Apie tai praneša wreg.com. 26-erių metų Reginaldas Cookas nusprendė apiplėšti Memfyje esančią degalinę. Balandžio 15-osios naktį jis apsipirko degalinėje esančioje parduotuvėje, o po pusvalandžio grįžo ir liepė pardavėjui traukti pinigus.

Plėšikas kišo ranką į kišenę, bandydamas parodyti, kad joje yra ginklas. Pardavėjas tai pastebėjo, tačiau kasos vis dėlto neatidarė. Galų gale plėšikui teko išsinešdinti nieko nepešus.

Po 35 minučių R. Cookas grįžo į parduotuvę. Jis buvo apsiginklavęs pusantro metro gyvate, kuri gulėjo vyrui ant kaklo. Tačiau pardavėjas neišsigando. Jis išsitraukė šaunamąjį ginklą, o tada paskambino policijai.

Tai išgąsdino plėšiką, todėl jis nusikaltimo neįvykdė.

Netrukus policijos pareigūnai R. Cooką suėmė. Jį apkaltino bandymu apiplėšti sunkinančiomis aplinkybėmis. Šiuo metu vyras paleistas į laisvę už 4000 dolerių (3760 eurų) užstatą.

Kitą dieną po šio įvykio R. Cooko šeima atsiprašė degalinėje esančios parduotuvės savininko. Giminaičiai pasiūlė atlyginti nusikaltėlio padarytą žalą.

Pavojai pievoje

Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, vasaros laikotarpiu padaugėja apsinuodijimų augalais.

Gamtoje vaikus vilioja spalvingi gėlių žiedai ir įdomesni lapiniai augalai, įvairios uogos. Neretai mažieji bando jų paragauti. Suaugę asmenys dažniau apsinuodija dėl netinkamai paruoštų ar pavartotų tariamai gydomųjų augalų, jų antpilų ar arbatų.

Atsitiktinių apsinuodijimų augalais pasitaiko dėl to, kad dauguma žmonių nepažįsta augalų ir nežino, kad jie nuodingi. Kartais pavojus pervertinamas, pavyzdžiui, nurijus nuodingų sėklų su nepažeistu apvalkalu, apsinuodijimo gali ir nebūti, o kartais – neįvertinamas, nes kai kurie augalai sukelia uždelstų kontaktinių dermatitų arba gerai rezorbuojasi per odą.

Pasitaiko atvejų, kai nedidelis augalų kiekis nesukelia pavojaus, bet vartojant gausiai galima sunkiai apsinuodyti. Visais atvejais atsitiktinai pavartojus nežinomų augalų, jų sėklų ar uogų, rekomenduojama nedelsiant konsultuotis su specialistais ir stebėti sveikatos būklę.

Toksiškas augalas

VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai ypač atkreipia dėmesį į Sosnovskio barštį. Tai 100–250 cm aukščio augalas, dideliais (50–60 cm ilgio (be lapkočio), karpytais lapais, šiuo metu labai išplitęs Lietuvoje.

Auga pakelėse, pakrūmėse, krūmuose, skverbiasi į miškus. Žydi dideliais baltais skėtiniais žiedynais, paprastai liepos–rugsėjo mėnesiais. Nuodingas visas augalas, vos prisilietus prie jo gali atsirasti odos pažeidimų.

Sosnovskio barščio toksiškumas tiesiogiai priklauso nuo saulės šviesos intensyvumo. Didesnis odos kontaktas su UV spinduliais – didesnis odos pažeidimas. Stipresnių pažeidimų atsiranda, kai oda yra drėgna. Patekusios augalo sultys sukelia sunkių odos pažeidimų ir nudegimų. Iš pradžių oda parausta, niežti, skauda. Per 48 valandas susiformuoja vandeningos pūslės, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis ir palieka tamsias dėmes net kelerius metus. Sultims patekus į akis, sukeliamas laikinas ar net ilgalaikis aklumas. Nurijus galimas burnos gleivinės dirginimas, seilėtekis, virškinimo trakto pažeidimas.

Vabzdžiai gali sukelti toksinių ir alerginių reakcijų. Labiausiai nerimauti reikėtų dėl bičių, vapsvų, širšių, skruzdėlių, sparvų ir gylių įkandimų.

