Pažinti lietuviškosios gotikos ženklus kviečia Šiaulių „Aušros“ muziejus ir senoji Zapyškio bažnyčia.

Gotika – pirmas architektūrinis stilius Lietuvoje. Palyginti su Europa, Lietuvoje ji pradėjo plisti gan vėlai. Tam nebuvo sąlygų, nes pilys ir įtvirtinimai, statyti iš lauko riedulių, karų metu buvo daug patikimesni už elegantiškus mūrinius bokštelius.

Chaimo Frenkelio viloje Šiauliuose atidarytoje parodoje „Sakralinė gotika Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomose XIX a. graviūrose“ Šiaulių „Aušros“ muziejus pristato muziejaus rinkiniuose saugomas XIX a. graviūras, vaizduojančias Europos gotikos stiliaus bažnyčias ir katedras. Naudojant išmaniąsias technologijas galima nusikelti į įvairius Europos miestus ir apžiūrėti graviūrose matytus statinius esamuoju laiku. Parodą taip pat galima pamatyti virtualiai portale limis.lt.

Senoji gotikinė Zapyškio bažnyčia lankytojus kviečia į ekskursiją „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“. Zapyškio istorija prasidėjo XVI a. pradžioje, kai didikai Sapiegos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro gavo žemių su valstiečiais, ir manoma, Zapyškį tikėjosi paversti įtakingu miestu, prekybos centru.

Lietuvos bažnyčių motina – senoji Zapyškio bažnyčia – viena seniausių vėlyvosios gotikos stiliaus bažnyčių Lietuvoje, išsiskirianti dar ir tuo, kad buvo pastatyta ne didžiuosiuose miestuose, bet periferijoje.

Projekto rengėjų nuotr.

Šių metų Lietuvos muziejų kelio programa sumanyta pasitelkiant Česlovo Milošo (1911–2004) esė „Gimtoji Europa“, kurią Nobelio premijos laureatas sukūrė emigracijoje. Tai esė apie Europą rytų europiečio, rašytojo akimis, kurios įžvelgė, kaip būti Europoje ir jaustis europiečiu, nepamirštant gimtosios vietos, o kartu jaučiant ir suvokiant įvairių Europos kultūrų sąveiką.

2023–2028 m. truksianti kultūros paveldo sklaidos programa kasmet kvies į muziejų kelią, siūlantį lankytojams pažinti Europos lotyniškosios civilizacijos ženklus Lietuvoje, atrasti jų vertę ir svarbą mūsų tapatybei: „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ – 2023 m.; „Europos ženklai Lietuvoje: Renesansas“ – 2024 m.; „Europos ženklai Lietuvoje: Barokas – 2025 m.“; „Europos ženklai Lietuvoje: Klasicizmas“ – 2026 m.; „Europos ženklai Lietuvoje: Istorizmas“ – 2027 m. (neogotika, neorenesansas, neobarokas, neoklasicizmas ir kt.); „Europos ženklai Lietuvoje: Modernas“ – 2028 m.

Atliepiant bendrą šio projekto temą, Klaipėdos pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) šį šeštadienį 12 val. ir 13 val. vyks ekskursijos „Viduramžių Klaipėda – didžioji miesto istorijos paslaptis“, o nuo 14 iki 16 val. veiks kūrybinės kaligrafijos dirbtuvės. Ketinantiems dalyvauti nemokamose ekskursijose arba kūrybinėse dirbtuvėse būtina iš anksto užsiregistruoti tel. 8 601 17 617.

Klaipėdos pilies ir miesto raidą pristatančioje ekspozicijoje ekskursijos dalyviai bus kviečiami atidžiau pažvelgti į gotikos stiliaus radinius, pirmiausia – unikalius koklius su viduramžių kompozicijomis, archeologų naujausias gotikinio miesto ir pilies paieškas. Kūrybinių kaligrafijos dirbtuvių metu kaligrafė Lidija Skačkauskaitė supažindins su gotikinio šrifto kilme, naudojimu, jo specifika ir istorija. Dalyviai galės praktiškai išbandyti gotikinio šrifto rašymo principus ir subtilybes.

