Naujausias UEFA inspektorius iš Lietuvos Gediminas Mažeika iškviestas dirbti Europos Konferencijų lygos pirmojo atrankos etapo pirmosiose rungtynėse Kosove.

Jose šeimininkai „Dukagjini“ liepos 13 dieną priims Gibraltaro atstovus „Europa FC“. Šioje dvikovoje darbuosis teisėjų brigada iš Farerų Salų, pagrindinis aikštės teisėjas bus Johanas Hendrikas Ellefsenas.

Tuo tarpu kiti du lietuviai taip pat dirbs Konferencijų lygos pirmo atrankos etapo rungtynėse, tik atsakomosiose, kurios bus žaidžiamos liepos 20-ąją.

Nerijus Dunauskas keliaus į Albaniją ir dirbs atsakomosiose pirmo atrankos etapo rungtynėse tarp „Vllaznia“ bei „Linfield“ komandos iš Šiaurės Airijos. Šiose rungtynėse dirbs teisėjų brigada iš Azerbaidžano, aikštės teisėju dirbs Raufas Jabarovas.

Savo ruožtu, Sergejus Slyva dirbs rungtynėse Šiaurės Airijoje, kurioje susitiks „Glentoran“ komanda, savo aikštėje priimsianti „Gzira“ futbolininkus iš Maltos.

Čia darbuosis teisėjai iš Norvegijos, pagrindinis arbitras bus Sigurdas Kringstadas.

Dar anksčiau FIFA organizacijai buvo pateiktas prašymas pradėti VAR sistemos diegimo Lietuvoje procesą. Kai žalia šviesa buvo uždegta – prasidėjo pirmieji darbai: praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi trys FIFA atstovai, kurie Lietuvos futbolo atstovus supažindino su visomis laukiančiomis procedūromis.

„VAR sistemos diegimas Lietuvoje – dar vienas svarbus žingsnis norint auginti mūsų futbolo lygį. Džiugu, kad FIFA palankiai įvertino mūsų norą ir iniciatyvą šią sistemą pradėti naudoti savo šalyje, tad dabar bus laikas kibti į darbus.

Mūsų teisėjų laukia daug darbo, tačiau neabejoju, kad jie su tuo susitvarkys ir jau antroje šių metų vasaros pusėje sirgaliai galės pamatyti VAR sistemą pirmą kartą naudojamą Optibet A lygoje“, – džiaugėsi LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Lietuvoje lankėsi visam VAR sistemos Lietuvoje diegimui vadovaujantis Guilherme Barbosa, už VAR techninę pusę atsakingas Bhaveshanas Moorhenas bei Michaelas Bailey, atsakingas už VAR teisėjų mokymo dalį.

„Visi FIFA atstovai turi savo sritis, susirinko ir mūsų darbo grupė, buvo dvi dienos labai didelio darbo, perėjome visus punktus, svečiai pristatė ir pavyzdžius iš kitų šalių, ką reikia padaryti, kokie reikalavimai, kokie etapai, kas po ko eina. Be šio susitikimo VAR diegimas Lietuvoje apskritai nebūtų galimas. To susitikimo metu buvo pateikta medžiaga, ko mums reikia“, – kalbėjo šio projekto diegimo proceso vadovas iš Lietuvos pusės Šarūnas Tamulynas.

Jis pats kuruoja visą projektą, o už teisėjų rengimą bus atsakingas vienas geriausių visų laikų Lietuvos arbitrų Gediminas Mažeika.

„Mums labai stipriai pasisekė, nes G. Mažeika yra vienas tų pirmos kartos VAR apmokytų žmonių, kuriems UEFA organizavo mokymus ir kuris įgijo reikalingus sertifikatus, tad jis turi visus leidimus apmokyti teisėjus dirbti su VAR“, – aiškino Š. Tamulynas.

Jo teigimu, dabar svarbus žingsnis – pasirinkti VAR techninės įrangos tiekėjus. Šiuo metu renkamasi iš kelių variantų. Vėliau, kai bus pasirašytos sutartys su tiekėjais, bus pradėtas VAR diegimo procesas.

Visų pirma apmokyti ir visus reikalingus kursus išklausę arbitrai dirbs su VAR simuliatoriais. Š. Tamulyno teigimu, simuliatorius visiškai atspindi realaus VAR veikimo principus.

„Simuliatorius – tai normali VAR darbo vieta su dirbančiais žmonėmis, monitoriais, yra ir pakartojimų operatorius, kuris teisėjų prašymu atsukinėja atsukinėja vieną ar kitą momentą, parenka kameras. Šiuos žmones taip pat reikės apmokyti, jie bus arba specialiai apmokyti, arba transliuotojų atstovai“, – pasakojo Š. Tamulynas.

Kaip jau minėta, teisėjų instruktoriumi jau tikrai bus G. Mažeika, taip pat bus siekiama instruktorių pozicijoms apmokyti ilgamečius tarptautinės kategorijos Lietuvos teisėjus Sergejų Slyvą bei Nerijų Dunauską. Jiems mokymus ves specialiai tam skirtas FIFA instruktorius.

Tam tikrą valandų skaičių teisėjai turės išdirbti naudodamiesi simuliatoriais, o vėliau prasidės realaus bandomojo teisėjavimo valandos naudojant VAR sistemą, tiesa, dar ne aukščiausio lygio varžybose, pvz. jaunimo ar draugiškų rungtynių metu. Tos rungtynės bus labiau bandomosios, ne pilnos trukmės, labiau skirtos išbandyti konkrečiai tam tikras situacijas, bet jų metu jau turės būti pilnai veikianti VAR sistema.

„Trys instruktoriai svarbu, nes tai duotų lankstumo ruošiant teisėjus, nebereiktų pagalbos iš FIFA pusės, galėtume savo jėgomis apmokyti teisėjus, nebūti priklausomi nuo vieno žmogaus ir turėtume didesnę galimybę varijuoti“, – motyvus aiškino Š. Tamulynas.

Planuojama įrengti ir VAR kambario patalpą, kuri turėtų sąsajas su visais licencijuotais VAR stadionais Lietuvoje (kiekvienas stadionas, kuriame bus naudojama VAR sistema, turės gauti specialią licenciją). Iki šiol VAR sistema Lietuvoje buvo naudota tik LFF stadione, žaidžiant nacionalinei Lietuvos vyrų rinktinei, tačiau Š. Tamulyno teigimu, Lietuvoje yra ir daugiau stadionų, kurie galės būti pajėgūs dirbti su VAR sistema.

