Iš Rusijos dar neišėjusį Lietuvos verslą politikai ragina trauktis kuo greičiau.

„Turėjome mokesčių mokėjimą į biudžetą, iš kurio finansuojamas karas Ukrainoje, dabar jau turime dalyvavimą mobilizacijoje“, – kalbėjo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Dar vienas argumentas – Rusijoje apskritai nėra privačios nuosavybės. Tai reiškia, kad verslo darymas be politinio stogo yra neįmanomas“, – sakė Seimo narys Raimundas Lopata.

Iš fronto jau gauta pranešimų apie pirmuosius į nelaisvę patekusius mobilizuotus rusų karius. Taip pat nemažai jų jau žuvo.

„Galvoju, kad visoms toms įmonėms jau turėtų būti paskutinis skambutis“, – teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Veiklą Rusijoje vis dar vykdo „Vičiūnų“ grupė. Įmonės vadovas, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis, komentuoti situacijos nepanoro, tačiau įmonės atstovai sako, kad verslas Rusijoje parduodamas.

„Esant paskutiniam mūsų rytų grupės verslo pardavimo etapui, mes nebeturime galimybės teikti jokios informacijos medijoms. Esame įsipareigoję pardavimo grupei, todėl į jūsų klausimus galėsime atsakyti, kai tik procesas bus baigtas“, – teigė „Vičiūnų“ grupė.

Rusijoje taip pat veikia transporto bendrovė „Girteka“.

„Pervežimų veikla dėl vykdomos mobilizacijos nėra sutrikusi. Mano žiniomis, jei mobilizacija ir palietė darbuotojus, tai labai nedidelį kiekį, jog galėtų daryti įtaką įmonės veiklai“, – kalbėjo „Girteka“ komunikacijos vadovas Simonas Bartkus.

Tačiau ir „Girtekos“ atstovas tikina, kad įmonė iš Rusijos tikrai pasitrauks.

„Girteka“ yra nusprendusi koncentruotis būtent į Europą ir Skandinaviją, kur yra mūsų pagrindinė veikla. Todėl visa rytų verslo dalis yra atskiriama nuo „Girtekos“. Sunku pasakyti dėl tikslių datų, tačiau tai gali užtrukti turbūt ilgiau nei metus“, – tęsė S. Bartkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos politikai iš Rusijos neskubančiam trauktis Lietuvos verslui turi blogų žinių.

„Yra atvejų, kuomet kai kurios ES šalys į ES sankcijų sąrašą sugebėjo įtraukti ir savo piliečius, kurie savo veikla atvirai stiprino Rusijos Federaciją“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jau ruošiamos įstatymų pataisos dėl bausmių nepaliekantiems Rusijos.

„Vienas iš pakeitimų įpareigoja pasitraukti per tris mėnesius nuo paskelbimo. Jeigu tai nepadaroma, imamasi sankcijų. Kol kas teisininkai sprendžia, kokios tos sankcijos bus“, – kalbėjo R. Lopata.

„Nepamirškime, kad ir mes pradėjome zonduoti galimybes tais atvejais, kai riba peržengiama ir Rusijoje darbas tęsiamas, kad tokie žmonės irgi gali būti įtraukti į ES sankcijų sąrašą“, – tęsė L. Kasčiūnas.

Lietuva šį pavasarį pripažino, kad Rusija yra teroristinė valstybė.

Pasak jo, „Girtekos“ vairuotojai šią savaitę gavo įspėjimus, kad jiems 15 proc. mažinamas atlyginimas. Darbdaviai teigė, kad tai susiję su pasauline krize, tačiau vairuotojai sako, kad darbo tik padaugėjo.

Iš 14 tūkst. šiuo metu dirbančių „Girtekos“ vairuotojų ketvirtadienį streikuoti žadėjo du tūkstančiai, tačiau tikimasi, kad iki pirmadienio jų skaičius išaugs.

„Girteka Logistics“ Strateginių partnerysčių vadovas Kristianas Kaasas Mortensenas 15min.lt sakė, kad bendrovė, kaip ir visas pasaulio verslas, jaučia stiprų krizės poveikį. Pasak jo, „Girteka“ nemažina algų, o tik laikinai sumažino dienpinigių normą.

Šis atvejis nėra vienintelis, tačiau apibūdinamas kaip paplitusi praktika, griaunanti Europos transporto rinką.

Vokietijos televizijos kanalas sukūrė dokumentinį filmą ir aplankė bendrovės vairuotojų patalpas Vilniuje, kalbėjosi su darbuotojais, kurie laukia pavedimo ar apmokėjimo.

Kūrėjai kalbino keletą vairuotojų, tarp jų – Vladimiras Apalinskis iš Baltarusijos, kuris tvirtina, kad ilgą laiką dirbo „Girteka“ negavęs tinkamo atlyginimo.

Vladimiras Apalinskis. ZDF nuotr.

Jis sako, kad didelę įmonės išmokų dalį sudaro dienpinigiai, kurie yra mokami grynaisiais ir be mokesčių. Tačiau jis dažnai pastebi, kad įmonė išskaičiuoja didelę dienpinigių dalį, nepaaiškindama, kodėl.

