Klaipėdoje yra įrengti du skaičiuokliai, fiksuojantys pravažiuojančius dviratininkus. Abu jie dar veikia, tačiau, anot specialistų, kokybė – ne tokia gera, kaip prieš dešimtmetį.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis sakė, kad neveikia tam tikros detalės ir įrenginiuose esantys LED’ai taip, kaip turėtų.

„Realiai jis veikia, jeigu pasižiūrėtumėte mūsų puslapyje. Pagal skaitiklius matyti, kad pirmadienį buvo pravažiavusios 165 transporto priemonės. Klausėme, kiek kainuotų tokios priemonės remontas, jis atrodo gerokai brangesnis negu naujos priemonės įsigijimas“, – pasakojo G. Neniškis.

Tad šiuo metu laukiama sprendimų ir svarstoma, kiek naujas įrenginys galėtų kainuoti, koks apskritai yra poreikis.

„Dabartinis skaičiuoklis skaičiuoja tik dviračius, bet naudojantis dabartinėmis technologijomis būtų galima skaičiuoti tai, kas yra reikalinga darnaus judumo statistikai – dviračius, paspirtukininkus, pėsčiuosius. Tai tikriausiai padėtų savivaldybei priimti sprendimus dėl eismo organizavimo šitoje miesto dalyje“, – tikino pašnekovas.

Kito dviračių skaičiuotuvo, esančio Taikos prospekte, būklė prastesnė. Tačiau kol kas jo pašalinti nesvarstoma.

„Visada laikomės tokios pozicijos – kol dar veikia, tol veikia. Bandėme pasižiūrėti, kada pastatytas tas skaičiuoklis, jis, ko gero, veikia kokį dešimt metų, per tiek laiko LED’ai susidėvėję, surūdiję, tad per daug kokybės negali tikėtis. Tikimės, bet kokiu atveju, surasti sprendimus ir susitarti su savivaldybe, ar mes šitą skaičiuoklį laikome, ar laukiame, kol kažkas kitas atsiras ir tada jį pakeisime“, – paaiškino G. Neniškis.

Abu skaičiuotuvus Klaipėdos savivaldybė įsigijo pasinaudojusi ES projekto lėšomis, įrenginiai kainavo 49 tūkst. eurų.

Surinko šimtus parašų

Apie 400 parašų surinko Vitės kvartalo gyventojai, prašydami panaikinti šiame miesto rajone mokestį už automobilių stovėjimą.

Šioje zonoje už dviejų valandų automobilio stovėjimą skaičiuojamas 30 centų mokestis, gyventojams leidimas metams kainuoja 10 eurų. Už antrą automobilį mokestis siekia 80 eurų.

Vitėje apmokestinta tik dalis kvartalo iki Malūnininkų gatvės.

Dalis tų, kam tenka mokėti, patenkinti, kad jų kiemuose nebėra iš atokiau atvažiuojančių ir čia kiemus užkemšančių automobilių.

Kita dalis pyksta, kad įsigiję metinį leidimą statyti mašiną prie savo namų, lankydami vos už kelių šimtų metrų gyvenančius savo tėvus yra priversti mokėti stovos mokestį.

Dar labiau nepatenkinti šiuo mokesčiu tie, kurie gyvena už Malūnininkų gatvės, arčiau stadiono. Jie – laisvi nuo mokesčio, bet negali privažiuoti prie savo namų per tokio mokesčio vengiančiuosius.

„Visa gatvė net dienos viduryje užstatyta automobiliais, įvažiuoti į nuosavo namo kiemą neįmanoma. Tie, kas vengia net tokio menko mokesčio, diskriminuoja čia gyvenančius žmones“, – piktinosi Viršutinės gatvės gyventoja.

Siūlo daugybę variantų

Ginčydamiesi šio mokesčio šalininkai ir priešininkai gali savo tiesas aiškinti iki užkimimo. Vieni įsitikinę, kad būtų prasminga apmokestinti visą kvartalą iki pat stadiono su sąlyga, kad metinis mokestis antrajam automobiliui būtų ne 80, o 20 eurų.

Kiti mano, kad problemą pavyktų išspręsti apmokestinamos zonos ribą perkėlus iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės.

Aptarinėdami šią problemą bendruomenės susirinkime kai kurie siūlė šiame kvartale gyvenantiems žmonėms įvesti viso labo vieno cento mokestį, o atvykėlių automobilius apmokestinti kur kas brangiau.

