Atlikėja Baiba Skurstenė-Serdiukė prisipažįsta turėjusi vargo dėl grožio. „Mane badydavo pirštais dėl nosies, kurią paveldėjau iš tėvelio. Sako, tu labai faina, talentinga, gerai dainuoji, bet ta tavo nosis… Aišku, tai nebuvo pagrindinis dalykas, dėl kurio pasidariau nosies operaciją. Buvo dar tam tikrų medicininių dalykų. Pamačiau save per televiziją, kaip aš raukausi, labai mimikuoju, labai blogai atrodė. Nuvažiavau į Latviją, kliniką ir ten pirmą kartą suleido botoksą, man tuomet buvo 25-eri. Nuolatinės investicijos į išvaizdą suryja daug pinigų, nes gerai išvaizdai tikrai neužtenka „Nivea“ kremo“, – šypsojosi Baiba.

Botulino injekcijas naudoja ir scenos kolegė Gabrielė Grygolaitytė-Vasha. „Nesu priklausoma nuo botulino, akivaizdu, matosi raukšlytės, bet už keleto mėnesių vėl kartosiu injekciją. Jas pradėjau daryti nuo 26-erių. Esu pasidariusi krūtinės didinimo operaciją. Niekas pirštais nebadė, bet man nuo jaunystės gražios moterys su didesnėmis krūtinėmis. Žinojau, kad tikai kažkada padarysiu, niekada nesudvejojau, nesuabejojau, kad buvo klaida. Aišku, kad vaizdas, kai matai, kad atėjo į sceną papai, man negražu, o jei tai saikinga, proto ribose, kodėl ne?“ – aiškino Vasha.

Dainininkė įvardijo ir sumą, kurią kas mėnesį išleidžia grožiui. „Esu išbandžiusi drėkinimo procedūras, naudoju įvairius aparatus kūnui, kas antrą dieną einu į procedūras, renkuosi procedūras, kurios aktyvina kraujotaką, aišku, viską derinu su sportu, sveika mityba. Tik su procedūromis nenumesite nei papildomų kilogramų, nei turėsite riesto užpakaliuko. Grožio mėnesis man kainuoja per 1000 eurų“.

Grožio specialistė Justina Partikė dažnai pavadinama plastinių operacijų rekordininke. „KK2 penktadienio“ vedėjai bandys jas suskaičiuoti.

LNK nuotr. 

„Pirmiausia, prieš 6-7 metus, dariausi skrandžio operaciją, numečiau svorio. Nukrito krūtinė, užpakaliukas, teko juos koreguoti, daryti pilvo plastiką. Paskui vėl koregavo krūtinę, dar pasidariau vieną skrandžio operaciją. Po krūtinės mažinimo prieš savaitę teko atlikti krūtinės pakėlimą. Jei būčiau nieko nesidariusi, jau turėčiau savo svajonių mašiną nusipirkusi. Turėtų išeiti penkiaženklė suma, bet nenoriu skaičiuoti, silpna pasidarys“, – juokėsi Justina. 

Iš ekonomistės dietiste tapusiai Ritai Šilianskienei svetimas ir botulinas, ir operacijos. „Jau 15 metų nežinau, kas  yra grūdai, kviečiai. Man 60 metų, botokso nesileidžiu, jaučiuosi gerai, sportuoju, vandenį geriu. Ryte – aliejus, hidrolatas ir akmenėlis, kuris sužadina kraujotaką – toks mano grožio salonas. Valanda, pusantros – sportas. Kremo nenaudoju. Mano kremai – avokadas, citrina, agurkas šaltalankiai“, – aiškino nepriekaištingai atrodanti moteris. 

LNK nuotr. 

Verslininkė Rūta Malkutė tapo aromaterapeute, kai pati ėmėm gydytis kvapų terapija. „Mane buvo užklupusi depresija dėl didelės atsakomybės su didelėmis įmonėmis. Antidepresantų pasakiau negersianti, sako, pabandyk bent aromaterapiją, ir man ji padėjo. Kalabrijos regionų bergamočių aliejus veikia geriausiai, mažina nerimą, psichologinius negalavimus, mes dažnas turime tą nuolatinį nerimo sindromą. Aliejų reikia garinti garintuve pusę valandos ryte ir vakare. Dvi savaitės, ir po jų žmogus pradeda geriau jaustis. Jei esi labai alkanas ir, atrodo,  kad atidarysiu šaldytuvą ir viską suvalgysiu, prieš tai reikia pauostyti kardamono. Jis nuramins, kaip ir pankolių sėklos – smegenys gaus maisto kvapo. Galima daryti veido kaukę iš žalios mėsos, iš žalios žuvies, naudingos medžiagos susigeria į odą. Bananai – nuostabus magnio šaltinis dėti ant odos ir plaukų. Avokadai yra stebuklingas vaisius – nuo salotų iki odos ir plaukų. Nagams stiprinti užtenka druskos vonelių“, – natūraliais grožio receptais dalinsis aromaterapeutė R. Malkutė.

Visi vargai ir patarimai dėl grožio –  šį vakarą, 19.30 val., laidoje „KK2 penktadienis“ per LNK.

Kiek ilgam galima sustabdyti laiką, kada pasakyti „stop“ ir ar galima koreguoti išties viską? Savo istorijomis atvirai dalinosi būrys žinomų pramogų pasaulio atstovų, o medikai atskleidė – kaip atrodo „liūto“ ar „bulvės“ veidas ir kas tie „ryklio“ dantys.

Štai 8 plastines operacijas pasidariusi atlikėja, grožio meistrė Justina Partikė sako, kad tai – dar tikrai ne pabaiga. Nors jau dabar moteris pripažįsta dėl kai kurių dalykų besigailinti. Po nėštumo 130 kilogramų svėrusi Justina norėjo numesti svorio, todėl ryžosi skrandžio apylankos operacijai. Taip moteris pirmą kartą apsilankė pas plastikos chirurgus, kad būtų pakoreguotas odos perteklius, tačiau šalia nusprendė ir pasitobulinti kūną. „Man buvo atliktas braziliškas sėdmenų pakėlimas riebalais, užsimaniau, kad ir klubus padidintų, padarėme krūtinės didinimo operaciją. Žinote, apetitas auga bevalgant, todėl man buvo sudėti beveik po litrą talpos siekiantys implantai“, – pasakojo J. Partikė.

Man buvo sudėti beveik po litrą talpos siekiantys implantai.

Vis dėlto dabar moteris neslepia – ji nesididžiuoja, kad krūtinę didinosi iki tokio dydžio, kad net darėsi sunku vaikščioti. Dėl krūtinės ne kartą teko atlikti ir korekcijas. „Man krūtinė labai greitai sukrisdavo. Bandydavo vis kelti, tvarkyti, bet daktarai neperspėjo, kad taip yra dėl krūtinės ląstos, nes net ir po sutvarkymo krūtinė sukrisdavo“, – prisiminė Justina.

LNK stop kadras. 

Todėl prieš savaitę jai buvo atlikta krūtinės mažinimo operacija, J. Partikė nusprendė susimažinti ir sėdmenis. „Dabar esu patenkinta rezultatu, žinoma, norisi keletą kilogramų numesti, bet matydama save veidrodyje esu patenkinta. Tačiau neslėpsiu – tikrai buvau priklausoma nuo plastinių operacijų“, –  atviravo moteris.

 J. Partikė  pasidalino patirtimi su odontologais – dėl tobulos šypsenos moteris vyko į Turkiją, kur jai buvo atlikta šiuo metu socialiniuose tinkluose žaibiškai plintanti, bet dažną gąsdinanti procedūra, daugelio žinoma kaip „ryklio“ dantys.

Sava istorija dalinosi ir socialinių tinklų žvaigždė, žurnalistas Laurynas Dubrovskis, geriau žinomas kaip Kenas Katis.  Paklaustas, kodėl nusprendė atlikti pagurklio, liemens ir pilvo riebalų nusiurbimą, neslėpė, kad kitų pasirinkimų nebuvo. „Per karantiną priaugau nemažai svorio, nors visada buvau lieknas. Neslėpsiu, kad sportuoti tingiu, su mityba irgi nesiseka bendrauti, todėl galvojau, kodėl gi ne. Net nebandžiau laikytis dietos, tiesiai pas plastikos chirurgus“, – pasakos Kenas Katis. Jam taip pat 7 kartus buvo didintos lūpos.