„Mes turime sutartį, tačiau ji taikoma tik minimaliam atlyginimui. Likusi dalis sumokama grynaisiais. Tokiu būdu jie gali patys nuspręsti, kiek skirti atlyginimo“, – teigia jis.

V. Apalinskio manymu, nė vienas profesionalus Lietuvos vairuotojas negauna tinkamo atlyginimo.

Situaciją patvirtina ir Lietuvos profesinės sąjungos atstovai, teigiantys, kad tai nėra vienintelis atvejis. 

„Nė vienas iš 89 tūkst. profesionalių vairuotojų negauna tinkamo atlyginimo“, – sakė Profesinės sąjungos atstovas Audrius Cuzanauskas.

Audrius Cuzanauskas. ZDF nuotr. 

Asociacija teigia, kad tik nedaugelis vairuotojų žino, kad kabotažo atveju jie turi teisę į minimalų atlyginimą. Tai atspindi Norvegijos sąjungų išvadas.

„Tai šiuolaikinė vergija. Net jei susilaužėte koją, turite dirbti. Jūs negaunate nei ligos pašalpos, nei draudimo, – situaciją komentavo A. Cuzanauskas.

Televizijos kanalo ZDF žurnalistai teigė paprašę „Girtekos“ paaiškinti, kokiu pagrindu jie naudojasi apskaičiuodami vairuotojų atlyginimą. Tačiau pranešta, kad „Girtekos“ komunikacijos vadovas Kristianas Kaasas Mortensenas susidariusią padėtį komentuoti prieš kameras atsisakė.

Kaip skelbia Vokietijos naujienų portalas rbb24.de, avarija įvyko trečiadienį priešpiet greitkelyje už keliasdešimties kilometrų į rytus nuo Berlyno – susidūrus keturiems vilkikams nukentėjo vienas žmogus. 

„Girteka Logistics“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovė Neringa Rimšelienė BNS patvirtino, kad nukentėjusysis yra įmonės vairuotojas, tačiau nenurodė jo pilietybės.

„Girteka Logistics“ vilkikas, vežęs metalo profilius iš Rusijos į Vokietiją, šioje šalyje pateko į avariją. Avarijos metu mūsų vairuotojas buvo sužeistas ir šiuo metu guli ligoninėje. Jam ten suteikiama visa reikalinga pagalba“, – sakė N. Rimšelienė.

Berlyno rytų padalinio policijos atstovai Vokietijos naujienų portalui rbb24.de nurodė, kad vilkiko su puspriekabe vairuotojas nepastebėjo spūsties ir sankryžoje įsirėžė į kitą priešais sustojusį vilkiką.

Per susidūrimą taip pat nukentėjo priekyje stovėję automobilvežis ir benzinvežis.

Portalo skelbiamame vaizdo įraše matyti, jog į kitus automobilius įsirėžė būtent „Girteka Logistics“ transporto priemonė.

Eismas buvo sustabdytas šešioms valandoms.

Skelbiama, kad per avariją išsiliejo benzinvežio degalai.

Preliminariai skaičiuojama, kad avarijos nuostoliai gali siekti 200 tūkst. eurų.

„Girteka Logistics“ atstovai sako bendradarbiaujantys su Vokietijos pareigūnais ir padedantys vykdyti tyrimą.

Bankas nurodo, kad šis lizingo sandoris - rekordinis ir didžiausias šiemet. "Girteka Logistics" komunikacijos vadovas Kristianas Kaasas Mortensenas pabrėžė, kad SEB banko finansavimas - ne vienintelis lėšų, skirtų turimam transporto parkui atnaujinti ir plėsti, šaltinis. Buvo bendradarbiaujama su keliomis institucijomis.

2 tūkst. "Volvo" vilkikų įsigijimas "Girtekos" įmonių grupei galėjo atsieiti maždaug 180 mln. eurų. 2016 metų pradžioje "Girteka" taip pat pildė turimą transporto parką, tąkart už maždaug 90 mln. eurų pirko "Mercedes-Benz" sunkvežimių.

"Mercedes-Benz Trucks" pranešė, kad Lietuvoje sudarytas didžiausias sunkvežimių pardavimo sandoris nuo bendrovės veiklos Rytų Europoje pradžios. Per dvylika mėnesių bendrovei "Girteka Logistics" bus pristatyta net 1 tūkst. naujų "Mercedes-Benz" vilkikų.

Atsinaujino dvidešimtmečio proga

Susitarimas dėl naujų vilkikų įsigijimo pasirašytas šio mėnesio pradžioje. Pirmieji vilkikai, pagal šį sandorį, jau pasiekė Lietuvą.

"Tai didžiausias užsakymas iš Rytų Europos "Mercedes-Benz Trucks" istorijoje. Didžiuojamės, kad ši Lietuvos bendrovė savo transporto parkui atnaujinti pasirinko būtent mūsų vilkikus", – sakė Stefanas Buchneras, "Mercedes-Benz Trucks" vadovas.

"Bendrovės dvidešimtmečio proga nusprendėme modernizuoti transporto parką. Tai itin svarbus strateginis sprendimas mums, įtvirtinantis mūsų siekį toliau plėtoti transporto paslaugas Europoje. Naujasis "Mercedes-Benz" modelis "Actros" pasirinktas dėl aukštų saugumo ir patikimumo rodiklių", – sakė Mindaugas Raila, "Girteka Logistics" valdybos pirmininkas.