Saugotis vabzdžių

Vabzdžiai gali sukelti toksinių ir alerginių reakcijų. Labiausiai nerimauti reikėtų dėl bičių, vapsvų, širšių, skruzdėlių, sparvų ir gylių įkandimų. Įgėlimo vietoje juntamas aštrus skausmas, tą vietą stipriai niežti, ją gali tvinkčioti, oda parausta, patinsta. Įgėlus bitei, įgėlimo vietoje gali likti tamsus geluonis, kurį reikia atsargiai pašalinti, švelniai nubraukiant.

Pavojingiausia yra bendra organizmo reakcija: kai svaigsta galva, pykina, kamuoja vėmimas, bendras silpnumas, bėrimas, plintantis visame kūne, padažnėja kvėpavimas ir / ar atsiranda švokštimas, žmogus netgi gali netekti sąmonės. Tokiais atvejais reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Svarbu atminti, kad jei įgelta į galvos ar veido sritį – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį, vietinė audinių reakcija ir be alergijos požymių gali būti grėsminga gyvybei, nes gali ištinti kvėpavimo takai ir dėl to sutrikti kvėpavimas.

Jei žmogus nealergiškas vabzdžio nuodams, simptomai pranyksta savaime arba pakanka gydymui skirto tepalo.

Apsinuodyti galima ir priemonėmis vabzdžiams atbaidyti arba šiems naikinti. Jei taip nutiko, būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju, nes apsinuodijimo atveju gali vystytis sveikatai ar net gyvybei grėsmingi simptomai.

Jei įgėlė gyvatė

Nors Lietuvoje yra tik vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis, jos įkandimas gali baigtis liūdnai. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas, tad vaikštant miške reikėtų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankų po šaknimis, kelmais, o pamačius gyvatę – negaudyti jos. Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų.

Gyvatės nuoduose esantys baltymai ir fermentai sukelia audinių pažeidimą ir kraujo kūnelių irimą. Simptomų stiprumas ir pobūdis, įgėlus gyvatei, priklauso nuo to, ar daug nuodų įkandimo metu gyvatė spėjo sušvirkšti. Įtakos turi ir nukentėjusio žmogaus amžius, bendra būklė, įkandimo vieta (pavojingiausios – galvos ir veido sritys). Pirmomis valandomis po įkandimo daugelis pacientų patiria bendrąją reakciją: apima baimė, galvos svaigimas, silpnumas, gali atsirasti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, kristi kraujospūdis.

Dažniausiai įgeliama į galūnes, todėl jos ima pamažu tinti, sunkiais atvejais tinti gali iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, jie tampa skausmingi, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas.

Labai svarbu, kad gyvatės įgelta vieta būtų stabili, nejudėtų. Įkąstą vietą pirmosiomis valandomis po įvykio rekomenduojama šaldyti, patartina nuimti nuo galūnių žiedus, laikrodį. Negalima įkastos vietos užveržti, pjaustyti, deginti.

Priešnuodžiai yra leidžiami tik tiems pacientams, kurie patiria didelį ir stiprų sisteminį nuodų poveikį. Visiems kitiems yra taikomas simptominis gydymas. Nekomplikuotais atvejais paprastai pasveikstama per 2–7 dienas. Įkandus angiai, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Bėdos dėl grybų

Sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai. Suvalgius valgomų grybų, dažniausiai atsiranda negalavimų, susijusių su virškinimo sutrikimais. Kadangi grybai priskiriami sunkiai virškinamam maistui, žmonės, kurių virškinimo sistema jautresnė, gali skųstis sunkumu skrandyje, pykinimu, vėmimu ir viduriavimu.

Tačiau per kelias valandas po grybų valgymo atsiradę simptomai neretai praeina savaime per 2–4 valandas. Iš Lietuvoje žinomų apie 400 rūšių grybų nuodingų yra 40. Nuodingiausios yra žalsvoji ir blyškioji musmirės. Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomu.

Apsinuodijus nuodingais grybais, simptomai paprastai pasireiškia staiga ir gali būti įvairūs: pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, pakitęs pulsas, kvėpavimas, sąmonės praradimas, traukuliai.

Įtardami apsinuodijimą grybais, skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę.