LNK stop kadras. 

Plastikos chirurgai sako, kad plastinės operacijos Lietuvoje klesti. Net nesvarbu, kad kainos dėl infliacijos kyla – šioje industrijoje tai nieko nekeičia. Dėl didesnių krūtų moterys vidutiniškai išleidžia 4 tūkst. eurų, už veido patempimą nepagaili net 8 tūkst. eurų.

Atlikėjas Viktoras Vaikšnoras po gyvenimo Londone pamatė, kad labai slenka plaukai. Niekas nepadėjo – nei brangiausi šampūnai, nei specialios procedūros. Tad jis nusprendė persisodinti plaukus Turkijoje. Už plaukų persodinimą V. Vaikšnoras sumokėjo 3,2 tūkst. eurų, operacija truko 8 valandas.

LNK stop kadras. 

Tiesa, užsienyje Viktoras tvarkėsi tik plaukus, Lietuvoje jam atlikta akių vokų operacija, kaktos pakėlimas.  „Neturėjau raukšlių, bet buvo didelis odos perteklius akių vokų srityje. Nuo paauglystės turėjau užkritusias akis, todėl gydytojas patarė kartu pakelti ir antakius, kad ateityje vėl vokai nenukristų. Esu labai patenkintas rezultatu“, – sakė atlikėjas.

Pikantiška „Bučiuoju, Rūta“ laida – šiandien, 20 val.,  per LNK.

„Niekada nesu nusivylusi grožio procedūromis, nes renkuosi specialistus atsižvelgdama į rekomendacijas“, – sakė gatvėje kalbinta moteris.

„Per savo netrumpą gyvenimą esu nusivylusi gal tik vieną kartą. Kirpėja per trumpai nukirpo. Beliko laukti, kol ataugs plaukai“, – teigė kita pašnekovė.

„Kartais labai blogai apkerpa, būna, nesupranta, ko nori, ko prašai. Tenka nuolat keisti kirpėją“, – porino trečia praeivė.

„Kažkada nusivyliau pedikiūro specialiste, kuri pedikiūrą darė labai grubiai“, – teigė gatvėje užkalbinta mergina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia tendencija – ar tų skundų daugėja?

– Negalima teigti, kad tų skundų labai padaugėjo, tiesiog popandeminis laikotarpis pakoregavo tuos skaičius.

– Ar prastėja paslaugų kokybė, ar klientai tapo išrankesni, priekabesni?

– Nesakyčiau, kad paslaugų kokybė suprastėjo ar tapo priekabesni vartotojai. Tiesiog žmonės jau žino, į ką atkreipti dėmesį gaunant paslaugą. Ir žino, kur kreiptis, jei ta paslauga jam atrodo nekokybiška. Pavyzdžiui, pastebi, kad grožio procedūra atliekama nesilaikant visų higienos ar saugos reikalavimų. Gavę skundą, mes reaguojame, atliekame patikrinimą.

Iš pradžių gali būti tik įsėjimas arba, jei rimtas pažeidimas, – ir bauda. Kai kuriais atvejais, – sustabdoma net veikla.

 

– Dėl ko dažniausiai žmonės skundžiasi?

– Gauname įvairių skundų. Būna, skundžiasi, kad nekokybiškai atlikta paslauga ar po paslaugos suteikimo kilo kažkokių komplikacijų. Šiuo metu itin padaugėjo skundų dėl to, kad paslaugos suteikiamos be leidimo-higienos paso arba nesilaikoma higienos reikalavimų. Pavyzdžiui, nebuvo išimti iš paketėlio sterilūs manikiūro įrankiai ir pan.

– Ar būna kuriozinių situacijų, nusiskundimų, tarkim, dėl netenkinančio rezultato – nudažė plaukus ne tokia spalva, kokios prašė?

– Taip, būna, tačiau tai jau – ne mūsų sritis. Jeigu vartotojui nepatiko rezultatas, pirmiausiai reikėtų kreiptis į paslaugos teikėją ir bendrauti su juo.

– Ar visi skundai pagrįsti?

– Didesnę dalį sudaro pagrįsti skundai, tačiau pasitaiko ir tokių, kad ne mūsų kompetencijoje padėti. Arba jis yra nepagrįstas.

– Dėl kurių būtent grožio procedūrų sulaukiate daugiausiai nusiskundimų?

– Nusiskundimų sulaukiame iš įvairių sričių – dėl permanentinio makiažo, tatuiruočių, kirpimo ir kitų nekokybiškai suteiktų paslaugų. Sakyčiau, pastaruoju metu vartotojai labiau kreipia dėmesį į manikiūro ir pedikiūro specialistų teikiamas paslaugas.

– Kokios baudos gresia paslaugų teikėjams, jei skundas pasitvirtina?

– Gresia administracinė atsakomybė. Iš pradžių gali būti tik įspėjimas arba, jei rimtas pažeidimas, – ir bauda. Kai kuriais atvejais, gali būti sustabdoma net veikla.

– Jūsų centro darbuotojai ir savo iniciatyva atlieka planinius patikrinimus. Kokie dažniausi būna pažeidimai?

– Taip, eina tikrinti departamentų specialistai. Pastaruoju metu vienas dažnesnių pažeidimų, kad specialistai teikia paslaugą nepasitikrinę sveikatos, nepraėję privalomųjų higienos įgūdžių kursų – įvairiai.

LNK žurnalistai apie tai kalbėjosi su profesoriumi, medicinos mokslų daktaru Sauliumi Čaplinsku.

– Kalba – apie botulino toksiną, dalyką, kuris medicinos atrastas ne taip seniai, bet plačiai naudojamas grožio srityje. Kaip čia žmonės gali „prisižaisti“?

– Na, pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad medicinoje naudojamas ne taip seniai. O šiaip, botulino toksinas, neurotoksinas – vienas iš stipriausių nuodų. Yra įvertinta, kad jei vienas gramas atitinkamo botulino toksino būtų paskleistas ore, gali nužudyti nuo dviejų iki kelių milijonų žmonių. Tai yra labai stiprus nuodas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbėsime apie grožio injekcijas. Istorija, neseniai nutikusi Turkijoje, kuomet botulino toksinas buvo leidžiamas į skrandį, tam, kad žmonės galėtų būti lieknesni. Sotumo jausmas ilgam išlieka tokiu atveju. Kuo viskas baigėsi?

– Va, čia ir yra problema. Kadangi tai yra labai stiprus toksinas, Turkijoje kelios dešimtys žmonių susirgo botulizmu po būtent tokių medicininių grožio procedūrų. Kadangi neaišku, ar tai buvo pažeista procedūra, ar paprasčiausiai neišlaikytos reikiamos koncentracijos, t. y. ar pats preparatas buvo neaiškios kokybės. Kodėl pradėjau nuo to? Vis dėlto, tai yra vienas iš pačių stipriausių žinomų nuodų. Ir jei kažkas bus padaryta ne taip – netinkama dozė ar panašiai, gali būti labai sunkios pasekmės, nes botulizmas kaip liga yra labai pavojinga. Maždaug apie 10 procentų žmonių, susirgusių botulizmu, neišgyvena.

– Kas nutinka?

– Nutinka tai, kad yra paralyžiuojami nervai. O kadangi paralyžiuojami nervai, kurie veikia mūsų raumenis, tada atitinkamai gali sutrikti ryjimas, kvėpavimas, regėjimas, širdies, virškinimo sistemos, prakaito, ašarų liaukų veikla.

– Apie tokias procedūras, ar botulino toksinas leidžiamas tiesiai į skrandį, Lietuvoje dar neteko girdėti, bet Lietuvoje tikrai yra populiarios įvairiausios grožio injekcijos, ir medikai tam tikrais atvejais gali pasiūlyti botulino toksiną. Kokios komplikacijos yra galimos gavus tokią injekciją, tarkime, į veido sritį?

– Gavus tokią injekciją į veido sritį, jeigu tai bus licencijuotoje, patikimoje sveikatos priežiūros įstaigoje... Kokios tos licencijos? Ar turi teisę atitinkama grožio specialistė atlikti tokias procedūras, ar ne? Klausimas – ne man. Čia būtų labai rimtas iššūkis – jeigu neaišku kas, ir naudoja šitą grožio priemonę, kuri, jei neteisingai panaudota – neišlaikyta tinkama dozė ar panašiai, tai geriausiu atveju, sakykime, sudarkys jūsų veidą kuriam laikui. O galbūt tai netgi ir neatsistatys. Blogiausiu atveju, gali atsitikti kur kas rimtesnės komplikacijos. Kaip jau minėjau, jei bus paralyžiuoti atitinkamą vietą veikiantys nervai, sutriks to orgamo veikla. Sutrikimas vidutiniškai gali tęstis iki pusės metų. O jei pažeidimai – stipresni, galbūt gali ir neatsistatyti.

