Lietuvos kaip Europos centro valstybės įvaizdis pamažu formavosi pastaruosius daugiau nei trejetą dešimtmečių, nuo 1989 m., kai prancūzų geografai paskelbė šį faktą pasauliui. Kaip kultūrinį, šiuolaikinio meno kalba ir skirtingų kultūrų ženklais įprasmintą centrą mūsų šalį nuo pat Europos parko įkūrimo siekė pristatyti menininkas Gintaras Karosas.

Europos parkas – tai niekada nesibaigiantis tęstinis projektas, kur dirbama dažnai po darbo valandų, kur su idėjomis gyvenama nuolatos. Žvelgiant iš šalies galbūt atrodo jau įgyvendinta mintis, kadaise įkurtas muziejus, patraukiantis daug visuomenės dėmesio. Daug kas prisimena garsiąją „televizorių akciją“ ir kūrinį, pripažintą pasaulio Gineso rekordu. Išties šiandien, po šitiek metų, Europos parką galima atrasti vėl ir vėl – galbūt skulptūrų parodą, kviečiančią pakelti akis aukštyn į dangų, naujai įgyvendintą dar vieną meninę idėją, taip pat tarsi įaugusius, ilgus metus čia rymančius šiuolaikinio meno kūrinius ir be abejo, nuolat rūbą keičiančios gamtos ramybę.

Paprastai tokio mastelio meno muziejai sulaukia valstybės paramos. Tai – visuomenei sukurta, toliau kuriama, nuolatos tarnaujanti ir neribota laiką išliksianti vertė. Net nepagalvojame, kad ši Lietuvoje išskirtinė vieta išlieka, veikia jau daugiau nei tris dešimtmečius vis dar vieno žmogaus iniciatyva, nuolatinėmis pastangomis, dirbančio su nedidele muziejaus komanda. Tai pirmasis nevyriausybinis šalies muziejus, ilgus metus išsilaikantis iš lankytojų bilietų bei paslaugų. Išsaugoti tai, kas sukurta, ir nuolat tobulėti vis tik – kasdienis iššūkis. Kad ir maža detalė iš šių metų patirties – pavasarį iškritus itin dideliam sniego kiekiui 55 hektaruose padaryta žala – tūkstančiai kubinių metrų lūžusių šakų 4 žmonių tvarkomi iki pat rudens. Natūralios jėgos geba greitai pasiglemžti, o išlaikyti meno ir gamtos harmoniją, kultūrinį kraštovaizdį – sudėtinga.

Muziejaus nuotr.

Šiandien Europos parko muziejuje saugomi aukštos meninės vertės kūriniai ir puoselėjamas meninis kraštovaizdis. Natūrali gamta sušvelnina ribas ir leidžia kiekvienam priartėti ir pažinti šiuolaikinį, minimalistinį, konceptualų meną. 

Akivaizdu, kad anoji devyniolikmečio studento vizija buvo itin prasminga, ir tam tikra prasme pranašiška. Šiandien ši vieta dar aktualesnė pasauliui stojant į akivaizdą su pandemija, užveriančia duris į erdves, ribojančia galimybes. 

1991-aisiais Islandija pirmoji iš pasaulio valstybių pripažino nepriklausomą Lietuvą. Tais pat metais pradėtas kurti Europos parko muziejus - ryški naujos Lietuvos kūrybinė iniciatyva. Menininkė naujo kūrinio įgyvendinimą Europos parke laiko išskirtine galimybe sukurti simbolinį Islandijos kultūros ženklą šiuolaikinio ir modernaus meno erdvėje, kurioje jau eksponuojami ir garsiausių pasaulio menininkų kūriniai. Kūrinys įprasmins abiejų šalių tarpusavio simpatijas, padės kurti stiprią kultūrinę Lietuvos, Europos centro valstybės, idėją.

„Prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus kilnus Islandijos žingsnis pripažįstant Lietuvos nepriklausomybę mums suteikė vilties ir tikėjimo, kad tikrai būsime laisvi. Todėl kiekvienas prasmingas Islandijos ženklas Lietuvoje mums, lietuviams, yra šventas“, - pranešime cituojamas Europos parko įkūrėjas skulptorius Gintaras Karosas.

