Kad žygis būtų ne tik smagus, bet ir prasmingas, dalyviai pirko bilietą, kuriuo parėmė gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ keturkojus gyventojus. Atsirado tokių, kurie žygyje dalyvauti negalėjo, tačiau prisidėjo nusipirkdami bilietą.

Atvykus į Smiltynę laukė įvairios rungtys šunims, vaišių stalas jų globotiniams, o norintys galėjo įsigyti ir prieglaudos atributikos, savo auka taip pat paremdami jos veiklą.

„Linksmųjų pėdučių“ vadovė Simona Šakinytė teigė, kad kiekvienas gimtadienis yra svarbus ir laukiamas. Taip pat pastebėta, kad per 11 metų pasikeitė tam tikri dalykai, tik ne pagrindinis prieglaudos tikslas.

Didžioji dalis šeimininkų atsikratydavo savo gyvūnų dėl visokiausių, protu nesuvokiamų dalykų – netgi dėl remontų, per daug plaukų ar dar kažko.

„Nepasikeitė vienintelis dalykas – mūsų tikslas kurti prieglaudą, kuri būtų kuo laimingesnė ir patogesnė gyvūnams gyventi. Anksčiau gyvūnai pas mus atvykdavo iš namų, kuriuose nebūdavo mylimi arba didžioji dalis šeimininkų atsikratydavo savo gyvūnų dėl visokiausių, protu nesuvokiamų dalykų – netgi dėl remontų, per daug plaukų ar dar kažko“, – pasakojo S. Šakinytė.

Ji taip pat pridūrė, kad šiuo metu šeimininkai į prieglaudą savo keturkojus atveža tik neradę kitos išeities, pavyzdžiui, susirgę liga ir neturintys artimųjų, kurie galėtų priimti jų augintinį.

„Mes tapome kelias į geresnio gyvenimo pokyčius. Jau mažiau matoma skriaudos atvejų kačių atžvilgiu, jeigu yra lauko katės, joms pasiseka rasti namus, kuriuose jas persiauklėja ir prisijaukina. O šunys paimami nuo grandinės. Mes ir kiti žmonės turime nueiti didelius kelius, nes tų „grandininių“ šunų atiduoti nenori, jiems tas kalinys kažkodėl yra labai naudingas“, – tikino pašnekovė.

Tačiau pastaruoju metu tokių istorijų mažėja. Manoma, kad žmonės tapo sąmoningesni gyvūnų atžvilgiu.

„Man tai be proto smagu. Anksčiau priimdavome nebereikalingą gyvūną ir padarydavome jį kažkam reikalingą, o dabar paimame nelaimingą ir randame namus, kuriuose jis tampa laimingas“, – teigė S. Šakinytė.

Anot S. Šakinytės, iš viso žygyje dalyvavo apie 80 žmonių, panašus ir keturkojų skaičius.

„Labai sunku pasakyti, kiek žmonių dalyvavo, nes kai kurie žygiavo kartu, kai kurie atėjo jau į šventę. Manau, kad iki 80 žmonių ir panašiai šunų. Atmetus visas išlaidas surinkome 1205 eurus, mums tai daug!“, – sakė S. Šakinytė.

Tačiau jau penktadienį Fatou sulaukė gimtadienio skanėstų: šakelių, lapų, salotų, vynuogių, bananų ir melionų.

Fatou gimtadienis iš tikrųjų yra kažkas ypatingo. Gorilos laisvėje gyvena iki 35 metų, o globojamos žmonių – iki 50-ies, pranešė Berlyno zoologijos sodas. Gorilos patelė yra viena iš nedaugelio šio zoologijos sodo gyventojų, atkeliavusių čia iš laukinės gamtos. Ji Berlyne gyvena nuo 1959 m.

