„Tai nebuvo tik prielaidos. Be jau taikytų kriminalinės žvalgybos metodų, kurių metu buvo užfiksuoti pokalbiai tarp išteisintų asmenų, buvo surinkti ir kiti duomenys, kurie patvirtina, kad buvo susitarimas padaryti poveikį atitinkamiems pareigūnams“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius.

„Buvo pakankamas pagrindas tiek pradėti, tiek atlikti ikiteisminį tyrimą su tais duomenimis, kurie buvo gauti, – tiek kriminalinės žvalgybos taikymo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu“, – sakė jis.

Prokuroras pabrėžė, kad taip pat buvo pagrindas kaltinti ir teisti minėtus asmenis.

R. Valentukevičius tvirtino, kad teisiant dėl prekybos poveikiu užtenka fiksuoti susitarimą.

„Prekyba poveikiu yra formali veika, užtenka tik susitarimo – iš vienos pusės duoti kyšį, iš kitos – priimti. Ir nebūtinas realizavimas to dalyko, dėl kurio susitarta, tai yra nebūtina, kad veiksmas, dėl kurio padarymo sutarta, būtų atliktas“, – sakė pareigūnas.

„Šitos bylos atveju tie veiksmai buvo atlikti. Tik pabrėžtina, kad buvo atlikti teisėti veiksmai, tai yra Valstybinės statybų inspekcijos pareigūnai atliko teisėtus veiksmus, kuriuos jie būtų atlikę ir taip vykdydami savo tiesiogines pareigas“, – pridūrė jis.

LAT ketvirtadienį paskelbė išteisinamąjį nuosprendį buvusiam „tvarkiečių“ lyderiui, per apkaltą pašalintam prezidentui R. Paksui ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovui G. Vainauskui prekybos poveikiu baudžiamojoje byloje.

LAT paliko galioti pernai balandį Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą išteisinti visus kaltinamuosius.

„Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime.

Anot LAT, esminis prekybos poveikiu elementas – kad G. Vainauskas pasiūlė 15 tūkst. eurų kyšį, o R. Paksas sutiko jį priimti už poveikį užtikrinant prekybos centro „Norfa“ Prienuose statybos užbaigimo akto pasirašymą – byloje grindžiamas vos keliomis užfiksuoto jų pokalbio frazėmis, nesant jokių inkriminuojamo korupcinio ryšio realumo įrodymų.

Generalinės prokuratūros prokuroras ketvirtadienį sakė turintis pagrindo nesutikti su teismo argumentais, bet patį išteisinamąjį nuosprendį gerbia.

„Mes pagrindo su juo nesutikti galbūt ir turime, bet sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas (...) Mes nekvestionuojame Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Sprendimas yra priimtas toks, koks yra, jis turi būti gerbiamas ir vykdomas“, – sakė R. Valentukevičius.

Prokuratūros teigimu, 2015 metais R. Paksas ir G. Vainauskas susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose.

Jie savo kaltę neigė. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Pirmosios instancijos teismas – Vilniaus apygardos teismas – kaltinamuosius išteisino, o Lietuvos apeliacinis teismas pernai spalį R. Paksą ir G. Vainauską pripažino kaltais dėl prekybos poveikiu ir buvusiam politikui skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o verslininkui – 26,3 tūkst. eurų baudą.

Taip pat byloje kaltintas verslininkas Antanas Juozas Zabulis buvo išteisintas. Dėl su šiuo verslininku susijusio epizodo išteisintas ir G. Vainauskas.

Šį nuosprendį R. Paksas ir G. Vainauskas apskundė LAT.

LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

LAT paliko galioti pernai balandį Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą išteisinti visus kaltinamuosius.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino fakto įrodytumo, jog G. Vainauskas siūlė (žadėjo), o R. Paksas sutiko priimti kyšį.

LAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

„Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime.

