Kmynų gira

5 l vandens,

150 g kmynų,

50 g mielių,

400 g cukraus,

0,5 citrinos.

Nuplautus kmynus užpilkite vandeniu ir uždengtame puode pavirkite 30 min. Nukoškite, sudėkite griežinėliais supjaustytą citriną, suberkite cukrų. Šiek tiek atvėsinę, supilkite su cukrumi ištrintas mieles. Rauginkite dvi paras. Nukoškite, supilstykite į butelius, užkimškite ir laikykite šaltai. Gerti skaniausia po trijų dienų.

Duonos gira

5 l vandens,

1 kg džiovintos duonos,

50 g mielių,

500 g cukraus,

saujelė razinų.

Į verdantį vandenį sudėkite duonos riekeles ir ant mažos ugnies virkite apie 15 min. Puodą nukelkite nuo ugnies ir palikite atvėsti. Kai skystis bus vos šiltas, jį nukoškite, suberkite ir išmaišykite cukrų, sudėkite su trupučiu cukraus ištrintas mieles ir palikite 12 val. kambario temperatūroje. Nugraibę putas, supilstykite į butelius, įmeskite razinų ir palikite šaltai pastovėti tris dienas.

Prieskoninė gira

3 l vandens,

1–2 šaukšteliai citrinų rūgšties,

30 g sausų mielių,

200 g medaus,

keli kardamono grūdeliai,

keli gvazdikėliai,

cinamono lazdelė,

saujelė razinų.

Vandenį su prieskoniais užvirinkite, kelias minutes pavirkite, nukelkite nuo ugnies ir atvėsinkite. Nuovire išmaišykite citrinos rūgštelę ir sausas mieles. Leiskite gėrimui dieną pastovėti kambario temperatūroje ir įrūgti. Perkoškite, supilstykite į butelius ir dar 3–4 dienas palaikykite vėsioje vietoje.

Citrinų gira

4 l vandens,

2–3 citrinos,

30 g mielių,

400 g cukraus,

saujelė razinų.

Užvirkite vandenį su cukrumi, atvėsinkite. Supilkite citrinų sultis, suberkite nutarkuotą žievelę, mieles, išmaišytas su šiek tiek cukraus. Supilstykite į butelius, įmeskite razinų. Laikykite vėsiai. Gerkite po trijų dienų.

Bernai kaip musės lipdavo

Vincentas Sakas

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas

Ir iš tiesų girą lietuviai žinojo, mokėjo pasigaminti ir vartodavo jos ypač daug. Mano yra surinkta per 100 originalių giros receptų, kurie siekia net XVI a. Tai įvairiausios uogų ir vaisių, žiedų ir pumpurų, sulų ir sulčių, gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų, javų ir salyklų, duonų, pyragų ir net meduolių. Yra giros raugintos, keptinės ir šustinės.

Lietuvos karalių, kunigaikščių, didikų ir bajorų rūmuose ir dvaruose, klebonijose ir vienuolynuose, kareivinėse, miestelėnų, amatininkų ir pirklių namuose, valstiečių trobose ir smuklėse iki XX a. kasdien būdavo dedama ant stalo net keliolika rūšių giros. Egzotiškiausios iš jų būdavo miško našlaičių, žemaitiška tekšių, Platelių reliktinių juodųjų trešnių, bet man gardžiausia yra paprasta kriaušelių gira, juodųjų serbentų pumpurų gira, raugintos klevų sulos gira ir, aišku, viržių medaus gira bei lengvai pasigaminama ruginės duonos gira su krienais.

Teigiamą giros poveikį žinojo ir lietuvaitės – norėdamos, kad jų veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė (nebūtų raukšlių), girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi, vonias darydavosi, aišku, ne tokias, kaip dabar, o pildavo girą į kubilą ir ten gerai pasimurkdydavo, na, o po to tai būdavo odos švelnumas, – bernai kaip musės lipte lipdavo.

Šmaikšti greitakalbė apie gerą girą turi praktinį užtaisą, kuris ypač praverčia įsisiūbavus šventėms. Nes retas mūsų geba atsispirti gausaus kalėdinio stalo pagundoms, kai jis lūžta nuo vaišių. Tada ragaujama daug, visko ir tai kartojama vėl ir vėl. Po to nuodėmingą kūną išgelbėti gali tik gira.

Tūkstantmetės tradicijos

Gira – gaivusis gėrimas, gaminamas fermentacijos būdu iš juodos duonos, vaisių, uogų, kmynų ir kitų maisto produktų, pridedant mielių ir cukraus.

Ji laikomas vienas iš lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių nacionalinių gėrimų. Rusioje rašytiniuose šaltiniuose gira pirmą kartą paminėta jau 989 m.

