Sveikatos specialistai rekomenduoja likti namuose, jeigu sergate lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, o būnant lauke rekomenduojama dėvėti veido kaukę.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, spalio 1 d. visos Lietuvos oro kokybės tyrimų stotys užfiksavo iki 3 kartų didesnę kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore. Ateinančiomis dienomis vyraus nepalankios oro sąlygos, todėl kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi. NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių  komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Mokslo šaltiniuose nurodoma, tomis dienomis, kai išauga kietųjų dalelių koncentracija ore, padidėja mirtingumas.

Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės gali sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Pavyzdžiui, dėl suodžiuose esančių poliaromatinių angliavandenių, suodžių KD2,5 yra toksiškos ir kancerogeninės. Mokslo šaltiniuose nurodoma, tomis dienomis, kai išauga kietųjų dalelių koncentracija ore, padidėja mirtingumas.

Rekomendacijos gyventojams

Sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., astma, širdies ar plaučių ligomis) patariama likti namuose ir stebėti sveikatą; dirbantiems ir sportuojantiems siūloma riboti fizinį aktyvumą lauke, būti vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių, kitų aplinkos oro taršos šaltinių; dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones; visiems rekomenduojama atsisakyti asmeninių automobilių, naudotis viešuoju transportu; soduose, priemiesčiuose rekomenduojama nekurti laužų, nedeginti atliekų; vengti šildyti patalpas kietu kuru kūrenamais įrenginiais; blogai pasijutus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Rekomenduojama lauke dėvėti veido kaukę

Dėl padidėjusio oro užterštumo visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja likti namuose, jeigu sergate lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, o būnant lauke rekomenduojama dėvėti veido kaukę.

„Būnant lauke, dėvėti kaukę, respiratorių ar, blogiausiu atveju, bet kokią kitą savadarbę kvėpavimo takų apsaugos priemonę“, – BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Jos teigimu, lauke taip pat patariama neužsiimti fizine veikla.

Būnant lauke, dėvėti kaukę, respiratorių ar, blogiausiu atveju, bet kokią kitą savadarbę kvėpavimo takų apsaugos priemonę.

„Sumažinti fizinį aktyvumą gryname ore – susilaikyti nuo intensyvaus bėgimo, greito važiavimo dviračiu ir kitos fizinės veiklos, jei jos metu pagilėja ar padažnėja kvėpavimas“, – teigė specialistė.

R. Lingienė pabrėžė, kad pablogėjus sveikatai būtina kreiptis į gydytojus.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, penktadienį oro užterštumas visoje šalyje padidėjęs bemaž tris kartus – pakilusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija.

„Žymesnio lietaus nenumatoma, todėl tikėtina, jog situacija savaitgalį mažai keisis ir oro užterštumas šalyje išliks didelis“, – BNS sakė Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Ji teigė, kad šeštadienį, antroje dienos pusėje, kietųjų dalelių koncentracija gali kiek sumažėti, tačiau vis tiek prognozuojama, kad užterštumas išliks aukštas.

Situacija, anot specialistės, turėtų pagerėti tik sekmadienį dėl prognozuojamų gausesnių kritulių.

Pradedant Jungtine Karalyste, baigiant Italija penktadienį temperatūra kai kuriose Europos šalyse pakilo beveik iki 40 laipsnių Celsijaus. Tokiame karštyje daugeliui buvo itin sunku dėvėti kaukes.

„Net šiame karštyje, manau, kad jau geriau kęsti 38 laipsnių Celsijaus temperatūrą, nei pasigauti koronavirusą“, – teigė Daniela Iannelli, 55-erių darbuotoja Romoje.

Apie pavojų paskelbta keturiolikoje Italijos miestų, o Prancūzija perspėjimus paskelbė maždaug trečdalyje iš 101 šalies departamento.

Paryžiaus valdžia taip pat paskelbė eismo apribojimus, kuriais siekiama mažinti ozono taršą, skelbia šalies eismo priežiūros agentūra.

Dėl karščio bangos gyventojai turėtų išlaikyti budrumą ir atsargumą.

„Dėl karščio bangos gyventojai turėtų išlaikyti budrumą ir atsargumą“, – teigė Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas, aplankęs ugniagesių komandas Pietryčių Prancūzijoje.

Kiek anksčiau penktadienį Prancūzijoje buvo užgesintas pietvakariuose Atlanto vandenyno pakrantėje įsiplieskęs miško gaisras. Ugnis regione sunaikino dešimtį namų ir privertė mažiausiai šimtą žmonių evakuotis.

Pareigūnai taip pat paragino šeimas ir kaimynus patikrinti, kaip jaučiasi vyresnio amžiaus žmonės, o senelių globos namuose kilo nerimas, nes šiuo metu kondicionierių raginama nenaudoti.

Prancūzijoje pastarosiomis dienomis padaugėjus naujų COVID-19 atvejų, buvo sugriežtintos kaukių dėvėjimo taisyklės, kai kuriuose miestuose kaukes dabar reikia dėvėti ir lauke, o tai itin sudėtinga, termometro stulpeliui priartėjus prie 40 laipsnių Celsijaus.