Kai padauginama alkoholio

Vasarą netrūksta švenčių, susitikimų su draugais, tad pasitaiko apsinuodijimų alkoholiu. Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, įtakos turi, ar buvo valgyta, ar buvo rūkoma ir kaip konkretaus žmogaus organizmas toleruoja alkoholį.

Apsinuodijęs alkoholiu žmogus jaučia sumišimą, būdinga sutrikusi, neaiški kalba, koordinacijos praradimas, gali varginti vėmimas, nereguliarus ar sulėtėjęs kvėpavimas, oda tampa išblyškusi arba pamėlusi. Daugeliu sunkių atvejų apsinuodijimas alkoholiu gali baigtis koma, smegenų pažeidimu ir mirtimi.

Dėl sutrikusios sąmonės ir nuslopinto kosulio reflekso, sumažėjusio raumenų tonuso žmogus gali pradėti vemti ir užspringti skrandžio turiniu. Kartais alkoholio vartojimas sukelia skrandžio ar žarnyno sutrikimų (gastritą ar gastroenteritą). Tada labai pykina, gausiai vemiama, kartais viduriuojama. Dažniausiai ši būklė nelabai pavojinga gyvybei ir jei vėmimas neužsitęsia ilgą laiką, per dieną ar dvi praeina savaime. Alkoholiu apsinuodijusį žmogų, jei jis yra netekęs sąmonės, būtina paguldyti ant šono ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Grybautojams

* Rinkite ir valgykite tik gerai pažįstamus grybus, nes valgomi ir nuodingi grybai kartais būna labai panašūs.

* Grybaukite nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 20–500 m esančiuose miškuose, nes grybai kaupia sunkiuosius metalus.

* Galima apsinuodyti ir senais, ištižusiais, sukirmijusiais ar laiku neapdorotais valgomais grybais.

* Rinkdami grybus gerai nuvalykite žemėtus kotus, nes žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidaro anaerobinės sąlygos (kai nėra deguonies) ir gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos, kurios išskiria labai nuodingą egzotoksiną. – Jei išsipūtė konservuotų grybų stiklainio dangtelis ar atsirado įtartina spalva – grybų nevalgykite.

* Pagamintą grybų patiekalą suvalgykite tą pačią dieną, o konservuotus suvartokite per pusmetį.

* Paruoštus grybus laikykite šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6 °C temperatūroje.

Parengta pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų skyriaus specialistų rekomendacijas.

Įsidėmėkite!

Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių tel. numeriu 8-5 236 20 52. Tarnybos specialistai konsultuoja visą parą.

Ji aptikta lėktuvo keleivių skyriuje, informuoja npr.org. Dėl šios priežasties lėktuvas buvo skubiai nutupdytas.

„AirAsia“ žino apie incidentą Malaizijoje. Jis įvyko ketvirtadienį, kai lėktuvas skrido iš Kvala Lampūro į Tavau. Kai tik pagrindinis pilotas sužinojo apie incidentą, iš karto buvo priimtas sprendimas leistis Kučingo oro uoste ir dezinfekuoti lėktuvą“, – pasakojo aviacijos kompanijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Anot aviacijos bendrovės darbuotojo, tai labai retas atvejis, kuris galėjo nutikti bet kuriame kitame reise.

Kompanijos atstovai taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip gyvatė pateko į lėktuvo saloną.

Laimei, žmonės per incidentą nenukentėjo.

Pranešama, kad nutupdyto lėktuvo keleiviams nedelsiant buvo skirtas kitas lėktuvas. Jie kelionės tikslą pasiekė tą pačią dieną.

Nugalėjo smalsumas

Gyvūnų mylėtoja pasakoja, kad su jų pienine gyvate buvo toks nutikimas. "Kai tik ją įsigijome, kitą – lygiai tokią pačią – radome pas save darže. Nežinau, iš kur ji atklydo. Bet, matyt, vargšelė buvo pasiligojusi, kad neilgai pas mus pagyveno. O toji pirktinė iki šiol mus džiugina, ypač mane", – atvirauja K.Rinkevičienė.

