Legalūs piešiniai

Kauno pastatų sienos nuolat pasipildo vienu kitu nauju piešiniu. Vieni matyti iš gana toli, kiti nustebina priešais akis iškildami labai netikėtai, tarsi užklupdami praeivius. Ar kada susimąstėte, kiek tokių kūrinių yra mieste? Gal ir jūsų namo siena – ne tiesiog vienspalvė, o pulsuoja istorija ar žaismingumu?

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pamena, kad 1992 m. būtent Kaune atsirado tikriausiai net pirmasis Lietuvoje vakarietiško tipo grafitis. Tuomet Karaliaus Mindaugo prospekte „Respublikos“ viešbučio-pastato vaiduoklio gelžbetoninė tvora pasipuošė žinomo menininko JAV lietuvio Jono Kimo Arbo darbu su šūkiu „Būk laisva!“.

Vėliau Kaune pradėjo daugėti grafičių ir užrašų, neretai tiesiog kaip  vandalizmas. Situacija pasikeitė, kai atsirado legalių grafičių sienų ir vietų. „Vienos tokių buvo sienelės M. K. Čiurlionio ir Kęstučio gatvėse. Ėmė rastis įvairių tam skirtų festivalių, pavyzdžiui, „Nykoka“. Iki tol šie dalykai daugelį metų vyko stichiškai“, – pasakojo S. Rimas.

2017 m. pradėta iniciatyva „Kauno akcentai“. Per šią programą finansuojamas įvairių meno kūrinių įgyvendinimas miesto viešosiose erdvėse. Greta tūrinių, dizaino objektų per tuos metus finansuojamas ir neofreskų atsiradimas.

Procesą paspartino platforma „Gyvos sienos“, skirta piešinių norinčių pastatų savininkams ir idėjų turintiems gatvės menininkams suvesti. Šiuo metu yra daugybė įregistruotų sienų, ant kurių galima kurti grafičius. Menininkai jas rinktis gali ir pagal sudarytą specialų žemėlapį.

Beje, įgyvendinus pirmuosius darbus susigriebta, kas laukia meno kūrinio, jeigu daugiabutį bus nuspręsta atnaujinti. Tad, teikiant paraišką programai „Kauno akcentai“ piešiniui perkelti ant sienos, siūloma įtraukti ir jos apšiltinimą.

Netikėtumas: Sąjungos a. 14 namą puošia „Skliautas“ – piešinys, kokio nesitikėtum ant pavargusio daugiabučio. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kūrinių įvairovė

Ryškiausi Kauno gatvės menininkai žinomi ne tik visoje Lietuvoje. „Tenka stebėti, kad daug kūrinių atsirado ir kituose miestuose ar rajonuose. Mūsų kūrėjai kviečiami į užsienio festivalius. Kartu auga menininkų meistriškumas ir piešinių kokybė Kaune“, – sakė S. Rimas.

Jis atkreipė dėmesį, kad mieste daugėja kūrinių įvairiais tautiniais motyvais: su baltų raštais, istorinėmis temomis, ne vien dekoratyvinių, bet ir gilesnės prasmės.

Kaip išskirtinį, S. Rimas paminėjo ir Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje, esantį darbą ant senučiuko daugiabučio. Timotiejus Norvila-Morfai su gyventojų palaiminimu vieną sienų pavertė kontrastingu realybei vaizdu – ištapė renesansinės architektūros motyvais. „Sukonstruota daugiaprasmė žinutė. Nagrinėjama estetikos problematika, kas yra gražu, o kas bjauru“, – svarstė S. Rimas.

Jis neslėpė, kad jam asmeniškai ne visi piešiniai ant sienų yra prie širdies. Yra ir tokių, kurių nei estetika, nei idėja nepatinka, bet meno kūriniai ir neprivalo visiems patikti.

Susidomėjimas: užklausų dėl L. Goldberg portreto ant Kęstučio g. 16B pastato sienos gauta ir iš daugybės užsienio leidinių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Iš geriausių idėjų

Būtų sudėtinga suskaičiuoti, kiek Kaune yra gatvės meno darbų. Vieni kuklesni ir itin mažo formato, kiti – per visą sieną. 2017 m. buvo išleistas Kauno gatvės meno gidas. Jame – keli šimtai piešinių.

„Nėra ribos, kada miestas bus pasisotinęs gatvės meno, – mano S. Rimas. – Norėtųsi proveržio platformoje „Gyvos sienos“ ir programoje „Kauno akcentai“, kad menininkai nepamirštų jų, naudotųsi galimybėmis. Miestas galėtų rinktis iš pačių geriausių idėjų, daugėtų aukštos kokybės meno.“

Pernai per programą „Kaunas akcentai“ buvo įgyvendinta 20 projektų, iš jų trys – neofreskos. Tai Morfai išpiešta „Knygų siena“ M. K. Čiurlionio gatvėje, „Tautų draugystės medis“ ant Lietuvos švietimo istorijos muziejaus ir „Žilvičio žvėrynas“ ant „Žilvičio“ vaikų darželio. Yra piešinių, kurie finansuojami privačiomis, asmeninėmis ar įmonių lėšomis.

Mėgstamiausias S. Rimo ir daugybės kauniečių per „Kauno akcentus“ įgyvendintų darbų yra atgimęs „Sėjėjas“ – unikalus klasikinio ir gatvės meno sintezės objektas.

Skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūrą „Sėjėjas“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Morfai papildė idėja sieną, esančią už jos, nusagstyti žvaigždėmis. Tamsiuoju paros metu įjungus apšvietimą, skulptūros šešėlis ir žvaigždės susilieja, sukurdamos naują vaizdinį, – žvaigždes sėjantį valstietį.

„Tai originalus, su mintimi, subtilus darbas. Nepretenzingas. Apskritai galvočiau, kad dažnai menas neturėtų transformuoti erdvės, urbanistinės architektūrinės aplinkos, neturėtų tapti dominante. Pagrindinėse miesto erdvėse jau gausu ypač tūrinių kūrinių, bet dar yra laisvų aikščių, parkų skverų, kuriuose kokių nors meno objektų galėtų atsirasti. Dar daugiau erdvės, kur galima būtų plėstis, – daugiabučių rajonai“, – kalbėjo S. Rimas.

Ar suderinama paveldinis pastatas ir gatvės menas? „Sudėtinga, bet įmanoma. Turime gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, Lietuvos švietimo istorijos muziejus. Piešinys pastatą pagyvina, jo architektūros nelaužo, neiškreipia architektūrinės idėjos. Vis dėlto daug įvairių prašymų, pasiūlymų, pateiktų per „Kauno akcentų“ programą, esame ir atmetę“, – sakė S. Rimas ir vylėsi, kad mažės nelegalių užrašų, piešinių ypač ant istorinių pastatų.

Pamenate: Kauno paveikslų galerijos siena mena garsius grafičių meistrus „Os Gemeos“. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas domina turistus?

„Gatvės menas yra labai vertinga priemonė kalbėti apie tai, kas mums įdomu, pasakoti apie dabarties aktualijas ir praeities istorijas“, – sakė „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Poderytė.

Piešiniai sulaukia didelio ne tik vietinių, bet ir svečių dėmesio, tad labai praverčia Kauno gatvės meno žemėlapis, kuris neseniai atnaujintas. „Piešinių ant sienų visuma yra tarsi gyvas organizmas. Jie keičiasi, kai kurių jau ir nebelikę. Tokios neofreskos yra dar vienas būdas žmonėms reflektuoti savo kasdienybę, kas dabar vyksta, ir praeities įvykius“, – vertino A. Poderytė.

Nėra ribos, kada miestas bus pasisotinęs gatvės meno.

Ji išskyrė programos „Kaunas 2022“ Istorijų festivalio dalį – freską, kurioje įamžinta viena žymiausių Izraelio kultūros kūrėjų Lėja Goldberg. Portretas nupieštas ant Kęstučio g. 16B pastato sienos.

„Buvo didelis užsienio žurnalistų susidomėjimas, sulaukėme prašymų atsiųsti nuotraukų, daugiau informacijos. Taigi sudomina kai kurie atskiri  piešiniai. Paminėtina ir Kiemo galerija su savo įdomiais dalykais“, – kalbėjo A. Poderytė.

Anot jos, vienas labiausiai turistų ir vietinių akį traukiančių piešinių – viena pirmųjų neofreskų Kaune – išminčius su pypke prie Kauno pilies, ant buvusios gamyklos „Lituanica“ pastato sienos (autoriai Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus).

„Mūsų Turizmo skyriaus vienas skiriamųjų ženklų – katinukas – atėjęs iš gatvės meno. Jis figūruoja ir mūsų parduodamoje atributikoje“, – pastebėjo A. Poderytė.

Dešimtmetis: V. Jako idėja puoselėti kiemą ir istorinę atmintį išsirutuliojo iki Kiemo galerijos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Įaugę į aplinką

Vienas seniausių gatvės meno kūrinių, pašnekovės žiniomis, yra ant Kauno paveikslų galerijos pastato. Ant jo yra dviejų brazilų brolių menininkų Gustavo ir Otavio Pandolfo, prisistatančių kaip „Os Gemeos“, darbas.

„Tokio aukšto lygio kūrėjų darbų turime savo mieste, tik kai kurie kūriniai taip įaugę į aplinką, kad neretai į juos nebeatkreipiame dėmesio, o be reikalo“, – sakė A. Poderytė.

Minėtas brolių darbas atskleidžia žaismingą Kauno bruožą. Čia dera ir klausimas apie Jurgio Mačiūno aikštę. Kuo ji ypatinga? Tuo, kad galima patekti tik kartą per metus, nes yra labai judrioje vietoje.

Suderinta: Lietuvos švietimo istorijos muziejus – paveldosauginis pastatas, bet „Tautų draugystės medis“ įsikomponavo taikliai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kiemo galerija“: kas slypi už piešinių

Piešiniais ant pastatų sienų ir kitais meno kūriniais ypač garsėja Kiemo galerija E. Ožeškienės gatvėje. Šiame kieme gyvenantis galerijos po atviru dangumi įkūrėjas menininkas Vytenis Jakas pasakojo, kad smalsuolių sulaukia ir žiemą, ir vasarą.

„Vasarą gal net ir per daug“, – šyptelėjo V. Jakas, tačiau nesiskundė galerijos populiarumu. Pats to ir siekė, kad kuo daugiau žmonių norėtų susipažinti su įdomiomis, nors kartu ir skaudžiomis šio kiemo gyventojų asmeninėmis istorijomis, kad „žmonės pažintų, pajaustų šios idėjos gylį“.

„Dažnai tenka girdėti, kad informacijos norisi ne tik vaizdais, bet ir raštu. Norisi daugiau sužinoti, kas slypi už vieno ar kito piešinio, kokia to gyventojo istorija“, – apie parengtą ir iškabintą informaciją turistams sakė V. Jakas. Prireikė daugybės laiko, kol visa tai suguldė ant popieriaus, sugalvojo, kaip informaciją pateikti koncentruotai.