Pirmieji giros gamybos receptai Lietuvoje užfiksuoti XVI a. Lietuvos kunigaikščių, didikų ir bajorų rūmuose bei dvaruose, klebonijose ir vienuolynuose, kareivinėse, miestelėnų, amatininkų ir pirklių namuose, valstiečių trobose ir smuklėse iki XX amžiaus kasdien būdavo vartojama net keliolika rūšių girų. Gira buvo verdama namų sąlygomis, o nuo XIX a. ir pramoniniu būdu.

Išliko šimtai receptų

Vieno didžiausių alaus bei giros gamintojų bendrovės "Gubernija" laboratorijos vadovė Rūta Remeikienė prisiminė, jog prieš didžiąsias metų šventes kiekviena šeimininkė gamindavo girą. Esą pavalgius, norėdavosi atsigerti kažko su angliarūgšte, kad geriau virškintų.

Pasak R.Remeikienės, anksčiau žmonės gerdavo kur kas rūgštesnę girą nei dabar. Gamintojai teigia, kad jie gal ir gamintų ne tokia saldžią girą, bet žmonės atpratę nuo rūgštaus produkto ir vargu ar jį pirktų.

Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių girų receptų, kurie siekia net XVI amžių. Tai įvairiausios uogų ir vaisių, žiedų ir pumpurų, sulos ir sulčių, gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų, javų ir salyklų, duonos, pyragų ir net meduolių bei pieno giros.

Ir sveika, ir skanu

Carinės Rusijos ligoninėse girą gerti duodavo be išimties visiems ligoniams. Sovietmečiu gira buvo įtraukta į visų gydyklų, sanatorijų, poilsio namų ir netgi vaikų stovyklų valgiaraščius.

Giros gydomosios savybės buvo žinomos jau gilioje senovėje. Gira buvo malšinamas troškulys, ji naudota gydymo tikslais, suteikdavo žvalumo, ja buvo praplaunamos žaizdos, kurios dėl to greičiau gydavo. Ilgus amžius lietuviams po pirties vienintelis gėrimas buvo tik gira, nes ji geriausiai atstatydavo skysčių disbalansą, numalšindavo troškulį, išvalydavo kepenis ir inkstus.

"Gira, yra raugintas, fermentuotas produktas. Pastebėjome, kad ir kiti rauginti gaminiai yra "ant bangos", nes jie yra sveikesni, nei angliarūgštės prisotinti produktai. Tačiau galvojant apie sveikatą, girą reikėtų rinktis kuo mažiau saldžią", – patarė R,Remeikienė.

Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo peršalimo, karščiavimo, vandenligės, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Joje gausu vitamino B.

Tiems, kas skųsdavosi širdies kraujagyslių, nervų, raumenų ligomis, būdavo rekomenduojama gerti razinų girą, nes jos ypač turtingos fiziologiškai aktyviu mikroelementu – kaliu.

Siekiant, kad veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė, nebūtų raukšlių, anksčiau girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi, darė vonias: pildavo girą į kubilą ir ten gerai "pasimurkdydavo".

Šventiniam Kalėdų stalui

Be giros šventiniam stalui tinka ir alus. Tačiau šiuo atveju atkreipsime dėmesį į alų ne kaip į gėrimą, o – patiekalų ingredientą. Šviesiame aluje paprastai troškinama paukštiena, jautiena, alaus tešloje kepama žuvis, sūris, ar net bulvės. Pateikiame keletą įdomesnių receptų jūsų šventiniam stalui.

Alaus tešloje apkeptos bulvės

Ingredientai:

500 g bulvių

0,5 stiklinės kvietinių miltų

1 stiklinė silpno alaus

Majonezas

Druska

Aliejus, (kepimui)

Aliejus, augalinis, 1 valgomasis šaukštas

Alų sumaišyti su miltais, augaliniu aliejumi bei šiek tiek druskos.

Bulves nuskusti ir pavirti pasūdytame vandenyje, kol jos beveik išvirs.

Apvirtas bulves supjaustyti griežinėliais ir aptepti majonezu.

Pavolioti bulvių griežinėlius tešloje ir apkepti keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Patiekti šiltas su mėgstama mėsa, paukštiena, žuvimi.

Aluje kepti viščiukų sparneliai

Ingredientai:

3 skiltelės česnakų

Juodieji pipirai

2 morkos

8 vištų sparneliai

500 ml alaus

Druska

Sparnelius įtrinkite susmulkintu česnaku, druska, pipirais ir palikite 1 val. pastovėti uždengtame inde. Morkas nuskuskite, supjaustykite griežinėliais ir jais išklokite skardos dugną. Ant morkų sudėkite vištų sparnelius ir užpilkite alumi. Kepkite 200°-230°C temperatūros orkaitėje. Kas 15 min. sparnelius palaistykite susidariusiomis sultimis. Prie vištų sparnelių patiekite bulvių košę ir alų.