Tiksli gorilos gimimo data nėra žinoma. „Kai smarkiai apsvaigęs jūreivis vienoje užeigoje Prancūzijos Marselio mieste mažą gorilukę pasiūlė kaip atsikaitymo priemonę, ji aplinkiniais keliais pateko į Berlyno zoologijos sodą“, – sakoma pranešime. Tuomet spėta, kad Fatou yra maždaug dveji metai. Gorilos gimtadienį zoologijos sodas jai kelerius metus švenčia balandžio 13 d.

Fatou gyvena atskirame aptvare, tačiau bet kuriuo metu turi galimybę užmegzti kontaktą su kitomis penkiomis gorilomis. Vis dėlto, anot atstovės, ji laikosi atokiai.

Gorilos yra didžiausios ir sunkiausios žmogbeždžionės. Laukinėje gamtoje joms gresia išnykimas.

Vienas dosniausių Mėmelio filantropų, miesto magistrato narys, pirklys J. L. Vyneris gimė balandžio 1-ąją, bet šiemet tą dieną katalikai ir protestantai šventė šv. Velykas, todėl garbiojo miestiečio gimtadienį nuspręsta atidėti beveik savaitei.

Žymiausias Klaipėdos labdarys po mirties testamentu paliko miestui milžinišką kapitalą, kurį uždirbo per visą savo įdomų gyvenimą. Apie J. L. Vynerį gidė ir to paties vardo labdaros fondo vadovė Milisenta Misevičiūtė galėtų ne vieną valandą pasakoti ir rodyti Klaipėdoje su šios asmenybės gyvenimu susijusius objektus.

Šįkart ekskursija prasidėjo Žiedų skersgatvyje prie žydų bendruomenės namų, o baigėsi buvusiose miesto kapinėse, kur būdamas 66-erių amžino poilsio atgulė didysis miesto mecenatas. Pasivaikščiojimas užtruko pusantros valandos, bet neprailgo. Per ekskursiją gidė ne kartą kalbėjo apie Mėmelyje gyvenusius žydus ir jų pėdsakus mieste.

Ko gero, J. L. Vynerio pavardė girdėta daugeliui klaipėdiečių, bet ne kiekvienas žino, kad atvykęs iš Dancingo (dabar – Gdansko) 22 metų vaikinas neįtikėtinai atkakliai siekė tapti pilnateisiu Mėmelio miestiečiu, tokios teisės jis prašė net valstybės valdovo. Čia J. L. Vyneris gana greitai prasigyveno – prekiavo tada didžiulį populiarumą turėjusių gėlių sėklomis bei svogūnėliais. Ir nenuostabu, juk tada nedideliame mieste buvo apie 50 sodų, kuriuos savininkai noriai puošė gėlėmis.

J. L. Vyneris kapitalą kaupė ne tik iš prekybos, bet ir skolindamas pinigus. Mėmelyje jis matė ne vieną pavyzdį, kaip turtingi žmonės padeda vargstantiems, kaip rūpinasi miestu.

D. Janauskaitės nuotr.

Sulaukęs 60 metų jis pats ėmėsi labdaringos veiklos, o kai po šešerių metų mirė, savo testamentu nustebino daugelį.

Pirmiausiai jis pribloškė žydų bendruomenę, paaukojęs jai pinigų su vienintele sąlyga, kad jo kūnas būtų palaidotas ne žydų, o miesto kapinėse. Praeities žinovai teigia, kad šis vyras nebuvo labai religingas. Tiek pat pinigų jis skyrė ir katalikų bažnyčiai, nors nebuvo jos parapijietis.

Aštuoniskart daugiau pinigų jis paliko labdaros sąjungai neturtingų dorų tėvų vaikams aprengti ir mokyti, keturiskart daugiau – prieglaudai, kurios tikslas – padėti apleistiems elgetų ir nusikaltėlių vaikams, kad šie beglobiai, aprūpinus juos pastoge, rūbais, maistu ir viskuo, kas kūnui reikalinga, būtų išauklėti darbščiais, visuomenei naudingais amatininkais.