„Prieš eidami šių paslaugų, pasidomėkite, kas jas teikia“, – ragina Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis. Šio centro medikams tenka taisyti apsišaukėlių grožio specialistų, dažnai neturinčių reikiamos kvalifikacijos, klaidas ir gydyti dėl jų kylančias komplikacijas.

– Gydytojau, pirmiausia paaiškinkite, kas yra estetinė dermatologija?

– Tai būdas tobulinti savo išvaizdą, galbūt paslėpti trūkumus, užmaskuoti kompleksus. Tai gali būti labai raukšlėta kakta, nelygi veido oda ar veido asimetrija. Tai priemonė, dažnai leidžianti pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir pasitikėjimą savimi. Estetinė dermatologija sprendžia kai kurias problemas, kurios atrodo ne visai estetinės, kaip, pvz., padidėjęs prakaitavimas. Tai irgi priskiriama estetinei dermatologijai, nors ir nelabai susiję su grožiu.

Tadas Raudonis./ Santaros klinikų nuotr. 

Kai atliekamos procedūros, kur reikia adatos su švirkštu, tai jau nebe kosmetologų, o gydytojų dermatovenerologų sritis.

– Ar šios procedūros saugios?

– Šias procedūras turi atlikti kvalifikuoti specialistai. Deja, Lietuvoje – iškreipta rinka, kurioje labai sunku susigaudyti pacientui ar klientui, ieškančiam tokių paslaugų. Dėl estetinės dermatologijos paslaugų reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą arba į gydytoją plastinės rekonstrukcijos chirurgą. Tai dvi pagrindinės specialybės Lietuvoje, kurių atstovai gali teikti estetinės dermatologijos paslaugas. Visi kiti specialistai šių paslaugų Lietuvoje teikti negali. Todėl, renkantis kliniką tokioms paslaugoms, visada reikėtų atsidaryti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (Akreditavimo tarnybos) puslapį internete, kur surašyti visi sveikatos specialistai ir jų turimos licencijos, ir pasitikrinti konkretaus gydytojo, pas kurį ruošiatės eiti tam tikros procedūros, kvalifikaciją.

Procedūra savaime netampa saugi, pasirinkus gydytoją dermatovenerologą arba plastinės rekonstrukcijos chirurgą. Visiems gydytojams dirbant pasitaiko komplikacijų, nepageidaujamų reiškinių. Tai medicina ir niekas negali duoti 100 proc. garantijų, kad viskas puikiai pavyks. Tačiau pagrindinis skirtumas, skiriantis juos nuo neprofesionalų, yra tai, kad jie prisiima atsakomybę už kylančias problemas ir geba su jomis tvarkytis, padėti pacientui ar bent jau nusiųsti į gydymo įstaigą, kur juo pasirūpins.

– Iki šiol buvome įpratę, kad odos estetika, jos gražinimu rūpinasi kosmetologai. Kur čia prasideda medicinos sritis?

– Kosmetologai turėtų užsiimti procedūromis, kurias atliekant nenaudojamos adatos, t. y. veido valymu, šveitimu, įvairiomis pigmentą šalinančiomis procedūromis, naudojant kosmetines priemones, kad oda būtų gražesnė, padrėkinta, neturėtų ligos požymių.

Tačiau kai atliekamos procedūros, kur reikia adatos su švirkštu, tai jau nebe kosmetologų, o gydytojų dermatovenerologų sritis. Čia  pradedame nuo odos paviršinių sluoksnių. Tai procedūros, kurių metu preparato leidžiama į epidermį arba dermą. T. y. pačiame odos paviršiuje atliekamos procedūros, kaip, pvz., biorevitalizacija, mezoterapija, redermalizacija, PRP terapija (paciento kraujo plazmos injekcijos į problemines vietas – red. past.). Visų šių procedūrų rizika ganėtinai minimali, blogiausia, kas gali atsitikti, – adata pradūrus odą, atsirasti mėlynė veide. Šių procedūrų tikslas – pagerinti paviršinę odos struktūrą, užpildyti labai smulkias paviršines raukšleles, mažinti veide susikaupusį pigmentą.

Į raumenis leidžiame botulino toksiną (botoksą). Jis skirtas mimikos raumenims atpalaiduoti, kad jie, pvz., kaktoje, aplink akis būtų lygesni. Botulino toksinas gali būti naudojamas ir bruksizmui (griežimui dantimis) gydyti, leidžiant jo į kramtomąjį raumenį ar į kaklo zoną.

Taip pat giliau, po oda arba į riebalinį audinį, dažniausiai leidžiama audinių užpildų arba hialurono rūgšties. Tas medžiagas reikėtų vadinti medicininiais implantais, kurie suleidžiami ir lieka toje vietoje. Jos sukuria tūrį audiniuose, gali keisti jų formą. Tai viena rizikingesnių procedūrų. Blogiausia, kas gali nutikti, ypač jei leidžiama aplink nosį, akis, – pacientas gali apakti. Gali susidaryti odos nekrozė – likti randų veide. Taigi, reikia labai atsargiai rinktis specialistą tokioms procedūroms.

Kitas dalykas, labai populiarus estetinėje dermatologijoje, – lazerinės procedūros, kurių yra begalė. Šioje srityje naudojami prietaisai, skirti grožio terapeutams-kosmetologams. Tai mažesnės energijos prietaisai, negalintys padaryti didesnės žalos. Medicininės paskirties įrenginius turėtų  naudoti tik gydytojai dermatovenerologai, nes, juos naudojant, gresia odos nudegimai, randėjimo procesai, pacientams gali likti duobių veide ar kitose kūno vietose, visam laikui pakisti arba išnykti odos pigmentas. Todėl kiekvieną kartą, pasiryžus tokioms procedūroms, reikia domėtis, ar ją atliks reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas, ar jis turi patirties dirbti su tokia įranga.

Būna atvejų, kai užpildo į lūpas suleidžiama tiek, kad jos nebeužsičiaupia.

Reikėtų žinoti, kad pas kosmetologę procedūra gali būti tik labai paviršinė. Galbūt jums išvalys poras, naudos ultragarsą, vakuumą ar kitą priemonę, kuri nepažeidžia odos vientisumo, kurioje nenaudojami aštrūs instrumentai, adatos. Kosmetologės gali išvalyti miliumus – baltus grūdelius po oda. Tuos darinukus šalinant, galima šiek tiek pradurti odos paviršių, kad būtų galima juos išspausti. Tačiau jokių leidžiamų preparatų kosmetologės negali naudoti. Gydytojų dermatologų atliekamų procedūrų spektras – labai platus.

– Ar Lietuvoje yra aiškiai teisiškai reglamentuota, kas gali atlikti jūsų minėtas procedūras?

– Teisinis reglamentavimas yra, tačiau anksčiau kai kurie specialistai jį interpretuodavo taip, kaip jiems patogu. Metų pradžioje gavome Akreditavimo tarnybos paaiškinimą, kad estetines paslaugas, kurių metų atliekamos injekcijos, Lietuvoje gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas ir tam tikros apimties – veido ir žandikaulių chirurgas. Visi kiti specialistai to atlikti negali. Tačiau ne paslaptis, kad Lietuvoje šias procedūras kartais atlieka ir kosmetologės, ir slaugytojos, ir medicinos gydytojai. Todėl, vykdami tokių procedūrų, pasitikrinkite, pas kokį gydytoją ir, apskritai, ar pas gydytoją einate – atsidarykite jo biografiją internete, pasižiūrėkite, kokia jo specialybė. Reikėtų suprasti, kad estetinės medicinos gydytojai Lietuvoje teisiškai neegzistuoja. Nesvarbu, kad kai kurie vadinamieji specialistai taip prisistato. Oficialiai tokia specialybė Lietuvoje nepripažinta. Tokiomis procedūromis užsiima arba medicinos gydytojai, neretai – šeimos gydytojai, arba pediatrai, neurologai, psichiatrai. Jų nereikėtų rinktis aklai – būtinai turėtumėte pasidomėti, pas ką iš tiesų einate. Juk reklamų – begalės, pasitelkiami ir nuomonės formuotojai. Egzistuoja stiprūs finansiniai interesai. Įvairios grožio klinikos suinteresuotos turėti didesnį pelną, todėl neretai samdo mažiau apmokamus specialistus. Nuomonės formuotojai dažnai reklamuoja bet ką, už ką tik jiems sumokama.