Susirinkimo metu gyventojai buvo raginami balsuoti, nors tie balsai neturėjo jokios galios.

Gintaras Neniškis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vicemeras liepė paskaičiuoti

Vakar viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis patikino, kad savaitgalį vykusio Vitės bendruomenės susirinkimo atgarsiai jį jau pasiekė.

Kiek gyventojų prašymas lems, priklausys nuo mero ir miesto politikų daugumos.

Vicemeras Algirdas Kamarauskas pavedė įstaigos darbuotojams suskaičiuoti, kiek būtų surinkta pinigų, apmokestinus automobilių stovėjimą iki pat stadiono, ir kiek būtų išleista šio mokesčio administravimui.

Dar praėjusių metų pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja galimo mokesčių pakeitimo pagrįstumą.

Skaičiuojama, kiek miestui kainuotų, jei rinkliavos šioje vietoje būtų visiškai atsisakyta, ar jei būtų keičiama antrojo automobilio leidimų kaina.

„Kiek gyventojų prašymas lems, priklausys nuo mero ir miesto politikų daugumos, kuri apsispręs, ką daryti. Vitės kvartalo situacija – labai prieštaringa. Tai gyventojai prašo įvesti rinkliavą, tai jau ją atšaukti. Tokiuose kvartaluose rinkliavos dažniausiai ir įvedamos bendruomenių prašymu. Ten verda karštos diskusijos. Parkavimo vietų trūksta, vieni siūlo palikti du medžius, kiti – toje pačioje vietoje padaryti vietas keturiems automobiliams. Kompromisą bendruomenėje rasti nėra paprasta, juo labiau kad lyderiai šiuo klausimu laikosi skirtingų nuomonių“, – kalbėjo G. Neniškis.

Atrodo, kad šiemet miesto taryboje ketinama spręsti šį ir kitus panašius klausimus.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas tikino, kad stovos mokestis aktualus ne tik Vitės kvartalui. Ir kitų uostamiesčio rajonų gyventojai kreipiasi dėl automobilių stovėjimo apmokestinimo. To prašo net Statybininkų prospekto bei Bandužių gatvės bendruomenės. Ypač aršios diskusijos vyksta Melnragėje.

Dabartinio mero Arvydo Vaitkaus pozicija šiuo klausimu yra aktyvi, jis nusiteikęs spręsti klaipėdiečiams itin skausmingą problemą.

Namo – taksi

Manoma, kad vairuotojas atsisakė įleisti su paspirtuku veikiausiai dėl baimės, kad kuris nors kitas keleivis susižeis. Tačiau klaipėdietė Irena klausė, kaip tai galėtų atsitikti, jeigu su vaiku kartu buvo jo tėvai, kurie neleistų paspirtuku važinėti autobuse.

„Apynių stotelėje laukėme autobuso apie 40 minučių. Jam atvykus vairuotojas pareiškė, kad mūsų priimti su paspirtuku negalės dėl to, kad visi keleiviai tuo skundžiasi. Paspirtukas, kurį turėjome, buvo vaikiškas, nežymiai didesnis už nurodytus matmenis. Be to, vaikas buvo su abiem tėvais, tikrai nebūtume leidę važinėti po autobusą ar kitaip trukdyti keleiviams bei vairuotojui. Paklausus, kaip mums grįžti namo, vairuotojas pasiūlė eiti pėsčiomis“, – priblokšta pasakojo moteris.

Paklausus, kaip mums grįžti namo, vairuotojas pasiūlė eiti pėsčiomis.

Pasielgė teisingai?

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis tvirtino, kad vertinti situaciją jos nemačius – sudėtinga. Tačiau nustatytos tvarkos ir taisyklių irgi reikia laikytis, tad vairuotojas, įvertinęs riziką, veikiausiai pasielgė teisingai.

„Būna visokių situacijų, ir puikiai žinome, kad ir su elektriniu paspirtuku paveža, jeigu mato, kad liko kelios stotelės, maršruto pabaiga. Vairuotojui yra suteikta teisė prisiimti riziką ir priimti sprendimą. Šiuo atveju jis pasielgė taip, kaip ir turėjo pasielgti. Paspirtukai turi važinėti gatvėmis, o ne juos vežtis miesto viešuoju transportu“, – pažymėjo G. Neniškis. Ir pridūrė, kad vairuotojas, matydamas, kad paspirtukas pagal nurodytus matmenis didesnis tik 10–15 cm, galėjo priimti ir kitokį sprendimą.