Alaus sausainiai

Ingredientai:

500 g mgargarino

4 stiklinės kvietiniai miltų

1 stiklinė alaus

Druska

Margariną rupiai sutarkuoti. Supilti alų, suberti miltus, pagal skonį pasūdyti ir viską gerai išminkyti. Tešlą iškočioti ir formele išpjauti sausainius. Patepti plaktu kiaušiniu ir pabarstyti cukrumi bei aguonomis arba druska bei kmynais. Kepti vidutinio karštumo (180 laipsnių temperatūros) orkaitėje, kol gražiai pagels.

Biramisu

Paruošimo laikas daugiau nei 1 val.

8 porcijos

Ingredientai:

250 g sausainių "damų piršteliai"

4 kiaušinių tryniai

150 g cukrus

500 g maskarponės sūrio

6 arbatiniai šaukšteliai kakavos miltelių

200 ml juodos kavos

200 ml alaus

Iki baltos masės išplakti kiaušinių trynius su cukrumi. Sudėti maskarponės sūrį ir dar kartą išplakti. Alų užvirinti, supilti kavą ir keletą minučių pavirti (mėgstantiems saldžiau, galima įberti maždaug 2 šaukštus cukraus). Skystį supilti į plačią lėkštę, kurioje bus mirkomi sausainiai. Paimti gilų platų, stačiakampio formos indą (25x30 cm), kuriame bus ruošiamas desertas. Dviem pirštais imti sausainį, jį laikyti horizontaliai. Sausainio apačią trumpam (1,5-2 sekundėms) įmerkti (sausainis turi tik šiek tiek sudrėkti, bet nepersisunkti) ir dėti į pagrindinį indą. Šitaip mirkytais sausainiais iškloti visą indo dugną. Ant sausainių, tepti storą sluoksnį maskarponės kremo ir gausiai apibarstyti kakavos milteliais. Viską kartoti tol, kol susluoksniuojami du sausainių, kremo, kakavos sluoksniai. Desertą uždengti ir padėti į šaldytuvą 6 valandoms. Skanaus.

Receptai ir patiekalų nuotraukos iš gaspadine.lt

Kuo šilčiau, tuo dažniau norisi gerti. Kas sveikiausiai, geriausiai malšina troškulį?

Senoji lietuviška gira, anot nepriklausomo kulinarijos ir mitybos eksperto Vincento Sako, yra rūgštaus skonio, dažniausiai pagaminta iš raugintos sulos arba užpilant vaisius ar uogas šaltinio vandeniu be jokio medaus, cukraus ar mielių. Štai ta tikra gira yra ne tik gėrimas, bet ir vaistas nuo daugelio vidaus ligų bei skrandžio negalavimų.

Jei norite, anot V.Sako, kad jūsų vaikeliai augtų sveiki, negirdykite jų jokiomis kolomis, pepsiais, fantomis, spraitais, o duokite gerti tik tikros gaivos ir giros. Ekspertas pataria moterims grožiui palaikyti prausti veidą tikra gyva gira arba gyvu alumi, o turtingesnės galėtų net ir išsimaudyti. Ir dar – po pirties tinka gerti tik girą, sulą ir šaltinio vandenį. Dabar nusiteikime ilgai truksiančiam, bet vertam to darbui – tikros giros gamybai.

Lietuviškų ruginių miltų raugas naminei girai

V.Sakas siūlo naminės giros raugo receptą

Reikės:

20 g medaus,

10 g ruginių miltų,

200 ml šilto vandens.

Išplakite šiltame vandenyje visus ingredientus, supilkite į aukštą litrinį indą ir palikti kambario temperatūroje 4–5 dienas, o jei temperatūra žemesnė – visą savaitę. Raugas kils, putos, o paskui aprims – raugas jau bus "prinokęs", geros kokybės. Štai šį raugą ir reikia naudoti girai gaminti.

Jei jūsų pagamintoje ir šaldytuve laikomoje giroje susidaro nuosėdų, jų neišpilkite – naudokite naujai girai.

Abrikosų gira

Reikės:

15 l vandens,

5 kg abrikosų,

30 g mielių,

medaus ir cukraus pagal skonį.

Surinktus sode ar nusipirktus abrikosus parą laikykite kambario temperatūroje, sugrūskite medine grūstuve kubile arba statinėje, užpilkite karštu vandeniu ir palikite 12 valandų. Tuomet perkoškite, dėkite mieles, supilstykite į butelius ir šaltoje patalpoje laikykite 10 dienų.

Avižinių dribsnių gira

Reikės:

5 l vandens,

500 g avižinių dribsnių,

1 stiklinės cukraus,

10–15 g mielių.

Avižinius dribsnius užpilkite šaltu vandeniu, virkite 30–50 min., palikite 2–3 valandas, kad atauštų, perkoškite, dėkite cukrų ir mieles. Palikite 24 valandas. Paskui perneškite į šaltą patalpą ir išgerkite per 1–2 dienas.