Sprendimas: skulptūra „Sėjėjas“, sujungta su gatvės menu, įgavo dar daugiau prasmių. / L. Mykolaičio ir Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Fiksavau viską. Tai vadinu socialiniu projektu. Ši patirtis galėtų būti prasmingu pavyzdžiu ir kitiems kiemams, ir nebūtinai Kauno. Idėja dalijamės su visais. Tai, ką darome, yra unikalu, padiktuota būtent šios vietos. Kitose vietose idėja galėtų transformuotis į kitus kontekstus. Mano tikslas – kad erdvę, kurioje gyvename, matytume kūrybiškai“, – aiškino menininkas.

Kas toliau? Prašys savivaldybės pagalbos. Nori tęsti portretų galeriją. Baigtinio freskų, kitų meno kūrinių skaičiaus kieme nenumatyta. „Tiesiog vyksta gyvenimas. Atsiranda naujų, seni atnaujinami ar keičiami. Ir kaimynai prisideda. Neįsivaizduoju, kad projektas galėtų būti baigtinis“, – sakė V. Jakas.

„Jeigu pastebėjote, dramblys jau sumažėjo“, – mostelėjo menininkas. Didįjį padovanojo vieno kaimo bendruomenei. Buvo etapas, kai kieme nebuvo, kur padėti šį dramblį, todėl teko atsisveikinti. Vėliau, kai buvo baigti remontai, pasidirbdino mažesnį ir kompaktiškesnį. Jį galbūt pasitelks ir kokioms nors akcijoms.

Kūrėjas svarsto interneto puslapio idėją, kur tilptų ne tik aprašymai, nuotraukos, bet ir kiemo gyvenimą, šventes atspindintys vaizdo įrašai.

„Fiksuoju, kad tie dalykai išliktų ir tada, kai jų nebebus. Tai kiemo gyvenimo atspindys. Nuotraukose – kuriantys menininkai, jų ir gyventojų darbo emocijos, įvairios idėjos, kaip jos buvo įgyvendinamos. Kūrybinės dirbtuvės“, – vardijo V. Jakas. Dėl naujų sumanymų planuoja teikti paraišką programai „Kauno akcentai“. „Taip daugiau darbų galima nuveikti“, – sakė kaunietis ir pastebėjo, kad visame mieste, visuose kiemuose pilna įvairiausių istorijų. „Jos tiesiog po kojomis mėtosi. Kad ir kur eitum, daug visko užtiktum“, – apie laukiančius atradimus užsiminė V. Jakas.

– Kaip kilo ši idėja?

– Kai Aurimas perplaukė Atlantą, aš, be abejo, kaip ir daugelis, buvau sužavėtas šiuo žygdarbiu. Tiesiog kilo natūralus noras paieškoti kažkokių idėjų, galbūt atsidėkoti, įamžinti, pabrėžti šį žygdarbį, ir taip pradėjau galvoti po truputėlį – kokia ta forma galėtų būti, nes aš ne tik piešiu ant sienų, bet kartais ir kokią karikatūrą nupiešiu, ar kokią kitą idėją įgyvendinu. Prisiminiau, kad 2018 metais nupiešėme lėktuvą. Čia, apačioje, buvo toks debesis. Tačiau apačia atrodė neišspręsta. Taip sutapo, kad kaip tik apačioje sugalvojome užbaigti piešinį, jį papildyti. Gatvės meno pasaulyje išvis taip yra retai buvę. Tai unikalus gatvės meno kūrinys. Taip pat mes pasikvietėme „Paparazzi“ – slapyvardžiu save vadinantį kūrėją iš Kipro. Jis yra graikas. Menininkas sutiko čia atvažiuoti, rado tam laiko ir mes apie penkias dienas pildėme šią sieną, kol gavosi toks vaizdas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Su kuo piešėte? Ar dažai purškiami, ar teptukais piešėte? Kaip visa tai vyko?

– Daugiausia purškiami dažai. Ir viršų taip pat piešėme, ir apačią. Pradžioje bandėme nuo pastolių dirbti, tik pastoliai „Paparazzi“ pasirodė per sudėtinga. Tada išsinuomojome keltuvą – baigėme piešti piešinį su keltuvu.

– Ką jums, kaip menininkui, reiškia tokio įvykio įamžinimas?

– Man buvo įdomus šis projektas. Tai yra kūrinio papildymas. O Aurimo žygdarbis man yra labai įdomus. Jis mums kaip pavyzdys. Dėkingas jam, manau, kad verta Aurimui skirti šį kūrinį.

Žurnalistė teiravosi apie kūrinį praeivių nuomonės.

„Kaip tau?“ – teiravosi mažo berniuko žurnalistė.

„Gerai“, – atsakė berniukas.

„Ar gražu?“ – klausė žurnalistė.

„Gražu“, – atsakė berniukas.

„O kas gražiau – ar lėktuvas, ar laivas?“ – teiravosi žurnalistė.

„Laivas“, – atsakė berniukas.

„Kodėl?“ – tikslinosi žurnalistė.

„Nes jis myli Lietuvą“, – atsakė berniukas.

„Žmogus stiprus, įveikė tokį atstumą su valtimi vienas – įspūdinga“, – teigė berniuko tėtis.

„Taip ir turi būti. Vienas piešinys viršuje, kitas – apačioje. Ir dangus, ir žemė, ir jūra – viskas, gamta. Mes esame labai patenkinti“, – sakė kalbinta moteris.