Nutikus nelaimingam atsitikimui, dažniausiai kaltinamas vairuotojas. Tad šiuo konkrečiu atveju vyras veikiausiai norėjo apsidrausti nuo nelaimingo atsitikimo.

Gintaras Neniškis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žada ieškoti kompromisų

Pažymima, kad paspirtukininkai turi alternatyvą – keliauti paspirtuku, o neįgalieji arba šeimos su vežimėliais tokio pasirinkimo neturi. Dėl to vyks diskusijos, kuriose bus svarstoma autobusuose įrengti atskiras vietas paspirtukams.

Vairuotojui yra suteikta teisė prisiimti riziką ir priimti sprendimą.

„Diskusija yra, ir tikrai svarstysime, kaip galėtume padaryti geriau. Pasižiūrėsime, kaip yra kituose miestuose. Visi labai mėgsta rodyti į Vilnių, bet ten irgi yra situacija – ne visuose maršrutuose, mažiausiai apkrautuose, tam tikru nustatytu laiku, tose vietose, kur yra įrengtos vietos paspirtukams. Paprastai jos yra tose pačiose vietose, kur yra neįgaliųjų ir mamų su vežimėliais vieta. Visą laiką ta konfliktinė situacija iškyla. Ką daryti tokiais atvejais, jeigu įlipa neįgalusis arba mama su vežimėliu, o toje vietoje paspirtukai sudėti? Kaip elgtis ir kaip tą klausimą civilizuotai išspręsti? Sutikime, kad neįgalusis ir mama su vežimėliu neturi alternatyvos, jiems iš tikrųjų reikia keliauti, o autobusas čia yra pagalbininkas. Tuo tarpu paspirtukais gali nuvažiuoti ir ne vieną stotelę“, – sakė G. Neniškis.

Apibendrinus šio sezono duomenis ir rezultatus, bus pateiktos nuomonės, pozicijos, patirtys, vyks diskusijos su bendruomene, paspirtukininkais, neįgaliaisiais ir bus ieškoma kompromisinių sprendimų.

Turi atitikti reikalavimus

Esant būtinybei vežtis paspirtuką, jis turėtų būti įpakuotas į specialų dėklą ar kitaip izoliuotos jo nešvarios, smailios, galinčios sužeisti, įpjauti dalys.

Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta, kad paspirtuką galima vežtis tik tais atvejais, kai jis atitinka visus šiuos rankiniam bagažui keliamus reikalavimus:

Paspirtuko matmenys turi būti ne didesni kaip 60x40x20 cm arba kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm.

Paspirtukas turi būti švarus.

Vežamas daiktas neturi smailių, pjaunančių ar galinčių sutepti autobuso apmušalus arba keleivių drabužius detalių.

Elektromobiliams skirtos vietos yra prie elektromobilių įkrovimo įrenginių. Jų uostamiestyje yra 18, prie kiekvieno įrenginio – po dvi parkavimo vietas.

Pasak „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktoriaus Gintaro Neniškio, automobilių statymas elektromobiliams skirtose vietose uostamiestyje nėra didelė problema, bet tokių atvejų pasitaiko.

Tai nėra masinė problema.

„Retas atvejis, kad būtent elektromobilio vietoje pasistatytų įprastus automobilius. Tai nėra masinė problema. Be to, elektromobilių įkrovimo vietose gali būti įkraunamos ir hibridinės transporto priemonės. Jos nėra atleistos nuo rinkliavos už automobilių stovėjimą. Jos įkraunamos nemokamai, gali stovėti vieną valandą, bet už stovėjimą šioje vietoje turi susimokėti“, – priminė pašnekovas.

Kai kurie vairuotojai savo hibridinius automobilius įkrauti palieka visai dienai, o už parkavimą taip ir nesusimoka.

„Mes baudas rašome už rinkliavos nesumokėjimą, o dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų esame sutarę, kad juos kontroliuotų Viešosios tvarkos skyrius. Jie žiūri ir dėl tos vienos valandos. Jeigu stovi vieną valandą ir dar 15, 20 minučių, niekas didelių problemų nekelia, bet jeigu atsistoja trims, keturioms valandoms arba visai dienai, tada su tokiais dirba Viešosios tvarkos skyrius, reiškia įspėjimus ir skiria tam tikras baudas“, – teigė G. Neniškis.

Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 40 iki 100 eurų.

Norėtų tikro rakto

Šią vasarą kvartalo gyventojai po daugiau nei dvejų metų pagaliau sulaukė dienos, kai jiems buvo leista laikyti savo dviračius naujose, moderniose saugyklose.

Neilgai pasidžiaugę naujove kvartalo žmonės pastebėjo, kad į saugyklas patenka ir benamiai. Kai ši problema buvo išspręsta, pasipylė nusiskundimai, kad gyventojai negali atidaryti saugyklų durų.

„Klausykite, gal žinote, kas vyksta. Ryte nepavyko įeiti į saugyklą Nr. 1. Dabar skambutis jau sutvarkytas, durys turi atsidaryti, bet panašu, kad užrakinta raktu. Gal kažkas valdo tą raktą?“ – prieš kelias dienas kaimynų klausė „Facebook“ paskyros, kuria naudojasi Rumpiškės gatvės gyventojai, naudotoja.

Aktyvus kvartalo gyventojas jai atsakė, kad tai ne pirmas atvejis, kai neįmanoma nuotoliniu būdu atidaryti dviračių saugyklos durų.

Kaimynas įsitikinęs, kad būtina reikalauti, jog saugyklas administruojančios įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojai duotų gyventojams mechaninį raktą.

Vyras įsitikinęs, kad nuolat namuose būnantys žmonės galėtų padėti išspręsti šią problemą.

Jau imamės priemonių, ieškome, ką dar padaryti, kad trikdžių nebūtų.

Per išeigines nedirba

Gyventojai guodėsi, kad saugyklų atidarymo bėdas „Klaipėdos keleivinio transporto“ darbuotojai gali spręsti tik darbo dienomis ir valandomis. Išeiginėmis dienomis gyventojai negali pasiekti savo dviračių.

„Klaipėdos keleivinis transportas“ surašė savo griežtas naudojimosi dviračių saugyklomis taisykles, nurodė, ko negalima daryti, bet nepaskelbė telefono numerių, kuriais galima skambinti kilus nesklandumams. Neužsiminė, kaip tokiais atvejais patekti į saugyklas“, – kaimynams socialiniuose tinkluose piktinosi vyras.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis pripažino, kad sunkumų naudojantis dviračių saugyklomis yra.

Durys „bijo“ karščio

„Kartais problemos kyla dėl vartotojų, kai jiems pritrūksta jėgos stipriau truktelėti duris, bet būna ir ryšio sutrikimų“, – neslėpė įstaigos direktorius.

Dar viena priežastis, dėl kurios ne visada pavyksta atidaryti saugyklos duris – tai, kad jos nuo šilumos deformuojasi. Pasirodo, perkant gaminį, pasirinktas ne pats geriausias.

G. Neniškis tikino, kad sulaukę skambučių darbuotojai skuba padėti gyventojams.

Pasak jo, ne visos saugyklos turi tokių sunkumų. Vienoje vietoje esama problemų su elektroninio užrakto ryšiu, kitoje pasirinktos ne visai tinkamos durys.

„Tam tikrus patobulinimus jau padarėme. Puikiai suprantame, kad yra nepatogumų. Jau imamės priemonių, ieškome, ką dar padaryti, kad trikdžių nebūtų, keičiame technologinius sprendinius. Tas darbas vyksta nuolat“, – patikino G.Neniškis.

Kitose dar komisijos nepriimtose dviračių saugyklose yra kiek kitokios konstrukcijos, todėl tikimasi, kad jas naudodami gyventojai su panašiomis į kaimynų bėdomis nesusidurs.

„Užpildymas neblogas, reikia pripažinti, kad populiariausi savaitgalį buvo popietiniai reisai“, – BNS pirmadienį sakė G. Neniškis.

„Pažiūrėjus į veidus – nelaimingų nėra nė vieno, džiaugiasi“, – sakė įstaigos vadovas.

Jo teigimu, per tris dienas nuo penktadienio vandens autobusais plaukė 340 keleivių, populiariausi buvo popietiniai reisai, tad norintiems išbandyti šią transporto priemonę rekomendavo rinktis rytinį laiką.

