-
Investicijos į biosaugą padeda valdyti užkrečiamųjų ligų riziką
Paraiškoms pateikti – beveik du mėnesiai
Rūpinimasis biosauga yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vėl kviečia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Paraiškos bus priimamos nuo šių metų kovo 4 d. iki balandžio 30 d.
Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 1,10 mln. eurų paramos lėšų, o iš viso 2023–2027 m. intervencinei priemonei skirta 5 mln. eurų.
Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis.
Galimybė išvengti neprognozuojamų nuostolių
Šios intervencinės priemonės tikslas – išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o įvykus nepalankių reiškinių ar gyvūnų ligų protrūkių, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybą.
„Daugelis ūkinių gyvūnų augintojų yra susidūrę su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir žino, kad tai – ekonominiai nuostoliai dėl kritusių gyvūnų, gydymo išlaidos, negauta produkcija. Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis“, – sakė ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.
ŽŪM atstovė pabrėžia, kad biologinio saugumo priemonės padeda išvengti nuostolių, kadangi neleidžia užkratui pakliūti į ūkį, o jei liga jau ūkyje – pritaikius biosaugos priemones, ūkiniai gyvūnai mažiau serga ir gaišta, taigi išlaikoma geresnė produkcijos kokybė, saugumas ir gyvūnų gerovė.
Investicijos į įrangą ir patalpas
Priemone ketinama remti tą veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusius padarinius.
Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijose numatytos vidaus ar lauko aptvarų (tvorų, vartų, praėjimo punktų, praėjimo kontrolės sistemų) įsigijimo ir įrengimo išlaidos; gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo rampų, aikštelių, uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos; pašarų terminio apdorojimo įrangos, dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo, dezinfekavimo įrenginių ir transporto priemonių įsigijimo išlaidos. Taip pat bus galima gauti paramą norint įsigyti ir įrengti konteinerius ir patalpas, kurios skirtos gaišenoms laikyti. Tinkamų finansuoti išlaidų sąraše – ir langai, grotos, tinkleliai, kita įranga, apsauganti nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamos finansuoti gali būti tik tos išlaidos, kurios numatytos biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų plane dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose.
Biologinis saugumas ūkyje daugiausia priklauso nuo žmonių elgsenos ir žinių, todėl numatyta finansuoti ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių ir maitinimo patalpų, darbo aprangos plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidas.
Ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių galvijų (SG), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 tūkst. eurų.
Reikalavimai paramai gauti
Pareiškėjas savo vardu turi būti įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustatyta tvarka ir ūkininko ūkį. Taip pat iki paramos paraiškos pateikimo privalo be pertraukų vykdyti pirminę žemės ūkio produktų gamybą (vykdoma gyvulininkystės veikla) ir ne trumpiau kaip vienus metus iki paraiškos pateikimo realizuoti produkciją rinkoje.
Pareiškėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, laikantys ūkinių gyvūnų. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Jie, kaip ir juridiniai asmenys, privalo užsiimti žemės ūkio veikla ir valdoje pagamintų arba užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ar perdirbimu, pateikimu rinkai.
Į paramą nepretenduoja paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su vienu ar keliais projekto partneriais.
Paramos paraiška ir reikalingi dokumentai turi būti pateikti per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS).
Paramos dydis priklauso nuo gyvulių skaičiaus
Maksimali paramos suma projektui gali svyruoti. Ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių galvijų (SG), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 tūkst. eurų. Jeigu laikoma 21 ir daugiau SG, didžiausia galima paramos suma projektui skiriama atsižvelgiant į ūkyje laikomų gyvulių skaičių, vienam SG skiriant 200 eurų, tačiau negali viršyti 100 tūkst. eurų.
Pareiškėjas gali teikti tik vieną paramos paraišką konkrečiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, tačiau kai įgytas turtas būtų naudojamas daugiau negu vienoje vietoje, pavyzdžiui, mobilioji dezinfekcinė įranga, tuomet galima teikti bendrą paramos paraišką daugiau negu vienai gyvūnų laikymo vietai.
Įgyvendinimas – per dvejus metus
Gavę paramą ūkininkai iki kontrolės laikotarpio pabaigos prisiima įsipareigojimą užtikrinti, kad, įgyvendinus projektą, įsigytos investicijos atitiks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų teisės aktų reikalavimus. Taip pat visą projekto kontrolės laikotarpį įsipareigoja ūkinių gyvūnų laikymo vietoje išlaikyti ne mažesnį, negu nurodyta paraiškoje, vidutinį metinį gyvulių skaičių, išreikštą SG.
Projekto įgyvendinimas negali viršyti 24 mėnesių trukmės nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Intervencinės priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ įgyvendinimo taisykles galima rasti čia.
Užs. 1882869
-
Nuo puolančių vilkų kenčiantis galvijų augintojas rado sprendimą 1
Siekdama padėti ūkininkams apsisaugoti nuo vilkų, kreiptis dėl paramos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia jau dabar. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ (priemonė) galima teikti iki gegužės 31 d.
