-
Statistika: lytiškai plintančiomis infekcijomis Lietuvoje serga ir nepilnamečiai 3
2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.
Pagal naujausią sergamumo LPI metinę apžvalgą, praėjusiais metais gonorėja diagnozuota 72, sifilis – 130, chlamidiozė – 257 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 284 ir 175.
Pagal amžiaus grupes keturi iš dešimties (41,8 proc.) asmenų, užsikrėtusiųjų LPI, buvo jaunimas, t. y. 14–29 metų amžiaus grupės asmenys, iš kurių trys nepilnamečiai. Tarp pernai užsikrėtusiųjų – 13 moksleivių ir 23 studentai.
Didesnė dalis vyrų, užsikrėtusiųjų LPI, nurodė, kad galimai užsikrėtė nuo pažįstamo arba atsitiktinio asmens bei per metus turėjo du, tris ir daugiau lytinių partnerių. Tuo metu moterys dažniau nei vyrai turėjo vieną lytinį partnerį per metus ir nurodė, kad galimai užsikrėtė nuo sutuoktinio ar sugyventinio. 1,7 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų LPI nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.
Naujausiais sergamumo LPI apžvalgos duomenimis, dauguma užsikrėtusiųjų LPI apsaugos priemonėmis, mažinančiomis LPI užsikrėtimo riziką, – prezervatyvais – nesinaudoja arba naudojasi retai.
Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodikliai Lietuvoje 2018 metais chlamidioze siekė 9,2 atvejo, sifiliu – 4,6 atvejo ir gonorėja – 2,6 atvejo.
Pilną sergamumo LPI apžvalgą galima rasti čia.
-
Naujausi duomenys: kokiomis lytiškai plintančiomis infekcijomis serga lietuviai? 3
Gonorėjos užfiksuota 70 atvejų, sifilio – 158 atvejai, chlamidiozės – 397 atvejai.
Lyginant pernai metų sergamumo rodiklius su užpernai, sergamumas chlamidioze išaugo, gonorėja – sumažėjo, sifiliu – išliko stabilus.
Beveik pusė (47,5 proc.) visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 metų, t. y. jaunimo amžiaus grupėje. Tokie galutiniai metinio sergamumo duomenys paskelbti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikų parengtoje sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis 2017 m. apžvalgoje.
Remiantis apžvalgos duomenimis, vyrų, pernai susirgusių LPI, buvo daugiau nei moterų – atitinkamai 367 ir 258. Susirgę LPI vyrai dažniau nei moterys nurodė 2–3 ir daugiau lytinių partnerių per metus.
Apsaugos priemonėmis, sumažinančiomis LPI riziką, dažniau naudojosi vyrai nei moterys, tačiau dauguma užsikrėtusiųjų LPI prezervatyvais nesinaudoja arba naudojasi retai.
Išanalizavus informaciją apie tariamą infekcijos šaltinį, nustatyta, kad moterys dažniau nurodė, jog LPI užsikrėtė nuo sutuoktinio – sugyventinio arba nuolatinio partnerio, vyrai – nuo pažįstamo arba atsitiktinio asmens.
4,3 proc. užsikrėtusiųjų gonorėja, 3,2 proc. – sifiliu, 1,3 proc. – chlamidioze nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.
Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodikliai 2017 metais chlamidioze siekė – 14 atvejų, sifiliu – 5,6 atvejo, gonorėja – 2,5 atvejo. 2016 m. atitinkamai – 12,1; 5,3 ir 4,2 atv./ 100 tūkst. gyventojų.
Pernai didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių, gonorėja – Tauragės, Alytaus ir Vilniaus, chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Beveik pusė (46,8 proc.) sifilio atvejų diagnozuoti ankstyvoje sifilio stadijoje. Tačiau 13 pacientų nustatytas vėlyvasis sifilis ir tai trimis atvejais daugiau nei 2016 metais. Pernai nėščiųjų patikros metu išaiškintos 9 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios. Prieš tris metus tokių atvejų buvo trigubai daugiau (2015m.– 26). Pernai nustatytas vienas įgimto sifilio atvejis, t.y. nėščioji sifiliu užsikrėtusi moteris šią infekciją perdavė savo kūdikiui.
ULAC specialistai primena, kad pacientai į gydytoją dermatovenerologą gali kreiptis neturėdami šeimos gydytojo siuntimo.
Naujausią LPI sergamumo ataskaitą galima rasti ULAC interneto svetainėje čia.