Bajoriška juodos ruginės duonos gira

Reikės:

10 l vandens,

1 kg juodos ruginės duonos,

4 stiklinių cukraus,

20 g mielių,

2 citrinų sulčių.

Ruginės duonos džiūvėsius paskrudinkite, kol šiek tiek parus, užpilkite karštu vandeniu. Palikite 2–3 valandas kambario temperatūroje. Misą perpilkite į kitą indą. Džiūvėsius dar kartą užpilkite karštu vandeniu ir palikite dar 2 valandas. Šią porciją sumaišykite su pirmąja, sudėkite cukrų ir mieles, ištirpintas nedideliame kiekyje misos. (Cukrų geriausia prieš tai ištirpinti ir į misą pilti kaip sirupą.) Kai atauš, perkoškite, sudėkite cukrų, mieles, supilkite citrinų sultis, įdėkite kelis kubelius citrinų odelės. Palikite 24 valandas, paskui išpilstykite į butelius, užkimškite juos ir trims dienoms išneškite į šaltą vietą.

Duonos gira su džiovintais obuoliais

Reikės:

10 l vandens

1kg juodos ruginės duonos

4 stiklinių cukraus

20g mielių

2 citrinų sulčių

Užvirkite 3 l vandens su sauja džiovintų obuolių (galima įdėti ir kelias razinas) ir keliomis plutelėmis duonos, praaušinkite ir dėkite maždaug riešuto dydžio gabaliuką mielių. Pridenkite marlės gabaliuku, pastatykite šiltoje vietoje. Jei kiekis nedidelis ir pakankamai šilta, maždaug po trijų dienų galima ragauti. Prieš pilant į ąsotį įdėkite kelis griežinėlius citrinos.

Duonos gira su džiovintomis slyvomis

Reikės:

10 l virinto vandens,

1 kg duonos džiūvėsių,

1 stiklinės cukraus,

50 g mielių,

150 g džiovintų slyvų.

Džiūvėsius dėkite į puodą, užpilkite verdančiu vandeniu, išmaišykite ir sudėkite džiovintas slyvas (100 g), uždenkite dangčiu ir palikite 5 valandas. Paskui sudėkite cukrų, mieles ir likusias slyvas, dar kartą išmaišykite ir palikite rūgti 10–12 valandų. Paskui perkoškite per marlę ir dar dvi paras laikykite vėsioje patalpoje.

Duonos gira su džiovintais vaisiais

Reikės:

5 l vandens,

500 g džiovintos juodos duonos (pasigamintos iš 1 kg šviežios),

250 g džiovintų vaisių,

50 g cukraus,

10 g mielių,

šiek tiek razinų.

Džiovintus vaisius pavirkite pusėje nurodyto kiekio vandens, nukoškite per trigubą marlę. Duoną užplikykite likusiu kiekiu vandens, palaikykite ir nuspauskite per trigubą marlę. Tada vaisių nuovirą ir skystį nuo duonelės mirkymo sumaišykite, sudėkite cukrų ir su šiek tiek cukraus atskirai ištrintas mieles. Laikykite šiltai parą. Tada supilstykite į butelius, įmeskite po kelias razinas, užkimškite ir laikykite šaldytuve. Gerkite po 2–3 dienų.

„Šventinį stalą papuošti galima ne tik saldžiais skanėstais, bet ir namų gamybos gėrimais. Paruošti naminę girą nesudėtinga – ją pagaminti reikėtų Kūčių išvakarėse, kad Kūčių vakarienės metu būtų galima mėgautis žinomu, tačiau ypatingo šventinio prieskonio turinčiu gėrimu. Svarbiausia pasirinkti tinkamą duoną, kad giros aromatas būtų sodrus, kvepiantis močiutės namais“, – sako maisto technologė Rasa Kubiliūnienė.

Girai reikės:

10 vnt. gvazdikėlių

100 g mielių

500 g medaus

100 g duonos

10 l šaltinio vandens

1 kg burokėlių

20 vnt. razinų

Giros gamyba

Burokėlius išvirkite, nulupkite ir smulkiai sutarkuokite. Vandenį su gvazdikėliais užvirinkite, į jį sudėkite sutarkuotus burokėlius ir palaikykite 10-20 min. Skystį perkoškite, ataušinkite, įdėkite iškildytas mieles, įmaišykite medų ir pastatykite šiltoje vietoje, kad gira įrūgtų. Kai gira įrūgs, suberkite razinas (į litrinį butelį 3 razinas). Po to ją supilstykite į butelius arba į statinaitę ir sandariai uždarykite. Išpilstę į taures, girą papuoškite mėtos lapeliu ir citrinos griežinėliu.

