Nespjauk į vandenį – gal teks jį gerti. Susidūręs su karčia šios liaudies išminties realybe, marijampolietis muzikas Gintautas Radzevičius nepalūžo – tapo populiariu gatvės muzikantu.
Pakerėjo aktorę
"Dar nesakysiu, nei kuris Lietuvos teatras pakvietė, nei kokioje pjesėje sutikau vaidinti, tačiau išgirdusi šį subtiliai grojantį akordeonistą iškart pagalvojau apie savo garbaus amžiaus heroję – jai labai tiktų improvizuoti scenoje jaunystės prisiminimus, skambant šiai nuostabiai "La Paloma" melodijai ", – azartiškai reagavo į sklidusius iš grotuvo akordeono garsus aktorė Doloresa Kazragytė.
Aktorė nežinojo, kad ją pakerėjusią melodiją "La Paloma" akordeonu grojo gatvės muzikantu vadinamas marijampolietis Gintautas Radzevičius.
Vasarą daugybė kauniečių gėrėjosi šio muzikanto subtiliu muzikavimu Laisvės alėjoje. Gėrėjosi pagrįstai, nes šio neįgaliojo vežimėlyje su akordeonu sėdinčio vyriškio biografija glaudžiai susisipynusi su muzika.
Pirmasis mokytojas – brolis
Muzika lydėjo Gintautą nuo vaikystės – vyresni broliai grojo armonika, o tėvai mėgo dainuoti. Kai vyresnis brolis parsivežė po kariuomenės nediduką akordeoną, pamokė groti ir jaunėlį. Tad nieko nuostabaus, kad 1963 m. baigęs Muzikos mokyklą Marijampolėje, Gintautas tęsė muzikos studijas Kaune, aukštesniojoje Juozo Gruodžio muzikos mokykloje.
"Sugrįžęs į Marijampolę, dėsčiau Pedagoginės, Kultūros bei Vaikų muzikos mokyklų akordeono klasėse, subūriau vaikų ir suaugusiųjų estradinės muzikos ansamblius, įkūriau muzikos studiją, palydėjau į didžiąją sceną žinomą dainininkę Giuliją… Žodžiu, buvau reikalingas, kūrybingas ir kartais stebėdavausi, kaip galima groti gatvėje, o štai dabar darau tai su dideliu malonumu", – tikino bene paskutinį kartą šį rudenį Kaune, Laisvės alėjoje, akordeonu grojęs iš Suvalkijos sostinės į Kauną atvažiuojantis G.Radzevičius.
Anot muzikanto, jam Kaune groti labai gera – čia jis mokėsi muzikos, čia nemaža vertinančių jo muzikavimą žmonių. Jie prieina, pakalbina. Net pagiria. Gal todėl, kad kauniečiai vertina tylų grojimą, klasika tapusias populiarias melodijas?
Neabejingi net bankininkai
Kaip atsitiko, kad buvęs žinomas dėstytojas groja gatvėje?
"Kai prieš šešiolika metų po nelaimingo atsitikimo geležinkelyje teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Juk šiais laikais Lietuvoje daugelis veržte veržiasi į žvaigždes, šokių ir dainų dešimtukus, klesti jaunystės kultas, tarsi nebūtų skurdo ir ligų, vyresnių nei trisdešimties žmonių, nelaimių, vienišumo. Greitai pasijutau likęs gyvenimo paraštėje. Įveikti šį jausmą padėjo akordeonas", – teigė Gintautas.
Su G.Radzevičiumi bendravome Laisvės alėjoje, priešais vieną banką. Pasirodo, šią vietą jis pasirinko neatsitiktinai. Mat, pirmiausia, būtent bankininkai atkreipė dėmesį į subtilų jo muzikavimą – Gintautas buvo pakviestas valandai į banką, kur tyliais akordeono muzikos garsais džiugino šios įstaigos lankytojus.
Yra kvietę pagroti savo klientams ar pacientams ir prekybos centrai, ir medicinos įstaigos, o privatūs asmenys ir bendrovės prašo į įvairius renginius.
Marijampolėje laukdamas poliklinikoje eilėje pas ortopedą, Gintautas visuomet pagroja atsivežtu akordeonu – šio instrumento muzikos garsai visuomet pradžiugina įvairių ligų ir negalių kamuojamus žmones. Kartais jis paprašomas nuvažiuoti pas kurį nors asmenį į namus ir pasveikinti jį kokia nors proga konkrečiu muzikiniu kūriniu.
Pirmas dušas – Vokietijoje
Akordeonisto populiarumą augina ir su jo muzikavimu išleistos kompaktinės plokštelės, kurių viršelyje parašyta, kad akordeonu groja Gintautas Ruzgys – mat muzikantui tokia pavardė lietuviškesnė. Tas kompaktines plokšteles padėjo išleisti buvę Gintauto mokiniai, patys ir pasiūlę jam šitą idėją.
Gintautas pradėjo groti gatvėse Vokietijoje, nes jo ten niekas nepažinojo. Akordeono klasika tapusios melodijos pakerėdavo vokiečius. Vieną garbaus amžiaus vokietį sustabdė prie akordeonisto "Green green grass of home" ("Žalia žalia namų žolė") melodija. Senolis paaiškino, kad po karo patekęs į JAV kalėjimą, ten dažnai girdėdavęs šią dainą.
Anot Gintauto, jam teko groti ir Niujorko centriniame parke, ir Vorčesteryje. Pajutęs praeivių palankumą užsienyje, Gintautas išdrįso išriedėti vežimėliu į Marijampolės, Kauno, Palangos, Klaipėdos gatves.
Negali gyventi be muzikos
Paklaustas apie repertuarą, Gintautas atsakė: "Man patinka groti populiariąją muziką, tai, kas parašyta akordeonui. Prie šio instrumento ypač limpa prancūziškos melodijos, tačiau mano repertuare yra ir daug lietuvių kompozitorių kūrinių." Tuo nesunku įsitikinti, pažvelgus į akordeono dėkle gulinčias dvi kompaktines plokšteles, kuriose surašyti kūrinių autoriai. Abiejose plokštelėse skamba Gintauto akordeonas. Beje, minėtose plokštelėse įrašyti ir trys paties akordeonisto kūriniai.
"Per dieną Laisvės alėjoje – mano jaunystės miesto pagrindinėje gatvėje – sugroju pusšimtį kūrinių, kuriuos pasirenku pagal žmonių nuotaiką, metų ir dienos laiką. Kadangi jau artėjame prie žiemos slenksčio, tai šaltuoju sezonu iki 18 val. groju namuose, įjungęs tylų instrumento registrą – griežtai laikydamasis Triukšmo įstatymo reikalavimų, repetuoju naujus kūrinius būsimam šiltajam sezonui. Žinoma, nei repetuočiau, nei gročiau gatvėje, jei galėčiau gyventi be muzikos", – santūriai šyptelėjo Gintautas.