Minimalus reikalavimas naudojant VAR sistemą – keturios kameros (dvi ties aikštės viduriu, dvi – ties baudos aikštelių linijomis), tačiau ateityje jų galės būti ir daugiau.

Šiuo metu tikimasi, kad VAR sistema Lietuvos aukščiausioje lygoje galėtų debiutuoti maždaug rugpjūčio mėnesį, aptarnaujant mažiausiai vienerias rungtynes per turą.

Artimiausiu metu laukia specialūs mokymai, kurių metu FIFA atstovai vėl lankysis Lietuvoje bei kurie Lietuvos teisėjus supažindins su esminiais darbo su VAR sistema principais.

„Kurso metu dalyvaus visi aukščiausios lygos teisėjai ir asistentai, taip pat – inspektoriai bei dalis Pirmos lygos teisėjų, nes pradėjus pilna apimtimi dirbti su VAR sistema mums gali reikėti daugiau pajėgų iš teisėjų sektoriaus.

Taip pat dalyvaus visi tarptautinę kategoriją turintys teisėjai, kaip ir merginos, moterys, kad visi galėtų išklausyti pradinį kursą. Tai yra labai svarbi dalis norint suvokti, kas tai yra VAR, kada tai gali padėti, o kada negalime to naudoti“, – užbaigė Š. Tamulynas.

Aštuonios mažojo futbolo komandos iš visos Lietuvos susirėmė dėl pirmojo sezono trofėjaus. Nors nuo pat pirmos iki paskutinės rungtynių minutės lijo, tai neišgąsdino komandų ir visose rungtynėse vyko bekompromisė kova.

Geriausiai sekėsi ir labiausiai sėkmę buvo prisijaukinęs Kauno FK „Arsenalas“ klubas, kuris tiek pusfinalyje, tiek finale laimėjo po bulitų serijos ir iš Valdo Ivanausko rankų įteiktą taurę galėjo kelti į viršų.

Viso turnyro metu švilpuko iš lūpų nepaleido vienas geriausių Lietuvos teisėjų Gediminas Mažeika, kuris ir prižiūrėjo tvarką bei pademonstravo aukščiausio lygio teisėjavimą.

O visas turnyras prasidėjo nuo to, kad aštuonios komandos burtų keliu buvo suskirstytos į dvi grupes po keturias. Į A grupę pateko taurės nugalėtojų titulą gynęs Vilniaus „El Dorado“, Lietuvos mažojo futbolo čempionai FC „Klaipėda City“, FK Jurbarko „Imsrė“ ir Varėnos „Merkys“.

Tuo metu į B grupę pateko visos Kauno ir Kauno rajono komandos – tai FC „Hegelmann Minifootball“, FK „Arsenalas“, KKSC „Prienai – Pozityvūs“ ir FK „KTU United“.

Grupėje komandos žaidė po kartą tarpusavyje ir dvi geriausios grupės komandos žengė į pusfinalį. Titulo gynybą pradėjęs „El Dorado“ klubas laimėjo visas tris rungtynes, o dvi pergales iškovojusi „Klaipėda City“ ekipa žengė iš paskos.

B grupėje neįveikiamas buvo FC „Hegelmann Minifootball“ kolektyvas, laimėjęs visas tris rungtynes, o antras liko pergalę tik paskutinėse rungtynėse pasiekęs „Arsenalas“, surinkęs tik 4 taškus.

Tokie rezultatai lėmė, kad pirmame pusfinalyje tarpusavyje susitiko „Hegelmann Minifooball“ ir „Klaipėda City“, o antrame – „El Dorado“ ir „Arsenalas“.

„Hegelmann Minifootball“ ir „Klaipėda City“ dvikovoje nugalėtoją lėmė tik vienas įvartis, kurį pelnė kauniečiai pirmojo kėlinio pabaigoje, tad į finalą žengė „Hegelmann Minifootball“.

Kitame pusfinalyje „Arsenalas“ dar likus minutei iki rungtynių pabaigos pirmavo 2:0 prieš „El Dorado“, bet pastarieji sukūrė įspūdingą šturmą ir per paskutinę minutę įmušė net du įvarčius bei išlygino rezultatą. Lygus rezultatas reiškė, kad nugalėtojas paaiškėti turėti mažąjį futbolą išskiriančioje bulitų serijoje.

Joje „Arsenalas“ mušė pirmieji, bet neįmušė, o „El Dorado“ savo bulitą realizavo. Visgi, tada situacija apsivertė aukštyn kojomis – „Arsenalas“ realizavo likusius du bulitus, o „El Dorado“ to nepadarė ir šią bulitų seriją rezultatu 2:1 laimėjo „Arsenalas“.

Taigi, į finalą pateko Kauno rajono „Hegelmann Minifootball“ ir Kauno „Arsenalas“. Grupėje šių komandų akistata pasibaigė „Hegelmann“ pergale rezultatu 2:0, tad ir finale ši komanda buvo laikyta favorite.

Būtent ji pirmoji ir pelnė įvartį, bet „Arsenalui“ pavyko rezultatą išlyginti. Prieš pat pirmojo kėlinio pertrauką Justinas Zagurskas gražiu smūgiu dar kartą išvedė „Hegelmann“ klubą į priekį, bet gan greitai „Arsenalui“ dar sykį pavyko rezultatą išlyginti.

Galiausiai rungtynės baigėsi lygiu rezultatu 2:2, todėl ir vėl nugalėtojas paaiškėti turėjo po bulitų serijos. Nors „Arsenalas“ ir vėl neįmušė pirmojo savo bulito, bet pusfinalyje įgauta patirtis padėjo realizuoti kitus du. Tuo metu „Hegelmann Minifootball“ nesugebėjo įveikti varžovų vartininko ir bulitų seriją pralaimėjo rezultatu 0:2.

Mažajame finale „El Dorado“ 1:0 palaužė FC „Klaipėda City“ ekipą bei iškovojo bronzos medalius.

Tuo metu „Arimex“ taurę iškovojęs FK „Arsenalas“ gavo ne tik medalius, nugalėtojų taurę ir „Arimex“ prizų, bet ir šansą atstovauti Lietuvai Socca Čempionų lygos turnyre Slovėnijoje.

Šis turnyras buvo skirtas futbolo mėgėjams, kurie užregistravę komandą, galėjo varžytis dėl simbolinės Čempionų lygos taurės ir medalių.

Mini Futbolo Lygos organizuotas turnyras sulaukė aštuonių komandų, kurios varžėsi pagal mažojo futbolo taisykles.