Maskvoje vykusios konferencijos „Rusijos gėrimai 2014“ surengto konkurso metu bendrovės „Selita ir Ko“ gaminama kaimiška „Kaimiška firminė“ gira buvo apdovanota sidabro medaliu.

Šešioliktą kartą organizuotoje fermentuotų gėrimų gamintojų konferencijoje dalyvavo ir patirtimi dalijosi ekspertai iš Rusijos bei Europos šalių. Konkurse dėl apdovanojimų varžėsi 150 pavadinimų giros, gaminamos Rusijoje ir Baltijos šalyse.

Degustacijos metu autoritetinga komisija rinko nugalėtojus šešiose kategorijose. „Firminė“ gira buvo įvertinta sidabro medaliu giros su priedais kategorijoje.

„Rusijoje labai palankiai vertinamos Baltijos šalyse gaminamos giros. Komisijos nariai džiaugėsi, kad gamintojas taip puikiai sugebėjo atkurti tokį giros skonį, kurį dar puikiai prisimena mūsų tėvai ir seneliai. „Selitos“ gaminama „Firminė“ gira komisijos narių buvo giriama už sodrų skonį, unikalų kmynų prieskonį ir standžią putą“, – įspūdžiais iš konkurso dalinosi „Selita ir Ko“ marketingo vadovė Lina Mickevičienė.

Nuo 2011 metų „Selitos“ gaminama „Firminė“ gira dabar jau yra laimėjusi iš viso keturis apdovanojimus.

„Ši mūsų gira kasmet skina apdovanojimus Nacionaliniame giros ringe, o dabar buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu. Manome, kad pagrindinė tokios sėkmės sąlyga – mūsų technologo Mindaugo Zabulio sukurtas ir analogo rinkoje neturintis skonis, praturtintas tikrų kmynų ekstraktu“, – sako L. Mickevičienė.

Kaune įsikūrusios bendrovės „Selita ir Ko“ asortimentą sudaro 13 gėrimų grupių, tarp kurių gaivieji, energiniai, sulčių gėrimai, natūraliai raugintos giros, alkoholiniai gėrimai ir kiti. Prekinis ženklas „Selita“ yra vienas pirmųjų lietuviškų prekinių ženklų Lietuvoje, rinkoje nuo 1993 metų.

2009 m. „Selita ir Ko“ įgijo „Gazelė 2009“ sertifikatą ir buvo pripažinta viena iš sėkmingiausiai dirbančių bei sparčiausiai besivystančių įmonių Lietuvoje. Nuo 2011 metų įmonės turimos modernios gamybinės linijos leidžia dirbti pagal sertifikuotus ISO 9001 ir ISO 22000 standartų reikalavimus. Sėkmingai augdama Lietuvos ir užsienio rinkose, įmonė diegia naują gamybinę liniją ir dar 2014-ųjų metų gale gėrimus pradės gaminti skardinėse.

Dienraščio "Klaipėda" atlikto eksperimento metu paaiškėjo, kad tūkstantines baudas ir atsisveikinimą su vairuotojo pažymėjimu vairuotojui gali nulemti saldainis ar stropus rūpinimasis burnos higiena. Pasirodo, gomurį suvilgius vien burnos skalavimo skysčiu, iš karto galima įpūsti kone mirtiną alkoholio garų koncentracijos kiekį.

Ginkluojasi nauja technika

Eksperimentas turėjo patvirtinti arba paneigti mitus – gali ar ne kai kurie maisto gaminiai turėti įtakos alkoholio kiekio matavimo rezultatams?

Eksperimento dalyviams teko ragauti raminamųjų lašų, kefyro, giros, stipraus alaus, taip pat teko skalauti burną dantų skalavimo skysčiu ir ragauti saldainių su alkoholio įdaru.

Bandymų arbitru sutiko tapti Klaipėdos kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika.

Eksperimente buvo naudojamas senesnės kartos, tačiau itin tiksliais matavimais pasižymintis "Drager 7410" alkoholio matuoklis. Pareigūnas patikino, kad aparatas yra sertifikuotas ir patikrintas metrologijos tarnyboje.

"Tokių matuoklių oficialiose patikrose jau nebenaudojame, kadangi dabar reikalaujama, kad matuokliai turėtų atmintį. Šis matuoklis atminties neturi, bet mes jį savo arsenale dar turime ir naudojame prevencinėms priemonėms", – į dienraščio redakciją atsineštą techniką pristatė pareigūnas.

M.Džermeika pasakojo, kad naujos kartos alkotesterių turima kompiuterinė atmintis leidžia patikrinti bet kurį juo atliktą alkoholio matavimą.

"To prireikia, kad nebūtų jokios korupcijos. Jei policijos pareigūnas ėmėsi matuoti vairuotojo blaivumą, jis privalo užbaigti procedūrą. Dabar jau nebeįmanoma nuslėpti, buvo ar ne matuotas alkoholis vieno ar kito įvykio metu", – aiškino M.Džermeika.