„Vakar pamačiau – buvau sužavėta. Labai, labai gerai“, – sakė kita kalbinta moteris.

„Tarptautinės savanorių dienos proga norėjome padėkoti tiems, be kurių pagalbos nebūtų į(pa)vykęs nei vienas Kaunas Europos kultūros sostinė renginys. Savanoriai – tai labai svarbi ir didelė jėga, padedanti įgyvendinti ambicingiausius miesto projektus bei svajones“, – skelbiama miesto savivaldybės socialiniame „Facebook“ puslapyje.

„Džiaugiuosi, kad Kaune skatinama savanorystė. Tai puikus būdas įdomiai ir prasmingai praleisti laiką, prisidėti prie svarbių renginių ar įvykių, įgauti naudingos patirties, išbandyti jėgas, susipažinti su kitais ir pačiu savimi iš naujo. Kadaise ir pats savanoriavau. Tas etapas padėjo man atrasti gebėjimus, kurių net neįsivaizdavau turįs. Visiems siūlau pabandyti savo jėgas, neabejoju, kad maloniai nustebsite“, – pasakojo piešinio autorius Linas Kaziulionis.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Vintažinę ir tarpukarį menančią „kultūristę“, keliančią miesto kultūrą į aukštesnį lygmenį, rasite simboliniu adresu – Savanorių pr. 41.

Pasak piešinio autorių, tai savotiška protesto forma prieš sovietmečiui būdingą pilkumo ir vienodumo ideologiją.

Kaunas jau nebe pirmus metus plečia gatvės meno galeriją po atviru dangumi. Šiomis dienomis paveikslų ekspoziciją papildė „Skliautas“. Ant Neries krantinės 7-uoju numeriu paženklinto penkiaaukščio jį nupiešė sienografijos, didelio mastelio piešimo ekspertai „Gyva Grafika“. Patyrę menininkai ambicingą projektą lapkričio pabaigoje įgyvendino per septynias dienas.

Sienos aukštis siekia 15 m, o bendras paveikslo plotas užėmė beveik 200 kv. m. Kūriniui sunaudota virš 60 purškiamų dažų flakonų. Dailininkų komandoje darbavęsis Tadas Šimkus teigė, kad didžiausias iššūkis buvo susitarti su gamta. Vis dėlto procesas pavyko sklandžiai.

Siekiant užtikrinti piešinio ilgaamžiškumą, Kauno miesto savivaldybė pirmiausia skyrė finansavimą sienai apšiltinti, kad ateityje, nutarus renovuoti daugiabutį, jo meniška puošmena ir toliau išliktų nepaliesta.

„Nuo kilusios minties iki jos įgyvendinimo praėjo dveji metai. Idėja gimė vartant senovinius grafikos piešinius, vaizduojančius praėjusių amžių miestus ir jų architektūrą. Įspūdingas, užburiantis grožis įkvėpė norą bent nedidelę dalelę perkelti ant Kauno sienų“, – pasakojo Timotiejus Norvila, daugeliui pažįstamas kūrybiniu slapyvardžiu Morfai.

Pozicija: kūrėjas įsitikinęs, kad geras piešinys ne konkuruoja su statinio architektūra, o darniai įsiliedamas ją papildo. (Timotiejaus Norvilos nuotr.)

Dabartinė Sąjungos aikštė sovietmečiu vadinta Komjaunimo aikšte. Nuo to laikmečio joje išlikęs komjaunuolių memorialas. Naujasis piešinys – tarsi graži protesto forma prieš anuometę nejautrumo, grubumo ideologiją, kai pastatai, žmonės ir jų daiktai buvo suspausti į labai siaurus ir ribotus rėmus. „Skliautas“ kartu simbolizuoja architektūros reikšmę miestui ir jo žmonėms.

Jei tokių sienų piešti nereikėtų? Jei tokios architektūros apsuptyje būtume užaugę?

Gatvės menininkas neslepia, kad išvydęs užbaigtą piešinį susimąstė apie Kauno ir visos šalies istoriją, apie užgniaužtą kūrybiškumą ir asmenybių kitoniškumo problemą.

„Kaip ir tie pilki daugiabučiai, taip ir čia gyvenanti bendruomenė ilgai buvo susikausčiusi ir įbauginta. Atrodytų juokinga, bet iš tiesų ryšys tarp sienų ir mūsų – itin glaudus. Jei viskas būtų kitaip? Jei tokių sienų piešti nereikėtų? Jei tokios architektūros apsuptyje būtume užaugę?“ – svarstė piešinio autorius.

Projektas „Skliautas“ – jau ketvirtas T. Norvilos-Morfai kuruojamas „Gyvų sienų“ programos kūrinys ir jau trečia freska, nupiešta ant penkiaaukščio būtent Vilijampolėje.

Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad mieste atsirado dar viena gyva siena. Ant jos menininkai nutupdė piešinį „Žemaitė – žodžių audėja“.

„Žemaitės istorijos tarsi lietuviškais tautiniais raštais išmarginti audiniai įsipynė į mūsų gyvenimus, buitį, gatves, meną. Rašytoja tapo simboliu lietuvės moters, kuri savo nenuilstančiomis rankomis išaudė pasakojimus mūsų širdyse“, – taip kūrinį pristatė miesto atstovai.