Anot LAT, esminis prekybos poveikiu elementas – kad G. Vainauskas pasiūlė 15 tūkst. eurų kyšį, o R. Paksas sutiko jį priimti už poveikį užtikrinant prekybos centro „Norfa“ Prienuose statybos užbaigimo akto pasirašymą – byloje grindžiamas vos keliomis užfiksuoto jų pokalbio frazėmis, nesant jokių inkriminuojamo korupcinio ryšio realumo įrodymų.

„Nenustačius R. Pakso ar jo vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ rėmimo (oficialaus ar neoficialaus) fakto, taip pat įrodymais nepagrindžius nei žadamų pinigų šaltinio, nei galimo jų perdavimo laiko ar būdo, taip pat neužfiksavus kokių nors kyšininkavimą realizuojančių veiksmų ar bent detalizuojančių pokalbių, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad vos keliomis pokalbio frazėmis Gedvydas Vainauskas ir Rolandas Paksas realiai susitarė dėl neteisėto ar nepagrįsto atlygio (kyšio)“, – tvirtina Aukščiausiasis Teismas.

Prokuratūros teigimu, R. Paksas ir G. Vainauskas dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose susitarė 2015 metais.

Jie savo kaltę neigė. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Pirmosios instancijos teismas – Vilniaus apygardos teismas – kaltinamuosius išteisino, o Lietuvos apeliacinis teismas pernai spalį R. Paksą ir G. Vainauską pripažino kaltais dėl prekybos poveikiu ir buvusiam politikui skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o verslininkui – 26,3 tūkst. eurų baudą.

Taip pat byloje kaltintas verslininkas Antanas Juozas Zabulis buvo išteisintas. Dėl su šiuo verslininku susijusio epizodo išteisintas ir G. Vainauskas.

Šį nuosprendį R. Paksas ir G. Vainauskas apskundė LAT.

LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Pasak teisėjų kolegijai pirmininkavusio teisėjo Algimanto Valantino, R. Paksui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, šiuo laikotarpiu jam draudžiama palikti gyvenamąją vietą neinformavus teisėsaugos.

Buvęs politikas taip pat įpareigotas per vieną mėnesį sumokėti 941 euro įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tiek R. Paksas, tiek G. Vainauskas pripažinti kaltais dėl prekybos poveikiu.

„Atsižvelgta buvo tiek į pačio nusikaltimo pobūdį, tai yra – prekyba poveikiu, ten užtenka tik pasiūlymo, susitarimo, realiai be pasekmių, tai yra formalioji sudėtis. Kitas dalykas, teismas parinkdamas tokias bausmes atsižvelgė ir į proceso trukmę, į nuteistųjų asmenybes – kaip žinia, nei vienas iš jų nebuvo teistas“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Valantinas.

Pasak jo, Baudžiamasis kodeksas numatė galimybę G. Vainauskui už jo padarytą nusikaltimą skirti ir baudą, tačiau R. Pakso atveju tokia bausmė nėra numatyta – pripažinus kaltu galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę.

„Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo, būtent tokias bausmes prokuroras siūlė ir mes būtent tokioje apimtyje tokias bausmes ir taikėme“, – pažymėjo A. Valantinas.

Taip pat byloje kaltintas verslininkas Antanas Juozas Zabulis dėl jam pateiktų kaltinimų liko išteisintas. Dėl su šiuo verslininku susijusio epizodo išteisintas ir G. Vainauskas.

Prokuratūros teigimu, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Jie savo kaltę neigė. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

„Buvo padaryta prekyba poveikiu, pažadėtas kyšis ir susitarta dėl jo priėmimo už tam tikrų veiksmų atlikimą, būtent, kad būtų paspartintas procesas užbaigiant prekybos centro „Norfa“ pridavimą Prienuose“, – epizodą įvertino bylą nagrinėjęs Apeliacinio teismo pirmininkas.

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Pasak A. Valantino, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl šio epizodo yra teisingos ir pagrįstos.

„Ir apeliacinės instancijos teismas ištyręs visus įrodymus įsitikino, kad duomenų, konstatuoti, kad toks susitarimas įvyko, negalėjo, todėl paliko išteisinamąjį nuosprendį“, – pažymėjo Apeliacinio teismo pirmininkas.

Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną buvo nusprendęs, kad visi kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuomet bylą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, iš prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamieji susitarė dėl kyšio, aiškiai suprato šį susitarimą ar pažadėjo atlikti korupcinius veiksmus.

Šį sprendimą Apeliaciniam teismui apskundė prokurorai, jų skundas penktadienio sprendimu tenkintas iš dalies.

Skundą pateikęs prokuroras siūlė R. Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą. A. J. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.

Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

Kitą antradienį apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje bus sakomos baigiamosios kalbos, BNS informavo teismo atstovė Vilma Budėnienė.

Pirmajame teismo posėdyje trečiadienį buvo išklausyti proceso dalyviai, jų argumentai.

Apeliacinį skundą byloje pateikęs prokuroras prašė atlikti papildomą įrodymų tyrimą: ekspertės apklausą, garso įrašų perklausą, skirti papildomą lingvistinę ekspertizę.

„Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nutarė papildomo įrodymų tyrimo byloje neatlikti ir pereiti prie baigiamųjų kalbų“, – pranešė teismo atstovė.

Byla nagrinėjama pagal prokuroro skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo balandžio 15 dienos išteisinamąjį nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba kaltinamuosius nuteisti.

Bylos duomenimis, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Jie savo kaltę neigė. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną nusprendė, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šis teismas įvertino, jog iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su R. Paksu metu G. Vainauskas pasiūlydamas, pažadėdamas ar susitardamas duoti didelės vertės kyšį, siekė, kad R. Paksas paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skyrių bei jo tarnautojus.

Taip pat teismas konstatavo, kad negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su G. Vainausku metu A. J. Zabulis pasiūlydamas ir susitardamas duoti didelės vertės kyšį siekė, kad G. Vainauskas paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o G. Vainauskas su tokiu A. J. Zabulio pasiūlymu sutiko.

Pirmasis posėdis šioje byloje numatytas rugsėjo 2 dieną, pirmadienį pranešė Apeliacinis teismas.

Prokuroro skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo balandžio 15 dienos nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti išteisinamąją nuosprendžio dalį ir kaltinamuosius nuteisti.

Taip pat, prašoma byloje atlikti įrodymų tyrimą, apklausti ekspertę, perklausyti garso įrašus, skirti papildomą lingvistinę ekspertizę bei atlikti kitus procesinius veiksmus.

Skundą pateikęs prokuroras siūlo R. Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą.  A. J. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir šališkai išnagrinėjo bylą.

Skunde pažymima, kad teismas atsisakė prie bylos prijungti prokuroro prašymus pakeisti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir taip suvaržė prokuroro galimybes tinkamai vykdyti savo funkcijas bei išreiškė išankstinį nusistatymą dėl prokuroro pozicijos ir bylos baigties.

Anot prokuratūros, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą išėjo iš kaltinimo ribų, pilnai neištyrė pagrindinių byloje esančių įrodymų, visapusiškai nepatikrino bylai svarbių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas.

Bylos duomenimis, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną nusprendė, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su R. P. (Paksu) metu G. V. (Vainauskas) pasiūlydamas, pažadėdamas ar susitardamas duoti didelės vertės kyšį, siekė, kad R. P. paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei šio skyriaus tarnautojus, o R. P. su tokiu G. V. pasiūlymu sutiko“, – teigiama teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnaitės-Tamošiūnaitės ir Dariaus Prankos priimtoje nutartyje.

Taip pat teismas konstatavo, kad negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su G. Vainausku metu A. J. Zabulis pasiūlydamas ir susitardamas duoti didelės vertės kyšį siekė, kad G. Vainauskas paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o G. Vainauskas su tokiu A. J. Zabulio pasiūlymu sutiko.

Tai BNS trečiadienį pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė. 

Anot jos, bylą nagrinėjęs teismas nusprendė, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat teismas panaikino G. Vainauskui ir A. J. Zabuliui taikytas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti. 