Dalyvavusios komandos prieš turnyro pradžią pasirinko, kurią realią futbolo komandą atstovaus. Tarp tokių buvo Sankt Peterburgo „Zenit“, Belgrado „Crvena Zvezda“, „Barcelona“, „Liverpool“, Amsterdamo „Ajax“, Donecko „Šachtar“, Dortmundo „Borussia“ ir Madrido „Atletico“.

Aštuonios komandos buvo padalintos į dvi grupes po keturias ir dvi stipriausios grupių ekipos žengė į pusfinalius. Ten savo pranašumą įrodė „Šachtar“ (Elektrėnų „Versmė“) ir Dortmundo „Borussia“ (FK „Volcano), kurios ir susikovė finale.

Visgi, prieš pat finalo pradžią šios komandos buvo nustebintos. Tariamai rungtynėms teisėjauti turėjęs arbitras komandos pranešė, kad pamiršo kamuolį ir nubėgo į rūbinę jo pasiimti, tačiau iš jos, skambant Čempionų lygos himnui, išbėgo geriausias Lietuvos arbitras Gediminas Mažeika.

Tokios eigos komandos visiškai nesitikėjo ir buvo labai nustebintos, o G. Mažeika idealiai teisėjavo finalinėse rungtynėse, kuriose triumfavo ir trofėjų į viršų iškėlė Elektrėnų „Versmės“ komanda, pasirinkusi atstovauti Donecko „Šachtar“ klubui.

Po rungtynių pakalbintas G. Mažeika pripažino, kad mėgėjų turnyruose teisėjavo jau senokai ir per šias rungtynes jis tikrai jaudinosi.

„Jau senokai neteisėjavau mėgėjų turnyruose. Tikrai smarkiai jaudinausi, net labiau nei prieš A lygos ar Europos rungtynes. Čia buvo žaidžiamas kiek kitokio formato futbolas, kuris man nėra įprastas, naujos taisyklės. o komandoms čia buvo finalas, kova dėl trofėjaus, todėl tikrai nesinorėjo padaryti klaidų ir stengiausi iš visų jėgų“, – sakė G.Mažeika.

„Man patinka toks mėgėjų futbolas. Jis turo savo emociją, o taip pat labai svarbus yra bendruomeniškumo jausmas, kuris yra labai aukštame lygyje“, – pabrėžė UEFA Čempionų lygoje ne kartą teisėjavęs arbitras ir Lietuvos.

G.Mažeika bus pagrindiniu aikštės teisėju, jam asistuos šoniniai teisėjai Vytautas Šimkus ir Vytenis Kazlauskas, rezervinis teisėjas Dovydas Sužiedelis ir papildomi galinės linijos teisėjai Donatas Rumšas ir Manfredas Lukjančukas.

Tai bus penktasis Čempionų lygos A grupės turas, kuriame „Borussia“ klubas (9 tšk.) gali užsitikrinti kelialapį į aštuntfinalį.

„Brugge“ ekipą (4 tšk.) tenkins tik pergalė norint išsaugoti viltis patekti į kitą etapą. Rungtynės vyks 81 tūkst. žiūrovų talpinančiame Dortmundo „Signal Iduna Park“ stadione.

G.Mažeika ir Lietuvos teisėjai šį sezoną jau teisėjavo dviem Europos lygos grupių etapo susitikimams, taip pat vieneriose Čempionų lygos atrankos rungtynėse bei viename Europos lygos atrankos mače.

Pergalingą įvartį 56-ąją minutę pelnė Olivier Giroud.

Rungtynių pabaigoje baltarusiai sugebėjo surengti varžovų vartų šturmą ir net per papildomą laiką pataikė į virpstą, bet Maurizio Sarri auklėtiniai išnešė sveiką kailį.

„Chelsea“ laimėjo visus keturis mačus ir su 12 taškų pirmauja L grupėje. Ši pergalė Barysave garantavo Londono klubui patekimą į atkrintamąsias.

Geriausias Lietuvos futbolo arbitras Gediminas Mažeika su savo brigada ketvirtadienį vadovavo kitam Londono klubui – „Arsenal“.

„Kanonieriai“ namuose priėmė Lisabonos „Sporting“. Mačas pasibaigė lygiosiomis – 0:0.

Pačioje dvikovos pabaigoje lietuvis iš aikštės už paskutinės vilties pražangą išvarė portugalų ekipos gynėją Jeremy Mathieu, kuris prieš pat baudos aikštelę prasižengė prieš Pierre'ą-Emericką Aubameyangą.

„Arsenal“ klubui tai buvo pirmi prarasti taškai turnyre. Prieš tai Londono ekipa laimėjo visus tris mačus ir su 10 taškų pirmauja E grupėje.

Rungtynių rezultatai: Astana 2 : 1 Jablonec Fenerbahče 2 : 0 Anderlecht Akhisar Genclik Spor 2 : 3 Sevilla Apollon 2:3 Eintracht BATE 0:1 Chelsea Dinamo K. 3:1 Rennes Genk 1:1 Besiktas Krasnodar 2:1 St. Liege Lazio 2:1 Marseille Malmo 1:1 Sarpsborg 08 MOL Vidi 1:0 PAOK Rapid 0:0 Villarreal Spartak M. 4:3 Rangers

Arsenal  0:0  Sporting

Bayer  1:0  Zurich

Betis  1:1  AC Milan

Bordeaux  1:1  Zenit

Celtic  2:1  RB Leipzig

Dinamo  3:1  Trnava

Ludogorec  0:0  AEK

Olympiakos  5:1  Dudelange

Rosenborg  2:5  Salzburg

Slavia  0:0  Kobenhavn

Vorskla  0:1  Qarabag

Iš Kybartų kilęs vilnietis Algimantas Liubinskas – daugiausia rungtynių (79) ir sėkmingiausiai Lietuvos futbolo rinktinei vadovavęs treneris.

Žvelgiant į dabartinius mūsų šalies futbolininkų rezultatus net sunku patikėti, kad jo vadovaujami lietuviai atrankos varžybose atėmė taškų (1:1) iš tuomečių pasaulio vicečempionų vokiečių jų pačių teritorijoje. Po kelerių metų Neapolyje nustebino pirmaudami prieš planetos čempionus Italijos futbolininkus (baigėsi 1:1), Vilniuje nepralaimėjo kitai Europos futbolo milžinei Ispanijai (0:0), o svečiuose ir savo aikštėje – talentingai Belgijai (1:1). Stratego vedami Edgaras Jankauskas, Marius Stankevičius, Tomas Danilevičius, Deividas Šemberas ir kompanja ant menčių guldė pajėgias Škotijos, Ukrainos, Slovakijos ir daugelį kitų rinktinių.