Paklausta, kuriam šeimos nariui šovė mintis namuose auginti gyvatę, Kristina prisimena istoriją apie tai, kaip vyro draugas, dirbęs gyvūnų parduotuvėje, leido sykį paimti pieninę gyvatę į rankas.

"Niekada nebuvau anksčiau lietusi tokio roplio, tad smalsumas iš pradžių varžėsi su baime. Tik kai pajutau, kokia ta gyvačiukė maloni, glotni, koks geras jausmas ją laikyti ant rankų, išsyk apsisprendžiau ir tokios užsimaniau", – prisimena dviejų berniukų mama, gimusi Gyvatės metais.

Kai abu su vyru parsivežė gyvatę namo, ji buvo didumo sulig slieku. Teko įsigyti terariumą, pasidomėti, kaip ją auginti. Moteris sužinojo, kad dėl savo dailios išvaizdos ir nesudėtingos priežiūros Kalifornijos karališkoji gyvatė yra bene populiariausia namuose laikoma gyvatė, užauganti iki 90–120 cm. Dabar jų augintinei aštuoneri, ji siekia beveik metrą.

Liestis – malonumas

Iš pradžių slieko didumo gyvatėlę Kristina su vaikais šėrė ką tik gimusiomis pelytėmis.

Jos prisilietimas mane labai ramina. Dažniausiai ją pasiimu ant rankų, kai žiūriu televizorių. Tuomet ji apsisuka aplink riešą tarsi apyrankė.

"Kad jūs matytumėte, kaip toji gyvatė išsižioja, – juokiasi Kristina, prisiėmusi atsakomybę už pieninukės priežiūrą. – Taip išsižiojusi ji gali praryti kur kas didesnį grobį nei ji pati. Apsiplaukavusios pelytės, kuriomis ji minta dabar, irgi gerokai didesnės už gyvatės galvą. Bet ji moka išsižioti dideliu kampu ir gurktelėti vienu ypu. Paskui labai įdomu stebėti, kaip ta praryta pelė tarsi nuvažiuoja per visą jos kūną iki pat uodegos, tada sustoja, ir prasideda virškinimas."

Tokią šėrimo ceremoniją tenka organizuoti maždaug kas keturias dienas. Tiesa, dabar suaugusi gyvatė pietums sušveičia jau dvi peles. Dar roplio terariume turi būti vandens.

Kartkartėmis pieninė gyvatė išsineria. Prieš nėrimąsi būna labai negraži. Ji tarsi papilkėja – nublanksta visos spalvos. Užtai kai išsineria – jos kūnas, padabintas sodriomis raudona, juoda ir balta spalvomis, būna stulbinančiai ryškus.

Jei patalpoje, kurioje laikoma pieninė gyvatė, bus vėsiau, ji gali užmigti žiemos miegu. Kadangi Rinkevičiai ją laiko šiltai, ant šildomo kilimėlio, – ji būna aktyvi visus metus.

Įvairius gyvūnus be galo mylinti moteris prisipažįsta, kad liestis prie pieninės gyvatės jai yra malonumas. Paimta ant rankų nuo šildomo kilimėlio ji visai nešalta, kaip galbūt daugelis įsivaizduoja esant šaltakraujį gyvūną.

"Jos prisilietimas mane labai ramina. Dažniausiai ją pasiimu ant rankų, kai žiūriu televizorių. Tuomet ji apsisuka aplink riešą tarsi apyrankė. Kai jai pabosta – parodo judesiu: ima muistytis, rangytis. Tuomet nešu atgal į terariumą."

Pasirūpina saugumu

Kristina tikina, kad jokios baimės laikydama ant rankų gyvatę nejaučia nei ji, nei jos berniukai – Emilis ir Justas.

"Ji neturi dantų ir tikrai nepavojinga, – juokiasi mama. – Apsivyniojusi aplink ranką ji mėgsta savo galvytę visur kaišioti ir ja baksnoti, savo liežuvėliu aplinką tyrinėti. Kai tik ją įsigijome, jaunėliui Justui buvo dveji. Teko ne jį, bet gyvatę nuo vaiko saugoti, kad netyčia ko nepadarytų. Vis mokėme, kad elgtis su gyvate reikia švelniai, gražiai. Dabar Justui dešimt."