– Ar į jūsų vadovaujamą centrą atvyksta pacientų, nukentėjusių nuo šios srities paslaugas teikiančių nelegaliai?

– Pasitaiko. Tačiau tokie asmenys dažniau vyksta ne į Santaros klinikas, bet į kitas privačias klinikas, pas žinomus, labiau patyrusius gydytojus. Kita problema – nukentėję pacientai dažnai nutildomi: jiems grąžinami sumokėti pinigai, pasiūloma nemokamų procedūrų, kad tik nerašytų skundų ir niekur nesikreiptų. Be to, dažnai tokie žmonės bijo kur nors kreiptis. Ypač šioje srityje nelegaliai dirbančios slaugytojos prigrasina: mes su jumis susidorosime, jei visa tai viešinsite. Žmonės išsigąsta ir tyli.

Estetinės medicinos gydytojai Lietuvoje teisiškai neegzistuoja. Nesvarbu, kad kai kurie vadinamieji specialistai taip prisistato.

– Kurios šios srities paslaugos yra nemokamos, kitaip tariant, kompensuojamos iš PSDF?

– Šios paslaugos Lietuvoje nekompensuojamos. Vis dėlto jos priskiriamos estetikai, tai ne gyvybę gelbstinčios procedūros. Daugelyje Europos šalių šios procedūros neapmokamos valstybės lėšomis. Plastinėje chirurgijoje tam tikrais atvejais, kai, pvz., dėl krūties vėžio pašalinama krūtis, jos rekonstrukcijos procedūros yra kompensuojamos. Akių vokų plastika gali būti kompensuojama, kai užkritę vokai trukdo paciento regėjimui ir tai pagrindžiama mediciniškai. Estetinės dermatologijos srityje kompensuojamųjų procedūrų šiuo metu nėra. Nesame tokia turtinga valstybė, kad galėtume tai sau leisti. Turime problemų dėl vaistų ir medicinos priemonių kompensavimo gydant daugelį ligų ir norime, kad, visų pirma, tai būtų prieinamiau pacientams. Estetinės procedūros dar turės palaukti.

– O jei kreipiasi nuo šarlatanų, apsišaukėlių specialistų nukentėjęs žmogus?

– Komplikacijas, žinoma, padedame gydyti. Tokiu atveju, jei pacientas kreipiasi į valstybinę įstaigą, jam priklauso nemokamos medicinos paslaugos – už apsišaukėlių padarytas klaidas sumoka valstybė. Neseniai turėjome pacientę su granuliomomis (kietas uždegiminis mazginis darinys – red. past.) nosyje ir ant kaktos, susidariusiomis, kai į zoną tarp antakių buvo suleista hialurono rūgšties užpildo. Tai zona, kur šios medžiagos neturėtų būti leidžiama, nes joje yra į akis einančios arterijos. Atliekant tokias injekcijas šioje srityje, yra labai didelė rizika, kad pacientas apaks. Ačiū Dievui, to neatsitiko, bet pacientė atvyko su susiformavusiais kietais guzeliais. Gydyti tokią komplikaciją reikia medikamentų, leidžiamų vaistų. Kartais prireikia darinį šalinti skalpeliu.

Kita problema – kad tie vadinamieji specialistai dažnai neprisiima atsakomybės. Klausimas, kiek tokių apsišaukėlių, įstaigų apskritai moka įmokas į valstybės įsteigtą pacientų žalos atlyginimo fondą. Kiekvienu žalos pacientui atveju jam turėtų būti kompensuojama iš šio fondo, tačiau privačios įstaigos vis dar išlieka pilkojoje zonoje, ką jau kalbėti apie slaugytojus ar kosmetologus, kurie kartais tas procedūras atlieka savo privačiuose kabinetuose, neturėdami nei higienos paso, nei sveikatos priežiūros įstaigos licencijos.

Deja, neretai, siekdami sutaupyti, gauti paslaugą perpus pigiau, žmonės nusprendžia eiti į kažkokį neaiškų kabinetuką ar kirpyklą ir gauti tas paslaugas rizikuodami savo sveikata. Tenka girdėti ir apie tokius atvejus, kad kosmetologės ar kiti panašūs vadinamieji specialistai vieną hialurono švirkštą padalija dviem žmonėms, nors tai nesterilu ir neatitinka higienos normų.

Žmonės turėtų suprasti, kad šioje srityje taupyti nereikėtų. Vis dėlto jūs rizikuojate savo sveikata ir veidu – kūno dalimi, kurią mato visi. Reikėtų labai atidžiai pagalvoti, pas ką einate ir kokios procedūros.

– Kokios procedūros kelia didžiausią riziką?

– Pradėkime nuo veido viršaus – kaktos. Siekiant pakeisti kaktos kontūrą, palyginti raukšles, į ją kartais neleistinai leidžiama hialurono rūgšties užpildų. Tai zona, kur jų neturėtų būti leidžiama, nes ten yra daug arti kaulo einančių kraujagyslių. Gali atsitikti taip, kad medžiagos bus suleista į jas ir tai komplikuosis nekroze veido odoje, randais ir kitų kraujagyslių okliuzija (užakimu – red. past.)

Toliau – jau minėtas tarpuantakis.

Kitas labai rizikingas dalykas yra nosies korekcija užpildais. Kai kurie specialistai atlieka injekcijas, siekdami panaikinti nosies kuprelę ar šiek tiek išriesti nosį labiau į viršų. Tai vadinama nechirurgine nosies korekcija, bet nosis yra pati rizikingiausia sritis veide ir dažnai kitą dieną po tokių injekcijų pacientai bėga tirpdyti suleisto hialurono, nes nebejaučia nosies arba ją siaubingai skauda.

Kita pavojinga zona – paakiai, kur leidžiamas hialuronas. Dirbama arti akies, o tai yra jau minėta pavojinga zona.

Į lūpas dažniausiai leidžiama hialurono rūgšties. Čia reikia turėti saiką. Lūpose yra labai daug kraujagyslių. Svarbu leidžiant nepataikyti į jas. Jei, leidžiant hialurono rūgštį, pataikoma į kraujagyslę, ji užsikemša – kraujotaka toje vietoje sustoja. Paprastai tariant, tokiu atveju, jei per pirmąsias 24 valandas nebus suteikta pagalba, pacientas gali netekti dalies lūpos, taigi, taip atsitikus, pagalbos reikia kreiptis kuo greičiau.

Kalbant apie hialurono rūgštį apskritai, egzistuoja jos priešnuodis – hialuronidazė. Tai preparatas, kuriuo galima ištirpdyti ne vietoje suleistą hialurono rūgštį. Tačiau visa tai turi būti atliekama kuo skubiau po procedūros, nes, praėjus parai po jos, galimi nebeatitaisomi, negrįžtami pažeidimai.

Kartais matome dideles išpūstas lūpas, kai persistengiama ir įleidžiama per daug užpildo. Tada pertempiami audiniai ir lūpos gali likti šiek tiek pabliūškusios, nenatūralios formos. Būna atvejų, kai užpildo į lūpas suleidžiama tiek, kad jos nebeužsičiaupia. Tai keičia ir paciento burnos gleivinę – ji stumiasi gilyn, tada gali pradėti kentėti dantenos, atsirasti kitų rizikų.

Botulino toksino kartais leidžiama siekiant koreguoti per aukštai kylančią lūpą ir matomas dantenas. Po tokių injekcijų galima lūpų asimetrija, žmogus gali atrodyti tarsi po insulto, kai pusė veido yra nusileidusi žemyn ir nejudanti kalbant. Tai nėra negrįžtama žala – maždaug per pusę metų viskas susitvarko savaime. Tik tiek, kad retas kuris, susimokėjęs už paslaugą, nori taip atrodyti.

