Tačiau, pasak Estijos atstovo, iki šių metų rugpjūčio pradžios Rusijai oficialiai pranešus, kad Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sutartis dėl veikimo rusiškoje elektros sistemoje (BRELL) nuo kitų metų vasario nebus pratęsta, tai gali sukelti „tam tikrų Maskvos reakcijų“.

Estijos tinklo operatorės „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) teigia, kad Baltijos šalių tinklų operatorės kartu su ministerijomis derina laiško Rusijos operatorei turinį dėl BRELL sutarties nepratęsimo. Jis neatmetė, kad apie tai pranešus gali būti reakcijų iš Maskvos.

„Mes turime suprasti, kad išsiuntus oficialų pranešimą, jis gali sukelti tam tikrų reakcijų“, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė K. Kilkas.

Jo teigimu, dar nėra sutarta, kada Baltijos šalys praneš apie planuojamą pasitraukimą iš BRELL. Pagal sutarties sąlygas tai padaryti būtina iki rugpjūčio 8 dienos – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.

„Mes dėl to nesusitarėme. Taip, apie tai diskutuojama. (...) Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos“, – sakė  K. Kilkas. 

Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos.

 

Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis sako, jog pasiruošimas sinchronizavimui vyksta pagal grafiką.

„Mums svarbiausia ir mes stebime, kad visa tai įvyktų laiku. Šiuo metu problemų nematome“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė ministras.

„Žinoma, kad Latvija bus pasiruošusi. Labai svarbu, kad būtų pasiruošusi ne tik Latvija, bet mes visi kartu – ir lietuviai, ir estai“, – pridūrė K. Melnis.   

K. Kilkas sakė, kad Estijai iki tol dar reikia užbaigti kai kuriuos  infrastruktūros projektus, įrengti dažnio kontrolės sistemą. Visa tai ketinama atlikti šių metų pabaigoje – 2025-ųjų pradžioje.

„Visada yra kažkokių nesklandumų galimybių, bet šiuo metu mes jų nematome. Taigi, didžiausias klausimas yra kontrolei (dažnio – BNS) skirtos IT sistemos, kurios yra baigiamos diegti, ir tai yra didžiausia rizika šiuo metu. Bet problemų mes neturime“, – BNS trečiadienį sakė K. Kilkas.

„Pagrindinis dalykas buvo, kad mums reikalinga jungtis į Latviją būtų užbaigta iki šių metų pabaigos. Kitų metų pradžioje mes būsime visiškai pasirengę“, – pridūrė „Elering“ vadovas.

Po ilgų diskusijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai pernai rugpjūtį susitarė paankstinti sinchronizavimo datą – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Lietuva sinchronizuotis su kontinentine Europa anksčiau siekė jau 2024 metų vasarį, tačiau dėl to dvejojo Latvijos ir ypač Estijos politikai bei tinklų operatoriai.

Jie nuolat kartojo, kad reikia įvertinti sinchronizacijos poveikį sistemos stabilumui, nuogąstavo, jog atsijungus nuo bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos vartotojams gali pabrangti elektra, o Lietuvos motyvus energetikoje anksčiau atsikratyti Rusijos įtakos laikė politiniais. 

„Tai, ką VSD pasakė, yra labai svarbi informacija ir aiški indikacija, kad esame ir Lietuva, ir Lietuvoje gyvenantys, ir prieglobstį radę (asmenys – BNS) yra taikinys ar potencialus taikinys. Turime prisitaikyti prie tos naujos realybės, kad ji tokia yra“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

Valstybės saugumo departamentas trečiadienį nurodė, jog opozicionieriaus užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija. Žvalgyba tikėtinais scenarijais įvardija tuos atvejus, kai jų tikimybė yra 50–75 procentai.

Ministro teigimu, po L. Volkovo užpuolimo papildomų sankcijų imtis prieš Rusiją kol kas neplanuojama.

„Labiau svarstoma, kokių priemonių reikia imtis dėl sustiprintos apsaugos ir kitų dalykų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Labiau svarstoma, kokių priemonių reikia imtis dėl sustiprintos apsaugos ir kitų dalykų.

Ministras taip pat tvirtino, kad Lietuvos institucijos atidžiai vertina situaciją prieš Rusijos rinkimus ir ruošiasi galimoms įtampoms.