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ketverius metus trukusiame procese R. Paksas, G. Vainauskas bei A. J. Zabulis buvo kaltinami prekyba poveikiu. Jie savo kaltę viso proceso metu neigė ir prašė būti išteisinti.

Prokurorai G. Vainauskui siūlė skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, taip pat daugiau nei 26 tūkst. eurų baudą. R. Paksui siūlytas įkalinimas trejiems metams ir dviem mėnesiams, atidedant bausmę dvejiems metams ir dviem mėnesiams. A. J. Zabuliui siūlyta skirti daugiau nei 24 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos. 

Trečiadienį priimtoje teismo nutartyje pažymima, kad byloje apklausti asmenys paneigė bet kokį susitarimą dėl kyšio perdavimo, o parduotuvės statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas teisėtai įgaliotų pareigūnų per nustatytą dešimties dienų terminą, nepažeidžiant teisės reikalavimų.

Nutartyje taip pat pabrėžiama, kad asmenis baudžiamojon atsakomybėn už prekybą poveikiu galima patraukti tik susiejus kyšio davimą ar pasiūlymą su faktu, jog už kyšį buvo siekiama, kad tarpininkas pasinaudotų turima įtaka. Taip pat būtina, kad asmuo pažadėtų ar susitartų priimti kyšį ir veikdamas paperkančio asmens interesais pasinaudotų turima įtaka atitinkamiems subjektams.

„Iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su R. P.(Paksu) metu G. V.(Vainauskas) pasiūlydamas, pažadėdamas ar susitardamas duoti didelės vertės kyšį, siekė, kad R. P. paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei šio skyriaus tarnautojus, o R. P. su tokiu G. V. pasiūlymu sutiko“, – teigiama teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnaitės – Tamošiūnaitės,  Dariaus Prankos nutartyje. 

„Tokiu būdu, byloje nenustatyta kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikaltimų objektyvioji ir subjektyvioji pusės“, – priduriama joje. 

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas. 

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, kuriam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Nutartyje pažymima, kad prekyba poveikiu pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu pasinaudojant savo įtaka už kyšį paveikti valstybės instituciją ar jos tarnautoją, kad šie įgyvendintų kyšio davėjo interesus. Kaltininko pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, ar kitais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus.

Teismas konstatavo, kad negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su G. Vainausku metu A. J. Zabulis pasiūlydamas ir susitardamas duoti didelės vertės kyšį siekė, kad G. Vainauskas paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Tam, kad ši sudarytų sąlygas priimti V. Janulevičiui palankų sprendimą.  Taip pat teismas pasigedo įrodymų, kad G. Vainauskas su tokiu A. J. Zabulio pasiūlymu sutiko.

„Iš pokalbio įrašo matyti, kad nei vienas pokalbio dalyvis neįsipareigojo atlikti jokių konkrečių veiksmų, taigi, joks pažadas paveikti atitinkamą instituciją ar valstybės tarnautojus duotas nebuvo. To nepatvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys“, – rašoma teismo nutartyje. 

Taip pat pažymėta, kad byloje nėra nustatyta kas šiuo atveju yra kyšio davėjas ir kieno interesais galimai veikė A. J. Zabulis. 

Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nutartyje pabrėžė, kad asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti pripažintas tik neginčijamai nustačius jo veiksmuose visus nusikalstamos veikos požymius, ir bet kuri esanti abejonė turi būti vertinama asmens naudai. 

„Dėl didelės procesinio sprendimo apimties  jo paskelbimas atidedamas iki kovo 17 dienos“, – BNS penktadienį informavo teismo atstovai.

Ketverius metus trunkančiame procese R. Paksas, G. Vainauskas bei verslininkas Antanas Juozas Zabulis kaltinami prekyba poveikiu. Jie kaltę neigia ir prašo būti išteisinti.