Pasižymi inovacijomis

Visi automobiliai atitiks "Euro 6" emisijos standartą. Jų komplektacijoje – "BigSpace" kabinos, kurių aukštis siekia 199 cm, o daiktų saugojimo erdvė – 890 l. Didesnė kabinų talpa sudaro geresnes darbo sąlygas vairuotojams, o ilgalaikių reisų metu garantuoja didesnę judėjimo laisvę.

Be to, siekiant dar labiau didinti degalų sunaudojimo efektyvumą, visi naujieji sunkvežimiai aprūpinti "FleetBoard" sistemomis. Ši telematinė sistema realiuoju laiku apdoroja ir pateikia duomenis, susijusius su degalų naudojimu, stabdymo dažnumu, bendru vilkiko nusidėvėjimu ir pan. Ilgalaikė tokių duomenų analizė leidžia optimizuoti transporto parko valdymą ir efektyviausiai naudoti turimus resursus.

Visi "Girteka Logistics" užsakyti vilkikai taip pat aprūpinti naujos kartos OM 471 varikliais ir "Predictive Powertrain Control" (PPC) įranga. Palyginti su ankstesniais "Actros" modeliais, šios sistemos dar labiau prisideda prie efektyvaus degalų naudojimo ir padeda mažinti anglies dioksido emisiją. Nuo 2011 m., kai rinkai pirmą kartą buvo pristatyti "Mercedes-Benz Actros" vilkikai, jų vidutinis kuro sunaudojimas sumažintas net 13 proc.

Naujas automobilių parkas

"Girtekos" transporto padalinio direktorius Aidas Nakčiūnas pripažino, kad 1 tūkst. automobilių yra itin didelis skaičius, tačiau teigė, kad dėl to bendrovės transporto parkas smarkiai neišsiplės – nauji automobiliai labiau skirti parkui atnaujinti, o ne plėtrai.

"Tik dalis naujųjų "Mercedes-Benz Actros" bus skirti transporto parko plėtrai. Didžioji dalis šių vilkikų bus skirti modernizuoti, atnaujinti jau turimą transporto parką, kurį šiuo metu sudaro 2 900 vilkikų. Siekiame turėti naujas, kokybiškas ir naujausius standartus atitinkančias transporto priemones. Vidutinis vilkikų amžius – 2,5 metų. Tokį siekiama ir išlaikyti", – sakė A.Nakčiūnas.

Ne tik vežėjai, bet ir kai kurie politikai jau kalba apie tai, kad daugiau nei dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriantis logistikos sektorius galėtų dar labiau prisidėti prie šalies ekonomikos, jei veikti netrukdytų itin konservatyvus požiūris į techninę apžiūrą (TA). Tačiau ar realu, kad monopolininkai techninės apžiūros centrai paleistų sultingą kąsnį?

Prastovos kainuoja

Anot vienos didžiausių logistikos bendrovių šalyje "Girteka Logistics" transporto veiklos direktoriaus Aido Nakčiūno, Lietuvoje veikiantys TA centrai nėra iki galo pritaikyti priimti didelį kiekį didžiųjų transporto priemonių, taip pat kyla problemų ne tik dėl nepakankamai plataus TA centrų tinklo, bet ir esamuose centruose dažnai susiduriama su stovėjimo vietų trūkumu. "Žvelgiant į situaciją globaliau, šiuo metu pats apžiūros procesas užtrunka tikrai labai ilgai, o prastovos virsta neuždirbtomis vežėjų pajamomis. Esame priversti stovėti, kai, turėdami techninei apžiūrai tinkamą įrangą, galėtume tai atlikti patys, greitai ir optimaliai paskirstydami srautus, ir toliau vežti krovinius, mokėti mokesčius, algas ir investuoti į verslą", – tikina A.Nakčiūnas.

Anot pašnekovo, vien dėl eilių techninės apžiūros centruose transporto kompanijos kasmet negauna šimtatūkstantinių pajamų. Pasitaiko, kai vienu metu reikia atlikti net 20–25 apžiūras per dieną, tokiu atveju techninės apžiūros laikotarpis išsiplečia net iki keturių dienų.

Europos transporto sektoriaus ekspertai tvirtina, kad vieno vilkiko su puspriekabe dienos prastova kainuoja bent 300 eurų. A.Nakčiūnas tvirtina, kad vienos transporto priemonės detaliai apžiūrai reikia iki penkių valandų, tačiau reikia pridėti dar ir laiką, reikalingą transporto priemonę pristatyti į apžiūros vietą, pavyzdžiui, iš Pietų Europos šalių.

ES praktika – neįdomi?

Vadovaujantis ES teisės aktais, kai kuriose šalyse jau kurį laiką TA atlieka ne tik specializuoti centrai, bet ir autorizuoti servisai ir pačios logistikos įmonės, turinčios reikiamus sertifikatus ir įrangą. "Toks modelis plačiai taikomas Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, net ir Lenkijoje. Lenkiją akcentuoju sąmoningai – tai viena pagrindinių Lietuvos konkurenčių europiniame transporto sektoriuje, o tai, kad nemažai reikalavimų vežėjams būtent šioje kaimyninėje šalyje yra daug lankstesni, yra užuomina apie tam tikras Lietuvos konkurencingumo problemas, kurias reikia spręsti jau dabar", – teigė "Girteka Logistics" transporto veiklos direktorius.