Pasaulyje pripažinta menininkė M. Samper studijavo menus Islandijoje ir Prancūzijoje, Marselyje, gyveno ir dirbo įvairiose šalyse. Nuo 2010-ųjų ji - tarptautinės bienalės „Nauji vėjai“ („Fresh winds“) įkūrėja ir direktorė. Asmenines parodas menininkė rengia ne tik gimtojoje Islandijoje, bet ir Indijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Japonijoje, Indonezijoje, Meksikoje. 2018 m. kovo 1 d. M. Samper įteiktas Reikjaviko meno instituto ir kitų organizacijų įsteigtas apdovanojimas Eyrarrosin, kuris galėtų būti prilygintas nacionalinei kultūros ir meno premijai.

Instaliacijas kurianti menininkė negali būti laikoma tik skulptore ar tapytoja, ji dirba paraleliai keliomis kryptimis, muziejuose ar in-situ, naudoja įvairias medžiagas atsižvelgdama į idėją ir kontekstą. M. Samper lengva ranka kuria poetiškus, minimalistinius darbus, trumpalaikius arba įrėžtus akmenyje. Sujungdama pirminį medžiagiškumą su laiku ir erdve ji sukuria sąsajas tarp natūralių elementų - vandens, šviesos, vėjo, akmens - ir žmogaus sąmoningumo, sakoma Europos parko pranešime. M. Samper yra pasakiusi, kad nori išreikšti „išorinio ir vidinio pasaulio sintezę“.

Europos parko ekspoziciją papildžiusios plieno, akmens ir sidabro instaliacijos tema - vanduo kaip gyvybės šaltinis. Vanduo įvairiomis formomis yra viena mėgstamiausių M. Samper kūrybos temų: kaip džiaugsmo ir gyvybingumo simbolis, lašai kaip užuomina į ašaras, tačiau taip pat ir sąsaja su laiku, begalybe. Sidabro panaudojimas susijęs su šviesos motyvu. Tai lyg mėnulio nakties šviesa, moteriška, ji leidžia pailsėti, gydo, paruošia aušrai ir saulės patekėjimui. M. Samper darbai paskatina mus susijungti su savastimi ir kartu atsiverti aplinkai, gamtai.

Penktadienį Europos parke kartu su Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytojais ir mokiniais organizuojama edukacinė programa „Sidabrinė tėkmė Mirėjos Samper kūryboje“, susijusi su naujuoju kūriniu.

Naujo Islandijos menininkės M. Samper kūrinio Europos parke įgyvendinimo projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Nuo gegužės 24 iki rugsėjo 16 dienos daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė savo duris lankytojams. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kiti užsienio keliautojai dalyvavo kelionėje po įspūdingas mūsų šalių pilis ir dvarus, savo keliautojų kortelėse rinko simbolinius „raktus“ (lipdukus arba antspaudus).

Dabar visi keliautojai raginami siųsti* užpildytas keliautojo korteles ir dalyvauti loterijoje. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija laukia kortelių su surinktais simboliniais „raktukais“: mažiausiai 5 iš savo šalies aplankytų pilių ir dvarų bei 10 iš kitų Baltijos šalių. Penkiasdešimt aktyviausių keliautojų bus pakviesti dalyvauti baigiamajame renginyje, kuris vyks spalio 28 d. Vecgulbenės dvare Latvijoje.

Susidomėjimas projektu buvo stebinančiai platus visose trijose Baltijos šalyse. Keliautojai ne tik lankėsi pilyse ir dvaruose, dalyvavo ekskursijose, ne tik pamatė ir sužinojo, bet taip pat susitiko ir susipažino su kultūros paveldą puoselėjančiais žmonėmis.

Projekto simbolis – raktas buvo naudojamas kaip pilių ir dvarų, atveriančių savo duris naujiems atradimams kultūros paveldo srityje, užuomina. Istoriniai raktai „keliavo“ po visas tris Baltijos šalis, kviesdami pažinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos paveldo lobynus. Kartu buvo fiksuojami keliautojų įspūdžiai, patirtis, atradimai. Laukiame šių raktų sugrįžtant pas organizatorius su savo unikaliomis istorijomis.