„Turiu informacijos, kad institucijos ruošiasi, ir labai rimtai žiūri, šiandien ryte su vidaus reikalų ministre teko apie tai bendrauti. Nuo ko ir pradėjome, pirmasis klausimas buvo apie poną Volkovą. Aš siečiau bendrai, kad esame jautriame regione ir turime būti pasiruošę, kad gyvename jau kitoje realybėje“, – sakė jis.

Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas antradienio vakarą Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Buvusi A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš teigė, kad užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad L. Volkovo užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.

Plačiau komentavo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

– Kas naujo šioje ataskaitoje? Ir ką reiškia toks įspėjimas?

– Daugelis ekspertų, įskaitant ir mane, vertiname taip pat. Yra tokie požymiai. Rusija mobilizavosi karui, ji mobilizavo savo pramonę, rezervus. Net panašų suvienijantį šūkį, kaip Antrojo pasaulinio karo metu, sukūrė. Jis Pirmajame ir Antrajame pasauliniame kare vadinosi „Tėvynė motina šaukia“, o dabar – „Viskas pergalėje“. Tai vienijantis šūkis, rodantis, kad Rusija nusiteikusi labai rimtai. Žygiuos pergalių taku iki kol bus sustabdyta. Sustabdyta ji gali būti tik vienu atveju, kuomet patirs didelį pralaimėjimą ir turės atsitraukti. Jeigu mes nepakankamai remsim Ukrainą ir ji patirs pralaimėjimus, tai čia tik laiko klausimas, kada turėsime priešą savo teritorijoje, kada turėsime su juo kariaut.  Su tuo reik susitaikyt. Todėl reikia pripažint, kad Rusija kelio atgal neturi. Kadangi pilnai mobilizavosi karui, ji net neturi tokios procedūros. Neįmanoma, kad ji grįžtų į prieškarinę būseną tol, kol yra šitas režimas. Tol, kol ji nėra pralaimėjusi. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra skirtumas tarp konfrontacijos ir to realaus karo?

– Konfrontacijų gali būti įvairių formų. Dabar sunku spekuliuoti, kokia ji bus. Priklausys nuo to, kokią pergalę arba kokį pralaimėjimo lygį pasieks Rusija. Ta konfrontacija jau ir dabar vyksta tarp Vakarų. Visose keturiose dimensijose iš visų 500 proc. ji vyksta. Tai aš priminsiu, informacinė dimensija, diplomatinė, ekonominė, karinė ir kibernetinės erdvės. Vienintelė dimensija, kur dar nėra tokio tiesioginio įsikišimo, tai – karinė. Nėra kinetinio apsišaudymo. Viskas priklausys nuo to, koks bus tas Status quo po metų, po dviejų. Jeigu Ukraina atsilaikys, ar patirs tik dalį praradimų, tai bus vienokio lygio konfrontacija. Jeigu Ukraina visai neatsilaikys, pavyzdžiui, Vakarai jos nerems ir Rusija ją okupuoja, tada galime patirti visai kitokią konfrontaciją. Ji gali būti su pilnos invazijos elementais. Todėl reikia ruoštis patiems blogiausiems variantams, bet daryti taip, kad to blogiausio varianto nebūtų – remti Ukrainą. 

– Žvalgybos ataskaitoje pasakojama tai, kad Rusija pradėjo reformą, kuri užtruks nuo kelerių iki dešimties metų. Bet skirtumas tarp to, kas buvo kalbama prieš pusmetį, kad užtruks 8-10 metų, mažėja. Dabar oficialiai kalbama apie kelerius metus, tai gal neoficialiai yra dar trumpesnis laikotarpis?

– Taip, mažėja. Todėl, kad prieš maždaug dvejus metus ekspertai nelabai prognozavo, kad Rusija pilnai mobilizuosis karui. Čia – naujovė. Jos ginklavimosi pramonė užkurta, represinės priemonės įgyvendintos, ji neturi kelio atgal. Kad Rusija pilnai atkurtų savo pajėgumus, kokius ji prarado, tai sausumos pajėgas, kurias turėjo, tai aišku, kad jai reikia dešimties metų. Bet mes matom, kad ji mobilizavosi karui ir gali kariaut su rezervistais. Juos paruošia per kelias savaites, integruoja į mūšio lauką, patiria milžiniškus nuostolius, bet jai nesvarbu, ji toliau kariauja. Dabar turi virš 400 tūkst. nuostolių.