Lietuvoje atlikti TA iki šiol gali tik specializuoti centrai. Net Konkurencijos taryba vienoje iš savo išvadų pabrėžė, kad apžiūrų atlikimo veikla "nepasižymi tokia ypatinga specifika, kad joje negali veikti daugiau nei keletas ūkio subjektų". Tai  rekomendacija valstybinėms institucijoms pagaliau į šią rinką įpūsti naujų vėjų.

Svetur paprasčiau

"Girteka Logistics" atstovas sako, kad, neoptimizuojant dabar Lietuvoje galiojančios TA sistemos, galima tikėtis, kad kai kurie šalies logistikos verslai tiesiog persikels į kitas valstybes, kur minėti procesai vyksta greičiau.

"Tokie atvejai, kai verslas perkelia savo veiklą į kitas valstybes dėl Lietuvoje galiojančių perteklinių ribojimų, yra tikrai realūs. Galbūt tai ir nevyks artimiausiu metu, bet jei kitose valstybėse sąlygos liberalės, o Lietuvoje apie tai vis dar niekas net nenorės kalbėtis, gali būti visko. Verslas visada skaičiuoja ir lygina galimybes, kur veiklą galima vykdyti patiriant mažiau išlaidų", – situaciją komentavo A.Nakčiūnas.

Anot pašnekovo, keistai atrodo tai, kad Lietuva, nors ir stengiasi geriau atrodyti tarptautiniuose reitinguose, kuriuose vertinama verslo laisvė ir verslo vystymo paprastumas, tačiau nesinaudojama net galimybėmis, kurias seniai įgyvendino kaimyninės valstybės.

Erlandas Mikėnas

Vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas

Dabar apžiūros centrai yra perpildyti ir tai, žinoma, ypač aktualu didesniems vežėjams, turintiems po kelis šimtus transporto priemonių.

Turime skaičius, kurie įrodo, kiek vežėjai galėtų sutaupyti nereikalingų sąnaudų ir negaišti prastovose prie TA centrų. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai tęsiasi Rusijos maisto produktų embargas, dėl to krito ir kitų krovinių pervežimų kainos, konkurencija krovinių pervežimų sektoriuje paaštrėjusi.

Lenkijoje ir Vokietijoje jau senokai leidžiama transporto priemonių apžiūrą atlikti ne tik visiems įprastuose TA centruose, bet ir įmonės patalpose ar servisuose, jei šie apsirūpinę visa reikiama įranga ir atlieka transporto priemonių remontą. Manau, kad tai yra Lenkijos ir kitų valstybių vežėjų konkurencinis pranašumas prieš mūsų sistemą. Jei tai veikia kitose šalyse, kodėl negali veikti pas mus? Kol kas priešingų argumentų  negirdžiu.

Dėl nepalankių vienokių ir kitokių verslo sąlygų Lietuvoje transporto įmonės registruojamos Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Tikėkimės, kad Lietuvos politikai pagaliau mus išgirs ir supras, kad tai yra verslo sąlygų gerinimas.

Pastaraisiais metais Lietuvoje labiausiai augo krovinių vežimas kelių transportu, tačiau užmojų nestokoja ir vežėjai geležinkeliu, oru bei vandeniu.

Padaugėjo penktadaliu

Lietuvos geležinkeliais, keliais, vandeniu ir padangėmis keliaujantys kroviniai yra ne tik daugybės žmonių uždarbio ir gerovės garantas, bet ir svarbi visos šalies ekonomikos dalis.

Rusijai mums privėrus sienas, Lietuvos vežėjams neliko nieko kito kaip tik ieškoti naujų rinkų. Akivaizdu, kad nemažai bandymų pasiteisino, o kai kurie net ir pranoko lūkesčius.

"Statistikos duomenys rodo, kad 2011–2014 m. Lietuvoje labiausiai augo krovinių vežimas kelių transportu. Lyginant 2011 m. ir 2014 m., kelių transportu per metus pervežamų krovinių kiekis padidėjo daugiau kaip 10 mln. tonų (nuo 46 mln. tonų  2011 m. iki 56,1 mln. tonų 2014 m.), t. y. beveik 22 proc. Vertinant krovinių vežimo apimtis, nuo 2013 m. ši transporto rūšis pirmauja, pralenkusi anksčiau daugiausia krovinių gabenusį geležinkelių transportą.

Krovinių vežimas geležinkeliais 2014 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo 6,7 proc., o pervežimai jūrų ir oro transportu kito nedaug", – apibendrino Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyr. specialistė Dalia Perednienė.

Krova Klaipėdos uoste padidėjo 6,2 proc. Nedaug, apie 1 proc., didėjo ir keliais vežamų krovinių kiekis. Lietuvos oro uosto pateikiamais duomenimis, krovinių srautas nėra itin didelis, tačiau šiemet per pusmetį skraidinta 17 proc. daugiau krovinių nei pernai per tą patį laikotarpį.

"Tikimasi, kad teigiamos tendencijos išliks ir ateityje", – teigė D.Perednienė.