Keleiviai vandens autobusą, kuriame yra dešimt vietų, rinkosi kaip pramogą ir plaukė visą maršrutą, kuris trunka kiek daugiau nei valandą, nuo senamiesčio iki Tauralaukio. Keleiviai, autobuso laukę vidurinėse stotelėse, į juos dažniausiai tiesiog netilpo.

Užpildymas neblogas, reikia pripažinti, kad populiariausi savaitgalį buvo popietiniai reisai.

Anot G. Neniškio, dėl gedimų neįvyko keturi reisai.

„Vienas penktadienį, du šeštadienį ir vienas sekmadienį. Priežastys techninės – didesni, smulkesni techniniai gedimai. Daugumą jų gali patys vairuotojai pašalinti, tačiau kadangi priemonė nauja, vairuotojas nežinojo, ką daryti. Dabar elementarias smulkmenas žino, kaip išsispręsti. Autobusuose irgi smulkmenas tvarkosi vairuotojai, nekviečia priežiūros“, – sakė G. Neniškis.

Anot jo, savaitgalį dėl neįvykusių reisų buvo sulaukta ir nusivylusių keleivių skambučių. Kadangi ties vandens autobusų stotelėmis nėra švieslenčių, maršrutus vadovas pataria sekti įmonės internetinėje svetainėse arba mobilioje aplikacijoje.

Pasak G. Neniškio, stebint keleivių, norinčių išbandyti vandens autobusą, gausą, išsprendus technines problemas ketinama svarstyti pridėti keletą reisų. Šiuo metu vandens autobusas vykdo po aštuonis maršrutus abiem kryptimis.

„Tikrai kol kas labai daug žmonių, kurie atvažiavę iš kitur išbandyt, pamatyti, kaip miestas atrodo. Pagal bankines korteles matome, kas sistemos naudotojai, o kai nauja kortelė – suprantame, kad nevietinis“, – teigė įstaigos vadovas.

Anot jo, mobiliojoje aplikacijoje plaukti vandens autobusais jau yra nupirkta apie 200 bilietų – daugiau nei talpinama per dieną. Dienos limitas – 160 žmonių.

G. Neniškis teigia  diskutavęs su vandens autobusų kūrėjais dėl greičio didinimo pora kilometrų per valandą. Tai taip pat leistų padidinti reisų skaičių.

„Mūsų planas buvo padaryti dešimt reisų per dieną, kol kas yra aštuoni, bet pirmiausia svarbu išspręsti techninius niuansus“, – sakė jis.

Vandens autobusai turėtų kursuoti maždaug iki spalio. Sezono pabaigą nulems orai.

Kelionė autobusu keleiviams kainuoja 3 eurus, turintiems klaipėdiečio kortelę – 2,4 euro, vaikams – 1,5 euro, o turintiems teisę į didesnę lengvatą – 60 centų.

Nuo 7 iki 13 metų vaikams bilietas parduodamas už pusę kainos. Nuo 14 metų vaikams galioja pilna bilieto kaina. Vyresniųjų klasių moksleiviai ir studentai čia, skirtingai nei miesto autobusuose, lengvatos neturi.

Pirmoji stotelė numatoma senamiestyje, o paskutinė Tauralaukyje. Vandens autobusas stoja penkiose stotelėse.

Pirmadienį vyko žvalgomasis šios transporto priemonės reisas. Elektriniai vandens autobusai kursuos nuo 8 val. ryto iki 9 val. vakaro. 

Pilna bilieto kaina – 3 eurai. Galios ir senjorams, moksleiviams ir kitiems asmenims įstatyme įtvirtintos nuolaidos, jiems kaina mažės iki 1,5 euro arba 0,8 euro.

„Pilna kaina be lengvatų 3 eurai, su klaipėdiečio kortele – 2,40, o toliau atitinkamos lengvatos“, – LRT televizijai sakė „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis.

Susimokėti už kelionę vandens autobusu bus galima „Klaipėdos keleivinio transporto“ e.bilieto kortele bei e.Ticket Klaipeda programėle telefone, e.mokinio pažymėjimu ar fizine „Klaipėdiečio kortele“, prieš tai papildžius jas pinigais.

Miesto svečiai už pasiplaukiojimą Danės upe bilietą galės susimokėti pačiame vandens autobuse – bekontakte mokėjimo kortele.

