Bronzinį ant suoliuko su šuneliu sėdinčio kunigo ir rašytojo paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras, jis pastatytas Kauno savivaldybės lėšomis.

Prieš paminklo atidengimą Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje bus aukojamos mišios už J. Tumą-Vaižgantą.

Vėliau vyksiančiame paminklo atidengimo renginyje bus skaitomos ištraukos iš literatūrinio spektaklio „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“.

J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas.

2019-ieji yra paskelbti jo metais.

Paminklą dr. Jonui Basanavičiui ir jo vardo aikštę išvysime jau lapkričio 23-iąją, minėdami patriarcho gimtadienį.

Likus trims mėnesiams iki skulptūros liejimo darbų, skulptūros autorius G. Piekuras papasakojo apie ieškojimus ir atradimus kūrybinėse dirbtuvėse.

Čia akį patraukia ne tiek įrankiai ir medžiagos, kiek knygų apie dr. Joną Basanavičių gausa. Jomis nukrautas darbastalis. Ant sienų daugybė J. Basanavičiaus fotografijų, kuriose jis - ir dvidešimtmetis jaunuolis, ir brandaus amžiaus, inteligentiškas, gražiai apsirengęs, įvairaus profilio, stovėsenos.

Skulptoriaus planšetė pilna to laikmečio vyrų aprangos detalių fotografijų, tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Skulptorius konsultuojasi ir su kostiumų dizaino istorikais, kad kuriant skulptūra nebūtų jokių netikslumų.

„Aš ir dabar mano geriausias draugas Basanavičius“, - juokauja skulptorius. Pasak G. Piekuro, didžiausias iššūkis - sukurti Jį. Nematytą.

„Aš sukūriau savo, nors kiekvienas jį mato ir įsivaizduoja kitaip. Gilinuosi, koks jis buvo išvykęs svetur, ir sugrįžęs, jauno ir brandaus amžiaus. Išvaizdus, plačios veiklos, mąslus. Visa tai stengiausi kiek įmanoma sukoncentruoti į figūrą ir portretą. Dar norisi emociškiau į jį pažvelgti, įdėti daugiau dvasios,“ - dalijosi mintimis paminklo autorius.

Aš sukūriau savo, nors kiekvienas jį mato ir įsivaizduoja kitaip. Gilinuosi, koks jis buvo išvykęs svetur, ir sugrįžęs, jauno ir brandaus amžiaus.

Nuo konkurso pradžios tai jau devintasis skulptūros modelis, kuris dar bus tobulinamas apie tris mėnesius.

Paskui jis virs vientisesnės, tvirtesnės formos, bronzos spalvos skulptūra, kuriai sukurti bus panaudota autorinė, iki šiol nenaudota, skulptoriaus technika. Iš bronzos skulptūrą planuojama lieti rugsėjį.

„Autoriui sekasi puikiai“, - sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, J. Basanavičių įsivaizduojantis dinamišką, artimą.

Aplink skulptūrą kuriama erdvė leis žmonėms iš arti apžiūrėti figūrą, judėti aplink skulptūrą. Savivaldybė jau yra parengusi aikštės priešais Filharmoniją techninį sutvarkymo projektą.

Gegužę planuojama pradėti keisti aikštės dangą, įrengti modernų apšvietimą, pasodinti želdinių ir įrengti suoliukus. Skaičiuojama, kad aikštės sutvarkymo sąmata sieks apie 300 tūkstančių eurų.

Paminklo ir aikštės idėjos autoriai - skulptorius G. Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis ir Algirdas Rasimavičius.

Susitikimo metu aptartos paminklo realizavimo idėjos. Skulptorius G. Piekuras mielai sutiko Vilniaus miesto savivaldybei ir visiems vilniečiams padovanoti skulptūros projektą, pagal kurį savivaldybė nupirks paminklo liejimo darbus. Tad pats projektas mokesčių mokėtojams nekainuos, tik jo įgyvendinimas.

Skaičiuojama, kad paminklo nuliejimas kainuos apie 100 tūkstančių eurų, o kartu su aikštės sutvarkymu viso projekto sąmata sieks apie 300 tūkstančių eurų.

Konkursą laimėjusios paminklo idėjos autoriai  – Gediminas Antanas Sakalis, Gediminas Piekuras ir Algirdas Rasimavičius  siekė išraiškingai įprasminti dr. Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį,  jo ryžtą, valią ir dvasingumą, anuometines politines peripetijas, todėl pasirinko klasikinį portretinį figūrinį sprendimą su stipriu vidiniu judesiu.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komitete planuojama aptarti paminklo projektus bei skirti piniginius prizus konkurso laimėtojams.

Praėjusį mėnesį įvykusio projekto penkiems konkurso prizininkams bus skirtos piniginės premijos: pirmosios vietos laimėtojui – 5 tūkst. eurų, antrosios – 4 tūkst. eurų; trečiosios – 3 tūkst. eurų, dvi paskatinamosios premijos po 2 500 eurų –  ketvirtos ir penktos vietų laimėtojams.

Planuojama, kad paminklas dr. J. Basanavičiui ir jo vardo aikštė priešais Nacionalinę filharmoniją bus pastatyti 2018-aisiais, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, iki tautos patriarcho gimtadienio, kuris švenčiamas lapkričio 23 dieną.

Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui bus nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario lydinio ir pastatytas Lietuvos banko pastato nišoje Vilniaus centre. Vlado Jurgučio biustą ir jo pagrindą kuria skulptorius Gediminas Piekuras.