Pavyko stabilizuoti situaciją

"Žinoma, didžiausias pokytis vis dar jaučiamas kalbant apie Rytų Europos rinkas, ypač Rusiją. Tiesa, iš pačios Rusijos į kitas valstybes krovinių ir seniau buvo palyginti nedaug. Daugiausia į šią šalį būdavo importuojama – tiek žemės ūkio, tiek kiti maisto produktų, buitinės chemijos, technikos, iš Viduržemio jūros regiono – vynų. Šie srautai jau kurį laiką yra gerokai sumažėję. Kalbant apie Vakarų Europos rinkas, situacija išlieka ganėtinai stabili", – sakė vienos didžiausių šalyje kelių transporto bendrovės "Girteka Logistics" transporto veiklos direktorius Aidas Nakčiūnas.

Jis mano, kad kitais metais vis dar tęsis panaši situacija kalbant apie Rusiją ir kitas Rytų rinkas, todėl krovinių srautai į tą pusę ir iš jos liks sumažėję.

Nors didžiausią įtaką kelių vežėjų metiniams veiklos rodikliams turės Rusijos krizė, vis dėlto jau spėta rasti rinkų, kurios būtų kaip atsvara jai. "Situacija nėra tokia bloga, nes ją pavyksta stabilizuoti didinant pervežimus Vakarų Europoje", – konstatavo A.Nakčiūnas.

Darbuotojų trūkumas

"Girteka Logistics" specializuojasi maisto produktų pervežimo srityje. Net 47 proc. visų pervežamų produktų sudaro maistas ir jūrų gėrybės, dar 11 proc. – alkoholiniai ir kitokie gėrimai. Likusi dalis atitenka itin didelės vertės krovinių ir autotransporto dalių gabenimui, kitoms plataus vartojimo bei namų apyvokos prekėms. Kiekvienais metais didėja farmacijos produktų pervežimų skaičius.

"Girteka Logistics" vilkikai nuolat važiuoja maždaug į 30 Vakarų Europos ir NVS valstybių. "Tolimiausiomis turbūt galima įvardyti pačią Skandinavijos šiaurę, Kazachstaną. Tiesa, mūsų vilkikai yra pasiekę ir Kinijos sieną. Tačiau, žinoma, kroviniai į ten nėra dažni", – pasakojo A.Nakčiūnas.

Šiuo metu šioje įmonių grupėje dirba 7,1 tūkst. darbuotojų. Didžioji dalis jų – tolimųjų reisų vairuotojai, jų Lietuvoje jaučiamas trūkumas.

"Ypač trūksta patyrusių vairuotojų, turinčių patirties vairuoti vilkikus sudėtingomis kelio ir oro sąlygomis. Puikiai užsienio kalbas mokantys ir su užsienio klientais galintys dirbti vadybininkai taip pat nesunkiai gali susirasti darbo vietą", –  vardijo vienas įmonės vadovų.

Daug dėmesio Baltarusijai

"Lietuvos geležinkeliais" vežamų krovinių geografija – taip pat labai plati. "Didelė dalis jų toliau iškeliauja per Klaipėdos uostą, todėl ir gavėjai išsibarstę po visą pasaulį: Kiniją, Indiją, Pietų Amerikos šalis, Europą ir t.t.", – vardijo "Lietuvos geležinkelių" Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Stasiūnas.

Pervežimais geležinkeliu per Lietuvos teritoriją labiausiai susidomėję baltarusiai. "Šiai šaliai "Lietuvos geležinkeliai" skiria daug dėmesio. Tai ir trąšų gamyklos, naftos perdirbimo chemijos, traktorių ir automobilių gamyklos bei pan. Šių gamyklų produkcija daugiausia iškeliauja per uostą į kitas šalis. Dirbame kartu su Klaipėdos uosto direkcija, uosto krovos kompanijomis, ekspedicinėmis įmonėmis", – pasakojo S.Stasiūnas.

Nepaisant to, kad Rusija Lietuvos vežėjams privėrė duris, ji, kaip ir Baltarusija, Ukraina bei Kazachstanas, ir toliau išlieka pagrindine "Lietuvos geležinkelių" rinka.

Vis dėlto bendrovė, plėsdama savo rinkas, neseniai atidarė atstovybę Kazachstane. Tokios jau veikia Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje. "Be šių rinkų, aktyviai dirbame Skandinavijos, Turkijos, Lenkijos rinkose", – vardijo S.Stasiūnas.

Sumažėjo naftos, anglių ir maisto

Tradiciškai daugiausia geležinkeliu per Lietuvos teritoriją yra pervežama mineralinių ir cheminių trąšų, naftos ir jos produktų, mineralinių produktų (skaldos), juodųjų metalų, augalinės kilmės produktų ir kietojo mineralinio kuro (anglių).

"Lietuvos geležinkeliai" šiemet per pirmąjį pusmetį iš viso pervežė 22,99 mln. tonų krovinių. Pernai per tą patį laikotarpį – šiek tiek daugiau – 23,59 mln. tonų.

"Krovinių srauto apmažėjimui didžiausios įtakos turėjo tranzitu vežamų krovinių srauto mažėjimas. Jo kritimas sudarė apie 18 proc. Labiausiai krito naftos ir jos produktų, kietojo mineralinio kuro (anglių), maisto pramonės produktų apimtys", – vertino S.Stasiūnas.