Priprato: kai Rinkevičiai įsigijo gyvatę, Justui buvo dveji. Jis nė kiek nesibaimina mamos numylėtinės.

Kai K.Rinkevičienė laiko gyvatę ant rankų, katinui ir šuniukams reikia pasitraukti. Teko matyti ne vieną atvejį, kai naminiai gyvūnai tyčia ar netyčia nuskriaudžia egzotiškąjį, arba įvyksta atvirkščiai. Todėl moteris, prieš išimdama gyvatę iš terariumo, visuomet pasirūpina pieninukės saugumu. "O jei katinas netyčia nageliu brūkštelės: jos odelė tokia plona... Geriau nerizikuoti", – imasi visų atsargos priemonių ji.

Kai važiuoja atostogauti, Rinkevičiai gyvatę palieka namuose. Prieš tai sočiai pašeria. Anot jų, gyvatė gali išbūti be maisto iki pusės metų. Svarbu, kad roplys, kurio tėvynė Šiaurės, Centrinė ir Pietų Amerika, turėtų vandens. Mėnesiui jos šeimininkai nė nepalieka – tik savaitei ar dviem.

Surado katė

Pašnekovė prisimena nutikimą, kaip jų pieninukė sykį buvo pabėgusi. "Tai išsigandau! Pasiskambinome tam žmogui, iš kurio buvome pirkę gyvatę. Šis nuramino, pamokė, ką daryti. Liepė palikti atvirą terariumą, įdėti maisto ir laukti", – dalijasi tąsyk išgirstu patarimu.

Nors Rinkevičiai padarė, kaip liepė pardavėjas, gyvatė negrįžo. O po kiek laiko jų pieninukę surado katė. Moteris pastebėjo, kad rainė po spintele kažko labai tykoja. Ir nutykojo pražuvėlę gyvatę! Kristina sako, kad jei ne katė, kažin, ar gyvatė būtų sugrįžusi į terariumą, nes iš antro aukšto, kuriame buvo terariumas, ji jau buvo nušliaužusi į pirmąjį, kur pro dažnai varstomas lauko duris galėjo patekti į lauką. Lauke Lietuvos sąlygomis tikrai nebūtų išgyvenusi – tiesiog sušalusi.

Kai vasarą šeima važiuoja į sodybą, kartais pasiima ir savo pieninukę. Ant rankų prieš saulutę palaiko, o paskui į dėžutę su skylutėmis padeda. Po žolę pašliaužioti neduoda, nes šitas roplys, pajutęs laisvę, gali būti labai greitas.

Karališko charakterio gyvūnas

Kalifornijos karališkoji gyvatė – viena dažniausiai pasirenkamų ir namuose auginamų gyvačių rūšių. "Šie ropliai yra kompaktiško dydžio, gerai toleruoja žmogų ir gana atsparūs naujokų augintojų klaidoms", – aiškina biologas Gerardas Paškevičius ir pataria, kaip reikia prižiūrėti šias augintines.

Terariumas

Šioms gyvatėms nereikia itin didelio terariumo. Jaunoms gyvatėms apgyvendinti įsigykite nedidelę plastikinę dėžutę (50x50x50 cm būtų pats tas). Būtinai padarykite ir kryžminę ventiliaciją. Nedidelės talpos dėžutė jaunai gyvačiukei reikalinga tam, kad ji jaustųsi saugiau. Į didelę erdvę įleista gyvatė dažnai tampa labai gynybiška. Suaugusiai Kalifornijos karališkajai gyvatei reikėtų kur kas didesnio terariumo (apie 110x60x60 cm). Jis turi būti labai sandarus, nes radusi menkiausią tarpą gyvatė tikrai paspruks. Į terariumą reikėtų įdėti bent dvi slėptuves skirtingose jo šilumos zonose ir įvairių dekoracijų, kurios padėtų gyvatei nėrimosi metu. Labai svarbu, kad dekoracijos nebūtų iš spygliuočių, nes jie išskiria lakiąsias chemines medžiagas, kurios ilgainiui tampa toksiškos gyvatei.

Dėmesio: jokiu būdu nelaikykite kelių gyvačių viename terariume! Jos pajus konkurenciją ir ims varžytis.