Išgąsdino skaičiai

Šis ruduo Vitės kvartale gyvenantiems klaipėdiečiams tapo kupinu nerimo. Nors čia gyvenantys žmonės ne kartą buvo girdėję apie padidintą taršą metalais, tyrėjų paskelbti duomenys ne juokais išgąsdino.

Pranešimas apie 12 kartų didesnį, nei leidžiama, užterštumą chromu buvo sutiktas nerimastingai.

Visuomenės sveikatos specialistai ėmė raginti neišeiti į lauką be kaukės, vengti vaikštynių Vitės progimnazijos stadione, neatverti langų, nevalgyti šiame rajone užaugintų vaisių ir daržovių.

Visa tai esą kelia grėsmę sveikatai, o padidinta šio metalo koncentracija organizme gali sukelti vėžį.

Klaipėdos savivaldybės užsakymu atlikto monitoringo lentelėse buvo aiškiai matyti, kad panašus užterštumas buvo dar 2005–2006 m.

Dėl nerimą pasėjusios informacijos žmonės ėmė prašyti tikrinti jų auginamas daržoves ir vaisius.

Negaliu pasakyti, kodėl rezultatai tokie skirtingi.

Sušauktame ekstremalių situacijų komisijos posėdyje bandyta raminti gyventojus ir pažadėta, kad bus atlikti papildomi tyrimai.

Šiame posėdyje nuspręsta, kad būtina tyrimus pakartoti ir paimti mėginius iš švietimo ir ugdymo įstaigų teritorijų.

Taršos neaptiko

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė paaiškino, kad tyrimu norėta įsitikinti, ar visą karštą šių metų vasarą vaikai žaidė smarkiai chromu užterštu smėliu.

Asta Šlepetienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nacionalinės laboratorijos specialistai mokyklos ir kelių darželių teritorijose atliko tyrimus.

Nustatyta, kad Vitės progimnazijos stadione ir dviejų darželių dirvožemio paviršiuose bei 10 cm gylyje minėto metalo koncentracija nesiekia net viršutinės normos ribos.

Nepalyginamas skirtumas tarp dviejų tyrimų sutrikdė gyventojus ir pasėjo nepasitikėjimą.

"Gal yra kokių nors metodikų skirtumas, gal kitoks vertinimas, negaliu pasakyti, kodėl rezultatai tokie skirtingi. Tai yra ženklas, kad šį procesą būtinai reikia kontroliuoti, vertinti, sekti", – paaiškino A.Šlepetienė.

Laukia geologų desanto

Savivaldybėje su tiesiogiai už aplinkos kokybę atsakingo skyriaus vadove pasikalbėti nepavyko, skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė telefonu neatsiliepė ir neperskambino. Jos tiesioginis vadovas – Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.

"Mes nesnaudžiame, mes imamės priemonių. Šią savaitę dėl šito dalyko aiškinsimės. Yra užsakytas trečias tyrimas. Ketvirtadienį į Klaipėdą atvažiuos geologai iš Vilniaus. Jie patys pamatė, kas čia vyksta, ir pasisiūlė paimti mėginius. Šiame procese dalyvaus Visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. Mėginiai bus imami iš įvairių gylių ir atliekami tyrimai", – patikino L.Dūda.

Kada klaipėdiečiai sulauks jų rezultatų, kol kas neaišku, tikėtina, kad rezultatų neteks laukti ilgai.

Tai bus trečioji tyrėjų išvada, veikiausiai – nešališkiausia.

Pasak L.Dūdos, priklausomai nuo paskutinio tyrimo rezultatų bus sprendžiama, ar užsakyti kartografinį tyrimą.

Tai yra tyrimas, kai mėginiai imami daugybėje vietų ir visos jos fiksuojamos žemėlapiuose, kad po tam tikro laiko kartojant tyrimą mėginiai būtų imami tose pačiose vietose.

Geologai kartu su išvadomis praneš, ar rekomenduos vėliau atlikti tokį tyrimą.

Žmogaus sukurti ir iš pirmo žvilgsnio nekalti daiktai galiausiai kelia grėsmę aplinkai ir mums patiems.

Mes vis tobuliname įvairias medžiagas bei produktus, tačiau masinės gamybos metu atsirandantys teršalai tampa labai rimta problema aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai.

O laikui bėgant ir tie patys pagaminti daiktai, pasirodo, kad nėra jau tokie puikūs ir nekalti. Ilgą laiką asbestas, dėl savo puikių savybių, buvo laikomas nuostabia medžiaga. Bet galiausiai ši medžiaga parodė ir savo tamsiąją pusę.

Kas yra asbestas?

Asbestas yra natūraliai randamas pluoštinis mineralas, kuris pasižymi puikiomis savybėmis: atsparus ugniai, rūgštims, šarmams, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius.

Dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos, 20-ajame amžiuje asbestas naudotas itin plačiai.

Asbestas buvo naudojamas praktiškai visur ir laikomas kone tobula medžiaga. Visgi, laikui bėgant išaiškėjo ir asbesto keliami rimti pavojai aplinkai bei žmonių sveikatai.