Viena pagrindinių tokių pokyčių priežasčių – minimi kroviniai imti vežti Rusijos viduje, nesinaudojant kitų šalių teritorijomis, nors tai būdavo kur kas pigiau ir patogiau. "Be to, nuvertėjęs rublis vežimą kitų šalių teritorijomis brangina, nes atsiskaitoma ne rubliais, o pagal kursą kitomis, tvirtomis, valiutomis", – sakė S.Stasiūnas.

Išjudins intermodaliniai terminalai

Rusija šiuo metu užima nemenką "Lietuvos geležinkelių" išsikovotos rinkos dalį, tačiau į jos plėtrą šioje šalyje dedama mažai vilčių. "Planuojant vežimus artimiausiam kelerių metų laikotarpiui, pesimistiškiausiai atrodo Rusijos rinka ir į ją bei iš šios šalies vežami kroviniai. Santykiai tarp ES ir Rusijos turi didelės įtakos ir vežimui geležinkelių transportu", – konstatavo S.Stasiūnas.

Lyginant pervežimų srautus į Rusiją ir iš jos 2014 m. pirmą pusmetį su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, jų sulėtėjimas yra akivaizdus ir sudaro beveik 10 proc. "Tikėtina, kad tokių mažėjimo tempų ateityje nebus, tačiau ir didelio augimo tikėtis nevertėtų", – mano S.Stasiūnas.

Rezervuoto augimo arba panašių krovinių srautų "Lietuvos geležinkeliai tikisi iš tradicinių rinkų, pirmiausia Baltarusijos. "O nutiesus "Rail Baltica" iki Kauno, tikėtina, augs krovinių srautas iš Vakarų Europos ir į ją. Tam yra visos prielaidos, juo labiau šiais metais pradėjo veikti Kauno ir Vilniaus intermodaliniai terminalai", – kalbėjo S.Stasiūnas.

Šių terminalų atsiradimas ir logistinių įmonių kūrimasis šalia jų didins Lietuvos kaip tranzitinės šalies potencialą ir skatins krovinių judėjimą per šalį.

"Didelis nevisiškai išnaudotas potencialas – intermodaliniai pervežimai. "Lietuvos geležinkeliai" šiuo metu siūlo aštuonis konteinerinius traukinius. Ateityje, lyginant ir pasaulines tendencijas, pervežimai tik augs", – mano S.Stasiūnas.

Padaugėjo skystųjų krovinių

2015 m. sausio–birželio mėnesiais į Klaipėdos uostą įplaukė 3 271 laivas – lygiai tiek pat, kiek ir pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau uosto krovos apyvarta šiemet per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6,2 proc. Krauta 18,86 mln. tonų, t. y. 1,1 mln. tonų daugiau nei 2014 m. sausio–birželio mėnesiais.

Net 40 proc. padaugėjo skystųjų krovinių. Jų šiemet pakrauta ir išplukdyta 5,2 tūkst. tonų. Daugiausia sumažėjo biriųjų ir suverstinių krovinių (4 proc., t. y. iki 8 tūkst. tonų per pusmetį).

Klaipėdos uoste auga didesnių laivų segmentas. 2013 m. į uostą atplaukė 382 laivai, ilgesni nei 200 m, 2014 m. jų skaičius išaugo iki 465, t. y. net 21,7 proc. daugiau. Prekybos ryšius uostas palaiko su 65 šalimis.

Lietuvos oro uostuose, lyginant statistiką, krovinių srautai nėra tokie intensyvūs kaip vandeniu ar sausumos transportu, tačiau pastebimas žymus jų didėjimas. Lietuvos oro uosto pateikiamais duomenimis, šiemet per pusmetį skraidinta 17 proc. daugiau krovinių nei pernai per tą patį laikotarpį.

"Tokius pokyčius lėmė greitų krovinių kiekių didėjimas (bendrovės TNT, UPS, DHL). Informacijos apie krovinių judėjimo kryptis ir jų kilmės vietą Lietuvos oro uostai nerenka, tad negali ir pateikti", – sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Lietuvos vežėjų pranašumas

Kalbintų bendrovių atstovai nusiteikę tam, kad konkurencija transportavimo srityje tik didės. "Konkuruoti tenka ne tik su kitų šalių geležinkeliais, bet ir kitomis transporto rūšimis", – atkreipė dėmesį "Lietuvos geležinkeliai".

Kaip vieną savo pranašumų bendrovė įvardija patikimumą. "Užsakovams ne mažiau svarbus ir saugumas. Dar vienas iš pranašumų – galime pervežti itin didelės apimties krovinius (iki 6 tūkst. tonų). Taip pat svarbu, kad bendrovė gali pasiūlyti beveik visas logistines paslaugas – klientas gauna viską, kas reikalinga, vienoje vietoje", – kalbėjo S.Stasiūnas.

"Viskas priklauso nuo to, koks yra krovinys, kaip greitai jis turi pasiekti galutinį tašką. Krovinių gabenimas kelių transportu tikriausiai yra pats paslankiausias, lengviausiai valdomas, jam beveik nereikia jokių papildomų dalykų", – kalbėjo "Girteka Logistics" transporto veiklos direktorius A.Nakčiūnas.