Prokurorai G. Vainauskui siūlo skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, taip pat daugiau nei 26 tūkst. eurų baudą. R. Paksui siūlomas įkalinimas trejiems metams ir dviem mėnesiams, atidedant bausmę dvejiems metams ir dviem mėnesiams. A. J. Zabuliui siūloma skirti daugiau nei 24 tūkst. eurų baudą.

R. Paksas ir G. Vainauskas bylą vadina politiniu ir teisėsaugos „viešųjų ryšių spektakliu“ bei sieja ją su kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės įtaka.

Teisėsaugos įtarimais, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. G. Vainauskas sako, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtina, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtaria, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Šioje byloje žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas G. Vainauskas ir buvęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas kaltinami prekyba poveikiu. Praėjusio posėdžio metu prokuroras Gedgaudas Norkūnas jiems pasiūlė skirti lygtines laisvės atėmimo bausmes.

Prokuratūra teigia, kad kaltinamieji 2015 metais susitarė dėl kyšio.

„Vykstant šios bylos nagrinėjimui šių metų kovo mėnesį buvo paskelbta, kad yra sukurtas dokumentinis filmas apie prezidentę Dalią Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“ ir kad šis filmas bus rodomas šalies kino teatruose“, – kalbėjo S. Židonis.

„Šiame filme tuometinės prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja, Teisės grupės vadovė Rasa Svetikaitė, kalbėdama apie Prezidentūrai neįtikusius asmenis pareiškė, kad tie žmonės, jie šiandien yra kur? Sėdi teisiamųjų suole!“, – pridūrė advokatas.

Jis akcentavo, kad šie žodžiai filme buvo iliustruojami vaizdais iš teismo posėdžių salės, kur teisiamųjų suole sėdi R. Paksas ir G. Vainauskas.

„Filmas liks fonduose, archyvuose ir G. Vainauskas netgi ateities kartoms, nepriklausomai nuo nuosprendžio byloje, liks su nusikaltėlio etikete“, – teigė advokatas.

Anot jo, kažkas labai norėjo, kad G. Vainauskas būtų ne tik patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bet ir viešai pažemintas.

Jis savo baigiamojoje kalboje akcentavo, kad G. Vainauskas artėjant rinkimams susitikinėjo su visų partijų atstovais, o pokalbio metu su R. Paksu nesiūlė sumokėti jokio kyšio.

„Akivaizdu, kad objektyvumo prokurorui pritrūko“, – savo baigiamojo kalboje teigė advokatas.

Jis prašė G. Vainauską išteisinti pagal abu kaltinimo epizodus.

Abejojo žvalgybinių veiksmų teisėtumu

Kitas G. Vainausko advokatas Gintaras Černiauskas akcentavo, kad asmeniniai pokalbiai neturėtų būti įrašinėjami ir interpretuojami, nes žmonėms iš šalies gali būti sunku suprasti turinį.

„Svarbu suprasti ir išskirti pokalbio metu pateikto pasiūlymo realumą“, – kalbėjo advokatas.

Jis sakė, kad kaltinimas G. Vainauskui palaikomas vien tik Specialiųjų tyrimų tarnybos protokolais.

„Šioje baudžiamojoje byloje būtina atkreipti dėmesį į ilgai trukusius kriminalines žvalgybos veiksmus ir įvertinti jų teisėtumą“, – kalbėjo G. Černiauskas.

Jis abejojo dėl atliktų žvalgybinių veiksmų ir byloje atliktos ekspertizės prieš G. Vainauską teisėtumu.

„Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad (...) G. Vainauskas būtų sistemingai vykdęs nusikalstamas veikas“ – teigė advokatas.

Anot jo, kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš G. Vainauską buvo vykdomi prieš tai, kai jie buvo sankcionuoti teismo.

Pasiūlė nuteisti lygtinai

Per ankstesnį posėdį prokuroras pasiūlė G. Vainauskui skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę ir baudą, o R. Paksui – tik lygtinį įkalinimą.

Prokuratūra teigia, kad jie 2015 metais susitarė dėl kyšio.

