„Prašiau pripažinti teismo kalta pagal abu kaltinamajai inkriminuotus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Prašiau galutinę bausmę skirti 50 minimalių gyvenimo lygių baudą. (...) Du tūkstančius penkis šimtus eurų“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokurorė Genovaitė Ročienė.

E. Kručinskienė kaltinama viešosios tvarkos pažeidimu ir fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui.

„Manau, kad jos veiksmai atitinka jai inkriminuotus straipsnius ir tam byloje yra visi duomenys“, – sakė prokurorė.

Pasak jos, nors kaltinamoji savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau ji neneigia aplinkybių.

Ši byla nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose.

Kaltinamosios advokatai sakė, jog siekia išteisinimo.

„Mes bet kokią bausmę vertintume kaip perteklinę, nes E. Kručinskienę prašėme išteisinti. Šiandien neišgirdome kažkokių stiprių argumentų tiek pagal kaltinimą dėl skausmo sukėlimo vaikui, tiek dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Labai tikimės, kad teismas objektyviai išnagrinės bylą“, – sakė advokatė Rūta Visočnik.

E. Kručinskienė sakė, kad bauda šeimai būtų didelė našta, nes pajamos nėra didelės, tačiau sakė, kad jeigu ji būtų paskirstyta dalimis, stengtųsi ją sumokėti.

Pasisakius abiems pusėms, teismas išėjo priimti sprendimo. Jis šioje byloje bus skelbiamas gegužės 13 dieną.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.

Vaikų teisių specialistai sako, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažįsta, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.

Kilus skandalui, vaikai šeimai buvo grąžinti.

Teisininkė teigia, kad dėl atleidimo jos atžvilgiu atsirado įžeidžiančių nuomonių, esą ji dengė pedofilus, dėl to ji patyrė viešą pažeminimą, nerimavo dėl šeimos saugumo.

Generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

G.Ročienė buvo atleista 2009 metų spalį tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino sprendimu.

2014 metų gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad prokurorė padarė pažeidimų tarnyboje, tačiau atleidimas iš tarnybos yra per griežta nuobauda.

Šiuo sprendimu Generalinė prokuratūra buvo įpareigota sumokėti G.Ročienei darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Vietoj atleidimo G.Ročienei skirtas papeikimas.

Šiuo metu G.Ročienė dirba Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokurore.

„Atpirkimo ožys buvau“, – antradienį teisme sakė G.Ročienė. Ji teigė, kad prokuratūra jos atleidimu norėjo pateisinti savo neveiklumą.

Ji sakė, kad dirbdama prokuratūrai buvo jai lojali, todėl lojalumo tikėjosi ir iš prokuratūros.

„Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms institucija spjovė į žmogų“, - sakė prokurorė. Ji sakė, kad po atleidimo negalėjo rasti geriau apmokamo darbo, jos šeimoje auga trys vaikai.

Generalinės prokuratūros atstovas Olegas Lago teismui sakė, kad pareiškėjos emociniai išgyvenimai kilo jos pačios veiksmų.

„Pačios pareiškėjos veikmai atliekant pareigas ir buvo priežastis neigiamų jos emocijų. Įstatymai nedraudžia skirti griežčiausios nuobaudos, teismas tik nuobaudą sušvelnino“, – sakė O.Lago.

Jis sakė, kad prokurorei jau sumokėta už priverstinę pravaikštą, o dabar prašoma suma už neturtinę žalą yra neadekvati.

Sprendimas šioje byloje skelbiamas gruodžio 12 dieną.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

A.Ūso byloje G.Ročienė  buvo apklausta liudytoja. Ji pasakojo, kad dalyvavo dviejose tariamai tvirkintos mergaitės apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat pateikė įtarimus A.Ūsui. Pasak jos, antrosios mergaitės apklausos prireikė, nes iš D.Kedžio gauta duomenų apie galimą seksualinį prievartavimą.