Vienas neabejotinas šios įmonių grupės pranašumas – didelis ir itin naujas transporto parkas. "Vilkikai nuolat būna visoje Europoje ir NVS valstybėse, todėl klientams bet kada ir iš bet kokio taško galima pasiūlyti transportą, galintį paimti jų krovinį. Šiuo metu kompanija turi 6 tūkst. transporto priemonių parką, kuriame yra 2,9 tūkst. vilkikų ir 3,1 tūkst. priekabų. Transporto parkas yra naujas, nes tik taip galima užtikrinti techninį stabilumą, retesnius gedimus ir pan., o tai taip pat prisideda prie to, kad kroviniai būtų gabenami saugiai ir punktualiai", – vertino A.Nakčiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad naujas transporto parkas taupo degalus ir išmeta mažiau kenksmingų medžiagų į aplinką. "Vakarų Europos, kurios gyventojams vis svarbesnė aplinkosauga, klientams tai taip pat yra labai didelis pranašumas", – sakė pašnekovas.

"Lietuvos geležinkeliai" taip pat nuolat atsinaujina, nors ši transporto rūšis yra viena ekologiškiausių.

Teisėsaugininkų mėginimas išsiaiškinti, kas dedasi milijoninius pelnus žeriančiame transportininkų sektoriuje, gali virsti sprogusiu muilo burbulu. Vienai didžiausių šalies transporto kompanijų jau šypsosi prokurorų malonė. Užuot aiškinęsi, kiek iš viso žalos valstybei už neteisėtai įsivežtus degalus per kelerius metus galėjo padaryti kompanija, teisėsaugininkai nusprendė apsiriboti tirdami tik vienų metų jos veiklą.

Pasišovė susimokėti

"Geriau tegul sumoka. O ar geriau, kad kažkas sėstų į kalėjimą?"

Taip apie vieną skambiausių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pradėtą tyrimą kalbėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis.

Prokuroras patvirtino, kad dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, viena didžiausių šalies transporto kompanijų "Girteka" pasišovė susimokėti į biudžetą dešimt kartų didesnę sumą, nei tyrimo pradžioje buvo nustatę tyrėjai.

Kodėl pusšimtį įmonių vienijanti kompanija taip persistengė, kad vietoje, FNNT tvirtinimu, į valstybės biudžetą nesumokėtų per 60 tūkst. eurų akcizo mokesčio, laisva ranka atsisveikino su beveik 580 tūkst. eurų?

Pati kompanija apie ikiteisminį tyrimą pareiškė netarsianti nė žodžio. "Kol vyksta tyrimas, mes negalime komentuoti jo detalių", – pranešė įmonių grupės "Girteka" transporto veiklos direktorius Aidas Nakčiūnas.

Tačiau bylą kuruojantis prokuroras patvirtino, kad toks verslininkų žingsnis byloje gali būti vertinamas, kaip švelninanti aplinkybė.

FNTT pareigūnai "Girtekos" transporto kompanijai priklausančiose Šiaulių ir Vilniaus įmonėse atliko 16 kratų.

Tvirtinama, kad pareigūnai tyrimo ėmėsi dėl įdiegtos dyzelino perpylimo sistemos, kuri, nesumokėjus visų mokesčių, didino įmonių pelnus.

Pasak FNTT, įtariama, kad Rusijoje registruotais vilkikais iš trečiųjų šalių į Lietuvą įvežti degalai buvo perpilami į kitas transporto priemones, vykstančias į Europą.

Pirminiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariama, esą sukčiaujant, apgaulingai tvarkant apskaitą ir klastojant dokumentus, bandyta pagrįsti neteisėtai į Lietuvą patekusio ne mažiau kaip 240 tonų dyzelino kiekį.

Dėl dyzelino – eilės

Degalų perpylimo sistema buvo gerai koordinuota, darbai virė visą parą. Aiškinama, kad vilkikas, vykstantis į ES šalis, neišvažiuodavo be rusiško dyzelino dozės. Pasak FNTT, į vilkikų bakus būdavo perpilama nuo 300 iki 1,2 tūkst. litrų degalų.

O tam tekdavo parą ar net dvi laukti eilėje prie degalų perpylimo stotimi virtusių įmonės sandėlių. Čia dyzelinas iš pradžių buvo supilstomas į talpykles. Vėliau šio versliuko organizatoriai nesismulkino ir degalus pilstė tiesiai iš vieno vilkiko į kitą.

Realus šio nelegalaus biznio mastas iki galo nėra aiškus, nes tyrime nuspręsta apsiriboti tik 2014 m. laikotarpiu.

Kodėl nebuvo aiškinamasi, kas kompanijos antrinėse įmonėse dėjosi 2013 ar 2012 metais, galima tik spėlioti.

Klausėsi pokalbių

Dienraščiui ėmus domėtis, ar ikiteisminį tyrimą kuruojanti Šiaulių prokuratūra tyrė ir kitų kompanijos "Girteka" antrinių įmonių veiklą ir kodėl tirtas tik vienų metų veiklos laikotarpis, bylą kuruojantis prokuroras E.Timonis aiškino, kad tai nulėmė operatyviniai duomenys.