2018-ieji – simboliniai metai Baltijos šalyse, todėl kelionių projektas buvo skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių atkūrimui, Europos kultūros paveldo metams, taip pat daugeliui asmenų ir institucijų, kurios dirba siekdamos išsaugoti unikalų mūsų šalių paveldą. 

Šis kelionių ir pažinimo projektas – bendras trijų šalių nacionalinių asociacijų projektas (Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos, Latvijos pilių, rūmų ir dvarų asociacijos, Estijos dvarų asociacijos ir Estijos dvarų mokyklų asociacijos) buvo organizuojamas kaip Baltijos kelio tąsa ir galimybė keliautojams pamatyti trijų Baltijos šalių paveldo įvairovę.

Pasak Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidento Gintaro Karoso, bendras Baltijos šalių istorinių dvarų pažinimo projektas yra puiki dovana šio regiono kultūra bei istorija besidominčiai visuomenei, o istorinio paveldo puoselėtojams tai gera proga pristatyti savo nuveiktus kultūros paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo darbus.

Projektą „Pažinkime Baltijos pilis ir dvarus“  iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros  ministerijos.

*Nuskenuotas arba nufotografuotas keliautojo kortelės su mažiausiai 15 lipdukų arba antspaudų (5 iš savo šalies, 10 iš kitų Baltijos šalių)  iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (imtinai) siųskite elektroniniu paštu: info@visitbalticmanors.com arba paštu: Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, adresas: p. d. 8, Riešės paštas, 14262 Vilniaus r., Lietuva.

Projekto svetainė www.visitbalticmanors.com

http://www.facebook.com/visitbalticmanors/

Aukščiausias ministerijos apdovanojimas G. Karosui skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Apdovanojimą G.Karosui  įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis.

„Europos parkas“ - viena sėkmingiausių privačių iniciatyvų, kuri žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk" puikiai įprasmina G. Karoso iniciatyvas ir darbus atkuriant ir įveiklinant istorinį ir kultūrinį kraštovaizdį“, - įteikdamas apdovanojimą sakė R. Jarockis.

G. Karosas, dėkodamas už apdovanojimą, sakė, kad pasirinktas kelias, kuriant Europos parką, nebuvo lengvas, bet jis visuomet tikėjo savo idėja ir jos prasmingumu. Pasak G. Karoso, kultūra neturi būti uždaryta mieste, kaip vagis kalėjime.

Skulptorius, visuomenės ir kultūros veikėjas G. Karosas yra pirmųjų Lietuvoje kraštovaizdžio dailės ir architektūros kūrinių autorius, muziejaus po atviru dangumi Europos parko kraštovaizdžio autorius,  Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, knygų ir fotografijų autorius, Liubavo dvaro paveldo ir kraštotyros tyrėjas. Europos parko teritorijoje G. Karosas sumanė rengti tarptautinius skulptūros simpoziumus, kviestis garsius skulptorius iš užsienio atvykti į Lietuvą ir čia kurti, savo kūriniais papuošiant vaizdingą Europos parko teritoriją. Nuo 1993 m. surengta dvylika tarptautinių skulptūros simpoziumų, taip pat jaunųjų menininkų plenerų, kitų G. Karoso inicijuotų tarptautinių renginių, o Europos parkas tapo Lietuvos gyventojų ir užsienio svečių traukos objektu.

Nuo 1993 m. G. Karosas eina viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidento pareigas ir kuria parko kraštovaizdį, inicijavo ir įgyvendino ne vieną tarptautinio atgarsio sulaukusį projektą.  Nuo 2008 m. G. Karosas vadovavo Liubavo dvaro sodybos atgaivinimui ir unikalaus paveldo išsaugojimui, pritaikė Liubavo malūną muziejui. Šis projektas 2012 m. Europos kultūros paveldo kongrese pelnė aukščiausią kultūros paveldo įvertinimą – Europos Sąjungos kultūros paveldo prizą ir „Europa Nostra“ apdovanojimą.