Monochrominė kompozicija atlikta naudojant vieną populiariausių Lietuvos tautodailėje geometrinių raštų – katpedėlę. Piešinio technika pasirinkta gyva ir pulsuojanti, tarsi sudarytų įspūdį, kad dailininkas ką tik padėjo teptuką, bet turi dar sugrįžti.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Piešinio tikslas – atkreipti praeivių dėmesį į gatvių pavadinimus bei įkvėpti domėtis ir sužinoti kažką naujo. Žmonių gyvenime – tai tiesiog vietos „vardai“, bet net ir mažos gatvelės kuria savo istorijas bei legendas, kurios gali atgimti kiekviename iš mūsų čia ir dabar“, – pasakojo kūrinio autorė Kristina Ancutaitė.

Naująjį gatvės meno piešinį galima rasti Žemaitės g. 8.

Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius įgyvendina projektą „100 Kauno atvaizdų“. Naujausias darbas – J.Tūbelio portretas ant Kauno Dailės gimnazijos (Dainavos g. 1). Piešinio autorius – dailininkas Gintautas Vaicys, jam padėjo ir gimnazistai, tad istorinės asmenybės portretą papildė ir dar du siluetai, suteikę piešiniui žaismingą foną.

„Pats namas yra istorinis, nes jame gyveno ministras pirmininkas J.Tūbelis, todėl ir norėjosi būtent jį įamžinti. Jis, manau, į viską labai rimtai žiūrėjo, juk ėjo atsakingas pareigas. Tik kad nelabai mėgo fotografuotis, todėl buvo gana sudėtinga rasti nuotraukų. Iš pradžių norėjau jį labai solidų nupiešti, bet patys esame tapytojai ir aplinka diktuoja tam tikrą žaismingumą, todėl atsirado ir kitokių atspalvių. Su vaikais mes dar šiek tiek apžaidėme foną, atsirado personažų. Toks kaip Kembridžo šešėlių spektaklis“, – apie nutapytą dirbantį J.Tūbelį ir šalia jo piešinyje esančius siluetus pasakojo dailininkas.

Patiko: idėjos autoriui labai patiko J.Tūbelio pasakyta citata, todėl ją užrašė ties portretu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

G.Vaicys pripažino, kad prie portreto daugiausia darbavosi jis pats, o Dailės gimnazijos mokiniai prisidėjo daugiau detalėmis. Tačiau tai bendras darbas, kuriuo menininkas visiškai patenkintas.

„Aš, kaip mokytojas, gal vietomis kur ir pataisiau. Man priminė senovines Rubenso mokyklas, kai mokiniai dirbdavo, o jis ateidavo ir ką nors pakoreguodavo“, – šypsojosi dailininkas.

Šalia portreto yra ir užrašas: „Žmogaus sielos gėrybės, kurios išeina iš šviesiausio galvojimo ir šviesaus proto, niekuomet nesibaigia.“ Kaip teigė piešinio autorius, šią frazę jis rado vienoje J.Tūbelio pasakytoje kalboje ir jam ji labai patiko, nes ir pats nevengia kalbėti apie gėrį.

„Internete susiradau jo kalbą, sakytą mokyklos atidarymo proga. Tai žodžiai, kuriuos pats galėčiau cituoti, nes jie man labai tinkantys, kadangi nuolat kalbu apie gėrį. Gėrio per daug niekada nebūna. Tai kaip šaltinis, iš kurio reikia nuolat semtis. Nereikia gailėti gėrio dalyti kitiems“, – pastebėjo G.Vaicys.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Istorinė asmenybė nutapyta ant medinės sienos, todėl reikėjo atlikti nemažai paruošiamųjų darbų. Dailininkas nurodė, kad visas piešinio projekto įgyvendinimo procesas truko apie savaitę.

Kokio sezono tikėtis?

Tradiciškai turizmo sezono pradžia Kaune prasideda pavasarį, atšilus orams. Įprastai gegužę pastebimas didesnis turistų srautas. „Kauno diena“ pasidomėjo, kada tikimasi piko ir kaip atrodys šių metų turizmo sezonas. „Daugiausia turistų tikimės sulaukti šį savaitgalį, kai vyks Kauno – Europos kultūros sostinės renginys „Santaka“. Matome, kad jau dabar viešbučių užimtumas yra didelis“, – apie pirmąją didesnę turistų bangą Kaune kalbėjo viešosios įstaigos „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius.

Jis pažymėjo, kad dažniausiai turizmo sezonas tęsiasi iki rugsėjo pabaigos, o pats pikas – tiek užsienio, tiek ir vietinių turistų – pasiekiamas pirmosiomis liepos savaitėmis.

Šis sezonas miestui tikrai bus ypatingas. Ir atmosferą kurs ne tik Kauno – Europos kultūros sostinės renginiai.

„Taigi, atmetus visus praėjusiais metais turizmo sektorių sukrėtusius epidemiologinius veiksnius ir pasikeitusius keliautojų įpročius, galima manyti, kad turizmo piko tendencija išliks nepakitusi – mūsų miestas kelionėms patraukliausias turėtų būti šiltojo sezono viduryje“, – pažymėjo pašnekovas.

Vis dėlto, nors daugiausia turistų Kauną turėtų aplankyti šiltomis dienomis, turizmo ekspertai pažymi, kad šis sezonas miestui tikrai bus ypatingas. Ir atmosferą kurs ne tik Kauno – Europos kultūros sostinės renginiai.