Klaipėda – viduramžiais įkurtas, pernai 770-ąją sukaktį paminėjęs Baltijos regiono miestas. Jis iki pat XVI a. vidurio vystėsi kaip Europos viduramžių miestas su gotikos stiliaus architektūra, interjerais, mūrine pilimi, bažnyčia. Deja, karai, gaisrai, miesto ir pilies rekonstrukcijos lėmė, kad iki mūsų dienų išliko daugiau viduramžiškos Klaipėdos (Mėmelio) paslapčių nei realių vaizdų. Pirmiausia – tai Klaipėdos pilies liekanos ir gausybė archeologinių radinių.

Parodoje eksponuojama 20 tipinių XI–XV a. Vakarų Europos pasiturinčių miestiečių ir dvariškių kostiumų, XIV–XV a. avalynės ir aksesuarų pavyzdžių, o taip pat ir buities smulkmenų, kurias žmonės tvirtindavo prie diržo. Visus kostiumus sukūrė Lietuvos viduramžių kultūros rekonstruktoriai.

„Istoriškai kostiumas – ne tik žmogaus drabužis, – sako parodos kuratorė Alvyga Zmejevskienė, Trakų istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja. – Nuo apdaro audinio, modelio, svorio, avalynės formos, kostiumo aksesuarų ir kitų jo detalių ar vilkėsenos ypatumų priklauso žmogaus laikysena, eisena, bendravimo stilius, netgi mąstysena ir kalbos turinys.“

Anot parodos kuratorės, Trakų istorijos muziejus jau daugelį metų organizuoja gyvosios istorijos renginius, kuriuose lankytojai supažindinami su istorinio kostiumo rekonstrukcijomis. Šia paroda siekiama skatinti kultūrinį turizmą inovatyviai panaudojant istorinį kostiumą, kaip meno istorijos sampratą formuojantį veiksnį.

Istorinio šokio klubo „Saltus Gladii“ vadovės Rasos Kasperienės teigimu, pristatomi drabužiai pasiūti tik iš natūralių audinių – lino, medvilnės, vilnos bei šilko – remiantis autentiškais, viduramžiams būdingų drabužių brėžiniais. Panaudoti to meto kilmingųjų madoje populiarūs brangūs audiniai: organza, tafta, šilko aksomas, damastas. Kaip ir senovėje, retesnių šilko rūšių rekonstruktoriams tenka siųstis iš Rytų. Vieną eksponatą sudaro ne mažiau kaip du apdaro sluoksniai, tačiau yra kostiumų, sudarytų iš trijų ar keturių drabužių sluoksnių. Vieno kostiumo kaina gali siekti 20 tūkst. eurų.

Viduramžiais Trakų miestas ir pilys klestėjo, čia dažnai reziduodavo, priimdavo užsienio pasiuntinybes ir rengdavo puotas Vytautas Didysis. Kunigaikštis ir jo dvaras rengėsi pagal to laikmečio Europos madą, taigi paroda padės įsivaizduoti buvusią prabangą.

Kostiumus ir aksesuarus parodai paskolino istorinės rekonstrukcijos klubų „Saltus Gladii“, „Viduramžių pasiuntiniai“, „LDK varčiai“ ir „Mysteria Mundi“ nariai.

Po Naujųjų metų, kol bus eksponuojama paroda, muziejuje taip pat vyks paskaitos apie viduramžių kultūrą ir edukaciniai užsiėmimai.

Renginį organizuoja istorinio šokio klubas „Saltus Gladii“ ir Trakų istorijos muziejus. Paroda atidaroma gruodžio 9 d. (penktadienį) 15 val. Ji bus eksponuojama iki 2017 m. kovo mėn. 31 d.