Viena naujesnių procedūrų – atliekamos aukšto dažnio ultragarsu, vadinamuoju HiFu. Šios procedūros kaina gali siekti iki 2 tūkst. eurų. Tačiau, ją netinkamai atlikus, veide gali atsirasti duobių – sunykti riebalinis poodinis audinys, kurio, deja, negalime atkurti. Taigi, rizika yra ganėtinai didelė, o šias procedūras dažnai atlieka ir slaugytojos, ir kosmetologės. Žinoma, šios paslaugos pas jas kainuoja pigiau nei pas gydytojus, tačiau kiekvienas turėtų žinoti, kuo rizikuoja.

– Kaip dėl permanentinio makiažo? Ar, nekokybiškai atliktas, jis taip pat gali būti pavojingas?

– Deja, taip. Permanentinis makiažas – atskira sritis. Jį dažniausiai atlieka makiažo meistrės, kosmetologės. Tai jų sritis – nereikėtų tikėtis, kad gydytojas ar slaugytoja atliks šią procedūrą. Tačiau labai svarbu pasidomėti, kokie dažai, t. y. koks pigmentas, naudojami. Pigmentas turi būti sertifikuotas ES. Deja, dažnai makiažo meistrės siunčiasi dažus iš Kinijos: vietoj 50 eurų už indelį sertifikuotų dažų jos parsisiunčia iš Kinijos neaišku kokių dažų už 2 eurus. Tokiu atveju mes nežinome dažų sudėties, kokių alerginių reakcijų jie gali sukelti.

Po permanentinio makiažo, jei jis atliekamas lūpų srityje, gali dažnai kartotis herpeso infekcija. Kai daromas antakių permanentinis makiažas, antakiai gali pakeisti spalvą, pvz., pasidaryti oranžiniai. Darant permanentinį kontūrą aplink akis, dirbama labai arti akies gleivinės. Tai labai rizikinga zona.

Nosis yra pati rizikingiausia sritis veide ir dažnai kitą dieną po tokių injekcijų pacientai bėga tirpdyti suleisto hialurono, nes nebejaučia nosies arba ją siaubingai skauda.

Kitas dalykas – higiena. Adata privalo būti vienkartinė, nauja kiekvienam pacientui. Kitu atveju rizikuojama užkrėsti pacientą visomis krauju plintančiomis infekcijomis, hepatitais ir kt. Atėję pas meistrę, jūs turite matyti, kaip adata išpakuojama iš originalios pakuotės, – tik taip būsite tikri, kad ji nauja.

Be to, reikia suvokti, kad permanentinis makiažas – tatuiruotė ant veido, ji daroma visam gyvenimui. Žinoma, ji blunka ir kas keletą metų turėtų būti atnaujinama.

Kai permanentinio makiažo pigmentas pakeičia spalvą į žydrą, žalsvą arba oranžinę ir žmogus nori jį pašalinti, tai padaryti daug sunkiau. Šios tatuiruotės šalinamos lazeriu. Pašalinti lazerinį pigmentą gali kainuoti ir iki 10 kartų brangiau, nei atlikti permanentinį makiažą, ir tai gali užtrukti ne vienus metus. Kita problema – tos pačios grožio meistrės, kurios atlieka permanentinį makiažą, siūlo ir pigmento šalinimo paslaugą. Jos nusiperka mažų lazeriukų, su kuriais ir šalina pigmentą. Tai labai sunkiai reguliuojama sritis, nes tie specialistai neturi licencijų ir nelabai yra institucijų, prižiūrinčių jų veiklą.

– Kas šioje srityje jums kelia didžiausią rūpestį?

– Didelį rūpestį mums ir Akreditacijos tarnybai kelia slaugytojai, medicinos gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, kurie turi medicinos licencijas teikti savo srities medicinos paslaugas, tačiau  negali teikti estetinės dermatologijos paslaugų. Deja, šiuo metu teisinis reguliavimas toks, kad už neteisėtai teikiamas medicinos paslaugas tokie žmonės atsiperka tik baudomis iki 1 tūkst. eurų. Apie licencijos sustabdymą arba jos praradimą net nekalbama. Susimokėti kad ir 1 tūkst. eurų baudą tokiam vadinamajam specialistui yra menkas nuostolis. Dažnai beveik toks yra jų dienos uždarbis. Mes paskui valstybės lėšomis dar turime taisyti jų klaidas, jau nekalbant apie sužalotų pacientų emocinę būseną, prarastą darbingumą, kylančias sveikatos, taip pat ir psichologines, problemas. Kartais prireikia net ilgalaikės psichoterapijos, psichiatro pagalbos. Taigi, tokių klaidų našta yra didžiulė. Dar kartą noriu pabrėžti: prieš eidami estetinės dermatologijos paslaugų, pasidomėkime tiek specialistais, kurie teikia jas, tiek jų kokybe.

Ilgametė iniciatyva

Ne vienus metus Kauno Panemunės socialiniuose globos namuose gyvenantys ar dienos centrą lankantys senoliai žino, kad kiekvienas vasaris jiems – grožio, o Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros trečiakursėms – praktikos mėnuo. Jo metu studentės teikia mobiliąsias kosmetologijos paslaugas, t. y. procedūras, kurios atliekamos nespecifinėje aplinkoje. Šiemet studentės aplankė ir Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) moteris. Kauno rajone savo lagaminus merginos skleidė net aštuoniuose taškuose.

Jei tik reikia, merginos procedūras daro pritūpusios.

„Kilo mintis teikti paslaugas, kurios duotų dvigubai naudos. Studentėms tai puiki galimybė pažinti kitokį klientą ir pradžiuginti labiau pažeidžiamą socialinę grupę. Ši tradicija tęsiama jau keletą metų“, – Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros lektorė, kosmetologė Loreta Valatkevičienė pasakojo, drauge su studentėmis į Panemunės socialinius globos namus važiuojanti jau ne pirmus metus. Pertrauka buvo tik karantino metu.

„Maniau, kad praėjusių metų vasarį nepavyks patekti į globos namus, bet vadovė įsileido. Sakė, kad turi duoti žmonėms bent kokią šventę, nes jie tiek daug išgyveno pandemijos metu. Žinoma, mes buvome pasiskiepiję, laikėmės visų reikalavimų. Saugumas mums ir dabar yra prioritetas, todėl visuomet kruopščiai ruošiamės kiekvienam vizitui“, – L. Valatkevičienė džiaugėsi nenutrūkstančiu bendradarbiavimu su globos namais.

Nuo masažo iki manikiūro

Prieš kiekvieną išvyką studentės savo lagaminėlius pripildo pačių įvairiausių priemonių, pradedant higienos reikmenimis, baigiant kelių rūšių masažiniais kremais ir nagų lako buteliukais. Apsilankymų metu senoliai lepinami pečių juostos, rankų, veido masažais, jiems atliekamas manikiūras, dedamos kaukės, dažomi antakiai ir blakstienos.

„Per tiek metų jau žinau, kokio ryškumo antakių norės viena ar kita moteris. Žinau ir tuos globos namų gyventojus, kurie kitą dieną, greičiausiai, neprisimins, kad vakar buvome atvykę“, – apie neįkainojamą patirtį bendrauti, pažinti ir dalytis, kalbėjo L. Valatkevičienė.

Nauda: labiausiai senjorai mėgsta masažus, tačiau mielai tvarkosi ir nagus. / L. Valatkevičienės, R. Jančienės nuotr.

Bene populiariausia procedūra – masažai. Senoliai jaučia, kad jaunos merginos nesibodi raukšlėmis išvagotų jų kūnų, todėl visiškai atsiduoda į jų rankas. Globos namų gyventojai studentėms mielai tiesia ir savąsias. Vieni prašo tik lengvo masažo, kiti – apkarpyti rankų nagų odeles arba pakoreguoti nagų formą. Su šypsena Loreta prisiminė vieną garbaus amžiaus damą, kuri į studenčių klausimą, kaip laikosi, atsakė, esą jos savijauta būtų kur kas geresnė, jei kojų nagai būtų nulakuoti ryškiai raudonai. Nors įprastai merginos siūlo rinktis neutralias spalvas, tąkart nė viena jų neprieštaravo. Nudažė taip, kaip norėjo senjora. Tiesa, tokių ryškių moterų nedaug. Įprastai globos namų gyventojai renkasi būti mažiau pastebėti. Nelakuoja nagų, nedažo lūpų ar plaukų, tačiau juos visada perbraukia šukomis.