Turistai: Kaunas siekia pritraukti tiek vietinių turistų, tiek svečių iš užsienio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Tikimės sulaukti daug daugiau svečių dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, teigiamos įtakos didesniems turistų srautams turės panaikinti COVID-19 ribojimai kelionėms; tai pastaruosius dvejus metus kėlė didelių išbandymų ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos verslams. Be abejonės, šiais – Europos kultūros sostinės titulo – metais jaučiama teigiama įtaka turistų srautams. Jau nuo metų pradžios, pirmojo atidaromojo renginio „Sukilimas“ metu, stebėjome daugiau turistų, didesnį viešbučių užimtumą, šurmuliuojantį miestą. 2022-aisiais Kaune vyks tūkstančiai renginių, projektų ir veiklų, kurios pritrauks ne tik turistų iš užsienio, bet kvies ir įtrauks vietinių turistų iš kitų Lietuvos miestų ir miestelių, norinčių tapti istorinių kultūros metų Kaune dalyviais. Laukiame turistų, kuriuos domina įvairiausi renginiai, parodos, koncertai, festivaliai ir kita kultūrinė veikla“, – kalbėjo T.Stankevičius.

Per šiuos Kauno – Europos kultūros sostinės metus Kaune numatyta daugiau kaip 1 tūkst. renginių: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, per 250 koncertų.

„Vis gausėja tiesioginių skrydžių į Kauną, vis garsiau apie Europos kultūros sostinę kalba pasaulio spauda. Todėl manome, kad šio sezono metu miestas sulauks ir didelės dalies vienadienių keliautojų – tų, kurie mieste laiką leidžia vieną dieną, nenakvoja klasifikuotose apgyvendinimo įstaigose ir nepatenka į oficialiąją Statistikos departamento renkamą statistiką. Tačiau mūsų tikslas – pailginti šių miesto svečių viešnagę Kaune iki dviejų arba daugiau dienų“, – nurodė „Kaunas IN“ vadovas.

Šiais metais Kaunas orientuojasi į turistus iš Vokietijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės ir kaimynių – Latvijos ir Lenkijos. Daug dėmesio skiriama ir vietiniams Lietuvos turistams.

„Vietinio turizmas ypač išaugo COVID-19 laikotarpiu dėl tarptautinių kelionių ribojimų, tačiau jo aktualumas išlieka ir ribojimams pasibaigus. Lietuvos turistams ir patiems kauniečiams tikrai yra ką atrasti ir pamatyti Kaune: nuo kultūros, nuolat kintančio gatvės meno, architektūros, gastronominių atradimų, miesto muziejų iki muzikos ir gamtos“, – apie tai, kad Kauną gali atrasti kiekvienas, pridūrė turizmo ekspertas.

Turizmo sezono akcentai

Be abejonės, pagrindinis šių metų turizmo akcentas – kultūra Kaune. Pasak „Kaunas IN“ vadovo, Kauno – Europos kultūros sostinės akcentai – tai aukščiausio lygio šiuolaikinio meno ir muzikos renginiai, parodos, instaliacijos, žinomi kultūros pasaulio vardai, unikalios kultūrinės patirtys, tokios kaip nakvynė tarpukario viloje ar pasivažinėjimas su kultūros konsjeržu.

„Tačiau nepamiršime ir kitų turistų, nes Kaunas ir unikalus tuo, kad puikiai tinka visų tipų keliautojams. Čia žavus modernistinės architektūros tinklas, fotogeniškas Senamiestis, daug gamtos, trykštantys fontanai, naujos skulptūros, unikalūs muziejai, gausu naujų ir įkvepiančių gatvės meno objektų, naktinėtojų pamiltų barų ir šeimoms draugiškų restoranų“, – mėgstamas turistų lankytinas vietas ir veiklas Kaune vardijo T.Stankevičius.

Pažintis: gatvės menas padeda pažinti įvairias Kauno erdves. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Šiųmečiais turizmo Kaune akcentais tampa ir atnaujintos erdvės. Štai seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“ laikomas ne tik Kauno modernizmo architektūros simboliu, bet ir vieta, kurioje dėmesį prikausto išskirtinis kinas. Sporto mėgėjus vilios naujai atidaryta Kauno ledo arena, netrukus duris po rekonstrukcijos atvers ir sporto halė. Vasaros viduryje sporto entuziastus turėtų suburti S.Dariaus ir S.Girėno stadionas.

„Visa tai ir dar daugiau telpa žodyje „kaunastika“. Todėl ir toliau pasakosime apie kaunastiškas pramogas ir patirtis mieste. Esame suplanavę ir naujų maršrutų skirtingomis temomis. Naujas, šviežias teminis „kaunastic“ maršrutas jau pakeliui į spaustuvę, lankytojus pakvies ir mūsų skaitmeninė lentyna kaunastika.lt“, – pažymėjo T.Stankevičius.

Turistų nuotaikos

Turistų keliavimo įpročiams ir prioritetams didelės įtakos turėjo 2019-asiais prasidėjusi ir visą pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija – į kelionių prioritetų pirmąją vietą iškilo ne kas kita, o kelionių saugumas. Dabar nuotaikas neabejotinai veikia karas Ukrainoje, todėl ekspertai pažymi, kad būtina išlaikyti tinkamą komunikaciją, jog Lietuvoje saugu.

Kaunas ir yra unikalus tuo, kad puikiai tinka visų tipų keliautojams.