Baroko epochos dvaro sodybų Lietuvoje beveik neišlikę. Todėl restauruoti 18 amžiaus Liubavo dvaro pastatai – itin vertingi. Oficina ir oranžerija kartu su neišlikusiais dvaro rūmais įrėmino kiemą, iš kurio atsiveria vaizdas į dvaro tvenkinius. Mediniai rūmai sudegė per pirmąjį pasaulinį karą, o mūriniai pastatai po tyrimų ir restauracijos atkurti taip, kaip atrodė prieš beveik 300 metų. Oficinoje ir oranžerijoje atidengti ir pirmieji ornamentai, kuriais buvo puoštos sienos, ir sovietmečiu čia klijuotų tapetų likučiai. Iš viso restauratoriai atidengė net 22  sluoksnius. 

„Vertingiausia yra tai, kad mes turime gero stiliaus, kaip tuo metu vadindavo, pastatus, kurie yra klasikinio išplanavimo, būdingo dvarų sodyboms. Kitų tokių pavyzdžių Lietuvoje ir neturime“, – kalbėjo Liubavo dvaro muziejaus kūrėjas Gintaras Karosas.

Oficinoje ir oranžerijoje po metų įsikurs muziejus. Jame bus eksponuojamos išlikusios dvaro vertybės, buvusių savininkų portretai. Makete bus galima išvysti, kaip atrodė dvaras prieš šimtą ar daugiau metų. Oranžerijoje atidengta sudėtinga šildymo sistema. Ji įrengta po grindimis ir ortakiais, išvedžiotais sienose. Pasak muziejaus kūrėjo, 17-18 a. oranžerijos buvo labiau panašios į namus, nei į stiklinius šiltnamius.

„Ant rastų vieno vazonėlio šukių parašyta 150, tai greičiausiai reiškia, kad dvare augo ne mažiau kaip 150 to meto augalų“, – pasakojo G. Karosas.

Istoriniuose šaltiniuose Liubavo dvaras minimas nuo 16 a. Jį valdė Goštautai, Žygimantas Augustas, Radvila Rudasis. Du kartus dvaras buvo atitekęs Tiškevičiams. Iki mūsų dienų daugiausiai išliko 18 a. pastatų.

Restauracijos dar laukia retos stogo formos svirnas, arklidės, tvartas ir beveik 800 kvadratinių metrų ploto kluonas. Malūną, kuriame šiandien jau veikia technikos ekspozicija, pastatė paskutiniai dvaro savininkai – Slizieniai. Vienam iš jų – skulptoriui Rapolui Slizieniui – kuriama atskira ekspozicija.

Europos parke sukurtas lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714–1780) gimimo 300-osioms metinėms skirtas dailės kūrinys. Tai – skulptoriaus Gintaro Karoso darbas „Kristijonui Donelaičiui“.

K. Donelaičiui skirto dailės kūrinio atsiradimas tarptautinį susidomėjimą turinčiame Europos parko muziejuje prisidės prie dar didesnio šio iškilaus poeto aktualizavimo mūsų šalies ir tarptautiniame kontekste.

G. Karoso K. Donelaičiui atminti skirtas darbas vaizduoja menamą stalą, kurio turinį sudaro poetui svarbių žmogaus ir gamtos objektų natiurmortas. Į vieną visumą tarsi surenkami K. Donelaičio aplinkos ir jo poemos „Metai“ atributai, o kita apvalaus „stalo“ dalis paliekama tuščia – kviečianti mus prisėsti ir pabūti kartu su per keletą šimtmečių nutolusia, bet artima ir aktualia poeto asmenybe. Natiurmortą sudarančių objektų seka savo siluetu panaši į minimo jubiliejaus metų skaitmenis.

Lakoniška ir neįmantri dailės kūrinio simbolių plastinės raiškos kalba žiūrovą priartina prie jautrios aplinkai ir artimos paprastiems žmonėms talentingo poeto asmenybės.

Be kūrinio, skirto Kristijonui Donelaičiui, Europos parko muziejaus ekspozicijoje – dar 15 Gintaro Karoso architektūros ir skulptūros kūrinių.

Ddailės kūrinio, skirto poeto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, pristatymas vyks 2014 m. birželio 25 d., trečiadienį, 18.00 val. Europos parke.