Alkoholį užuodžia iš toli

Į pastebėjimą, kad viename policijos vykdytų reidų pareigūnai, masiškai stabdydami automobilius, vos kyštelėdavo alkoholio matuoklį į automobilio salono vidų ir pasirinkdavo, kurios mašinos vairuotojui teks rimčiau pasitikrinti, M.Džermeika atsakė žinantis, kokia tai buvo situacija.

"Dabartiniai alkoholio matuokliai, vadinamieji septintojo tipo, turi tokią galimybę – nustatyti alkoholio daleles automobilio salone. Tuomet pareigūnas jau žino, kad vairuotojas ar mašinos keleivis galėjo būti vartoję alkoholio. Mes vairuotojo paprašome išlipti iš automobilio, kad ore nebūtų alkoholio koncentracijos, ir vairuotojas patikrinamas", – situaciją nupasakojo pareigūnas.

Tokiu būdu didelių reidų metu pareigūnams yra lengviau atsirinkti, kurių automobilių vairuotojus patikrinti.

Dėl lašiukų atimtų pažymėjimą

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistų atliekamame eksperimente buvo sutarta, kad kiekvienas matavimas bus pakartojamas. Jei pirmuoju matavimu būtų nustatytas alkoholio kiekis, matavimą sutarta pakartoti antrą kartą, po keliolikos minučių.

Pirmoji priešais pareigūną su alkoholio matuokliu įsitaisė lengvų raminamųjų vaistų lašiukų šaukštelį rankoje laikanti žurnalistė. Išgėrusi tinktūros, moteris vaistus užgėrė gurkšniu vandens.

Po minutės buvo atliktas pirmasis bandymas. Alkoholio matuoklyje užsidegė 0,48 prom. rodanti žyma.

"Šiuo metu jūs tikrai negalite vairuoti. Leistina riba yra viršyta", – nusistebėjo pareigūnas.

Keletą minučių pasivaikščiojus, išgėrus stiklinę vandens, antras bandymas nesibaigė taip grėsmingai – alkoholio matuoklyje užsidegė 0,05 prom. žyma.

"Burnos ertmėje išsilaiko pati stipriausia pirminė alkoholio koncentracija. Reikia atsiminti, kad matuojame alkoholio koncentraciją, tik išpučiamame ore", – aiškino pareigūnas.

Girtumas – ne nuo cukraus

Toliau eksperimento dalyviai turėjo tikrintis, ar gali surizikuoti netekti vairuotojo pažymėjimo, jei kramsnos automobilyje saldainius su alkoholio įdaru.

Net trys merginos ragavo skirtingų rūšių saldainių.
Lietuvoje gamintų saldainių, į kuriuos neva dedama alkoholio, ragavusi Radvilė net nenustebo, kai jos iškvėptas mėginys matuoklyje neparodė alkoholio koncentracijos. Mergina tikino, kad saldainių skonyje nesijautė jokio alkoholio.

Tačiau kituose mūsų šalyje gamintuose rankų darbo saldainiuose su Kubos romu, pasirodo, alkoholio tikrai būta.
Penkis saldainius su romu sukramsnojusi Vaiva į alkoholio matuoklį įpūtė 0,05 prom. alkoholio.

Pavojingiausi vairuotojui pasirodė besą Austrijoje gaminami šokoladiniai rutuliukai su romo įdaru. Gamintojas perspėja pirkėjus, kad juose gali būti net 10 proc. alkoholio. Penkiasdešimt gramų šių dražė suvalgiusi Evelina nustebino eksperimento dalyvius įpūtusi 0,17 prom. alkoholio.

M.Džermeika tikino, kad patys pareigūnai nėra tarpusavyje atlikę tokio testo, tad anksčiau tik juokdavosi, kai patikrinimui sustabdytos jaunos vairuotojos imdavo aimanuoti, jog alkoholio negėrė, o tik pas draugę svečiuose ragavo kavutės su saldainiais.

"Labai dažnai pasitaiko, kad moterys sėda į mašinas ir važiuoja, net neįtardamos, jog joms gali būti nustatytas girtumo laipsnis. Tiesa, leistinos ribos dažniausiai po saldainių valgymo niekas neviršija", – pastebėjo pareigūnas.

Po antro alkoholio matavimo merginos lengviau atsipūtė. Gomurį tešildė saldumynų skonis, o grėsmės būti sučiuptai su alkoholio kvapeliu jau nebebuvo.

Paklaida – 0,05 promilės

Prie eksperimento stalelio prisėdo ir du vyriškiai, kurių vienas gėrė girą, o kitas – stiprų alų.

Pusę litro giros išragavęs Vytautas iš pradžių be baimės sėdo tikrintis girtumo. Giros gamintojas skelbia, kad gaminyje gali būti tik 1,2 proc. alkoholio.
Tačiau jau pirmame bandyme alkoholio matuoklis parodė net 0,31 prom. alkoholio.