„Karo Ukrainoje kontekste keliautojų prioritetai išlieka tokie patys – saugumas labai aktualus. Čia didelis vaidmuo tenka tikslingai, aiškiai komunikacijai, kad mūsų šalis ir miestas yra saugūs, keliautojai čia gali jaustis ramiai, politiniai ar kariniai neramumai negresia, Lietuva yra NATO ir ES narė. Didžiausią nerimą kelia nežinomybė. Mūsų užduotis – užtikrinti tinkamą komunikaciją ir Kauną pristatyti ne tik kaip istoriškai ir kultūriškai turtingą, patrauklų, bet ir saugų miestą“, – apie iššūkius, kaip išlaikyti turistus šiandieniniame kontekste, kalbėjo „Kaunas IN“ vadovas.

T.Stankevičius pažymėjo, kad kaimyninės šalys puikiai žino mūsų istoriją, todėl karo baimės nejaučia ir toliau planuoja keliones tiek į Lietuvą, tiek į Kauną. Aiški komunikacija apie saugumą daugiau skirta tolesnių šalių turistams.

Patogus susisiekimas

Vilioti turistus į Kauną padeda aviakompanijų plečiamas skrydžių tinklas. Pirmąjį ketvirtį iš Kauno oro uosto galima skristi 27 maršrutais. Žinoma, dalimi jų daugiau naudojasi lietuviai skrisdami svetur, tačiau yra tokių maršrutų, kurie patraukia ir užsienio turistų dėmesį.

„Gerų žinių yra ir šioje srityje. Sparčiausias aviacijos rodiklių atsigavimas stebimas Kauno oro uoste, kuriame kelis mėnesius iš eilės augo keleivių srautas, o skrydžių skaičius viršija 2019 m. lygį. Gegužės pradžioje paskelbtas naujas skrydis du kartus per savaitę Kaunas–Varšuva (Modlino oro uostas). Dar viena nauja kryptis – Kaunas–Briuselis (Šarlerua oro uostas). Sugrįžo ir skrydžiai į Eindhoveną Nyderlanduose“, – kryptis apžvelgė „Kaunas IN“ vadovas.

Vasaros sezonu Kauno oro uostas skelbia ir populiarius kurortinius skrydžius: nuo kovo prasidėjo tiesioginiai skrydžiai į Neapolį, nuo balandžio pradžios – į Maljorką ir Riminį. Sugrįžo ir tiesioginiai skrydžiai į Rodo salą.

„Džiaugiamės tiesioginiais skrydžiais ir iš kitų mūsų tikslinių turizmo rinkų: Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Helsinkio“, – komentavo T.Stankevičius.

Statistika: Kauno oro uoste nuolat gausėja keleivių ir maršrutų iš įvairių šalių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kauno įvertinimai

Kauno žinomumą tarptautinėje erdvėje didina ne tik Europos kultūros sostinės titulas.

Turizmo ekspertas pažymėjo, kad per praėjusius metus Kaunas turizmo srityje buvo pastebėtas ir įvertintas ne vienuose tarptautiniuose apdovanojimuose. Kauno miesto investicijų, turizmo ir rinkodaros agentūra „Kaunas IN“ už savo veiklas turizmo komunikacijos srityje prestižiniuose „Baltic Prestige Awards“ buvo pripažinta geriausia turizmo kompanija.

„Šis apdovanojimas – puikus įrodymas, kad agentūros veikla tikslingai ir konkurencingai pristato Kauną pasauliniame kontekste“, – darbų įvertinimu pasidžiaugė T.Stankevičius.

2021-aisiais buvo įvertinta ne tik agentūros veikla, bet ir plėtojamas prekės ženklas „It‘s Kaunastic“. Jis pateko į finalinį populiariausiųjų trejetuką pasauliniuose „World Media Awards“ apdovanojimuose.

„Šie tarptautiniai reitingai leidžia įsivertinti Kauno kuriamų turizmo komunikacijos veiksmų ir prekės ženklo konkurencingumą, atpažįstamumą tarptautiniame kontekste, o tai ilguoju laikotarpiu kuria ir patrauklumą užsienio turistams“, – kalbėjo T.Stankevičius.

Pasak jo, verta paminėti, kad ne mažiau svarbūs įvertinimai vietinėje rinkoje: tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoe „Adventur 2021“ Kaunas pripažintas Sėkmingiausia 2021 m. turizmo vietove, o Sėkmingiausiu 2021 m. turizmo projektu Lietuvoje – unikalusis „Art Deco muziejus“, esantis taip pat Kaune.

Gamtosauga: NEVERCREW – šveicarų Christiano Rebecchi ir Pablo Togni duetas. Menininkai kuria didelio formato freskas, instaliacijas, kuriose analizuoja žmonijos ir gamtos santykį, besaikį gamtos išteklių naudojimą. Dažniausiai freskose – didžiulių gyvūnų atvaizdai. Taip menininkai mėgina pasakyti, kad šiems gyvūnams reikia žmonių pagalbos.

Subtilu: SWOON kūrybinį pseudonimą pasirinkusi amerikietė menininkė Caledonia Curry – viena iš nedaugelio moterų, kuriai tokio vyriško gatvės meno srityje pavyko pasiekti pripažinimo. Jos kuriami darbai – subtilūs portretai. Taip kūrėja nori išaukštinti jausmų pasaulį, kuriam šiame rūsčiame pasaulyje dažnai nelieka vietos ir pagarbos.

Portretai: lenkų menininkas Przemekas Blejzykas, žinomas kaip Saineris, ir Mateuszas Gapskis, žinomas kaip Beztas, sutelkė savo kūrybos galias kurti gatvės meną ir pasivadino ETAM CRU. Turistai, atvykę į Lenkiją, specialiai ieško dueto darbų, kuriuose su švelniu humoru, o kartais ir sarkazmu ar ironija kuriami šių dienų žmonių portretai.