Milžinišką sumą jis skyrė nusigyvenusių pirklių prieglaudai, mergaičių auklėjimo instituto įkūrimui ir išlaikymui, stipendijų fondui studijuojantiems menininkams arba technikams įkurti bei kitiems miestui naudingiems darbams.

Prieš 20 metų įkurto to paties vardo fondo žmonių žiniomis, J. L. Vynerio palikimo suma – per 300 tūkst. talerių – sudarė apie 0,5 milijono JAV dolerių tų metų verte arba apie 15 milijonų eurų šių dienų verte.

Dalis jo palikimo tapo labdaros fondo pagrindu. Sėkmingai investavę šiuos pinigus, fondo valdytojai sumą padidino ir ja rėmė daugybę darbų iki pat Antrojo pasaulinio karo.

Antai ilgą laiką J. L. Vynerio gimimo dieną pagrindinėje miesto gatvėje būdavo serviruojami stalai ir maitinama 100 miesto varguolių.

D. Janauskaitės nuotr.

Panaudojat didžiąją dalį fondo pinigų, pastatyta nauja ligoninė, kurią dabar žinome kaip Vaikų ligoninę. Mecenato pinigais pabaigta šv. Jono bažnyčios bokšto statyba, jie naudoti ir pirmajai miesto ligoninei remontuoti.

Šiuos darbus gidė priminė per suaugusiųjų ekskursiją, o tuo pačiu metu kita gidė – Daiva Nakrošienė – vaikams pasakojo apie J. L. Vynerio pinigus.

Abi grupės susitiko parke, pasivaišino ir drauge nuėjo pagerbti didžiojo miesto mecenato. Nepamiršta tradicija dovanoti renginio dalyviams gėlių sėklas.

Kas dar turėjo jėgų, klausėsi arboristo Tado Norkaus pasakojimo apie dešimt įspūdingiausių parko medžių.

Kas jau kas, bet „Miesto sodas“ buvo visoks – su salotų baru, su staltiesėmis, braukiančiomis restorano grindis, su nepamirštamais „Astros“ ir „Kijevo“ receptais, su garsais, sklindančiais iš „Sienos“, bet svarbiausia – su svečių klegesiu, nuotaika, kuriamais prisiminimais ir dabartyje atgyjančiais sentimentais.

1999-ųjų balandžio 8-ąją įkurtas restoranas kone iškart tapo miestiečių susibūrimo vieta, kurioje smagu susitikti ramaus pokalbio pakeliui į teatrą ar koncertą, surengti svarbią asmeninę šventę. Ir jeigu kas moka augti, tiestis ir atrasti save vėl iš naujo, tai restoranas „Miesto sodas“. Per dešimtmečius išlaikytas stabilumas, pagarba svečiui ir darbuotojams – sėkmingo gyvavimo receptas.

Kamilės Dabulevičienės nuotr.

Šiandien „Miesto sodas“ visai kitoks – modernus, atjaunėjęs ir dar plačiau atvėręs duris naujovėms, staigmenoms, suteikiantis kauniečiams ir miesto svečiams nepamirštamų emocijų, naujų gurmaniškų atradimų. Šių pokyčių sumanytojai ir pagrindiniai vykdytojai – jaunosios kartos atstovai Indrė, Andrius ir jų bendraminčiai. Restoranas lydimas sėkmės ir gyvas, kol nuolatiniai lankytojai nepraeina pro šalį, o smalsumo vedami naujai atradę – ne tik grįžta vakarienės ar pietų, bet ir renkasi švęsti gražiausias šeimos ar draugų šventes. Dažnam restorano svečiui ši erdvė tampa namais, kur smagu pasikviesti savo artimiausius. Lyg namiškius priima ir restorano komanda: padavėjai nuoširdžiai ir profesionaliai aptarnauja, tuo metu virtuvėje gimsta kokybiški  ir abejingų nepaliekančių skonių patiekalai.