„Išpuoselėtas grožis tos kartos žmonėms nerūpi. Jiems svarbu tvarka, švara. Todėl veidą iki girgždesio gali prausti ūkiniu muilu“, – tokiais atvejais, anot L. Valatkevičienės, studentės pataria, kaip pamaitinti veido odą, kad ši būtų mažiau sudirgusi.

Rūpinimasis savimi būdingas ne tik moterims. Daugelį metų lankanti senolius globos namuose, Loreta pasakojo sutikusi ne vieną garbaus amžiaus vyrą, kuriam įprotis gerai atrodyti prieš moteris likęs dar nuo jaunystės laikų. Antai, Panemunės socialinių globos namų ilgametis gyventojas Petras studenčių nepasitiks bet kaip apsirengęs. Nors paskutinį kartą studenčių teikiamų procedūrų atsisakė, salėje pasirodė pasipuošęs marškiniais ir nešinas istorinėmis knygomis rankoje.

Reikia padrąsinimo

Ne visi globos namų gyventojai būna ryžtingi. Kai kurie jų stebi procedūras per bičiulių petį, o paklausti, kodėl dvejoja, savo sprendimus argumentuoja pasikartojančiais motyvais. Vienas gėdijasi savo rankų, kitas įsitikinęs, kad gyvenimą nugyvens be higieninio manikiūro ar veido masažo. Kai galiausiai padrąsinti kolegijos studenčių ar juos lydinčios dėstytojos Loretos sėda į kėdę, gailisi, kad nedrįso anksčiau, ir kitąsyk žada būti ryžtingesni.

„Turime ir nuolatinių lankytojų, kurie procedūras daro kas mėnesį. Žinoma, yra ir tokių, kurie paklausia, ar jie gali susitvarkyti rankų nagus, jei jau buvo atliktas veido ar pečių juostos masažas“, – ne vienas senolis, anot L. Valatkevičienės, vis pasitikslina, ar procedūros tikrai nieko nekainuoja.

Likti skolingi globos namų gyventojai nemėgsta. Už procedūras atsilygina šypsena, nuoširdžiu „ačiū“ ar šokolado plytele iš kišenės.

„Jiems labai svarbu patiems atsidėkoti. Net jei saldainiai padėti visiems, nuneš kiekvienai studentei atskirai, taip parodydami išskirtinį dėmesį. Jie tiesiog spinduliuoja gerumu“, – bekalbant apie širdinguosius senjorus, lektorės lūpų kampučiai kilo į viršų.

Jaučiasi esančios karalienės

Neretai išbandę tam tikras procedūras senjorai kolegijos studentes apiberia klausimais, kaip reikėtų prižiūrėti veido, rankų odą, kokias priemones naudoti, o kartais paprašo parduoti nagų lako buteliuką. Po studenčių prisilietimų juokais save ir bičiules vadina karalienėmis, nes tai joms visiškai nauja patirtis.

„Viena studentė tvarko nagus, kita masažuoja. Joms tai kažkas nepaprasto. Paskui žiūri viena į kitą ir žarsto komplimentus: tu atjaunėjai dešimčia metų, tavęs namiškiai neatpažins!“ – nors ryškių pokyčių po procedūrų tikėtis neįmanoma, svarbiausia, anot pašnekovės, kad senolių laimės skalė šokteli į viršų. Jiems smagu ne tik dėl procedūrų, bet ir dėl galimybės pabendrauti su studentėmis. Šios ima pasakoti savo istorijas senjorams, o netrukus ir šie atsiveria jaunosioms viešnioms.

Iniciatyva: šalutinis studenčių atliekamų procedūrų poveikis – laimė. / L. Valatkevičienės, R. Jančienės nuotr.

L. Valatkevičienė neslėpė, kad labai įdomu stebėti, kaip kiekvienas susitikimas keičia studentes. Jos tampa jautresnės, labiau atjaučiančios.

„Pamenu vieną studentę. Po pirmojo apsilankymo globos namuose, vos tik užvėrusi jų duris, ji pažadėjo paskambinti savo močiutei“, – lektorė džiaugėsi, kad, duodamos senoliams, trečiakursės atgal gauna dar daugiau.

Beje, kaip ir pati lektorė. Loreta iš senjorų mokosi džiaugtis smulkmenomis ir nebambėti, jei vietoj lauktos saulės dangus prakiuro lietumi. Žinoma, širdį glosto ne tik teigiamos emocijos. Kaskart važiuodama į globos namus dėstytoja galvoja, ar sutiks visus tuos, kuriuos paliko praėjusiais metais. Sunku stebėti ir sveikatos pokyčius, kurie dažnu atveju būna ne į gerą.

„Pagyvenę žmonės yra labai šviesūs. Jie taip nuoširdžiai mūsų laukia, kad nesuartėti neįmanoma“, – apie ypatingą ryšį pasakojo kosmetologė.

Reikia daugiau kalbėti

Darbas su vyresniais žmonėmis ne sudėtingesnis. Tereikia atkreipti dėmesį į tam tikras detales. Jas Loreta su studentėmis aptaria dar prieš vizitus pas senolius.

„Labai svarbus bendravimas. Su studentėmis kalbame, kad globos namų gyventojai gali turėti fizinių negalių – sunkiau girdėti, prasčiau matyti. Vadinasi, bendraujant reikia aiškiai artikuliuoti žodžius, kalbėti garsiau, būtinai paaiškinti, kokia procedūra bus atliekama. Visada pabrėžiame, kad pagyvenusiam klientui turi būti patogu. Jei tik reikia, merginos procedūras daro pritūpusios“, – darbo globos namuose ypatumus vardijo L. Valatkevičienė.

Dėl vartojamų medikamentų, senolių veido oda yra jautresnė. Vadinasi, klampių kaukių, kurias reikėtų prausti palinkus virš kriauklės, dėti negalima. Studentės naudoja lakštines. Kai kurių senolių pirštų sąnariai deformuoti, todėl atliekamas masažas turi būti švelnus. Ne visoms moterims galima dažyti ir blakstienas. Jei studentės mato, kad senolei bus sudėtinga nueiti iki kriauklės, rekomenduoja rinktis kitą procedūrą. Labai atsargiai atliekamas ir higieninis manikiūras, nes nemažai garbaus amžiaus žmonių vartoja kraują skystinančius vaistus.

„Dirbant su vyresniais žmonėmis reikia žinoti, ką pasakyti. Dažniausiai sakome, ką galime padaryti, tačiau būna ir taip, kad sakome: padarysime jums konkrečią procedūrą“, – po jų, anot lektorės, visi lieka laimingi ir besišypsantys.

„Man ne šešiolika, norisi vis dar likti jaunai, be to, scenoje stoviu su aštuoniolikos metų šokėjomis ir jos atrodo idealiai, todėl norisi ir pačiai šiek tiek sustabdyti tą laiką. Botokso injekcijas į kaktą, kad mažiau raukyčiausi, darau nuo 33-ejų“, – laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos dainininkė N.  Bunkė.

Natalija visada atvirai dalinasi ne tik teigiama, bet ir neigiama patirtimi. Ji pasakoja ne kartą suklydusi pasirinkdama specialistą ar išbandydama įvairias grožio procedūras. Kartą jai dėl netinkamų injekcijų buvo net sutrikdyta veido mimika, todėl kurį laiką atrodė tarsi nuolat nustebusi.

„Aš tikrai taip susitvarkysiu savo mitybą, kad mano kūnas atrodys idealiai, man jau bus 40, visi sakys: „oho, jai 40-imt, o ji atrodo va taip!“ – tikino dainininkė.

Klysta galvojantys, kad plastinėmis operacijomis, ar grožio injekcijomis galima išspręsti visas bėdas, tad kodėl negyvenus savęs nevaržant ir netausojant. Tačiau Natalija įsitikinusi, kad bet kokia invazija turi būti ne tik labai gerai apsvarstyta, saikinga, o vienas svarbiausių dalykų – geras, kompetentingas specialistas.

Kokių grožio procedūrų atsukus laiką atgal Natalija nekartotų, ir kokiomis gudrybėmis vadovaujasi, kad visada atrodytų nepriekaištingai, šį pirmadienio vakarą gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, 20 val., per LNK.