Kol kas vandens autobusas plaukios šiltuoju sezonu ir šviesiu paros metu, nes nėra pritaikytas nakčiai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, visus sprendimus pirmiausia lemia oro sąlygos. Tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 10 laipsnių šilumos.

„Diskusijos buvo. Esminis dalykas – oro sąlygos, vadinamoji 10 laipsnių temperatūra. Tris dienas turėjome aukštesnę temperatūrą, 11–12 laipsnių, bet kitą savaitę rodo, kad bus apie 8–9, dabar jau rodo ir 9–10 laipsnių. Tad sutarėme, kad pažiūrėsime, koks bus galutinis variantas, susitiksime kitos savaitės pradžioje, ir jeigu tada nenuspręsime, paliksime nuspręsti naujajam merui“, – pažymėjo pašnekovas.

Ugdymo įstaigose, kol vyksta darželinukų ir moksleivių Velykų atostogos, šildymas sumažintas.

Turime pagalvoti ne tik apie tuos, kurie gyvena šilčiausioje vietoje, bet ir apie tuos, kurie gyvena šalčiausioje.

„Kur buvo galima nesudėtingai, be didesnių problemų išjungti, yra išjungta. Bet tik šią savaitę. Kai moksleiviai grįš, 20–21 laipsnio temperatūrą turime užtikrinti“, – sakė G. Neniškis.

Šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, tik neturi būti pažeidžiamos nustatytos higienos normos. Norint šildymą išjungti, reikalingi gyventojų parašai.

Anot G. Neniškio, penkios ar šešios įmonės, kurios prisijungusios prie centrinio šildymo, jau pateikė paraiškas dėl šildymo išjungimo.

„Bendruomenės gali surinkti parašus ir kreiptis. Situacijos labai skirtingos ir pastatai labai skirtingi. Turime pagalvoti ne tik apie tuos, kurie gyvena šilčiausioje vietoje, bet ir apie tuos, kurie gyvena šalčiausioje – šiaurinėje dalyje ir nerenovuotuose, įvairiausių problemų turinčiuose, kur dėl pastatų konstrukcijos patenka drėgmė. Tad labai vieningo ir visiems šimtu procentų tinkančio sprendimo tikrai nebus. Nors, tiesą pasakius, atakuoti, kad reikia išjungti šildymą, pradėjo nuo trečiadienio. Iki tol buvo ramybė, jokių skundų, priekaištų, telefoninių skambučių ir žinučių tikrai nebuvo“, – tikino G. Neniškis.

Klaipėdoje šildymo sezonai baigti

2004 m. – balandžio 19 d.

2005 m. – balandžio 18 d.

2006 m. – balandžio 25 d.

2007 m. – balandžio 16 d.

2008 m. – balandžio 24 d.

2009 m. – balandžio 14 d.

2010 m. – balandžio 26 d.

2011 m. – balandžio 21 d.

2012 m. – balandžio 20 d.

2013 m. – balandžio 22 d.

2014 m. – balandžio 18 d.

2015 m. – balandžio 24 d.

2016 m. – balandžio 14 d.

2017 m. – gegužės 5 d.

2018 m. – balandžio 11 d.

2019 m. – balandžio 19 d.

2020 m. – balandžio 30 d.

2021 m. – gegužės 3 d.

2022 m. – gegužės 5 d.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, tokie pasitarimai vyksta kasmet.

„Anksčiau turėjome Ekstremalių situacijų komisiją, kurioje dalyvaudavo visų kontroliuojančių arba su ekstremaliomis situacijomis dirbančių kompanijų atstovai – gaisrininkai, policininkai, Visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kiti. Kviečiame ir paplūdimių tvarkytojus, miškininkus, miesto tvarkytojus, Smiltynės perkėlos, „Klaipėdos keleivinio transporto“, uosto atstovus, daugybę žmonių, kuriems artėja išbandymų laikotarpis“, – sakė direktorius.

Susitikime buvo užsiminta, kad šių metų liepą vyks NATO viršūnių susitikimas, tad tą dieną daugelis pareigūnų ir kitų tarnybų atstovų bus deleguoti iš Klaipėdos į Vilnių. Svarbu užtikrinti, kad tuo metu uostamiestyje nekiltų problemų.