Kaunietis Gediminas Mažeika – geriausias Lietuvos futbolo teisėjas. 40-mečio lietuvio švilpukui paklūsta UEFA Čempionų lygos, Europos lygos ir kitų elitinių turnyrų dalyviai. Jis yra vadovavęs ir ne vienos iš dabartinių pasaulio čempionato dalyvių kontrolinėms bei oficialioms rungtynėms. Tad iš arti matė jų pasirengimo 21-osioms plantetos pirmenybėms detales.

Portalo pašnekovai ne tik pasidalijo prognozėmis ir įžvalgomis, bet ir palietė lietuviškus turnyro Rusijoje akcentus, įvertino technologines naujoves, kurios bus taikomos čempionate.

– Nuo kurių metų stebite pasaulio čempionatus?

A.Liubinskas: Oho… Turbūt nuo 1966-ųjų. Tada dar dominavo futbolo išradėjai anglai. Nuo pat to turnyro jie daugiau taip ir nebetapo čempionais. O pats savo akimis stebėjau trejas pasaulio pirmenybes. Pirmą kartą lankiausi turnyre Ispanijoje 1982-aisiais. Pamenu, stebėjau rungtynes Barselonoje, kur nuostabią komandą atsiuntė brazilai. Nepaisant supertalentingos ekipos jie toli nenužygiavo. Tąsyk dar kartą įsitikinau, kad patikima gynyba laimi net prieš geriausią puolimą.

G.Mažeika: Sąmoningai jau atsimenu 1990-ųjų čempionatą Italijoje. 1986-ųjų pirmenybes, vykusias Meksikoje, – tik kaip per rūką. Dar per mažas buvau. O 1994-aisiais prie televizoriaus jau sėdėjau veidą išsidažęs Vokietijos vėliavos spalvomis. Tapau tikru futbolo sirgaliumi. Ir nuoširdžiai verkiau, kai vokiečiai pralaimėjo nepasiekę lemiamų etapų. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad buvau neteisingai nusipaišęs tas spalvas, tai pagal jas išeitų, kad iš tiesų labiau sirgau už belgus (juokiasi – aut. past.).

– Kurios pirmenybės paliko didžiausią įspūdį?

A.L.: Labai sunku pasverti, nes kiekvienose kažkas sužavi, nustebina, kiekvienas turnyras savaip įdomus. Žinoma, pirmasis čempionatas visada lieka giliai atmintyje. Puikiai atsimenu tų laikų Sovietų Sąjungos rinktinės žaidėjus. Apie anglus ir kitus grandus jau net nekalbu. Teko lankytis ir pasaulio čempionate Vokietijoje.

G.M.: Be mano minėtų pirmųjų čempionatų dar labai įsiminė 2002-ųjų turnyras Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Tada gyvenau Airijoje, o jie kaip tik buvo patekę į finalo etapą. Pamenu, kaip Airijos žiniasklaida kiekvieną dieną išsamiai aptarinėdavo savotišką muilo operą – jų geriausio žaidėjo Roy’aus Keane’o ir rinktinės trenerio Micko McCarthy konfliktą. "Manchester United" saugas ir kapitonas vis dėlto neišvyko į čempionatą ir tai airiams tapo didžiule drama.

– Ką laikote šių metų turnyro favoritais?

A.L.: Paprastai būna taip: vienaip prognozuoji, kitaip baigiasi. Ir aš pirmenybių išvakarėse bandžiau nuosekliai dėlioti visą komandų kelią nuo pat pirmojo etapo iki lemiamo. Pagal mano spėjimus išėjo, kad finale susitiks Brazilija ir Vokietija. Brazilai turėtų pasiekti revanšą už praėjusiame čempionate namuose akistatoje su vokiečiais patirtą gėdą (pralaimėjimą 1:7). Vokiečius vienintelis trūkumas, kad neturi pasaulinio lygio puolėjo. Kitos grandys – fantastiškos. Nuostabiu žaidėju pasirinkimu gali pasigirti ir Belgijos rinktinė, jau subrendusi ir didelėms pergalėms. Ir anglams jau būtų metas iššauti. O kur dar ispanai, prancūzai?

G.M.: Kol dar nestartavo turnyre man stipriausia atrodo Prancūzijos rinktinė. Jų puolimo mašina atrodo kažkas tai nerealaus… Nežinau, gal dėl to, kad prieš porą mėnesių man pačiam teko teisėjauti jų draugiškoms rungtynėms ir iš arti pamatyti jų galimybes. Niekada negalima nurašyti tų pačių vokiečių – juk būtent jie gina čempionų titulą. Kaip ir brazilų.

– Kurią rinktinę palaikysite iš visos širdies?

A.L.: Aš įsimylėjęs Anglijos lygą, tad nebūsiu abejingas ir jos rinktinei. Be to, jau čempionatui įsibėgėjus pasirenku dar keletą komandų, kurių žaidimas krinta į akį. Jas ir palaikau. Esu pragmatiškas treneris, savo komandose akcentuoju gynybą, tad būdamas žiūrovas jau noriu mėgautis puolimu ir gražiomis atakomis.

G.M.: Būdamas futbolo teisėjas, tų simpatijų ir nebeturiu. Vaikystėje buvo vokiečiai, gyvendamas Airijoje ėmiau sirgti už anglus. Dabar tokios meilės nebeliko.

– Turbūt nebuvo nė vienų planetos pirmenybių, kad kuri nors rinktinė neiššoktų gerokai aukščiau, nei jai prognozuoja, ar nenubaustų favoritų. Kas Rusijoje gali nustebinti – tapti tuo vadinamuoju tamsiuoju arkliuku?

A.L.: Potencialiai tokie gali būti kroatai, bet jau nebetikiu, nes jie visuomet surenka žvaigždyną, kuris savo milžiniškų galimybių taip ir neatskleidžia. Labiausiai sužibėti gali belgai. Galbūt toli nužygiuos kažkuri Afrikos atstovė. Nemenkos Kolumbijos galimybės.

G.M.: Pirmiausia – Robertas Lewandowskis su kompanija. Lenkai stipriai sužaidė atrankos cikle, nors mažai kas to tikėjosi. Nesakau, kad jie laimės auksą, bet patriukšmauti gali.

– Kiekviename čempionate itin ryškiai sužiba ir kuris nors žaidėjas: ar tai būtų jau pripažintas lyderis, ar daugeliui sirgalių dar neatrasta žvaigždė. Kuris futbolininkas turėtų garsiausiai prabilti šiemet?