Rūpintis nuo jaunystės

Kosmetologė Laima Jučinskienė pastebi, kad odos senėjimas yra neišvengiamas procesas, kurio sustabdyti, deja, negalime. Tačiau šiuolaikinės kosmetikos priemonės ir procedūros leidžia ilgiau džiaugtis išpuoselėta ir jaunatviška išvaizda. Tiesiog svarbu tinkamai ir reguliariai rūpintis savo oda – ne tik veido, bet ir kaklo.

„Sakoma, kad moters veidas prasideda nuo dekoltė. Iš tiesų ši sritis – viena didžiausių mūsų amžiaus išdavikių. Todėl, prižiūrint veido odą, būtina nepamiršti kaklo ir krūtinės odos. Neretai sutinku penkiasdešimtmečių, kurios stebina išpuoselėta veido oda. Tačiau apleista kaklo sritis iškart išduoda savininkės amžių, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Susiduriu ir su mitu, kad veido ir kaklo odą prižiūrėti gali tik privilegijuotos damos. Tai netiesa. Visiems būtina rūpintis savo oda, tam nė nereikia brangių priemonių. Svarbiausia – tai daryti nuolat.“

Anot kosmetologės, savo oda reikėtų pradėti rūpintis dar jaunystėje, o ne tada, kai raukšlės pasidaro ryškiai matomos. Pašnekovės teigimu, mūsų odos pokyčiai prasideda nuo 20–25 metų. Oda pamažu praranda kolageną, silpnėja elastino gamyba. Tad dvidešimtmetėms jau būtina susirūpinti savo grožiu.

„Žinoma, tokio amžiaus merginų oda atrodo stangri, matosi nebent smulkių raukšlelių. Laiku nepradėjus stabdyti senėjimo procesų, vėliau bus sunku kovoti su giliomis raukšlėmis. Iki 30 metų itin svarbu drėkinti odą, todėl kasdienėje merginų kosmetikoje turėtų būti daug drėgmę palaikančių komponentų. Priemonių gali būti kuo natūralesnių, svarbu, kad jų sudėtyje rastume antioksidantų, vitaminų C ir E, hialurono rūgšties, – atskleidžia specialistė. – Man labai patinka garsiosios Coco Chanel posakis, kad 20-ies turime tokį veidą, kokiu apdovanojo gamta, 30-ies – kokį susikūrėme, o 40-ies – kokio nusipelnėme. Jei savo oda nesirūpinsime nuo 20 metų, būdamos 40-ies išvysime nemalonų savo aplaidumo rezultatą.“

Nedelsti: L.Jučinskienė įspėja – laiku nepradėjus stabdyti senėjimo procesų, vėliau bus sunku kovoti su giliomis raukšlėmis.

30–39 metų moterims L.Jučinskienė pataria odą ne tik drėkinti, bet ir pradėti naudoti amino rūgštimis, kolagenu, biomimetiniais peptidais ir mineralais papildytą kosmetiką. 40–49 metų moterims svarbu atkreipti dėmesį į pigmentaciją mažinančius kosmetikos ingredientus. Svarbios priemonės, išlaikančios odos stangrumą, mažinančios raukšles. Jose turėtų dominuoti vitaminas C, retinolis, migdolų rūgštis, kolagenas, peptidai, kofermentas Q10 ir kiti intensyvesnio efekto ingredientai.

„Vyresnėms nei 50 metų moterims svarbu ne tik drėkinti, bet ir maitinti odą. Naudojamos procedūros ir priemonės turi skatinti kolageno sintezę, odos regeneraciją. Puikiai tiks mezoterapija ir biorevitalizacija, kurios įdarbina pačią odą, kad ji vis atsinaujintų ir gamintų kolageną“, – rekomenduoja kosmetologė.

Šiuolaikinės naujovės

Jeigu savo oda susirūpinote tik būdamos brandesnio amžiaus, naivu tikėtis stebuklų. Tačiau L.Jučinskienė pataria nenuleisti rankų, nes yra būdų odos būklei ir struktūrai pagerinti.

„Šiuolaikinėje kosmetologijoje yra daug naujovių. Sakyčiau, kad esame gana arti vadinamojo jaunystės eliksyro sukūrimo, – teigia ji. – Tikrus stebuklus veido odai daro kosmetologijoje plačiai naudojami biomimetiniai peptidai, hialurono rūgštis ir įvairūs vitaminai. Labai efektyvios ir mezoterapijos procedūros – adatinė ar mikroadatinė. Šių procedūrų metu į gilesnį odos sluoksnį įvedamos efektyvios medžiagos, kurios sužadina odą ir padeda jai atsigauti. Veiksmingos rūgštinės procedūros ir odos apimtį atkurianti biorevitalizacija.“

Kosmetologijos naujovių efektyvumu džiaugiasi ir medicinos kosmetologė, grožio terapeutė Margarita Kazakevič. Pasak specialistės, mokslas ne tik išranda naujų būdų kovoti su senėjimu, bet ir tobulina jau esamus.

„Išskirčiau šiandien plačiai kosmetologijoje taikomas beadatinę mezoterapiją ir elektropoliacijos technologiją. Abiem atvejais nenaudojant adatų ir be skausmo į odą giliai įvedamos aktyvios medžiagos. Su beadatine mezoterapija labai puikiai gali būti kombinuojamos ir rūgštinės procedūros, pasiekiant dar efektyvesnį rezultatą. Mikroadatinė mezoterapija tinka kovojant su ultravioletinių saulės spindulių sukeltu fotosenėjimu. Šiuo aparatu po oda įvedami efektyviai veikiančių medžiagų kokteiliai“, – atskleidžia M.Kazakevič.

Atidumas: M.Kazakevič pabrėžia individualios odos priežiūros svarbą – net brangiausia priemonė gali sukelti nemažai žalos, jei bus naudojama ne pagal paskirtį.

Iš mažiau populiarių, bet veiksmingų procedūrų pašnekovė pamini mikrosrovių terapiją. „Ši terapija veikia ne tik odos paviršių, bet ir raumenis, kuriuos gali pastangrinti ar atpalaiduoti. Toks veiksmas padeda palaikyti stangrų veido ovalą, pagerinti jo kontūrą, atpalaiduoti mimikos raukšles. Mikrosrovės taip pat gerina odos ląstelių maistinių medžiagų pasisavinimą ir odos limfotaką. Svarbu tai, kad šią procedūrą galima vienu metu derinti su rūgštinėmis procedūromis ir mezoterapija“, – kosmetikos naujovių pranašumus vardija M.Kazakevič.

Efektyvu nereiškia brangu

Anot L.Jučinskienės, siekdami išvengti ankstyvo senėjimo, visų odos tipų ir bet kurio amžiaus žmonės turėtų atminti tris pagrindines odos priežiūros taisykles. Tai taisyklingas odos valymas, tonizavimas ir tinkamo kremo naudojimas.

„Reiktų kartą per mėnesį, ypač jei jums virš 30 metų, apsilankyti kosmetologo kabinete, kur profesionalas įvertins jūsų odos būklę ir pasiūlys efektyvų gydymą. Taip bus pasiektas džiuginantis ir ilgalaikis rezultatas. Na, o jei priemones rinksitės pagal draugės ar interneto komentarų rekomendacijas, gero rezultato tikėtis neverta“, – įspėja kosmetologė.

Tikrus stebuklus veido odai daro kosmetologijoje plačiai naudojami biomimetiniai peptidai, hialurono rūgštis ir įvairūs vitaminai. Labai efektyvios ir mezoterapijos procedūros – adatinė ar mikroadatinė.

M.Kazakevič taip pat pabrėžia individualiai odai tinkamos kosmetikos naudojimo svarbą. Pasak pašnekovės, net brangiausia ir profesionaliausia priemonė gali sukelti nemažai žalos, jei bus naudojama ne pagal paskirtį.

„Šiandien mus pasiekia gausybė informacijos, kurioje lengva pasiklysti. Pavyzdžiui, itin reklamuojami įvairūs odos šveitimai, tačiau su jais nereikėtų persistengti. Pastebiu atvejų, kai jaunos merginos įsigyja brangių, brandesnių moterų odai skirtų priemonių. Joms tokios kosmetikos tekstūra netinka. Vyresnėms moterims skirti kremai gali užkimšti jaunos merginos odą ir sukelti aknę. Todėl visada geriausia pasikonsultuoti su profesionalu, kuris padės susigaudyti informacijos gausoje. Norint išlaikyti gražią ir sveiką odą, sudėtinga priežiūra nebūtina, tačiau ji turi būti tikslinga“, – atkreipia dėmesį kosmetologė.