„Tai bus pirmasis Lietuvoje ir kol kas vienintelis biustas, pagamintas iš išlydytų monetų. Taip ne tik pagerbsime nacionalinio centrinio banko pirmąjį vadovą, bet ir originaliai įamžinsime Litą, kuris pradėjo savo istoriją Vlado Jurgučio laikais ir liks mūsų atmintyje kaip atkurtai Lietuvos Respublikai padėjęs sustiprėti piniginis vienetas", - sako Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.

Vlado Jurgučio biustas stovės ant postamento, kuriame bus pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų, buvusių apyvartoje iki euro įvedimo, vaizdai.

„Siekiant išraiškingai sukurti Vlado Jurgučio portretą, pasirinkta laisvos lipdybos plastika, kurią sustiprina pasiūlyta medžiaga. Klasikinė skulptūrinė kompozicija perteikia to meto Lietuvos Respublikos laikmetį ir puikiai dera su architektūra. Siekiant kompozicijos vientisumo ir monumentalumo, tos pačios meninės priemonės (medžiaga ir plastika) naudojamos kuriant koloną. Monetos ir jų fragmentai ne tik suteikia papildomo atraktyvumo, bet turi ir edukacinę funkciją", - sako G. Piekuras.

Biustą nuspręsta daryti iš didesnio nominalo, 50 lito centų monetų, kad naudojant mažesnį monetų kiekį būtų paprasčiau išlieti biustą ir postamentą. Sunaudotų monetų kiekis ir jų svoris paaiškės išliejus paminklą.

G. Piekuras jau sukūrė liejinio modelį, pagal kurį paminklas bus pradėtas lieti artimiausiu metu. Jis pagal Lietuvos banko sutartį su skulptoriumi turi būti sukurtas iki šių metų pabaigos.

Lietuvos banko skelbtame viešajame konkurse Vlado Jurgučio atminimui įamžinti dalyvavo penki menininkai. Jį laimėjęs G. Piekuras yra sukūręs skulptūrų, kurios stovi Vilniaus viešosiose erdvėse.

Vladas Jurgutis - viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių, politikas, mokslininkas, pedagogas, talentingas finansininkas, nuo Lietuvos banko veiklos pradžios ir nacionalinės valiutos lito išleidimo į apyvartą septynerius metus (1922-1929 m.) vadovavęs mūsų šalies centriniam bankui - Lietuvos bankui - ir visai šalies pinigų politikai. Tuometinei Lietuvos pinigų sistemai jis sukūrė tvirtus pamatus.

Vlado Jurgučio nuopelnams Lietuvos bankininkystei pabrėžti Lietuvos bankas yra įsteigęs Vlado Jurgučio premiją. Šiemet ji skirta septintą kartą.

Lietuvos bankas taip pat yra įsteigęs Vlado Jurgučio stipendiją. Ji kiekvienais metais skiriama geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Respublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams.

Pirmoji rugsėjo savaitė sostinės meno pasauliui dosni naujų parodų. Skulptoriaus Gedimino Piekuro paroda „Erdvėje sklindantis paviršius“ atvėrė duris Vilniaus galerijoje „Juozas Art“.

Vilniaus galerijoje „Juozas Art“ duris atvėrė skulptoriaus Gedimino Piekuro paroda „Erdvėje sklindantis paviršius“. Parodoje anksčiau nerodyti menininko darbai – skulptūros, piešiniai ir miniatiūros.  Skulptorius teigia pasirinkęs tokį parodos pavadinimą, nes jį itin domina paviršiai ir erdvės.

„Man visada įdomūs paviršiai ir po jais esančios erdvės. Juk dažniausiai pradžioje pastebime paviršių, spalvą ir tik tada bandome suprasti, kas ten gali būti. Kadangi skulptūra turi labai aiškią apimtį, paviršių, plokštumą, tuo galima labai daug parodyti. Dėl to didelę dalį parodos užima piešiniai – drabužiai būsimoms skulptūroms“, – atskleidė Skulptorius Gediminas Piekuras.

Parodoje – menininko piešiniai, sukurti prieš bene 15 metų, o medžio skulptūros – vieni naujausių jo darbų. Iš folijos pagamintos miniatiūros, pasak jo, veikiau idėjos, kasdienė kūrybinė mankšta, paišdykavimas. G. Piekuras teigia, kad jam pačiam buvo įdomu stebėti „vakar ir šiandien“ jungtį savo kūryboje. Kūrėjas įvardija skirtingas jo kūrybos raiškas siejantį elementą.

„Kiekvienam darbe yra literatūrinė potekstė, turinys, tiesiog jis nėra pateikiamas tiesmukai, kasdieniškomis metaforomis, o palieka žiūrovui labai daug laisvės, kaip tą paviršių suprasti. Tam, kad jis turėtų gražaus laiko pasižiūrinėti, jį patyrinėti“, – aiškino menininkas.

Kiekviena iš jo pasirinktų meninių raiškų, pasak skulptoriaus, yra savita.

„Skulptūrą padaryti reikia ilgesnio laiko, jėgų, vietos ir tam tikros atmosferos. Fiziškai ji daroma ilgiau o piešiniai – impulsyvūs, greiti. Po to kai kurie dar yra permąstomi, perdaromi, suformuojama tai, kas jau norima, o dažniausiai tai yra tam tikros emocinės iškrovos. Miniatiūros yra labai malonus užsiėmimas – gali padaryti nediduką darbelį, kurį gali įsivaizduoti kažkokioje nedidelėje erdvėje. Tai tokia mankšta – kūrybinė mankšta“, – pasakojo skulptorius Gediminas Piekuras.

Neseniai penkiasdešimties metų jubiliejų atšventęs menininkas yra surengęs skulptūros bei piešinių parodų ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jo skulptūros taip pat puošia įvairias šalies viešąsias erdves.