A.L.: Man teko savo akimis stebėti ankstyvus Leo Messi startus tarptautinėje arenoje. Tiesa, tai buvo kažkuriose olimpinėse žaidynėse. Ir, žinote, nepasakyčiau, kad tada jis visa galva išsiskyrė iš savo rinktinės. Gal dėl to, kad visa ta komanda (2008-ųjų olimpinė čempionė) buvo be proto talentinga. Kad tai yra talentas – taip, buvo matyti. Bet tikrai nebūčiau įžvelgęs, kad tai būsimoji futbolo legenda. Kalbant apie dabartines žvaigždes, daugelis duria pirštu į Mohamedą Salahą. O man atrodo, kad egiptietis nėra tas žaidėjas, kaip kad Ronaldo ar L.Messi, kuris galėtų vienas ištempti visą komandą. "Liverpool" klube jis žaidžia fantastiškai, bet nepamirškime, kokius partnerius šalia jis turi. Egipto rinktinėje nėra nieko panašaus.

G.M.: Jei išsipildys mano prognozės ir prancūzai nueis toli, didžiausią pėdsaką gali palikti jų jaunasis puolėjas Kylianas Mbappe. Šio devyniolikmečio PSG klubo futbolininko žaidimas –  ir stebint jį bėgiojantį šalia aikštėje, ir anksčiau – per televizijos ekraną – man paliko milžinišką įspūdį. Jam šis čempionatas – pirma didžiulė galimybė atskleisti savo potencialą.

– Dažname turnyre namų sienų pranašumu pasinaudoja šeimininkai. Ar Rusijos futbolininkams padės tai, kad jie žaidžia savo teritorijoje?

A.L.: Aš netikiu. Net tuo, kad jie įveiks pirmąjį barjerą – grupės etapą. Mačiau rusų kontrolinius mačus ir jie visiškai neįtikino. Nenoriu kritikuoti savo kolegų trenerių, juo labiau kad Rusijos rinktinės trenerio asistentu dirba mūsų lietuvis Gintaras Staučė. Aš pats atsimenu laikus, kai sovietų rinktinei būdavo tragedija, jei ji užimdavo antrą vietą Europos čempionate, nes tada jie iš tiesu buvo vieni stipriausių. Bet nuo to laiko nutekėjo labai daug vandens (šypsosi – aut. past.).

G.M.: Nemanau, nors jų grupė yra tikrai palanki patekti bent į antrą etapą. Jei M.Salah po traumos spės įgauti gerą formą, rusams bus sunku kautis su Egiptu, o Urugvajus su Luisu Suarezu ir Edisonu Cavani jiems per stiprūs.

– Rusijoje pirmą kartą pasaulio čempionatų istorijoje bus taikoma moderni vaizdo teisėjo asistento (VAR) technologija. Kiek šis aspektas turės įtakos rezultatams ir emociniam, psichologiniam rungtynių fonui?

A.L.: Technologijos sumažins subjektyvumo daromą žalą. Turėtų dingti tas favoritų savotiškas tempimas, protegavimas. Ankstesniuose čempionatuose būdavo rungtynių, kai rinktinėms, iš kurių tikimasi medalių, nesisekdavo, bet jiems pagelbėdavo teisėjai, pasiduodami žvaigždžių autoritetui, priimdami palankesnius sprendimus, susidarius ginčytinoms situacijoms, skirdami 11 m baudinį ar parodydami kortelę varžovams.

G.M.: Dėl VAR technologijos nebebus nei Diego Maradonos vadinamųjų Dievo rankų nei kitų košmarų. Kaip neįskaitytas Franko Lampardo įvartis anglų naudai pagrindiniame 2010 m. planetos pirmenybių mače, kai kamuolys akivaizdžiai nusileido už vartų linijos, o teisėjas to nepastebėjo. Nebus daugelio dalykų, kai visas pasaulis mato, o arbitras – ne. Kita vertus, VAR sistema nėra panacėja. Ji neišspręs tokių ginčytinų situacijų, kaip kad buvo šių metų Čempionų lygos pusfinalyje tarp Madrido "Real" ir Turino "Juventus", kai teisėjas paskutinėmis minutėmis skyrė 11 m baudinį į italų vartus. Realiai tokia situacija nėra, kai gali vienareikšmiškai pasakyti, juoda tai ar balta. Tai savotiška pilkoji zona, kai sakytum, kad maždaug 60 proc., kad pražanga buvo, o 40 proc. – kad ne. Tokiose epizoduose viską vis tiek turės spręsti teisėjas. Tad ir sirgaliams emocijų trūkti neturėtų.

Vasario 22 d.vyksiančiame mače G.Mažeikai talkins asistentai šonuose Vytautas Šimkus ir Vytenis Kazlauskas, papildomi teisėjai prie vartų linijos Donatas Rumšas ir Robertas Valikonis bei rezervinis teisėjas Dovydas Sužiedėlis. Lietuvių darbą inspektuos turkas Mehmetas Muratas Ilgazas.

Pirmąsias šešioliktfinalio etapo rungtynes Kopenhagoje rezultatu 4:1 laimėjo „Atletico” komanda. Lietuviai atsakomajam mačui teisėjaus praeitais metais atidarytame „Wanda Metropolitano“ stadione, kuris talpina daugiau nei 67 tūkst. žmonių. Šioje arenoje vyks ir 2019 metų Čempionų lygos finalas.

Šiame sezone G.Mažeikos vadovaujama teisėjų komanda dirbo vieneriose UEFA Čempionų lygos grupių etapo rungtynėse, taip pat trijuose UEFA Europos lygos susitikimuose, iš kurių vienas buvo atrankos etape ir du grupių varžybose.

2017 metais G.Mažeika teisėjavo iš viso dešimtyje tarptautinių rungtynių, įskaitant Europos jaunimo (U-21) čempionatą, pasaulio čempionato atranką ir draugiškus susitikimus.

Vokietijos futbolininkai pirmajame pusfinalyje sužaidė lygiosiomis 2:2 su Anglija, kurią galiausiai 4:3 įveikė per 11 metrų baudinių seriją. Šiam mačui teisėjavo lietuvis Gediminas Mažeika.

23 min. anglus į priekį išvedė D.Gray'aus įvartis, tačiau vokiečiai atsakė D.Selke (35 min.) įvarčiu dar pirmajame kėlinyje. Antrojo pradžioje, 50 min., rezultatą anglų naudai vėl persvėrė T.Abrahamas, tačiau 70 min. F.Platte rezultatą vėl išlygino.

Baudinių serijoje lemiamu tapo penktasis anglų smūgis, kurį tiesiai į vartininką paleido „Southampton“ žaidėjas Nathanas Redmondas.