Ekologiškai auginamiems galvijams – geras aptvaras
Kavalčiukų kaime ūkininkauja jau penkta Abromaičių šeimos karta. A. Abromaičio žodžiais tariant, pati gamta padiktavo, kad veikla galiausiai išsigrynino į vienintelę žemės ūkio šaką. Žemės čia toli gražu ne pačios derlingiausios, tad geriausia išeitis – plačiose, kalvotose pievose užsiimti galvijininkyste.
„Galovėjai – mėsiniai galvijai, kurie ištisus metus yra ganomi laukuose. Mūsų ekologiniam ūkiui nereikia tvartų, tik pievų ir ganyklų: galvijai kvėpuoja grynu oru, visą laiką būna lauke. Dėl to ypač svarbu turėti gerus aptvarus, pro kuriuos neprasibrautų plėšrūnai“, – apie ūkio specifiką pasakoja dzūkas.
Dabar pagrindinis projektas – apsaugoti kuo daugiau gyvulių nuo vilkų. Gavęs pirmąją paramą, ūkininkas už ją įsigijo 20 tūkst. metrų 2,5 mm vielos, 500 vnt. kuoliukų ir elektrinio piemens impulsų generatorių – jo žodžiais tariant, viso pagrindo, kurio reikia geram ir ilgaamžiam aptvarui.
„Didžiausia paskata kreiptis dėl paramos ta, kad ji padengia visą 100 proc. projekto išlaidų, tad nėra dėl ko net dvejoti – parama vienareikšmiškai be galo naudinga. Šiemet taip pat planuoju dėl jos kreiptis, kad apsaugoti didesnį kiekį gyvulių ūkyje“, – teigia ūkininkas.
Išlaidas kompensuos 100 proc.
Šiam KPP priemonės paraiškų kvietimo etapui skirta 750 521 Eur paramos lėšų. Vienas paramos gavėjas gali gauti iki 5 tūkst. Eur paramos, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuojant 100 proc. Paramos lėšomis PVM nekompensuojamas.
Pagal veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ ūkininkams bus kompensuojamos išlaidos, patirtos įsigijus vielinį, juostinį arba tinklinį elektrinius aptvarus ir (arba) jų dalis, taip pat elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį (-ius) ir (arba) jo (-ų) dalis.
Priemones įsigyti ir įrengti bei pateikti NMA mokėjimo prašymą būtina per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Svarbu, kad apsaugos nuo vilkų priemonės būtų įrengtos laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų ir rekomendacijų. Taip pat jas privalu išlaikyti bei užtikrinti, kad tinkamai veiktų iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y., 5 metus po paskutinio paramos išmokėjimo dienos.
Kas gali kreiptis dėl paramos
Dėl paramos kviečiami kreiptis tų sklypų savininkai, kurie yra savivaldybėse, labiausiai kenčiančiose nuo vilkų, o vilkų padarytos žalos atvejų per pastaruosius 5 metus buvo daugiausia. Šiuo paraiškų kvietimo etapu įvardytos šios savivaldybės:
I savivaldybių grupė: Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Utenos r.;
II grupė: Alytaus r., Ignalinos r., Kalvarijos sav., Klaipėdos r., Kupiškio r., Rokiškio r., Šilalės r., Telšių r., Vilkaviškio r. Vilniaus r.;
III grupė: Biržų r., Elektrėnų sav., Jurbarko r., Kaišiadorių r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Plungės r., Prienų r., Rietavo sav., Šalčininkų r., Šakių r., Širvintų r., Tauragės r., Ukmergės r., Varėnos r., Zarasų r.
Jei bus sulaukta tiek prašymų, kad būtų viršyta skirtoji suma, paraiškos bus papildomai vertinamos jas reitinguojant pagal tai, kurioje savivaldybėje bus įgyvendinamas projektas bei kiek laikoma ūkinių gyvūnų pagal priemonės Įgyvendinimo taisyklių 2 priedą.
Paramos gali kreiptis tiek fiziniai (ne jaunesni kaip 18 m.), tiek juridiniai asmenys, teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones, ir užsiimantys žemės ūkio veikla: deklaruojantys pasėlius ir žemės ūkio naudmenas ir turintys Priemonės įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodytų Ūkinių gyvūnų registre valdos valdytojo ir (ar) partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario vardu užregistruotų ūkinių gyvūnų. Šie turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre.
Paraiškos – elektroniniu būdu
Pakeitus KPP administravimo taisykles, paraiškos priimamos tik elektroniniu būdu, t. y. dokumentai NMA turi būti teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos ŽŪMIS (www.zumis.lt) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
A. Abromaitis patikina, kad užpildyti paraišką yra ne tik lengva, bet ir patogu. „Visus dokumentus užpildyti gali sau tinkamu laiku, nereikia niekur važiuoti. Galiu nuraminti abejojančius, kad procesas nėra sudėtingas – aš pats viską pasidariau. Be to, jeigu iškiltų klausimų, manau, kad NMA darbuotojai visuomet maloniai suteiks papildomos informacijos“, – savo patirtimi dalijasi ūkininkas.