Apšvietimas, šildymas ir drėgmė

Visi ropliai – šaltakraujai gyvūnai, o tai reiškia, kad jų kūno temperatūra labai priklauso nuo aplinkos. Štai kodėl terariume privalo būti bent dvi skirtingų temperatūrų zonos: karštoji ir vėsioji. Jos reikalingos, kad gyvūnas galėtų pasirinkti, ar jis nori sušilti, ar atvėsti.

Kalifornijos karališkosioms gyvatėms nereikia jokių apšvietimo lempų terariume, jei tik gyvūnas turi galimybę atskirti dienos fazę nuo nakties. Kaitrinių lempų terariume taip pat derėtų vengti, kadangi šios rūšies gyvatės yra naktinės. Taigi joms ryški šviesa terariume tikrai nesuteiks drąsos išlįsti iš slėptuvių. Be to, kaitrinės lempos itin sausina orą terariume.

Kaip šilumos šaltinį terariume geriau rinkitės kaitrinį kilimėlį arba kaitrinį kabelį. Juos galima dėti tik po terariumu (jokiu būdu ne į jį patį), kad nebūtų kontakto su substratu. Šių prietaisų galingumas turėtų priklausyti nuo terariumo dugno storio. Puikiai tiktų 16 W galingumo kaitrinis kabelis. Šildymo prietaisas turėtų dengti apie pusę terariumo ilgio, kad atsiskirtų karštoji ir vėsioji zonos.

Temperatūrai palaikyti nereikėtų naudoti šildančių akmenų, kurie labai pavojingi ropliams. Vidutinė Kalifornijos karališkųjų gyvačių terariumo temperatūra turėtų būti apie 24–28 °C. Drėgmę galima palaikyti elektriniais garintuvais arba pavieniais papurškimais vandeniu. Vidutinė drėgmė Kalifornijos karališkosios gyvatės terariume turėtų būti apie 50–60 proc.

Tinkamas substratas

Labai svarbu roplio terariume parinkti tinkamą substratą. Jaunas gyvates geriausia auginti ant vienkartinių virtuvinių rankšluosčių arba laikraščių vien tam, kad būtų lengviau sekti jauniklių sveikatą pagal išmatas. Suaugusioms Kalifornijos karališkosioms gyvatėms labai svarbu toks substratas, į kurį jos galėtų įsirausti. Šiam tikslui geriausiai tinka kokoso drožlės, dar – kokoso durpės. Pasiteisina ir buko drožlės, tačiau su jomis gerokai sunkiau palaikyti drėgmę. Substratą reikėtų keisti kas 3–5 mėn., priklausomai nuo to, kaip dažnai keičiate tas substrato vietas, kuriose buvo gyvatės išmatų.

Šėrimas

Jaunas gyvatėles reikėtų šerti du kartus per savaitę naujagimiais peliukais. Suaugusios gyvatės šeriamos kartą per vieną dvi savaites atitinkamo dydžio grobiu: suaugusiomis pelėmis, smulkiomis žiurkėmis, viščiukais ar kt. Pašėrus gyvatę, nederėtų jos imti ir laikyti ant rankų maždaug parą nuo šėrimo.

Vanduo

Labai svarbu parinkti tinkamo dydžio vandens baseinėlį. Jis turėtų būti tokio dydžio, kad gyvatė galėtų laisvai jame susisukti ir mirkti vandenyje. Baseinėlis turėtų būti pakankamai sunkus, kad roplys negalėtų jo apversti ir išpilti terariume. Pastatykite jį vėsioje terariumo zonoje tam, kad vanduo negaruotų nuo šilumos karštojoje zonoje ir papildomai nepakeltų drėgmės. Kambario temperatūros vandenį derėtų keisti kas 2–3 dienas.

Laikymas ant rankų

Kaip sako šių gyvačių pavadinimas, tai karališko charakterio gyvūnai. Praeis šiek tiek laiko, kol jos pripras prie žmogaus rankų. Iš pradžių jauna gyvatė tikrai bandys kandžiotis arba paėmus ją ant rankų ims tuštintis itin dvokiančiomis išmatomis. Tačiau po poros mėnesių darbo (t.y. po 15–20 min. kasdienio laikymo ant rankų) jos turėtų būti prijaukintos.

