis G-7 susitikime. – Šie okupacinės kariuomenės pajėgumai skatina Kremliaus aroganciją“.

Teroras prieš energetikos infrastruktūrą

Kyjivas sako, kad buvo pažeista 40 proc. svarbiausios Ukrainos energetikos infrastruktūros, o tikslingos Rusijos atakos buvo vykdomos viena po kitos.

Ukrainos energetikos ministerija pareiškime nurodė, kad Rusijos raketos pataikė į visas šalies šilumines elektrines, nukentėjus 44 aukštos įtampos oro linijoms.

Energetikos bendrovė YASNO teigė, kad tiekimo apribojimai Kyjive yra „dideli“, apie 40 proc. tiekimo esant nukreiptam į kritinę infrastruktūrą.

Naftos ir dujų bendrovė DTEK nurodė, kad jos specialistai „nuolat ieško įrangos Rusijos sugriautai energetikos infrastruktūrai atkurti“ ir susitarė dėl sutarčių su Europos tiekėjais ABB ir „Siemens“.

Kaip teigiama V. Zelenskio biuro išplatintame pranešime, ukrainiečių lyderis G-7 susitikime sakė, kad „dėl teroro, nukreipto prieš mūsų elektrines, teko sunaudoti daugiau dujų nei tikėtasi“.

„Todėl šią žiemą mums reikia papildomos paramos“, – teigė jis.

Jis pakvietė G-7 pramonines valstybes „ir kitas doras šalis“ „parodyti savo lyderystę“.

Ukrainos vadovas taip pat paragino Rusiją „žengti konkretų ir reikšmingą žingsnį, siekiant diplomatinio susitarimo“.

V. Zelenskis paragino „okupantę“ Maskvą iki Kalėdų palikti Ukrainos teritoriją.

„Tas, kuris mums sukėlė karą, turi jį atsiimti“, – sakė jis.

Prancūzijos rengiama tarptautinė konferencija Paryžiuje prasidės antradienį.

Politikų, žinomų bendrovių ir pagalbos agentūrų atstovų susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip Vakarų sąjungininkės galėtų suteikti neatidėliotiną paramą Ukrainai, kad išliktų jos civilinė infrastruktūra, Rusijai ją nuolat bombarduojant.