G. Vainauskui pasiūlyta skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, taip pat daugiau nei 26 tūkst. eurų baudą.

R. Paksui siūloma skirti įkalinimą trejiems metams ir dviem mėnesiams, atidedant bausmę dvejiems metams ir dviem mėnesiams.

Kitame bylos epizode prekyba poveikiu taip pat kaltinamam verslininkui Antanui Juozui Zabuliui prokuroras siūlo skirti daugiau nei 24 tūkst. eurų baudą.

Pastangos dėl „Norfos“ Prienuose

R. Paksas ir G. Vainauskas kaltinami 2015 metais susitarę dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose.

Pagal kaltinimą, R. Paksas kyšį tarėsi priimti ne tik savo, bet ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai. Partija kaip juridinis asmuo byloje nekaltinama.

Anot prokuratūros, kaltinamieji dėl kyšio susitarė vasaros pabaigoje viename Vilniaus restoranų.

Teisėsaugos duomenimis, po to R. Paksas susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru Algirdu Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojai kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.

Pasak kaltintojų, šį nurodymą tą pačią dieną telefonu viceministras A. Genevičius perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, jis tai perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, o šis – Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovei, ir statybos užbaigimo aktas galiausiai buvo pasirašytas.

Politikas ir žiniasklaidos grupės vadovas neigia prekiavę poveikiu. G. Vainauskas sakė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Įtarimai dėl FNTT tyrimo

Teisėsauga taip pat įtaria, jog G. Vainauskas galėjo pažadėti pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nutrauktų vieną tyrimą dėl sukčiavimo.

Tarnyba tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos (ES)  paramos įsisavinimą. Galiausiai tyrimas dėl sukčiavimo panaudojant ES pinigus buvo nutrauktas.

Anot prokuratūros, G. Vainauskas susitarė priimti kyšį iš A. J. Zabulio. Šis verslininkas, anot prokurorų, veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais. Jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

G. Vainauskas, įtariama, pažadėjo A. J. Zabuliui pasinaudoti savo poveikiu FNTT pareigūnams, kad šie nutrauktų tyrimą dėl „BOD Group“.

A. J. Zabulis kaltę taip pat neigia.

Per kitą posėdį kitų metų sausio 16 dieną planuojama tęsti baigiamąsias kalbas.

Jie abu kaltinami dėl prekybos poveikiu. Prokuratūra teigia, kad jie 2015 metais susitarė dėl kyšio.

G. Vainauskui pasiūlyta skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, taip pat daugiau nei 26 tūkst. eurų baudą.

R. Paksui siūloma skirti įkalinimą trejiems metams ir dviem mėnesiams, atidedant bausmę dvejiems metams ir dviem mėnesiams.

Kitame bylos epizode prekyba poveikiu taip pat kaltinamam verslininkui Antanui Juozui Zabuliui prokuroras siūlo skirti daugiau nei 24 tūkst. eurų baudą.

G. Norkūnas sakė, kad siūlant bausmes nustatyta R. Pakso ir G. Vainausko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jie nusikaltimus padarė iš savanaudiškų paskatų.

A. J. Zabulio atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

„Kaltinamieji turi šeimas, dirba, anksčiau neteisti, tačiau buvo bausti administracinėmis nuobaudomis, kaltinami padarę sunkius nusikaltimus“, – sakė prokuroras.

„Taip pat skiriant bausmes atsižvelgtina į kaltinamųjų pajamas“, – pridūrė jis.

Kaltinamiesiems pasiūlytos bausmės, artimos Baudžiamajame kodekse numatytam bausmių vidurkiui.

Pastangos dėl „Norfos“ Prienuose

R. Paksas ir G. Vainauskas kaltinami 2015 metais susitarę dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose.

Pagal kaltinimą, R. Paksas kyšį tarėsi priimti ne tik savo, bet ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai. Partija kaip juridinis asmuo byloje nekaltinama.

Anot prokuratūros, kaltinamieji dėl kyšio susitarė vasaros pabaigoje viename Vilniaus restoranų.