"Ne, mes nesiaiškinome kituose miestuose esančių įmonių veiklos. Kalbama tik apie Šiauliuose ir Vilniuje įsikūrusias įmones. O ir taip šios bylos apimtis didelė. Be to, yra operatyviniai duomenys, pasiklausymas. Dešimt metų juk vienos įmonės nesiklausysi ir neseksi", – tikino prokuroras.

E.Timonis neneigė, kad taip įmonė siekia sušvelninti atsakomybę suskubdama atlyginti žalą.

"Aš kaip žmogus tą verslininką suprantu. Jei tas pats vilkikas su degalais bake iš Baltarusijos važiuotų į Vakarų šalį, viskas būtų legalu ir tvarkinga. O todėl, kad degalai atsiduria kitame vilkike, jau yra nebeteisinga. Verslininkas nusiperka degalų, už juos sumoka ir važiuoja iš vienos šalies į kitą. Bet pagal mūsų įstatymus tai jau yra nusikaltimas", – apie transportininkų bėdas kalbėjo E.Timonis.

Po teismo – kritikos lavina

Šis prokuroras jau kartą buvo patekęs į visuomenės akiratį dėl stebinamai gailestingo požiūrio į teisiamuosius.

Šiaulių apygardos prokuroras E.Timonis viešumoje sulaukė kritikos dėl to, kad rezonansinėje nepilnametės Šiaulių gimnazistės nužudymo ir supjaustymo byloje gailestingai vertino dviejų teisiamųjų Viktorijos Vaitiekaitytės ir Viktorijos Lietuvninkaitės veiksmus.

Baigiamojoje šios bylos kalboje E.Timonis teismo paprašė 20 metų laisvės atėmimo bausmės ir aiškino, kad dvidešimtmetėms laisvės atėmimas 20 metų yra lyg viskas gyvenimas.

Tai, kad nebuvo reikalauta įkalinimo iki gyvos galvos, pribloškė nužudytosios artimuosius. Jų interesus gynusi advokatė, o ne kaltinimą byloje palaikęs prokuratūros atstovas, kreipėsi dėl apeliacijos ir siekė griežčiausios bausmės negailestingoms žudikėms.

17-metė moksleivė Neda R. buvo nužudyta 2011 m. liepos 14-ąją, žudikės supjaustė merginos kūną į gabalus ir išmėtė laukymėse. Dalis kūno rasta vienos nuteistųjų šaldytuve.

Kalėjimo išvengs?

Kaip nutiko, kad rezonansinėje dyzelino pilstymo byloje, kur ikiteisminiame tyrime minimi 10 asmenų, tarp jų – bendrovių vadovai, vadybininkai, staiga prabilta apie abejonę pateikti kaltinimus dėl sukčiavimo ir apie galimybę apsiriboti tik kaltinimais dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis?

Tai E.Timonis paaiškino atskleisdamas savo požiūrį į skandalingąją bylą.

"Tai yra tik finansinis nusikaltimas. Padaryta žala valstybei. Pagrindinis tikslas – kad biudžetas būtų surenkamas ir lėšos būtų grąžinamos. O bausmė yra tik antrasis tikslas. Galime užsispirti ir bausti visu griežtumu, o koks bus galutinis rezultatas? Galime likti prie suskilusios geldos", – kalbėjo prokuroras.

E.Timonio teigimu, reali laisvės atėmimo bausmė grėstų tik antrinės "Girtekos" įmonės "Trasis" vadovui Sigitui Plaušinaičiui.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio antrą dalį, kuri už sukčiavimą numato tik laisvės atėmimą iki 8 metų ir nesiūloma jokia kita alternatyva.

O už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų, tačiau siūloma ir alternatyva – bauda.

"Tačiau jei žmogus yra neteistas, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas gerai, teismų praktika rodo, kad realia laisvės atėmimo bausme žmogus nenuteisiamas. Juk žala atlyginta, prisipažįsta, gailisi. Bet tirdami bylą mes patiriame nuostolių, reikia advokatų, teisinės pagalbos, todėl bylos naudingumo koeficientas gerokai sumažėja", – argumentavo prokuroras E.Timonis.

Išsigando gynėjų replikos?

Vakar E.Timonis patvirtino, kad viena stambiausių FNTT išaiškintų bylų dėl mokesčių vengimo gali likti nenagrinėta teisme, o jos baigties siekiama supaprastinta tvarka.

Tai reiškia, kad prokuroras gali pasinaudoti teise procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme.

Tačiau tokios baigties galima tikėtis tokiose bylose, kur už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė yra numatyta kaip alternatyvi.

Šioje byloje lengvai baigčiai koją kiša Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio antra dalis – mat pagal šį straipsnį pradėtas ikiteisminis tyrimas.

"Jei nepavyks supaprastinta tvarka baigti bylos, viskas gali užsitęsti ilgam. Vienas iš verslininkų advokatų užsiminė, jog reikalaus, kad byloje būtų apklausti vilkikų vairuotojai, kurie kažkur važinėja po Rusiją. Kol mes juos surasime, bylos galime nebaigti iki rudens ar net ilgiau", – aiškino E.Timonis.

"Girtekos" įmonių grupė iš viso valdo 2,9 tūkst. vilkikų bei 3,1 tūkst. puspriekabių parką ir yra viena didžiausių transporto įmonių šalyje.