Eksperimento dalyvis išgėrė pusę litro giros. Praėjus dešimčiai minučių po pirmojo testo, matuoklis parodė, kad iškvėptame ore alkoholio jau nebebuvo.

"Nežinia, ar išgėrus litrą giros būtų įmanoma viršyti leistiną alkoholio normą", – diskutavo bandytojai.

Vyriškajai eksperimento dalyvių pusei iš karto iškilo klausimų policijos pareigūnui. Buvo nusistebėta, esą atsakomybės galima sulaukti net stumiant dviratį ir esant išgėrus.

"Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad dviračių, mopedų vairavimas, vadeliojimas, jojimas, esant asmenims neblaiviems ar apsvaigusiems, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, gresia bauda nuo 300 iki 500 litų. Taip, dviratės eismo priemonės yra didesnio pavojingumo", – aiškino M.Džermeika.

Pareigūnas tikino, kad dažnai sulaukia klausimų, kam vertėjo įvesti nuobaudų sistemą, pavyzdžiui, dviratininkams.

"Todėl, kad vairuoti dviratį nėra jau taip paprasta. Gal kitas lengvai vartojęs alkoholio ims blaškytis po kelią. Jis sukels pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams", – paaiškino pareigūnas.

Tiesa, M.Džermeika pripažino, kad alkoholio matuokliuose yra leidžiama oficiali 0,05 prom. paklaida.

Prieš savaitę Vyriausybė pritarė siūlymams kai kuriems vairuotojams įvesti 0 promilių ribą.
Jei Seimas patvirtins šį siūlymą, bus nustatyti 0 promilės leistina alkoholio koncentracija kraujyje ne tik pradedantiesiems, komercinio ir vežančio pavojinguosius krovinius transporto, bet ir taksi automobilių, motociklų, mopedų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių ir galingųjų keturračių vairuotojams.

Svoris neišgelbėjo

Pavojingiausias išbandymas teko redakcijos senbuviui Česlovui, kuris drįso ragauti 7,5 prom. turinčio alaus.
Išgėręs 0,6 litro alaus, vyriškis jau pirmu pūtimu viršijo leistiną alkoholio normą.

Apie šimtą kilogramų sveriantis sportininkas mėgėjas "įpūtė" 0,41 prom. alkoholio.

Tačiau po penkiolikos minučių antrasis bandymas nebebuvo toks įspūdingas – matuoklio ekrane įsižiebė 0,19 prom. žyma.

"Tai reiškia, kad pietų metu alaus ragavimas gali būti ne toks jau nekaltas. Vairavimas neblaiviam, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom., užtraukia baudą nuo 1 iki 1,5 tūkst. litų, prarandant vairuotojo pažymėjimą 12–18 mėnesių", – priminė pareigūnas.

Už vairavimą, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, baudžiama bauda nuo 2 iki 3 tūkst. litų, atimant teisę vairuoti 24–36 mėn., arba areštu.

Lietuvoje sunkus girtumo laipsnis yra skaičiuojamas nuo 2,51 prom.

"Aš manyčiau, kad ir vėl atėjo laikas griežtinti baudas už vairavimą neblaiviems. Matyt, žmonės priprato prie tūkstantinių baudų, todėl, mano nuomone, laikas skirti realius areštus", – nuomonę išsakė M.Džermeika.

Viešumoje skambėjo ne viena istorija, kai neblaivūs prie vairo sučiupti veikėjai net sugeba pasityčioti iš pareigūnų, pareikšdami, kad tikrinsis girtumą, tačiau į alkotesterį nepučia.

"Dabar visi gudrūs tapo. Žmogus sako, kad pūs, o sėdi ir nepučia. Ir ką tokiam padarysi? Tokiu atveju reikia įforminti vidutinį girtumo laipsnį ir baigti terliotis", – rėžė pareigūnas.

Įpūtė mirtiną normą

Uostamiesčio pareigūnai vieno viešo renginio metu mėgino paneigti mitą, kad nemalonumų galima sulaukti, kai prie vairo sėdama išgėrus kefyro, nes neva jame yra alkoholio.

Dienraščio eksperimento metu kefyro gėrusi žurnalistė pasirodė esanti visiškai blaivi, alkoholio matuoklis parodė tik nulius.

Tačiau štai kitas eksperimento bandymas pribloškė visus jo dalyvius.

Iš pažiūros mažiausiai grėsmių galintis kelti burnos skalavimo skystis pasirodė esąs pats pavojingiausias vairuotojo reputacijai.

Burną juo paskalavusi ir po trijų minučių į alkoholio matuoklį pūstelėjusi akcijos dalyvė privertė aiktelėti visus eksperimento dalyvius – matuoklyje įsižiebė mirtiną alkoholio koncentracijos normą viršijantys skaičiai – 6,19 prom.