Kamilės Dabulevičienės nuotr.

Beje, ar jau girdėjote apie naująjį „Miesto sodo“ maisto meno projektą „Šefo dirbtuvės“? Tai – restoranas restorane. Jei dar negirdėjote – pats laikas susipažinti! Kviečiame jus į naujų patirčių kulinarines keliones, kuriose laukia įmantrūs pasaulio skoniai, efektyvus jų patiekimas, o svarbiausia – iš specialiai šiam projektui įrengtos virtuvės prie stalo atėjęs šefas Edgaras. Jo meistrystė pelnė Lietuvai ir jam pačiam sidabro medalį vasario mėnesį Štutgarte vykusioje kulinarijos olimpiadoje, „Culinary Arts“ rungtyje. Tai įkvepia nesustoti ir savo žiniomis, patirtimi dalytis su restorano ir „Šefo dirbtuvių“ svečiais.

Kamilės Dabulevičienės nuotr.

Tai puiki galimybė susipažinti su išskirtiniais patiekalais, stebinančiais savo charakteriu ir technika. Degustaciniai pietūs ar vakarienė – puikus pasirinkimas ir asmeninėms šventėms, ir draugų susibūrimams.

Restorano svečius kviečiame ragauti ir naujų skonių patiekalų iš ką tik atsinaujinusių restorano maisto ir gėrimų meniu. Jei mūsų komandą su Jurgita, Inga, Raimonda, Rimu priešakyje sutiksite už restorano ribų – nesidrovėkite, pamojuokite, o mes būtinai atsakysime plačia šypsena! Išvažiuojamųjų renginių organizavimas ir aptarnavimas užsakovų pasirinktose vietose, restorano ar mūsų partnerių pasiūlytose erdvėse – tai dešimtmečius kaupta patirtis ir komandinis darbas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Visą šventinį balandžio mėnesį restorano svečiai galės mėgautis sentimentų meniu, dalyvauti loterijoje, per kurią išdalysime 25 jau legenda tapusius tortus „Baltoji ledi“.  Kviečiame švęsti kartu!

Policijos departamento Prevencijos skyriaus tyrėja Marija Kazanovič nurodė, kad nuo 2021-ųjų balandžio, kai pradėjo veikti virtualus patrulis, gauta apie 25 tūkst. pranešimų ir jais remiantis pradėta apie 700 administracinių teisės pažeidimų teisenų, taip pat 90 ikiteisminių tyrimų.

„Apie 1000 žmonių esame viešai įspėję arba prevenciškai pasikalbėję, kad tai, ką darote, ribojasi su įstatymu, papasakojame, kad negalima daryti to ar ano, talpinti tam tikrų draudžiamų simbolių“, – nuotoliniame policijos padalinio veiklos pristatyme sakė M. Kazanovič.

Ji pažymėjo, kad internetinė erdvė, socialiniai tinklai yra prilyginti viešajai erdvei.

Lietuvos policijos duomenimis, penkios dažniausiai virtualaus patrulio fiksuojamos veikos – neapykantos kurstymas, sukčiavimas elektroninėje erdvėje, nelegali prekyba internete, draudžiamos simbolikos demonstravimas, viešosios tvarkos pažeidimai.

Tyrėjos teigimu, policija aktyviai bendradarbiauja su socialinius tinklus valdančia „Meta“ platforma.

„Galime pasiekti, kad neleistinas turinys būtų pašalintas ir paskyros, iš kurių skleidžiamas turinys, – užblokuotos“, – kalbėjo M. Kazanovič.

Pasak jos, virtualus patrulis veikia ne tik „Facebook“ socialiniame tinkle, bet ir skelbimų platformose, naujienų portalų komentarų skiltyse, „Instagram“, „TikTok“ platformose.