„Tai buvo gamybinis susitikimas, aptarėme, pasiplanavome. Tikėsimės, kad problemų nebus, bet jeigu jų bus, visi turi būti pasiruošę reaguoti ir žinoti veiksmus, kas ką daro ir kas ko imasi. Liepą vyks NATO viršūnių susitikimas. Tuo metu didelė dalis pareigūnų iš Klaipėdos bus deleguoti į Vilnių, tad esminis niuansas – visi turi žinoti ir planuoti savo veiklas“, – tikino G. Neniškis.

– Nuo ko Klaipėda pradėjo taupyti?

– Kadangi gyventojai nesiskundžia, problemų nekelia, galvojame, kad pradėjome taupyti labai racionaliai. Kol kas kažkokių didesnių nepatogumų gyventojai nepatyria, vadinasi, sprendimas buvo pribrendęs ir efektyvus. Planas yra 15 proc. sutaupyti ten, kur galime. Buvome susitikę su mūsų didžiausiomis įmonėmis. Daugiausia energijos sunaudoja „Klaipėdos vandenys“. Jie jau pradėjo taupyti, nes, be abejo, nuo to priklauso vandens kainos. Jos dabar analizuojamos, skaičiuojamos. Deja, geros sutartys su tiekėjais baiginėjasi ir dabar labai svarbu pasiruošti didžiosioms sutartims. Svarbiausia, kad paslaugų kainos vartotojams būtų kuo mažesnės. Labiausiai savivaldybei įtakos turi miestų apšvietimas, jau esame pradėję tam tikrus veiksmus. Tačiau kainos turbūt vers priimti ir sudėtingesnius sprendimus. Siekiama, kad nenukentėtų moksleiviai, eismo saugumas. Bandysime spręsti problemą subalansuotai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas antro šviestuvo neišjungėte?

– Tikrai ne, apie tai nevyksta net kalba. Viena – energijos taupymas, kita – investicijos į saulės energiją. Daug projektų jau pradėjo veikti, dar kiti suplanuoti ir pasirodys. Pačios įmonės pasigamins daugiau energijos, kurią galės naudoti. Dar apie 60 proc. Klaipėdos apšvietimo – senas, ne LED. Tad investicijos nukreiptos ir visokeriopai bandysime paskatinti, kad kuo greičiau būtų keičiama į LED, kurie ne tik taupo energiją, tačiau naktį juos galima pritemdyti, kur nėra didelis intensyvumas. Taip elektros suvartojimas gali sumažėti 60 proc. Taip pat kalbamės su biudžetinėmis įstaigomis, sąskaitos gana didelės, jos spaudžia ir įstaigas. Prašome elgtis kaip įmanoma taupiau. Su įmonėmis diskutuojama dėl darbo nuotoliniu būdu. Svarstome ilginti ilgąsias atostogas, kad savivaldybė ar įstaigos per šventinius savaitgalius diena prieš ar po dirbtų nuotoliniu. Tai aktualiau bus šildymo sezono metu.

Palyginti šiuos ir praėjusius metus, jos išaugo nuo 30 iki 50 proc. biudžetinėms įstaigoms.

– Kiek išaugo Klaipėdos savivaldybės sąskaitos?

– Palyginti šiuos ir praėjusius metus, jos išaugo nuo 30 iki 50 proc. biudžetinėms įstaigoms. Tai daugiausia susiję su tuo, kad darbas praeitais metais didžiąja dalimi buvo nuotolinis. Šiais metais jis labiau kontaktinis.

– Gal savivaldybė parodys pavyzdį, kaip taupyti?

– Taip. Daugiausia sutaupytume organizuodami darbą nuotoliniu būdu: mažiau šviestuvų, kabinetų, kompiuterinės įrangos. Taip pat diskutavome apie dienas, kai tikrai didžioji dalis gali dirbti iš namų ir minimaliai būtų galima sumažinti šildymą. Tačiau, bet kokiu atveju, turime priimti interesantus, negalima jiems užverti durų. Yra sprendimas keltis į kitas patalpas. Girdime, kad iš darbuotojų atima kondicionierių pultelius. Mes seniai jau tai padarę, nes turime tik du kondicionierius. Mūsų energijos suvartojimas tikrai nedidelis.

Mieste kalbinti klaipėdiečiai taip pat teigė, kad pradėjo taupyti, išjungia šviesas, mažiau skalbiasi. Kiti minėjo, kad, nors ir stengiasi taupyti, sunkiai sekasi. Moteris juokavo, kad gyvensime su balana, grįšime į senus laikus, kitos išeities nėra.