Medikai teigia, kad priklausomai nuo žmogaus organizmo ypatumų mirtina alkoholio dozė yra 4 prom.
Praėjus kuriam laikui ir atsigėrus vandens, pakartoti bandymą ne iš karto pavyko.
Tokią dozę alkoholio garų gavęs matuoklis užstrigo keliolikai minučių. Tik persikrovus aparato atminčiai, matuoklis vėl cyptelėjo, duodamas ženklą, kad galima kartoti patikrinimą.

Antruoju bandymu rezultatai buvo kitokie, tačiau vis tiek viršijo leistiną alkoholio normą.
Matuoklis rodė, kad, po burnos skalavimo praėjus kone penkiolikai minučių, kvėpavimo takuose vis dar yra 0,8 prom. alkoholio garų.

"Suprantu, kad situacija būtų labai dviprasmiška, jei iš tiesų kelyje vyktų toks patikrinimas. Kuo tikėti pareigūnui – ar žmogumi, kuris sako, kad tik skalavo burną, ar matuoklio parodymais? Beliktų ištirti kraują", – pripažino M.Džermeika.

Miesto rekordas – 6,04 prom.

Dvylika metų televizijos laidą "Reidas" kuriantis Gintaras Vaičekauskas tikino, jog per tiek metų ne kartą girdėjo pasiteisinimą, kad promilių atsirado neva užvalgius saldainių.

"Buvo toks atvejis, kai Vingio gatvėje sustabdytas vairuotojas "įpūtė" daugiau nei norma, bet jaunuolis aiškino, kad valgė saldainius su alkoholiu. Pareigūnas pasiūlė palaukti 10 minučių ir pakartoti pūtimą. Juokingiausia, kad jis "įpūtė" dar daugiau. Manyčiau, kad ne nuo saldainių jis buvo girtas", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Žurnalistas pasakojo, jog atmintyje išliko ne vienas apsvaigusio vairuotojo pasiaiškinimas, kad jo girtumą lėmė vartoti vaistai.

"O štai  mano laidos rekordininku tapo vienas klaipėdietis, kurio jau nėra tarp gyvųjų. Jo rekordas – 6,04 prom. alkoholio garų. Didesnių kiekių nesu matęs. O mano rekordas – 3,73 prom. Tiesa, tai buvo specialus bandymas šventės metu. Aš tuomet tikrai nevairavau", – pasiaiškino žinomas televizijos veidas.

G.Vaičekauskas pasakojo, kad ir pats nėra atsispyręs įvairiems eksperimentams. Vieno jų metu įsitikino, kad galima "įpūsti" daugiau nei norma išgėrus šviežios giros.

"Aš po giros pademonstravau 0,6 prom. rezultatą. Mano kolega pasiekė 0,28 promilės. Tiesa, po kelių minučių girtumas išgaravo. Esu pūtęs į matuoklį po nealkoholinio alaus skardinės. Kiek parašyta laipsnių, tiek ir įpūčiau – 0,05 prom.", – pasiekimus vardijo G.Vaičekauskas.

Tragedijas lemia greitis

O štai dėl siūlymo kai kuriems vairuotojams įvesti nulinę alkoholio ribą G.Vaičekauskas stojo piestu prieš.

"Yra žmonių, kurie nuolat turi temperatūros. Yra ir tokių, kurių organizme būna šiek tiek alkoholio. Nežinau kodėl, neklauskite, bet jo yra. Todėl manau, kad tokia tvarka nebūtų teisinga", – kalbėjo G.Vaičekauskas.

Prekybos centruose pardavinėjamais buitiniais alkoholio matuokliais G.Vaičekauskas patarė nesikliauti.

"Buvo laidoje ne vienas siužetas, kai žmonės pasakojo apie savo patirtis. Namuose jo alkotesteris parodė 0,3 prom., o po penkiolikos minučių reido metu žmogus jau pūstelėjo 0,6 prom.", – prisiminė klaipėdietis.

G.Vaičekausko nuomone, su nelaimėmis keliuose vertėtų kovoti ne minimalizuojant leistiną normą.

"Minimali alkoholio riba nieko nekeičia. Dabar didžiausias tragedijas sukelia greitis ir distancijos nesilaikymas", – rėžė G.Vaičekauskas.

Ingredientai:

• 1 litras giros
• 0,5 stiklinės cukraus
• 2 valgomieji šaukštai krakmolo
• Tarkuota citrinos žievelė

Gaminimo eiga:

Iškoštą girą supilti į neoksiduojantį indą, įpilti cukrų, įmesti citrinos žievėlę. Pakaitinus iki 80°C supilti išleistą krakmolą.  Užvirinti ir nuimti nuo ugnies.

Galiausiai supilstyti į norimus indus ir atvėsinti.

Skanaus!