– Lietuvoje pokyčiai gynybos srityje vyksta per lėtai, gamybos tempas galėtų būti didinamas. Ar Lietuva labai stipriai atsilieka ta karine prasme?

– Taip, atsilieka ne tik Lietuva, visa Europa. Bet mes esame pafrontė, esame arčiausiai šito konflikto. Turime sieną su Baltarusija ir Rusija. Mums reikia rodyti pavyzdį visai Vakarų Europai. Reikia rodyti, kad didinti tempą ir vienytis – galima. Žiūrėti reikia rimtai. Mes, pulkininkų asociacija, ir kitos organizacijos, pasirašėme tą mūsų keturiolikos punktų išdėstytą pasiūlymą. Džiugu, kad iš ministrų, politikų, kariuomenės vadovybės – pozityvūs atsiliepimai. Matosi, kad atsiranda bendras supratimas. Tikėkimės, kad tas tempas atsiras. Labai džiugu, kad rimtai pažiūrėjo, neatmetė šito mūsų pareiškimo. Mes visi dabar vienodai suprantame, tai tikiuosi, kad reikalai pajudės. Kuo greičiau jie pajudės, kuo mes tą tempą greičiau padidinsime, tuo saugesni būsim.

Jis kalbėjo po to, kai Padniestrės prorusiškų separatistų pareigūnai paprašė Maskvos suteikti „apsaugą“.

„Moldovos ir Padniestrės problema nėra nauja, o Rusijos intervencijos ar bent jau provokacijos grėsmė yra nuolatinė. Manęs tai nestebina. Tačiau tai rodo, kokioje pavojingoje padėtyje yra ne tik Ukraina“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.

Estijos parlamentaras Leo Kunnas sako, kad Estija turėtų svarstyti galimybę užminuoti pasienį su Rusija, kad galimos agresijos atveju priešas būtų bent pristabdytas. Lietuvos krašto apsaugos ministras skeptiškas.

„Tiesiog Estijai būtų sudėtinga užminuoti visą pajūrį, kuris driekiasi virš 1000 km“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Estų svarstymai atgaivino diskusiją ir Lietuvoje.

„Ta pati Rusija, žiūrėkite, praktiškai sustabdė Ukrainos kontrpuolimą, būtent užminuodami ir sustatydami tuos drakono dantis, vadinamus, prieštankines užtvaras“, – kalbėjo buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys (TS-LKD) Arvydas Pocius.

Rusų invazijos pradžioje Ukrainos pastatytos fortifikacijos labai padėjo, pavyzdžiui, apginti Charkivą. Dar prieš porą metų mūsų politikai siūlė jau dabar svarstyti galimybę stiprinti pasienį su Rusija, Baltarusija.

„Išlošiamas laikas ir tuo pačiu sustabdžius priešą galima jį efektyviai naikinti, būtent toje sustabdymo vietoje“, – teigė A. Pocius.

Tiesa, Lietuvoje kalbėta ne apie minas, o įvairias užtvaras.

„Prieštankiniai ežiai, supilti pylimai, kurie sulaikytų priešą ir panašiai“, – 2022 metų rugpjūtį kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Išlošiamas laikas ir tuo pačiu sustabdžius priešą galima jį efektyviai naikinti, būtent toje sustabdymo vietoje.

Idėja jau dabar fortifikuoti pasienį sulaukė kritikos iš krašto apsaugos ministro ir kariuomenės.

„Jeigu kas įsivaizduoja, kaip dabar sako, kad užminuosime ir laikysime minų laukus, tai ne“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvos kariuomenė klausimą jau išsprendė kitaip. Pernai pradėta kurti 19 parkų, kuriuose kaupiami sunkiąją techniką stabdantys vadinamieji drakono dantys iš betono, čekiški ežiai iš metalo strypų ir pjaunanti viela.

„Šiais metais, neįvardinsiu tų priemonių, įsigyjame pakankamai didelius kiekius“, – aiškino A. Anušauskas.

Bet statoma būtų tik kariškiams nusprendus, kad jau reikia ir iš anksto numatytose vietose.

