„Daugelį metų Lenkija buvo ir yra ypatinga mūsų tautos partnerė ir sąjungininkė. Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kaip svarbu dirbti kartu ginant savo bendras vertybes, interesus ir savo šalių saugumą, – akreditacijos ceremonijoje sakė viceministras Margiris Abukevičius. – Mums pavyko greitai ir efektyviai reaguoti, tačiau būtinybė toliau stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje išlieka aukšto lygio“.

Viceministras pabrėžė, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik bendra istorinė atmintis, bet ir bendri saugumo iššūkiai, todėl dvišalis valstybių bendradarbiavimas ir toliau turi būti stiprinamas.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusios ceremonijos metu buvęs Lenkijos gynybos atašė Lietuvai Piotras Sadysas buvo apdovanotas už darbą ir pastangas stiprinant dvišalį bendradarbiavimą. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko vardu jam įteiktas Lietuvos krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“.

Anot ministerijos, Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio parama bei koordinuotas atsakas į regione kylančius saugumo iššūkius per paskutinius kelerius metus išaugo – sustiprintas bendradarbiavimas gynybos planavimo, oro gynybos, jūrinės aplinkos suvokimo, įsigijimų ir kibernetinio saugumo srityse, įkurtas naujas krašto apsaugos ministrų tarybos formatas, pradėtos naujos bendros karinės iniciatyvos.

Naujasis Lenkijos gynybos atašė iki 2019 metų ėjo gynybos, oro ir jūrų pajėgų atašė pareigas Lenkijos ambasadoje Paryžiuje, o nuo 2020 metų dirbo Lenkijos Krašto apsaugos ministerijoje.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius pabrėžė, kad pastaraisiais metais Lietuvos ir Kroatijos karinis bendradarbiavimas peraugo į naują lygį.

„Mūsų šalių bendradarbiavimas pastaruoju metu itin sustiprėjo. Būdami sąjungininkais NATO ir Europos Sąjungoje esame artimi partneriai, dalinamės tomis pačiomis vertybėmis ir interesais siekiant stipresnės bei saugesnės Europos. Dėkojame už Kroatijos indėlį į mūsų regiono saugumą, jūsų kariai čia visuomet yra laukiami“, – ministerijos pranešime teigė jis.

Kroatija du kartus yra skyrusi savo karius NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje – po kuopą buvo dislokuota Rukloje 2018 ir 2020 metais.

Kroatai taip pat remia bei dalyvauja ir Lietuvos vadovaujamame Europos Sąjungos Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projekte dėl kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo.

Be kita ko, šalys glaudžiai bendradarbiauja keičiantis patirtimi priimant ir eksploatuojant artilerijos sistemas „PzH 2000“, teigiama pranešime. Lietuvos ekspertai yra supažindinami su Kroatijoje taikomomis savaeigių haubicų procedūromis ir taip įgyja patirties bei žinių rengiantis atitinkamoms procedūroms Lietuvoje.

„Kanada yra itin reikšminga transatlantinio ryšio dalis, o tvirtas transatlantinis ryšys yra veiksmingos kolektyvinės NATO gynybos pagrindas. Kanada svariai prisideda prie Europos saugumo, ypač mažesnėse valstybėse – tokiose, kokios yra Baltijos šalys. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas mūsų regione yra nepaprastai svarbus siekiant patikimo atgrasymo“, – sakė sėkmės darbuose plk. E.Vandahlui palinkėjęs viceministras M. Abukevičius.

Kanada yra svarbi Baltijos šalių gynybos sąjungininkė, šiuo metu vadovaujanti NATO priešakinių pajėgų batalionui Latvijoje, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Kanados karinės oro pajėgos 2014 metais yra vykdžiusios budėjimą NATO Oro policijos misijoje Šiauliuose, o nuo 2015 metų Kanada yra atsiuntusi ir tris karininkus į NATO Pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje.

Naujasis Kanados gynybos atašė Lietuvai anksčiau tarnavo įvairiuose Kanados kariuomenės daliniuose. Iki 2020 metų plk. E. Vandahlas ėjo pajėgumų vystymo direktoriaus pareigas Kanados specialiųjų operacijų pajėgų vadovybėje.

KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vadovas Karolis Aleksa ceremonijos metu pabrėžė, kad Lietuva ir Rusija laikosi skirtingų pozicijų saugumo ir gynybos klausimais, todėl svarbu, kad būtų siekiama didinti tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą.

K. Aleksa taip pat teigė, kad daugiašaliai formatai, kuriuose dalyvauja Lietuva ir Rusija, irgi yra svarbios platformos, kuriose tarpusavio pasitikėjimas ir skaidrumas gali būti stiprinamas.

Lietuva kaip ir NATO šiuo metu nevykdo jokio praktinio bendradarbiavimo su Rusija, jis sustabdytas reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.

„2014 metų pavasarį vienašališku Rusijos sprendimu buvo sustabdytos papildomos saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės, vykdytos pagal dvišalį Lietuvos ir Rusijos susitarimą“, – rašoma KAM pranešime.