Kadangi vaikas buvo mažas, prokurorė norėjo kuo greičiau jį apklausti, žinodama, kad tokiais atvejais vaikui geriausia pabūti neutralioje aplinkoje. Kolegos prokurorai jai nurodė Vaiko raidos centrą Vilniuje. Tai ketinta pasiūlyti mergaitės tėvui D.Kedžiui, tačiau iš karto jo surasti nepavyko. Vėliau atvykęs į apklausą jis neigiamai priėmė žinią apie dukters apgyvendinimą Vaiko raidos centre. Paskui su kažkuo pasitaręs pareiškė prokurorei, kad jai jokių parodymų neduos ir nieko nepasirašys.

Pasak G.Ročienės, po siūlymo vežti vaiką į Raidos centrą pasipylė skundai, o patį D.Kedį būdavo sunku pasikviesti į apklausą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė grąžinti į darbą vadinamąją Kauno pedofilijos bylą tyrusią buvusią Kauno prokurorę Genovaitę Ročienę.

Ji buvo atleista 2009 metais tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino sprendimu.

Be to, galutiniu ir neskundžiamu sprendimu Generalinė prokuratūra įpareigota sumokėti G.Ročienei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-ųjų lapkričio 4-osios iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

LVAT antradienį priimtu sprendimu pakeistas tuometinio generalinio prokuroro 2009 metų spalio 30 dienos įsakymas dėl nuobaudos G.Ročienei - vietoj atleidimo iš tarnybos skiriamas papeikimas.

„Pagal nagrinėjamos bylos duomenis darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmais buvo padaryta žala prokuratūros, kaip valstybės institucijai, profesijos, visos prokurorų bendruomenės prestižui ir geram vardui, t. y. kilo neigiamos pasekmės“, - rašoma LVAT sprendime.

Tačiau teismas mano, kad tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti antra pagal griežtumą tarnybinės nuobaudos rūšimi – papeikimu.

Teisėjų kolegija mano, kad skirtoji tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui.

Pasak teismo, G.Ročienės padarytam pažeidimui turėjo įtakos ir kvalifikacijos stoka, pakankamai didelis tiesioginio darbo krūvis, minėto ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių neigiamas nusistatymas ir trukdymas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

„Pažeidimas padarytas tik viename ikiteisminiame tyrime, dėl neatsargumo, neveikimu, pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios nekontroliuoti ikiteisminio tyrimo ar vilkinti jį. Įvertinus teigiamą pareiškėjos charakteristiką, jos tarnybos stažą prokuratūroje, tarnybinių nuobaudų nebuvimą, pareiškėjai turėjo būti skiriama švelnesnė tarnybinė nuobauda“, - paskelbė LVAT.

Generalinės prokuratūros atstovai teisme yra sakę, jog pagrindinė G.Ročienės atleidimo priežastis - kad ji netinkamai kontroliavo, vadovavo ir pati atliko ikiteisminį tyrimą vadinamojoje pedofilijos byloje, „būtent ten buvo praleistas laikas ir momentas surinkti pagrindinius įrodymus, kurie toliau ir lėmė sunkią bylos eigą“.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

A.Ūso byloje G.Ročienė maždaug prieš dvejus metus buvo apklausta liudytoja. Ji pasakojo, kad dalyvavo dviejose tariamai tvirkintos mergaitės apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat pateikė įtarimus A.Ūsui. Pasak jos, antrosios mergaitės apklausos prireikė, nes iš D.Kedžio gauta duomenų apie galimą seksualinį prievartavimą.

Kadangi vaikas buvo mažas, prokurorė norėjo kuo greičiau jį apklausti, žinodama, kad tokiais atvejais vaikui geriausia pabūti neutralioje aplinkoje. Kolegos prokurorai jai nurodė Vaiko raidos centrą Vilniuje. Tai ketinta pasiūlyti mergaitės tėvui D.Kedžiui, tačiau iš karto jo surasti nepavyko. Vėliau atvykęs į apklausą jis neigiamai priėmė žinią apie dukters apgyvendinimą Vaiko raidos centre. Paskui su kažkuo pasitaręs pareiškė prokurorei, kad jai jokių parodymų neduos ir nieko nepasirašys.

Pasak G.Ročienės, po siūlymo vežti vaiką į Raidos centrą pasipylė skundai, o patį D.Kedį būdavo sunku pasikviesti į apklausą.