„Kai žvalgyba indikuoja, kad yra reali grėsmė, o turime stiprią žvalgybą, visa NATO turi stiprią žvalgybą, kuri gali iš anksto įspėti, tuomet minavimo procesas ir prasidėtų“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

„Politikai irgi norėtų spręsti, bet sprendžia vis dėlto kariškiai, kurie žino, kaip tas priemones efektyviau išnaudoti“, – teigė A. Anušauskas.

Pasienio minavimui būtų ir teisinių ribojimų. Visos Baltijos šalys pasirašiusios Otavos sutartį, kuri draudžia naudoti priešpėstines minas.

„Leidžia minuoti, bet minos turi būti arba susinaikinančios po tam tikro laiko, kad nepadarytų žalos ateityje, arba pastatomos laikinai“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Kariuomenė taip pat pabrėžė, kad NATO karas su Rusija būtų kitoks, nei dabar Ukrainoje matomas apkasų karas. NATO planuose numatomi dideli manevrai, todėl fortifikacijos NATO pasienyje galėtų trukdyti pačioms NATO pajėgoms.

„Ar jau dabar norime įnormuoti, kokie būtų mūsų kariuomenės planai, per kur mes judėtume ir per kur norėtume, kad judėtų priešas, tai turbūt ne. Dabartinis minavimas būtų labai įdomus sprendimas“, – sakė Seimo narė (LSDP) Dovilė Šakalienė.

Tačiau krašto apsaugos ministras sakė, kad pasieniui stiprinti galima išnaudoti jau dabar ten esančius objektus, pavyzdžiui, melioracijos griovius.

„Tai susiję su gamtinėmis kliūtimis. Pavyzdžiui, pasienyje esantys melioracijos grioviai, jei juos tinkamai prižiūrėti ir gilinti, jie tampa kliūtimis šarvuotai, ar bet kuriai kitai technikai“, – aiškino A. Anušauskas.

Be to, kaip pažymėjo ir minuoti Estijos pasienį siūlantis estų parlamentaras, pirmiausia reikėtų atkurti dėl paramos Ukrainai ištuštėjusius rezervus. Tai aktualu ir paramą Ukrainai nuolatos siunčiančiai Lietuvai.

Vaikštant po Klaipėdos senamiestį, ant daugelio parduotuvių, restoranų, gyvenamųjų namų stogų ar atbrailų matyti karantys varvekliai.

„Vaikščioti šaligatviais – nesaugu. Niekada nežinai, kada užkris varveklis. Vienas pastatas Turgaus g. aplipęs tokiais dideliais varvekliais, kad jiems nukritus pro šalį ėjęs žmogus turbūt žūtų. Be to, ar atkreipėte dėmesį į apšvietimo stulpus? Ant jų varveklių tiesiog apstu“, – pasakojo klaipėdietė Zita.

Ji taip pat teiravosi, kas atsakingas už varveklių pašalinimą ir kodėl už tai atsakingieji dar nesiėmė darbo.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, atsakingi asmenys tikrai yra, o už darbų nevykdymą jiems gali grėsti baudos.

Nuo apšvietimo stulpų varveklius turi šalinti tų stulpų valdytojas.

„Už tinkamos statinių priežiūros nevykdymą gali būti skiriamos administracinės nuobaudos statinio valdytojui. Nuo apšvietimo stulpų varveklius turi šalinti tų stulpų valdytojas. Tai gali būti „Klaipėdos paslaugos“, jei stulpai gatvių apšvietimo, arba ESO, jei stulpai elektros tiekimo įmonės“, – teigė G. Pocius.

Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas priminė, ką numato Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės.

„Gavę pranešimus arba patikrinimų metu pastebėję varveklius, kurie gali kelti pavojų asmenų sveikatai ar turtui, reikalaujame juos šalinti namų, ant kurių yra varvekliai, administratorių. Jei varvekliai nebūtų šalinami, būtų taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje numatytos nuobaudos“, – sakė L. Lapinskas.

Šaltis: varvekliai jau susiformavo net ir ant apšvietimo įrenginių. I. Kiseliovaitės nuotr.

Minėtame straipsnyje teigiama, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

Paskirti administratoriai privalo: šalinti sniegą, ledą, šlapio ar sušalusio sniego ir ledo masę nuo statinių stogų, stoginių, lietaus vamzdžių ir balkonų, lodžijų.

Vykdant šiuos darbus privaloma laikytis darbų saugos reikalavimų, aptverti pavojingą teritoriją, nesugadinti komunikacijos ryšių ir (ar) elektros tinklų, apsaugos įrangos, laidų, šviestuvų, radijo ir televizijos antenų, želdinių, statinių fasadų.