Lietuvos gynybos atašė Rusijai, reziduojantis Maskvoje, skiriamas nuo 1995 metų. Rusija savo karinį atstovą Lietuvai, reziduojantį Vilniuje, skiria nuo 1994-ųjų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia Vyriausybės nutarimo projektą argumentuodama, kad papildoma pareigybė padės užtikrinti vykdomų ir planuojamų dvišalių projektų su JAV gynybos srityje procesą.

„Intensyvėja Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas personalo rengimo srityje. Vystomi ir kiti ginkluotės sistemų įsigijimo projektai, dažnėja rotacinių JAV pajėgų atvykimas į Lietuvą pratyboms“, – sakoma projekte.

Tarp vykdomų projektų nurodomos su JAV vyriausybe pasirašyta sutartis dėl šarvuotų visureigių „Oshkosh JLTV“ įsigijimo, derybos dėl sraigtasparnių „Black Hawk“ pirkimo.

Pernai Lietuva pasirašė sutartį dėl 200 amerikietiškų šarvuotų visureigių įsigijimo už 145 mln. eurų. Visureigius JLTV gamins amerikiečių kompanija „Oshkosh Defence“, sutartis pasirašyta su Jungtinių Valstijų vyriausybe.

Pirmosios mašinos Lietuvą turėtų pasiekti 2021 metų pabaigoje, paskutinės – 2024 metais. Jos bus skiriamos Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgoms.

Ministerija teigia, kad plečiant ambasados JAV gynybos atašė biurą papildomai biudžeto lėšų nereikės, nes pareigybė bus išlaikoma iš KAM asignavimų, per metus tam reikės apie 130 tūkst. eurų.

Lietuvos ambasadoje gynybos atašė JAV ir Kanadai pareigas eina brigados generolas Modestas Petrauskas, jis šiuo metu turi vieną pavaduotoją.

Naujajam Vokietijos gynybos atašė pulkininkui leitenantui Konstantinui Bellini viceministras palinkėjo toliau tęsti intensyvų šalių bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse.

Naujasis Vokietijos gynybos atašė K. Bellini iki atvykimo į Lietuvą yra ėjęs įvairias pareigas Vokietijos gynybos ministerijoje ir kariuomenėje, buvo Vokietijos gynybos atašė Suomijai ir Estijai, yra įgijęs politikos ir socialinių mokslų magistro laipsnį.

Dvišaliai Vokietijos ir Lietuvos santykiai gynybos srityje užsimezgė 1994 m., tačiau dvišalis bendradarbiavimas su Vokietija gynybos srityje pastaraisiais metais ypač suintensyvėjo. Bendradarbiavimas ypatingai suaktyvėjo 2016 m., Varšuvoje vykusiame NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Vokietijai paskelbus savo sprendimą vadovauti NATO priešakinių pajėgų bataliono grupei Lietuvoje ir 2017 m. pradžioje Lietuvoje dislokavus Vokietijos karių kontingentą. Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono grupė Lietuvoje yra sudaryta iš daugiau nei 1,3 tūkst. karių, iš kurių daugiau kaip 500 - Vokietijos pastovus kontingentas.

Vokietija jau dešimt kartų budėjo NATO oro policijos misijoje, ji padeda modernizuoti Lietuvos karines pajėgas, investuoja į Lietuvos karinę infrastruktūrą.

Pasak pranešimo, ceremonijos metu plk. ltn. Benedictus Rijnenbergui už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos ir Nyderlandų kariuomenių bendradarbiavimą krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas įteikė krašto apsaugos sistemos medalį „Už nuopelnus“.

„Reikšmingas Nyderlandų Karalystės indėlis į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę yra ypač svarbus Lietuvai ir visam regionui. Dalyvaudami NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse ir siųsdami personalą į NATO pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje, Nyderlandai siunčia aiškią žinutę apie sąjungininkų vienybę ir pasirengimą juos ginti“, – sakė viceministras E. Misiūnas.

Naujasis gynybos atašė plk. ltn. Laine den Hollanderis prieš paskyrimą ėjo vyr. štabo karininko pareigas Civilių ir karių bendradarbiavimo centre Nyderlanduose, kur buvo įsitraukęs į veiklas, susijusias su NATO ir Jungtinėmis Tautomis. Darbas su Lietuva naujajam gynybos atašė nėra naujas, kadangi anksčiau plk. ltn. Laine den Hollanderis yra prisidėjęs rengiant ir įgyvendinant įvairias programas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Karininkas yra dalyvavęs misijose Izraelyje, Afganistane, Indonezijoje, Irake, Kambodžoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Lietuvos ir Nyderlandų Karalystės dvišalis karinis bendradarbiavimas yra aktyvus, ypač suintensyvėjęs per pastaruosius metus. Nyderlandų karių dalyvavimas Lietuvoje NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės sudėtyje yra priskirtas prie šalies gynybos užduočių. Olandai į Vokietijos vadovaujamą NATO tarptautinio bataliono kovinę grupę Lietuvoje kasmet skiria apie 250 karių su kovinės paramos ir aprūpinimo elementais.