Gali susidaryti nuomonė, kad dėl savo žalingo poveikio asbestas šiuo metu pasaulyje yra uždraustas, tačiau kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtingi teisiniai šios medžiagos reguliavimai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose vis dar leidžiama naudoti medžiagas, kurios savyje turi 1 % ar mažiau asbesto, o štai Australijoje asbestas yra visiškai uždraustas, kaip, beje, ir Lietuvoje.

Ir nors gamyba uždrausta, tačiau anksčiau pagaminti produktai, turintis savo sudėtyje asbesto, niekur nedingo. Vienas geriausių pavyzdžių yra kone kiekviename Lietuvos kampelyje stovintys namai, dengti asbestiniais šiferio lapais. Tai yra tiksinti ekologinė bomba, su kuria būtina tinkamai kovoti.

Lietuvoje yra vykdoma programa, kurios metu galima prašyti paramos, asbestinių stogų dangos keitimui. Nors gana dažnai pasigirsta kalbų, jog norinčių pasikeisti kenksmingą stogo dangą yra daugiau, nei skiriama pinigų, bet ir tokia parama yra geriau nei nieko.

Tai kaip šiandien asbestas patenka į dirvožemį, vandenį ir orą?

Iš esmės, kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos, skaidulos.

Mikroskopiškai mažos asbesto skaidulos skraido ore ir jas yra labai lengva įkvėpti tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Jei asbesto dalelės nusėda ant dirvožemio ar vandens, tik laiko klausimas kada ši ekologinė bomba bus vėl aktyvuota.

Asbestas sukelia vandens ir dirvožemio taršą

2016-aisiais metais atliktame tyrime Toskanoje, Italijoje, nustatyta, kad rastos asbesto skaidulos vandenyje „gali būti siejamos su asbesto sukeltomis ligomis.“

Daugelį metų žmonės, kurie atrodė, kad nepatira tiesioginio kontakto su asbestu, išgirsdavo, jog serga tokiomis ligomis, kurios glumindavo pačius pacientus, daktarus ir oficialius pareigūnus. Jiems buvo sunku suprasti šių ligų priežastis.

Tačiau tyrimas atskleidė nemalonią tiesą, jog „nurijus asbesto, jo poveikis yra lygiai toks pats, kaip ir tiems žmonėms, kurie asbesto įkvepia“. Tad vartojant asbestu užterštą vandenį, taip pat galima susirgti plaučių vėžiu (mezotelioma).

Dirvožemio tarša asbestu dažniausiai atsiranda tuo metu, kai ore yra asbesto skaidulų ir jos tiesiog nusėda ant žemės.

Taip asbesto skaidulos gali išbūti labai ilgai ir sutrikdžius dirvožemį, pradėjus kasinėjimo darbus ir pan., šios asbesto skaidulos vėl gali pasklisti ore ir pakenkti gyvūnų bei žmonių sveikatai.

Asbesto keliama oro tarša ir poveikis žmonių sveikatai

Tai turbūt yra vienas didžiausių asbesto minusų – jo sukeliama oro tarša. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi.

Mezotelioma yra asbesto sukeltas plaučių vėžys. Ši liga, be savo agresyvumo ir retumo, taip pat yra gana subtili. Ji turi neįtikėtinai ilgą latentinį laiką, kuris gal trukti net iki 50 metų. Kitaip tariant, ligos požymių dažniausiai atsiranda po 30–40 m. darbo (kontakto) su asbestu.

Pirmasis ligos simptomas dažnai yra dusulys, atsirandantis dėl susikaupusio skysčio pleuros ertmėje. Gali būti krūtinės ląstos skausmas, karščiavimas, prakaitavimas, svorio mažėjimas.

Liga diagnozuojama atlikus histologinį ir imunohistocheminį pleuros bioptato tyrimą. Norint tiksliai nustatyti ligos stadiją, dažnai reikia atlikti kompiuterinę plaučių tomografiją, krūtinės ląstos magnetinio rezonanso tyrimą, kartais – mediastinoskopiją, laparoskopiją.

Jei piktybinė pleuros mezotelioma neišplitusi, galima gydyti radikaliai, t.y. skiriamas chirurginis gydymas, chemoterapija ir  radioterapija. Tiems  ligoniams, kurių negalima operuoti (liga per daug išplitusi), skiriama chemoterapija. Skysčio kaupimuisi pleuros ertmėje sumažinti atliekama pleurodezė arba vykdomas skysčio šalinimas per ilgalaikį kateterį pleuros ertmėje.

Asbestas riziką susirgti plaučių vėžiu padidina apie 5 kartus, o tabako rūkymas šią riziką padidina net 28 kartus.

Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio ir pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.

Jau 1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Teisės aktais nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta. Tačiau sąlytį su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar turi gana daug žmonių.

Siekiant apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, geriausia neliesti asbesto turinčių daiktų ir be tinkamų apsaugos priemonių nesiimti statybos, remonto darbų. O norint pakeisti asbesto turintį pastato stogą ir šias kenksmingas atliekas tinkamai sutvarkyti, rekomenduoja kreiptis į tinkamus įrankius, transporto bei apsaugos priemones turinčius specialistus.