Kitame pusfinalyje Ispanijos futbolininkai 3:1 (0:0) nugalėjo Italiją.

Nugalėtojams visus tris įvarčius įmušė vienas Madrido „Atletico“ lyderių – S.Niguezas (53, 65 ir 74 min.). Italų gretose lygiąsias trumpai buvo atstatęs F.Bernardeschi (62 min.).

Nuo 58-osios minutės italai žaidė be iš aikštės pašalinto R.Gagliardini.

Su 5 įvarčiais S.Niguezas tapo rezultatyviausiu turnyro futbolininku.

Vokiečiai šį kas dvejus metus rengiamą turnyrą vienintelį kartą yra laimėję 2009 metais, o ispanai triumfavo 1986, 1998, 2011 ir 2013-aisiais. Šiemet turnyre pirmą kartą varžosi 12 komandų – nuo jo įkūrimo 1978 metais žaisdavo tik 8.

39-erių metų tarptautinės kategorijos arbitras G.Mažeika – pirmasis lietuvis, teisėjavęs Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) Čempionų lygos varžyboms, tačiau nesididžiuoja – švilpia ir Lietuvos čempionato dalyviams.

– Jūs tik ką iš treniruoklių salės. Prieš kelerius metus gerą jūsų fizinę formą gyrė Rusijos sporto komentatoriai, – pradėjome pokalbį su G.Mažeika.

– (Juokiasi) Ar jie taip kalbėjo po to, kai per Machačkalos "Anži" ir norvegų "Tromsø" rungtynes greitai bėgau prie traumuoto futbolininko? Dabar kitaip neįmanoma. Neseniai Malagoje vyko tarptautinis teisėjų seminaras. Mūsų vadas, buvęs garsus teisėjas Pierluigi Collina pabrėžė: dar niekada teisėjai nebuvo taip gerai pasirengę fiziškai, kaip dabar. Esu bėgęs maratoną, bet rengiantis futbolo varžyboms tai netinka. Todėl šiemet pradėjau dalyvauti Lietuvos bėgimo taurės varžybose, kur reikia įveikti po 10–15 km. Nepraleidau pirmų trijų etapų, iš viso bus trylika. Galiu bėgti valandą, pusantros, bet nepatinka jėgos, traumų prevencijos treniruotės, todėl greta turi stovėti treneris. Teisėjui svarbu ištvermė – UEFA tarptautinės kategorijos arbitrams siunčia programas, kurias sudaro garsus kineziologas iš Belgijos Werneris Helsenas, o Lietuvoje padeda įgyvendinti Marius Čeliauskas.

– Esate Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) pirmos kategorijos teisėjas. Iki elito grupės jums liko tik žingsnis?

– Neseniai draugas klausė, ar Europos lygos rungtynės "Old Trafford" stadione tarp "Manchester United" ir "Rostov" – mano apogėjus futbole? Vasarą vyks Europos jaunimo čempionato finalo turnyras Lenkijoje. Ten ir paaiškės, ar apogėjus jau buvo, ar pavyks pakilti aukščiau.

– Kaip jautėtės "Old Trafford" arenoje, būdamas ne žiūrovas?

– Turbūt geriausias stadionas su geriausia veja apskritai, kur teko teisėjauti. Anglijoje dirbau ir Vemblio stadione, kai anglai žaidė su San Marino rinktine. Kai varžybų išvakarėse treniruojamės, slegia tuščios 70–80 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, bet per rungtynes jokio spaudimo nejuntu.

– Mančesterio komandos rungtynės su "Rostov" nebuvo sudėtingos, nors jus vėl gyrė rusų komentatoriai. Turbūt sudėtingiausia teisėjauti pietiečiams – ispanams, turkams, graikams, kur daugiau vaidybos ir vadinamojo nardymo?

– Taip. Sudėtingiausia buvo teisėjauti Andoros rinktinėms – ir jaunių, jaunimo, ir pagrindinei vienuolikei. Jie mėgėjai ne vien gudrauti, bet ir apspjauti, apstumdyti. Teisėjai mėgsta posakį – "expect the unexpected" (lauk netikėtumo). Andoros futbolininkams tai tinka.

– Kas itin svarbu futbolo teisėjui?

– Pamatas – fizinis parengtumas. Teisėjas su pilvuku, kaip būdavo prieš keliolika metų, šiais laikais – neįmanomas dalykas. Reikia būti psichologiškai atspariam. Svarbus ne vien teisėjas, bet ir jo komanda – tai didelis arbitro pranašumas. Teisėjas – asmenybė. Sudėtinga aikštėje nebūti savimi. Jei esi gero būdo ir bandai būti griežtas, nenatūralus, atrodysi juokingai. Žinoma, būna situacijų, kai privalai būti principingas ir tuo pat metu – padėti atsikelti nuo vejos žaidėjui ar paspausti jam ranką.

– Koks yra Gediminas Mažeika?

– Ganėtinai ramus. Ir manęs aikštėje nematyti. Nebent reikia sprogti. Rungtynės "Old Trafford" stadione buvo, kaip sakoma, mano. Tačiau, kai teisėjavau savo pirmą Europos lygos atkrintamųjų varžybų mačą tarp ispanų "Celta" ir ukrainiečių "Šachtar", žaidėjams už šiurkščius taisyklių pažeidimus parodžiau 8 korteles.

– Per jūsų debiutines Čempionų lygos rungtynes tarp prancūzų "Monaco" ir vokiečių "Bayer" kilo emocijų, kai neskyrėte 11 metrų baudinio.

– Pirmą kėlinį buvo toks epizodas ir didelis teisėjo pranašumas – užmiršti tai kuo greičiau. Anksčiau per pertrauką skubėdavau prie mobiliojo telefono ir skaitydavau draugų žinutes. Kartą draugas parašė: neteisingai neskyrei 11 m baudinio. Tuomet antrą kėlinį teisėjavau tarsi įjungęs autopilotą. Dingsta koncentracija, kyla noras reabilituotis, o tuomet padarytum ne vieną, o dvi klaidas. Tai reikia nugalėti. Dabar niekada per rungtynių pertrauką nežiūriu į telefoną.

– Labai didelį ažiotažą šį Čempionų lygos sezoną sukėlė "Barcelona" komandos pergalė prieš Paryžiaus "Saint-Germain" ekipą. Dauguma futbolo aistruolių įsitikinę, kad vokiečių arbitras tempė katalonus. Kokia jūsų nuomonė?