Nyderlandai taip pat yra skyrę kelis savo atstovus į 2015 m. viduryje Lietuvoje veiklą pradėjusį NATO pajėgų integravimo vienetą Vilniuje. Šis NATO štabas yra atsakingas už Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgų atvykimą į Lietuvą, pratybų organizavimą ir ryšio tarp jų ir NATO operacinių vadaviečių palaikymą.

Olandijos karinės jūrų pajėgos su kitomis NATO šalimis reguliariai dalyvauja išminavimo pratybose Baltijos jūroje, tuo metu Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai dukart per metus nemokamai treniruojasi su itin moderniais treniruokliais Nyderlanduose.

Nyderlandų karinės oro pajėgos dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse – pastarąjį kartą su keturiais F-16 naikintuvais vykdė NATO oro policijos misiją Šiauliuose 2017 metais.

Be to, sąjungininkai yra prisijungę prie Lietuvos vadovaujamo ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projekto.

Šalys taip pat aktyviai bendradarbiauja karinių įsigijimų srityje. Lietuvos kariuomenė, siekdama papildyti savo autoparką, iš Nyderlandų kariuomenės yra įsigijusi ir toliau įsigyja įvairios modifikacijos naudotų transporto priemonių ir kitos technikos.

„Šiuo sudėtingu laikotarpiu Lietuvos ir Kinijos santykiai karinėje srityje buvo paremti abipuse pagarba bei išliko konstruktyvūs. Dėkojame už galimybes dalyvauti seminaruose, mokymuose, tarptautiniuose saugumo forumuose, susitikti su kolegomis Kinijoje bei aptarti abipusiai svarbius klausimus“, – gynybos atašė pasikeitimo ceremonijoje sakė viceministras.

Akreditacijos ceremonijoje taip pat dalyvavo Kinijos ambasadorius Lietuvoje Zhifei Shen, Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai.

Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas gynybos srityje užsimezgė 2000 m. rudenį, kai Lietuvoje lankėsi Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenės gynybos štabo aukšto rango karininkų delegacija. 2012 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės gynybos ministerija pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Kinija savo karinius atstovus Lietuvai yra paskyrusi nuo 1993 m., nuo 2001 m. jie reziduoja Vilniuje, primenama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Lietuvos gynybos atašė Kinijai paskirtas 2019 m. rugpjūčio mėnesį.

Šias pareigas pradėjo eiti pulkininkas Gheorghe'as Dragosas Florea (Georgas Dragosas Florėja).

Pulkininkas D. Florea pakeitė pulkininką Romeo-Mihailą Tabircą, šis gynybos atašė Lietuvai pareigas ėjo nuo 2015 iki 2018 metų liepos mėnesio.

Naujasis gynybos atašė reziduos Varšuvoje, Lenkijoje. Jis taip pat eina gynybos atašė pareigas Estijai, Latvijai ir Lenkijai.

D. Florea karinį išsilavinimą įgijo Karo technikos akademijoje Bukarešte, ėjo įvairias pareigas Rumunijos krašto apsaugos sistemoje, tarnavo misijoje Afganistane.

„Džiaugiamės Sakartvelo vykdomomis reformomis kelyje į NATO ir Europos Sąjungą. Esame pasirengę aktyviai tęsti bendradarbiavimą ir teikti tiek politinę, tiek praktinę paramą, ypač kibernetinio saugumo ir strateginės komunikacijos srityse“, - sveikindamas naująjį Sakartvelo gynybos atašė pabrėžė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

Akreditavimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Sakartvelo nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Khatuna Salukvadze, kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Sakartvelo gynybos atašė Lietuvai plk. Z. Shanava reziduoja Vilniuje. Jis kartu paskirtas gynybos atašė Estijai ir Latvijai.

Plk. Z. Shanava pakeitė plk. Archilą Petremgvdlishvilį, kuris gynybos atašė Lietuvai pareigas ėjo nuo 2015 iki 2018 m. spalio mėnesio.

Plk. Z. Shanava karinį išsilavinimą įgijo Karo akademijoje Jaroslavlyje (Rusija), Karo mokykloje Stambule (Turkija), taip pat yra baigęs Tbilisio valstybinį universitetą. Jis ėjo įvairias pareigas Sakartvelo krašto apsaugos sistemos padaliniuose, dirbo Gynybos ministerijoje bei Gynybos štabe.

Lietuva ir Sakartvelas aktyviai bendradarbiauja karinėje srityje. Sakartvelo atstovai mokosi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Lietuvos kariuomenės mokykloje, Karo medicinos tarnyboje, Baltijos gynybos koledže Estijoje. Taip pat vyksta aukšto rango vizitai, Lietuvos ir Sakartvelo karo akademijų anglų kalbos dėstytojų ir kadetų mainai. Lietuva konsultuoja Sakartvelo kolegas strateginės komunikacijos, kibernetinės gynybos ir kt. klausimais.

Sakartvelo kariai dalyvauja pratybose Lietuvoje, o Lietuvos kariai vyksta į pratybas Sakartvele. Lietuva taip pat remia NATO ir Sakartvelo esminių priemonių paketo projektų įgyvendinimą - nuo 2015 m. Lietuva kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis padeda kurti bendrą NATO ir Gruzijos mokymo ir vertinimo centrą.