„Policijos virtualus patrulis patruliuoja ir „TikTok“ platformoje, reaguoja į žmonių pranešimus, atlieka monitoringą, pažeidimų fiksavimą, prevencinę veiklą. Virtualaus patrulio „TikTok“ paskyra tik įsibėgėja, mums tai nauja veikla, bet monitoringas vyksta nuo anksčiau“, – nurodė M. Kazanovič..

Policijos virtualus patrulis elektroninę erdvę stebi nuo 2021 metų pavasario, tai daro policijos pareigūnai, kurių pagrindinė užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų elektroninėje erdvėje prevencija.

Gyventojai, matydami pažeidimus elektroninėje erdvėje, gali pranešti apie tai virtualiam patruliui „Facebook“ socialiniame tinkle.

Laukiame svečių – visų Jūsų. Kad būtų linksmiau – pakvietėme muzikantus. Kad būtų skaniau ir gražiau, į Klaipėdą pirmąkart atvyks Latvijos amatininkai ir gamintojai. Jie atveš pagal latviškus receptus pagamintų rūkytos mėsos, rūkytos žuvies, naminės ruginės duonos gaminių. Ragausime putojančius „Abavas Vīni“ gėrimus ir žolelių arbatas. Vyks prekyba latvių dizainerių papuošalais iš kvarco, stiklo, perlų karūnomis, įvairiais namų dekoravimo aksesuarais ir dovanomis. To Klaipėdoje dar nebuvo – „braliukų“ latvių mugė su šokiais ir dainomis.

Iki susitikimo šį šeštadienį nuo 9 val. Klaipėdos Naujajame turguje, Taikos pr. 80!

Šio aukciono pelnas bus skiriamas nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms Zaporižios regione, taip pat ir ukrainiečiams Lietuvoje.

Dalis aukciono daiktų atkeliavo iš organizacijos „Blue Yellow”, taip pat bus parduodami ukrainiečių menininkų kurti paveikslai, fotografijos, pranešė organizatoriai.

Renginyje asmenine augimo patirtimi, iššūkiais gyvenant Lietuvoje dalysis ir trys ukrainietės moterys, aktyviai įsitraukusios į bendruomenės iniciatyvas.

Kaip skelbiama, „Ukreate Hub“ – tai ukrainiečių bendruomenė, įgyvendinanti kultūros, mokslo ir verslo projektus, suteikianti Lietuvoje įsikūrusiems ukrainiečiams įrankius, žinias ir motyvaciją nepriklausomos Ukrainos atstatymui.

Ši erdvė atidaryta prieš metus Atviros Lietuvos fondo iniciatyva. Šiuo metu „Ukreate Hub“ vienija per 250 narių ir vykdo tris pilietinės visuomenės stiprinimui skirtas programas. 

Taip pat nebuvo informacijos, kad būtų buvę didesnių švenčių. Pietų Korėjos duomenimis, 1984 m. sausio 8–oji laikoma labiausiai tikėtina Kim Jon Uno gimimo data. Pchenjanas to nėra patvirtinęs. Šiaurės Korėja nėra linkusi pabrėžti Kim Jong Uno gimtadienio, žurnalistams Seule sakė Pietų Korėjos gynybos ministerijos atstovas.

Kodėl Kim Jong Uno gimtadienis šalyje nėra plačiai minimas, neaišku. Jo tėvo Kim Jong–ilo ir senelio Kim Il–sungo gimimo dienos buvo švenčiamos kaip svarbios šventės. Iš savo mirusių pirmtakų Kim Jong Unas perėmė ir šeimos kultą. Kim Jong Unas prie šalies vairo stojo po tėvo mirties 2011 m. pabaigoje.

Pietų Korėja ankstesniais metais kaip galimą priežastį atsisakyti iškilmių vadovo gimtadienio proga nurodydavo sudėtingą bendrą izoliuotos šalies ekonominę situaciją. Už branduolinio ginklo programą Pchenjanui yra įvestos tarptautinės sankcijos.