Pasak M.Kazakevič, nuo žmogaus amžiaus priklauso jam tinkančioje kosmetikoje esančių veikliųjų medžiagų koncentracija ir atliekamų procedūrų intensyvumas. Šiuo metu anti-aging kosmetikoje plačiai naudojamos šios medžiagų grupės: antioksidantai, rūgštys, peptidai ir retinolis. Jos gali būti naudojamos tiek jaunai, tiek brandžiai odai prižiūrėti. Tačiau būtina parinkti konkrečią problemą sprendžiančią medžiagų rūšį. Pavyzdžiui, skirtingos rūgštys gali kovoti tiek su akne, tiek su pigmentinėmis dėmėmis ar raukšlėmis.

Gyvenimo būdo įtaka

Pasak pašnekovių, ankstyvą senėjimą lemia daug įvairių faktorių. Tai ne tik genetika, bet ir aplinkos veiksniai. Todėl norint džiaugtis švytinčia oda, svarbu ne tik naudoti tinkamą kosmetiką, bet ir koreguoti gyvenimo būdą.

M.Kazakevič teigimu, odą anksti suglebti skatina ultravioletinių saulės spindulių sukeltas fotosenėjimas. Tai bloga žinia mėgstantiems saulėje degintis be saiko, nenaudojant apsaugos priemonių. Tokio elgesio padariniai – išsausėjusi, išplonėjusi oda, pigmentinės dėmės, daugybe smulkių raukšlių. „Aiškiai matomos pigmentinės dėmės amžių išduoda kur kas labiau nei raukšlės. Todėl itin svarbu nepiktnaudžiauti saule ir taisyklingai nuo jos spindulių apsaugoti odą, – sako kosmetologė. – Jei ima ryškėti fotosenėjimo požymiai, tai rodo, kad žmogaus oda patiria oksidacinį stresą, joje prisigamino per daug laisvųjų radikalų, kuriuos reikia neutralizuoti. Tai padaryti padės antioksidantai. Kalbant apie maistą, antioksidantų turi beveik visi vaisiai ir daržovės. Grįžtant prie kosmetinių procedūrų, kovoti su fotosenėjimu padės procedūros, kurių metu ant veido tepamas retinolis, vitaminas C. Tai – labai galingi antioksidantai, kurie padeda neutralizuoti padarytą žalą, tuo pačiu odą pašviesindami, apsaugodami nuo pigmentinių dėmių atsiradimo.“

Tuo tarpu L.Jučinskienė pataria peržiūrėti savo mitybą. Jos teigimu, tai, ką valgome ir kaip tai darome, turi didelę reikšmę mūsų odos būklei.

„Svarbu daugiau laiko leisti gamtoje, nes mūsų odai reikia deguonies. Nuo gryno oro trūkumo ji pilkėja. Be abejo, reikšmingas ir poilsio bei darbo režimas. Nereikėtų pamiršti ir miego pozos. Būtų idealu išsiugdyti įprotį nemiegoti ant pilvo. Galite pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodo veidas, kai gulite jį prispaudę prie pagalvės. Raukšlės tose vietose formuojasi labai stipriai, – pastebi pašnekovė. – Moteris ypač sendina rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taurė vyno atrodo nekaltas dalykas, bet jei ji išgeriama kas vakarą, greitai pasimato neigiamas efektas. Esu atkreipusi dėmesį, kad greičiau sensta naktinį darbą dirbančių moterų oda. Taip nutinka todėl, kad netinkamas darbo ir poilsio režimas išbalansuoja hormonų pusiausvyrą. Odos senėjimą skatina ir mažas fizinis judrumas. Todėl suraskite sau tinkamą judėjimo būdą – vaikščiojimą, bėgiojimą, sporto salę. Žinoma, odos būklei kenkia ir stresas, kurio šiandien mes visi patiriame labai daug.“

Svarbiausia – tinkami įpročiai

Rūpinantis savo oda L.Jučinskienė ragina nepersistengti ir paprasčiau žiūrėti į jos priežiūrą. Tačiau tai nereiškia, kad į priežiūros procesą galima žvelgti atmestinai. Svarbiausia – reguliarumas ir pastovumas.

„Patarčiau išsiugdyti tinkamą rutiną. Kai susiformuoja įprotis vakare nuplauti veidą prausikliu ir patepti kremu, odos priežiūra nebeatrodo tokia sudėtinga. Jei vakare vis užmirštate pasitepti kremu, geriausia priemones susidėti matomoje vietoje, prie dantų šepetuko. Tada kaskart valantis dantis akys užklius už kosmetikos priemonių ir nepamiršite jų panaudoti, – pataria specialistė. – Mūsų odos būklei labai svarbi vidinė ramybė, tad tiesiog mylėkite save ir kitus, mėgaukitės gyvenimu ir reguliariai patikėkite savo odą profesionalams.“

M.Kazakevič taip pat pataria neapsikrauti gausybe kosmetikos priemonių. Verčiau atsirinkti sau tinkamiausias ir nepamiršti jų reguliariai naudoti.

„Klaidinga manyti, kad gražią odą užtikrins retkarčiais naudojamas prabangus kremas, kuris jūsų odai gal net netinka. Patariu kartu su profesionalu išsirinkti sau tinkamų priemonių krepšelį ir reguliariai naudoti būtent jas. Šių kosmetikos priemonių neprivalo būti daug. Puikiai veiks keletas, bet efektyvių. Žinoma, nepamirškite, kad senėjimas yra natūralus procesas, paliečiantis mus visus. Tad svarbu neturėti nerealių lūkesčių – senėjimą galima pristabdyti, bet nesustabdyti. Vis dėlto bet kurio amžiaus žmogaus oda gali būti sveika, išpuoselėta“, – sako ji.

„Kurie atrodo gerai, tie viską ir darosi. Ir nereikia tų pasakų, kad neva genai geri“, – sakė jis LNK.lt laidoje #Tobulainetobula su Indre Stonkuviene.

Pasak mados profesionalo, Lietuvos moterys vis dar smarkiai atsilieka nuo pasaulio, nors galėtų būti priešingai. „Pažiūrėkit į 60-metes lietuvaites Trakuose ar Zarasuose ir tada paimkit Madonną, bendraamžė, kuri vartosi su „triusikais“ ant žemės. Skirtumas tikrai yra. Tai aišku, kad yra technologijos, kolagenai, injekcijos ir visa kita. Reikia žengti koja kojon, nebijoti ir daryti. Net ir melžėja gali atrodyti puikiai. Visos baimės man primena, kaip senais laikais žmonės bijojo gerti aspiriną. Reikia nebijoti ir naudoti pasaulio tobulėjimu“, – nuomonę dėstė J. Statkevičius.

Kalbai pasisukus apie jį patį, dizaineris žodžių į vatą nevyniojo. Paklaustas, ar pats naudojasi įvairiomis specialistų paslaugomis Juozas išliko atviras: „Taip, suprantu, kad yra tų, kurie nenori pasakoti, kad kažką darosi. Aš juos suprantu, nors pats dabar pat galėčiau duoti visų specialistų kontaktus, pas ką aš einu ir ką darausi. Ir nereikia pasakų, kad gerai atrodantys žmonės neva turi tokius genus, tepasi tik grietine ir majonezais. Apskritai, žmonės save gražina jau nuo neatmenamų laikų. Net sovietiniais laikais buvo visokie veido patempimai, ausų susiuvimai ir net krūtinės didinimai“.

Anot J. Statkevičiaus, yra tam tikros nerašytos taisyklės, pagal kurias žaidžia visas pasaulis. Matomiems žmonėms ir įžymybėms jų laikytis yra tiesiog privaloma.

„Visi televizijos veidai, kuriuos matom, yra pakoreguoti. Žiūrovas žiūri į žmones ekrane ir irgi nori būti toks pats. Lietuvių mentalitetas yra toks, kad jeigu negali perspjauti, tai tada apspjaus. Iš čia ir visa neapykanta. Aš tik noriu pabrėžti, kad paprastam žmogui tikrai nėra būtina visuomet atrodyti nepriekaištingai, bet tiems, kurie yra matomi, kurių profesija susijusi su viešumu – gera išvaizda privaloma. Labai paprasta“, – sakė pašnekovas.

Visą pokalbį išvysti galite LNK.lt, o kiekvieną ketvirtadienį vis nauja #Tobulainetobula laida.