Teisėsaugos duomenimis, po to R. Paksas susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru Algirdu Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojai kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.

Arba Lietuva galėtų daryti gerą biznį – kviesti Šiaurės Korėjos prokurorus mokytis sutvarkyti politinius oponentus.

Pasak kaltintojų, šį nurodymą tą pačią dieną telefonu viceministras A. Genevičius perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, jis tai perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, o šis – Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovei, ir statybos užbaigimo aktas galiausiai buvo pasirašytas.

Politikas ir žiniasklaidos grupės vadovas neigia prekiavę poveikiu. G. Vainauskas sakė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Pasakęs baigiamąją kalbą, prokuroras pasiūlytų bausmę po teismo posėdžio žurnalistams nekomentavo.

R. Paksas penktadienį žurnalistams teisme sakė, kad politinis persekiojimas naudojant teisinę sistemą Lietuvoje turi baigtis.

„Arba Lietuva galėtų daryti gerą biznį – kviesti Šiaurės Korėjos prokurorus mokytis sutvarkyti politinius oponentus“, – ironizavo buvęs politikas.

Baigiamąją kalbą pasakęs jo advokatas Rolandas Tilindis prašė R. Paksą išteisinti. Pasak gynėjo, kaltinimai remiasi spėjimais ir prielaidomis, o frazė pokalbyje su G. Vainausku apie tariamą kyšį yra abstrakti, po jos nesekė jokie veiksmai.

„(Reikia) atriboti abstraktų pašnekesį prie vyno taurės nuo realaus siūlymo, susitarimo ar pažado priimti kyšį“, – kalbėjo R. Tilindis.

„R. Paksas nė karto negrįžo prie tos pokalbio temos ir stengėsi pakreipti pokalbį prie oficialių sutartinių santykių (dėl „Tvarkos ir teisingumo“ reklamos „Lietuvos ryte“ – BNS) sudarymo“, – sakė gynėjas.

„Jis neatliko jokio veiksmo, kad pademonstruotų interesą gauti kokį nors neteisėtą atlygį nei likusioje pokalbio dalyje, nei per artimiausią savaitę, nei per visą septynerių mėnesių laikotarpį iki ikiteisminio tyrimo pradžios“, – tvirtino R. Tilindis.

Įtarimai dėl FNTT tyrimo

Teisėsauga taip pat įtaria, jog G. Vainauskas galėjo pažadėti pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nutrauktų vieną tyrimą dėl sukčiavimo.

Tarnyba tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos (ES)  paramos įsisavinimą. Galiausiai tyrimas dėl sukčiavimo panaudojant ES pinigus buvo nutrauktas, tačiau leidėjas dabar teisiamas už prekybą poveikiu.

Anot prokuratūros, G. Vainauskas susitarė priimti kyšį iš A. J. Zabulio. Šis verslininkas, anot prokurorų, veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais. Jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

G. Vainauskas, įtariama, pažadėjo A. J. Zabuliui pasinaudoti savo poveikiu FNTT pareigūnams, kad šie nutrauktų tyrimą dėl „BOD Group“.

A. J. Zabulis kaltę taip pat neigia. Verslininkas ir jo advokatas atsisakė pakomentuoti prokuroro pasiūlytą bausmę.

Kalbėdamas apie abu bylos epizodus, G. Vainausko advokatas Gintaras Černiauskas sakė matantis grėsmę, kai teisėsaugos pareigūnai pradeda interpretuoti privačius pokalbius savaip.

„Pokalbio kontekstas yra žinomas dviem pašnekovams, tai pavojingiausias momentas yra, kada STT pareigūnai su prokuroru pradeda kontekstą iškraipyti ir kurti savo kontekstą, interpretuodami pokalbio turinį savaip, kaltinimui palankiu būdu“, – žurnalistams sakė G. Černiauskas.

„Už tokio turinio pokalbius niekas neturėtų nei persekioti, nei bausti“, – teigė jis.

Baigiamosios kalbos tęsis kituose teismo posėdžiuose.