– Klaidų užteko abiem pusėms. Negaliu teigti, kad teisėjas buvo palankesnis katalonams. Aukščiausio lygio varžybose taip nebūna. Yra posakis – teisėjas plaukia. Jis, matyt, jautėsi suklydęs, pradėjo dvejoti, sprendimus galbūt lėmė ir atmosfera.

– Ar yra taisyklė, dėl kurios žiūrovai dažniausiai nepelnytai kaltina teisėją?

– Nedaug sirgalių ir ne visi futbolininkai žino, kad po baudinio ar laisvo smūgio, jei žaidėjo spirtas kamuolys nelietė savo komandos vartininko, apmaudus įvartis nebus įskaitytas. Teisėjas privalo skirti kampinį! Sudėtingiausios taisyklės – nuošalė ir žaidimas ranka. Prisiminkime "Barcelona" ir "Saint-Germain" rungtynes, kai griuvo Javieras Mascherano ir kamuolys pataikė jam į ranką. Šis epizodas buvo įkeltas net į "UEFA Network" kaip pavyzdinis. Baudinys neturėjo būti skirtas, tad arbitras pasielgė teisingai. Žaidėjas negali kristi kaip kareivis suglaustomis rankomis veidu į veją, tad jis atsirėmė ranka 90 laipsnių kampu ir tai padarė natūraliai.

Europos turnyrai – ne mūsų A lyga, kur pažįstu visus žaidėjus ir sveikinamės vardais. Dirbti su žvaigždėmis netgi lengviau, nes apie juos – daugybė informacijos, galima išleisti enciklopediją.

– Dauguma žiūrovų stebisi, kodėl per futbolo rungtynes dėl itin abejotinų epizodų neperžiūrimas vaizdo įrašas, kaip krepšinyje?

– Jau eksperimentuojama, bet daug ką reikia tobulinti. Kartais niekas nepaaiškėja net peržiūrėjus aštuonių vaizdo kamerų įrašus. Be to, tai užima laiko, aprimsta emocijos. Galbūt galima įvesti taisyklę atlikti po tris peržiūras per rungtynes? O fiksuoti, ar kamuolys perkirto vartų liniją, yra fantastiška technologija.

– Futbolas žavus konservatoriškomis taisyklėmis. Neseniai Marco van Bastenas siūlė naujovių. Greitėjant futbolui, žaidėjams patiriant infarktus aikštėje, galbūt verta leisti ne tris, bet keturis keitimus?

– Verta pagalvoti apie tai. Gal tai dar labiau pagyvintų žaidimą? Beje, per Škotijos, Anglijos futbolo taurės varžybas, jei prireikia pratęsimo, tai bandoma. 2016-ųjų taisyklių pokyčiai – didžiausi per visą istoriją, bet siūlymas atšaukti nuošalę – juokingas.

– Kiek uždirba arbitrai? Elito teisėjai, kaip skelbia UEFA, už rungtynes gauna 5 000–6 000 eurų, pirmosios kategorijos, kuriai priklausot jūs, 2 700–3 700 eurų. O iš tikrųjų?

– Per rungtynes uždirbu 3 500 eurų, dienpinigiai – 200 eurų. Tačiau nesvarbu, kam ir kur teisėjausi, mokama už kategoriją. Elito teisėjas gaus tą pačią sumą, jei dirbs Čempionų lygos finale arba dvylikamečių varžybose.

– Esate anglų "Premier" lygos gerbėjas. Girdėjome, kad "Chelsea", "Manchester United", "Arsenal", "Liverpool" ir kitų šalių klubai turi "savus" teisėjus.

– Kas domisi futbolu, tai žino. Negalėčiau teisėjauti "Chelsea" rungtynėms, nes sergu už šią komandą. UEFA užpildome deklaracijas, kokios lygos ar komandos žaidimą stebime. "Chelsea" turbūt negalėčiau teisėjauti ir per Čempionų lygos grupės varžybas. Taip pat pasirašome, kad nedalyvaujame jokiose lažybose. Tai baisi problema. Prieš dešimt metų sulaukdavau įvairių klausimų. Tačiau dabar komandos pačios derasi ir stato pinigus. Nekart rašiau pranešimus, kai man įtarimų sukėlė žaidimas. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvos futbolas smarkiai valosi, kad buvo nubaustas "Šilas".

– Krepšinio Eurolygoje leidžiama teisėjams įteikti dovanas. Ar malonių siurprizų sulaukiate ir jūs?

– Leidžiamos dovanos iki 200 eurų vertės. Dažniausiai tai komandos sportiniai marškinėliai, gairelė, ženkliukas. Juos išdaliju.

– Internete klajoja linksmi vaizdo klipai, kai teisėjai specialiomis putomis pažymi liniją prieš žaidėjus ar kamuolį. Ar jums neteko patirti kuriozų?

– Pirmiausia jos pradėtos naudoti Lotynų Amerikoje. Dabar tai ne putos, bet savaime išnykstantys dažai. Pirmą kartą panaudojau per Baltarusijos ir Liuksemburgo rinktinių rungtynes. Spustelėjau flakoną taip, kad rankos tiesiog paskendo dažuose. Buvo ir kitokių nutikimų. Pernai per "Trakų" ir "Žalgirio" rungtynes ruošiausi už pražangą parodyti žaidėjui kortelę, tačiau pajutau, kad palikau per pertrauką drabužinėje. Pagelbėjo rezervinis arbitras. Kai vykau į draugiškas rungtynes Marijampolėje, pamiršau šortus – irgi padėjo vietos teisėjai.

– Jūsų draugai tikriausiai juokauja, kad pasisveikinęs, tarkime, su Z.Ibrahimovičiumi ilgai neplaunate rankų. Ar jus daro įtaką  futbolo žvaigždžių autoritetas?

– Europos turnyrai – ne mūsų A lyga, kur pažįstu visus žaidėjus ir sveikinamės vardais. Dirbti su žvaigždėmis netgi lengviau, nes apie juos – daugybė informacijos, galima išleisti enciklopediją. Be to, teisėjų brigada savaitę prieš rungtynes analizuoja situacijas, sudėtingus epizodus, žaidėjų ypatumus, kaip sekėsi anksčiau dirbusiems arbitrams. UEFA turi solidžią informacijos bazę.

– Po aukščiausio lygio rungtynių Lietuvos A lyga – lyg senas, sulėtintas filmas?