Gimtadienio proga teatro buveinėje buvo surengtas Artyn gimtadienio protų kovos, kuriame dalyvavo penkios komandos, svečiai vaišinosi penkiais tortais su penkiomis žvakutėmis, kuriuos pačios komandos supjaustė ir su didžiausiu malonumu suvalgė.

Teatro įkūrėja ir siela, jo režisierė Marta Vendland lenkė pirštus vardindama pagrindinius skaičius: teatras jau pastatė penkis spektaklius, dar dvi premjeros planuojamos šiais metais, jame dirba 20 aktorių ir ji pati – režisierė.

„Kiek žmonių sudaro mūsų bendruomenę, kuri mus palaiko, sunku ir suskaičiuoti. Tai yra visų mūsų artimieji, bendraminčiai. Ši kompanija – tikrai nemaža. Be jų nieko nebūtų. Vienas gali dekoracijas kalti, kitas kostiumus siūti, trečias – laidus sutvarkyti. Kadangi neturime turtingų rėmėjų, jais tapo mūsų šeimos ir bičiuliai. Tai yra didžioji mūsų teatro paslaptis, kodėl mes mylime žmones ir žmonės myli mus“, – džiaugėsi M. Vendland.

Itin kuklias finansines galimybes turintis teatras šiemet klaipėdiečiams pateiks galimybę apsilankyti iki šiol mūsų mieste nebūtą pramogą – improvizacijų vakarus „Impro Klaipėda“.

Startuoti planuojama vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, jei nebus taip šalta, kaip dabar, mat teatras veikia nešildomose patalpose. Vakarus ves teatro ARTYN aktoriai.

Kiek žmonių sudaro mūsų bendruomenę, kuri mus palaiko, sunku ir suskaičiuoti.

Tai bus puiki proga smagiai praleisti laiką žmonėms, kurie nesiryžta vaidinti net neprofesionaliuose teatruose, bet jaučia tam potraukį.

Tai yra pirmoji naujiena klaipėdiečiams, bet M. Vendland visada pirmiausiai akcentuoja spektaklius.

Šiemet šio teatro aktorių ir jų gerbėjų laukia viena labai didelė premjera, kuriai pagalbos ranką ištiesė bendrovė „Smiltynės perkėla“.

Jau žinoma, kad spektaklio „Mūsų per daug šitam sušiktam laive“ premjera įvyks balandžio 30 dieną Kultūros fabrike.

Kitas spektaklis bus labai įdomus socialinis eksperimentas, jo premjera įvyks kažkada dar neprasidėjus vasarai.

„Tie penkeri metai buvo labai kūrybiškas laikas. Šalia pagrindinės teatro veiklos – spektaklių statymo, darbo su aktoriais, gastrolių, festivalių buvo daug nuolatinio bandymo išgyventi ir išlikti rinkoje. Patalpų neturėjimas ir finansų trūkumas – buvo mūsų kasdienybė, kiekviename žingsnyje nebuvome tikri, kas bus toliau. Turėdami tiek daug iššūkių iš pačių sudėtingiausi situacijų rasdavome išeitis. Įrodėme, kad penkerius metus sėkmingai gyvuojame be finansinės paramos ir esame gana matomi. Tai yra bendruomenės jėga, nesiremiame projektiniais pinigais, o tik vienas kitu ir stebuklingai judame pirmyn“, – su pasididžiavimu kalbėjo teatro vadovė.

Kalbėdama apie svajones ir viltis M. Vendland minėjo didžiausias jų – turėti augantį ištikimų žiūrovų būrį, kad kuo daugiau žmonių atrastų teatrą ARTYN. Dar viena svajonė – kaip galima ilgiau išsilaikyti vienose patalpose, nes patyrę ne vieną persikraustymo vajų šio teatro žmonės jau norėtų ilgesnės pauzės ir didesnio tikrumo dėl patalpų.