Tarša: Portugalijos gatvės menininkas Artūras Bordalo – aplinkos apsaugos aktyvistas, vadinamas šiukšlių gyvūnų kūrėju. A.Bordalo darbai – tai pasipriešinimas vartotojiškumo bumui, liudijimas šiuolaikinei kartai apie neperdirbtų atliekų poveikį žmogui ir aplinkai. Koliažai kuriami naudojant išmetamas šiukšles ir perdirbtas atliekas.

Saulėta: OSGEMEOS – brazilų gatvės menininkai dvyniai Otavio ir Gustavo Pandolfo – kuria geltonveidžių žmonių atvaizdus. Geltona, pasak menininkų, yra svajonės spalva. Broliai tapo ne tik ant sienų, bet ir ant traukinių, kuriuos mėgo nuo vaikystės. Duetas išgražino ir viduramžių pilį Škotijoje, pačioje matomiausioje vietoje – geltonas personažas.

Gyvybė: GAIA – amerikiečių gatvės menininkas Andrew Pisacane neatsitiktinai pasirinko GAIA kūrybinį pseudonimą. Gaja – augimo, vešėjimo simbolis. Menininkas piešia ne tik augaliją, bet ir gyvūniją – taip įkvepia gyvybės betoniniam miesto peizažui. Jis dažnai suplaka gyvūnų atvaizdus – žirafa gali būti su žuvies uodega, o tigras – su kiškio ausimis.

Atidumas: OaKoAk prisistatantis ir tapatybės atskleisti nenorintis prancūzų menininkas nevengia pasivadinti teplioriumi, tačiau jo talento gerbėjai – kitos nuomonės. OaKaAk menu gali paversti ką tik panorėjęs – laiptus, vamzdžius, stulpus, grotas, medžių šešėlius... Menininko kūrinių idėjos gimsta bevaikštant miestų gatvėmis, to jis moko ir praeivius – įsižiūrėti į aplinką ir įžvelgti joje grožį.

Nespalvota: JR – prancūzų fotografo ir gatvės menininko, kurio tapatybė nepatvirtinta, pseudonimas. Apibūdindamas save kaip fotograferį, jis viešose vietose kuria didelius nespalvotus fotografinius vaizdus ir teigia, kad gatvė – didžiausia meno galerija pasaulyje.

Guru: Banksy – niekas nežino jo tapatybės (išskyrus tai, kad jis – iš Anglijos), bet visi žino šį vardą. Net ir tie, kurie visiškai nesidomi gatvės menu. Banksy menas bet kuriame pasaulio krašte gali paveikti ir šokiruoti atsitiktinius praeivius. Jo Mona Lisa nerymo sudėjusi rankų – ji laiko kulkosvaidį, jo sukurtas herojus it granatą meta gėlių puokštę. Menininkas nevengia kūriniais perteikti savo nuomonę apie karą, kapitalizmą, elitą, politiką ar net pačią visuomenę.

Žaismingai: prancūzų gatvės menininkas Dranas piešia šmaikščius kūrinius, balansuojančius tarp švelnios ironijos ir juodojo humoro. Atskleisdamas savo neabejingą visuomenės skauduliams požiūrį, menininkas provokuoja ir stebėtojus atkreipti dėmesį į laikmečio problemas: aplinkos taršą, vartojimo perteklių, bendravimo stygių ir kt. Kiekviename Drano kūrinyje – užslėpta žinutė, kurią turi suprasti visuomenė.

Paroda skirta urbanistinio meno ištakoms Kaune, siekiančioms sovietmetį. Lankytojai kviečiami įsigilinti į pagrindinius skirtumus tarp daugelio maišomų sąvokų, tokių kaip grafitis ar neofreska, taip pat sužinoti, kur atsirado pirmieji Kauno grafičiai. Paroda pristato ir skirtingais dešimtmečiais vyravusias urbanistinio meno formas mieste, tuometinės žiniasklaidos reakcijas į piešėjus, ir tai, kaip praėjusio šimtmečio pabaigoje vandalizmu laikytas užsiėmimas tapo miestiečių mylimu menu, kuriam jau taikomos apsaugos priemonės.

Parodos kuratorės teigimu, urbanistinio meno tyrimams Lietuvoje iki šiol skirta nedaug dėmesio, o jo raiškų radimasis, ypač nelegalių, mokslo bendruomenės suvokiamas labiau kaip jau egzistuojančio paveldo niokojimas, o ne naujos kultūros paveldo šakos užuomazgos.

Organizatorių nuotr.

„Urbanistinis menas – tai Kauno urbanistinio kraštovaizdžio ir miesto istorijos dalis, kurią verta ir įdomu tyrinėti. Tokie atvejai, kai kauniečiai pasipriešino konkrečių kūrinių šalinimui, spartėjantis jų radimasis ant turistinės simbolikos ar net drabužių parodo, kad prie urbanistinio meno raiškų miestiečiai jau prisirišo ir jos jiems yra svarbios. Šiame kontekste atsirado būtinybė išsamiau pristatyti urbanistinio meno ištakas bei pradėti diskusijas apie šio nepatogaus paveldo apsaugos galimybes“, – teigia Milda Žiūkaitė.

Parodą nemokamai aplankyti Mykolo Žilinsko dailės galerijos kolonadoje, adresu Nepriklausomybės g. 12, galite iki spalio 24 dienos. Paroda yra VšĮ „Heritas LT“, kultūros paveldo festivalio „Heritas'21: (Į)krauk kultūros paveldą!“ dalis.