– Sunkiau ne grįžti čia, bet išvažiuoti. Prieš "Manchester United" ir "Rostov" rungtynes teisėjavau "Jonavos" ir "Trakų" rungtynėms. Pirmos minutės būna sudėtingos, reikia įprasti prie ritmo. Kai komandos ilgai žaidžia vienoje aikštelės pusėje, prašau asistento stebėti, kas vyksta už mano nugaros. Per Portugalijos ir Farerų salų rinktinių rungtynes asistentą paskyriau stebėti C.Ronaldo. Kolega privalėjo žinoti, kur Cristiano, kur link jis juda, nes šis portugalas gali suvaidinti, jį gali persekioti varžovas, turime skaičiuoti pražangas prieš jį. Dažnai rezerviniam teisėjui skiriu stebėti atmosferą, kuri aikštėje – kitokia, nei matome iš tribūnų ar juo labiau žiūrėdami televizijos transliaciją. Gerbiu žaidėjus, kurie moka spausti teisėją, tačiau ne išpūtę akis ar keikdamiesi.

– Kuri iš akistatų su garsiais futbolininkais jums įstrigo labiausiai?

– Ko gero, mano pirmosios rungtynės Europos taurės turnyre, kai Londono "White hart Lane" stadione žaidė anglų "Tottenham Hotspur" ir airių "Shamrock Rovers". Prie "Tottenham Hotspur" baudos aikštelės varžovai sugriebė už marškinėlių Jermainą Defoe – tą patį, kuris neseniai Lietuvos rinktinei įmušė įvartį. Sušvilpiau, o 170 cm ūgio futbolininkas paklaikusiomis akimis pribėgo prie manęs. Sakau: pražanga tavo naudai, o Jermainas: taip, bet leisk mums žaisti! Supratau, kad reikia teisėjauti kitaip. Vėliau, kai jį stūmė, nešvilpiau, po to bandė pargriauti antrą, trečią kartą. Išlaukiau ir galiausiai po J.Defoe perdavimo Romanas Pavliučenka galva pelnė įvartį. Todėl anglų futbolą daug kas ir myli, nes daug kovos, žaidėjai fantastiškai tvirtai stovi ant kojų. Ne taip, kaip pas mus ar pietiečius – vos timptelės ir krenta. Beje, įvesčiau taisyklę, kad už vadinamąjį nardymą, jei nematė teisėjas, net ir po rungtynių, peržiūrėjus vaizdo įrašą, būtų galima griežtai nubausti.

– Kuris futbolo arbitras jums padarė didžiausią įspūdį?

– Pažįstu visus elito teisėjus, todėl sudėtinga spręsti. Tačiau nė vienas neprilygsta, kai prieš didelę auditoriją išeina kalbėti P.Colina, – tylu it klasėje pas griežtą mokytoją. Kai pradėjau teisėjauti, tuomet dar žaidęs Audrius Žuta kartą man pasakė: tu – kaip vokietis Markusas Merkas. Tai man buvo didžiausias komplimentas, nes tuomet tai buvo geriausias teisėjas. Dabar savo sprendimais man imponuoja vienas perspektyviausių arbitrų lenkas Szymonas Marciniakas, taip pat vokietis Felixas Brychas, anglas Markas Clattenburgas, kuris persikels gyventi ir teisėjauti į Saudo Arabiją.

– Kas realiau: Lietuvos rinktinė pateks į Europos čempionato finalo turnyrą ar klubas – į Čempionų lygos grupės varžybas?

– Greičiau rinktinė, juolab dalyvių gretos plečiasi. Tačiau reikia kryptingai dirbti, yra pavyzdys – islandai.  Būsiu neromantiškas, bet klubų perspektyvos – kuklesnės. Viską lemia pinigai. Patyriau šoką sužinojęs, kad su Vilniaus "Žalgiriu" žaidusio Zagrebo "Dinamo" biudžetas – 30 milijonų eurų! O ką ši komanda nuveikė Čempionų lygoje?

– Prognozuokite: kas šį sezoną laimės Čempionų lygą?

– Tamsusis arkliukas yra "Monaco". Tačiau manau, kad laimės Turino "Juventus".

– Jūsų svajonių rungtynės?

– Maloniausia teisėjauti Anglijoje. Stadionai – be bėgimo takų, azartiškos tribūnos, bekompromisė kova. Kai buvome "Premier" lygos teisėjų kursuose, žiūrėjome varžybas Liverpulio "Anfield" stadione. Atmosfera – fantastiška! Mano mokytojas Peteris Jonesas, "Leicester City" gerbėjas, emocingai per radiją klausėsi net 5-osios lygos rungtynių transliacijos!

– Iš Lietuvos 2-osios lygos teisėjauti – į Čempionų lygą. Kaip įveikti savo ego?

– Labai padeda komanda. Daug metų dirbame su Vytautu Šimkumi, o prieš kelerius metus atėjo Vytenis Kazlauskas – teisėjų dinastijos atstovas. Pirmi jo žodžiai – noriu teisėjauti Čempionų lygoje. Tąkart atsakiau: būkime realistai, vaikščiokime ant žemės, bet jis sugebėjo pakeisti mūsų mąstyseną.

– Neseniai iš Kauno su šeima persikėlėte gyventi į Rumšiškes. Ar jūsų atžalos mėgsta futbolą?

– Vyriausiam Mariui birželį sukaks dvylika. Jis žaidžia krepšinį. Mantui sukaks dešimt, norėjome, kad jis irgi pasirinktų krepšinį, tačiau po Sočio žiemos olimpiados sūnus pareiškė: krepšinis – mergaičių sportas, vos prisilieti ir švilpia, todėl žaisiu ledo ritulį. Ši sporto šaka man – egzotika, nežinojau, kad Kaune yra net dvi ledo ritulio komandos. Sportuojantys sūnūs man – didelė atgaiva, stengiuosi nepraleisti jų varžybų. O dukrai Ugnei sukaks penkeri. Ji, vos išgirsta muziką, iškart pradeda šokti.

Sporto teisėjui reikia gyventi vienam arba turėti šeimą, kuri jį absoliučiai palaikytų. Mano žmona Rita išlaiko neįtikimą krūvį – viena, trys vaikai, namo statybos... Ir kaip ji tai sugeba?! Tarptautiniuose kursuose mums tvirtina: atminkite, svarbiausia – šeima, po to – darbas, ir tik trečioje vietoje – teisėjavimas. Pagalvoju: apie ką kalbate? Tačiau kai buvo sunkesnis laikotarpis, kelios prastesnės rungtynės, suvokiau, kad paskyrimai teisėjauti gali labai greitai baigtis. O kas svarbiausia ir pastoviausia? Tik šeima. Ji visada kartu džiaugsis ir liūdės. Neįmanoma apsakyti, ko vertas vien dukters apkabinimas, kai grįžtu iš kelionių namo.