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas taip pat pasisako už griežtesnę tvarką – anot jo, dabar ji nekontroliuojama, į šalį suklastojus dokumentus atvyksta daug nekvalifikuotų darbuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, kad ministerija (SADM) remia aukštos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimą. Vis dėlto jis mano, kad siūlomas reikalavimas užsieniečiams nekeisti darbo pirmąjį pusmetį yra perteklinis.

„Mes pasisakome vis dėlto, kad reikia griežtinti, nes mums reikia daugiau investicijų į automatizaciją, pereiti į konkurenciją kokybės, o ne pigesnio produkto ir tam nereikia pigios darbo jėgos, tam reikia kvalifikuotos, aukštos kvalifikacijos darbo jėgos“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Šilinskas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) žada siūlyti griežtinti užsieniečių įdarbinimą, jų ir jų darbdavių veiklos Lietuvoje kontrolę, apmokestinti tarpininkavimo raštus įmonėms, kurios kviečia užsieniečius dirbti.

VRM viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad keičiant tvarką būtina atsižvelgti į grėsmes nacionaliniam saugumui, politikų, verslo ir darbuotojų interesus.

„Mes norime atkreipti dėmesį būtent į nacionalinio saugumo dedamąją. Be abejo, migracija reikalinga legali būtent ekonomikai palaikyti (...) ir aš čia prieštaravimų nematau. Darbo jėga yra reikalinga tam tikruose sektoriuose, tai mes turime mesti tokią subalansuotą poziciją su verslo pasauliu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgiant taip pat į profsąjungų, darbuotojų situaciją, taip pat ir į tų trečiųjų šalių darbuotojų, kad jie netaptų kažkokia vergija“, – LRT radijui sakė A. Abramavičius.

Derinamos visos galimos griežtinimo priemonės ir aš manau, kad jos taip pat duos rezultatą.

 

Tarp siūlymų keisti įdarbinimo tvarką bei skatinti integraciją taip pat numatoma reikalauti atvykėlių iki tam tikro lygio išmokti lietuvių kalbą bei šešis mėnesius nekeisti darbo.

„Derinamos visos galimos griežtinimo priemonės ir aš manau, kad jos taip pat duos rezultatą“, – sakė A. Abramavičius.

SADM viceministras V. Šilinskas sako, kad dauguma pasiūlymų yra geri, tačiau mano, kad dėl reikalavimo nekeisti darbo pirmąjį pusmetį darbdaviai piktnaudžiaus.

„Kas yra susiję su griežtinimu pigios darbo jėgos, įsivežimu, tai mes palaikome ir manome, kad tai geri pasiūlymai Vidaus reikalų ministerijos (...) Aš turbūt esu skeptiškas dėl to draudimo keisti darbdavį, nes vis dar nematau, kokią problemą tai spręstų ir truputį bijau, kad darbuotojas bijos pranešti, kad darbdavys daro kažkokius pažeidimus“, – kalbėjo V. Šilinskas.

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas sako, kad dabartinę tvarką keisti būtina, nes ji nekontroliuojama, dėl to į šalį suklastojus dokumentus atvežama daug nekvalifikuotos darbo jėgos.

„Nekontroliuojama situacija su esamais darbo migrantais (...) yra totali betvarkė (...) Tai, kas yra teikiama Migracijos departamentui – mes patys matome, kad teikiami suklastoti dokumentai, visiškai neatitinkantys tikrovės, atvežami darbuotojai, kurie nėra kvalifikuota darbo jėga, su 1–3 klasių išsilavinimu“, – LRT radijui sakė A. Cuzanauskas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį teigė, kad augantis į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba.

VRM duomenimis, šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių, daugiausia Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos piliečių. Taip pat daugėja užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano.

„Skrydžių aptarnavimas atnaujintas“, – savo interneto svetainėje nurodė oro uostas, anksčiau sustabdęs visus pakilimus ir nusileidimus dėl elektroniniu paštu gauto grasinimo. Tačiau pranešime nurodoma, kad skrydžiai dar gali vėluoti.

Anksčiau buvo pranešta, kad pirmadienio rytą Vokietijos federalinė policija gavo elektroninį laišką su grasinimu užpulti Irano lėktuvą.