Paimti gyvatę iš terariumo reikėtų labai lėtai, užtikrintais judesiais, apgaubiant ranka jos pilvuką ir jokiu būdu nečiumpant už nugaros. Kad gyvatė greičiau priprastų prie jūsų, galima į terariumą įdėti kažko, kas turi jūsų kvapo, pvz., marškinėlius, su kuriais miegojote. Yra augintojų, kurie sako, kad jūsų kvapas ropliui asocijuojasi su terariumu ir saugumu.

Gyvatė – pusiau laukinis gyvūnas, todėl žmogaus tikrai nemylės, tačiau pradės toleruoti, o tolerancija yra daugiausia, ko galima tikėtis iš šio gyvūno.

Gyvena netoli aukštapelkės, tad gyvatės – kasdienybė

Miškininkyste Jolita žavėjosi jau nuo aštuntos klasės: „Gamta visada buvo šalia, norėjosi daugiau išmokti, sužinoti ir ateityje dirbti darbą, kuo glaudžiau susietą su gamta“. J. Pretkutė pasakoja, kad vaikystėje smalsumo nestokojusi, aplink namus buvusiose pelkėse ir miškuose ji nevengė stebėti pakampiuose susirangiusių angių.

Prie meilės gamtai bei gyvatėms prisidėjo ir Jolitos tėvai: „Matyt, toks kraujas – visa šeima gamtoje būdavome dažnai, nes ten tiesiog taip gera ir ramu. Mūsų šeima gyvena netoli aukštapelkės, o ten didžiausia tikimybė gyvates sutikti, ypač vienintelę nuodingą Lietuvoje gyvatę angį“. Todėl artumas ir meilė gamtai ir pastūmėjo ją gilinti žinias miškininkystės srityje.

Nors Lietuvoje daugiausiai sutinkamos tik trijų rūšių gyvatės (geltonskruostis žaltys, paprastoji angis ir lygiažvynis žaltys), Jolita jomis žavisi nė kiek ne mažiau: „Gyvatėmis susidomėjau būdama maždaug šešerių metų, kai pirmą kartą cirke pamačiau pitoną. Man tai nėra paprasti gyvūnai – jie be galo charakteringi ir savito elgesio padarai“.

Jolita sako mėgstanti stebėti gyvates, kurios įdėmiai tyrinėja priešais jas esantį žmogų, nors ir tenka kantriai laukti, kol gyvūnas „pozuos“. Jolitą stebina ir gyvačių žvynų judėjimo procesas, nes jos šliaužia tam tikru paviršiumi, į kurį tartum savotiškais nagais įsikimba pilvo žvynais ir pasistumia į priekį.

Pataria laikytis saugaus atstumo

„Kartą fotografuojant angies patelę iš už nugaros prakalbo susidomėjęs grybautojas, matyt, iš šono atrodžiau juokingai: susilenkusi ir prikišusi fotoobjektyvą kažką įnirtingai fotografavau. Krūptelėjau, nes tuo metu galvojau, kad gal saulė perkaitino galvą ir jau gyvatė pradėjo su manimi kalbėti, o tai buvo tik smalsus grybautojas“, –  juokingu nutikimu miške fotografuojant gyvatę pasidalijo Jolita.

Nors Jolitos gyvatės visai nebaugina, tačiau miško svečiams pataria nuo šių gyvių laikytis saugaus atstumo, nemušti, netrypti, nežaloti. Nors ir smalsu, į rankas gyvatės neimti – žmogui nepavojingą žaltį nuo angies atskirti nėra sunku, tačiau baimės akys didelės ir tai padaryti gali būti sudėtingiau.

Jei angis įkastų – reiktų kreiptis profesionalios pagalbos ir vykti į ligoninę, nors kai kuriems jos įkandimas gali sukelti tik alerginę reakciją, o kitiems būti mirtinas. Įdomu tai, kad kasdama angis ne visuomet išleidžia nuodus.

Jos nuomone, žmonės gyvačių dažniausiai bijo dėl to, jog įprasta bijoti ko nepažįsti, neretai kausto ir paveldėta baimė – jeigu bijojo tėvai, bijos ir vaikai.

Pasak Jolitos, todėl baimė gyvatėms ir kyla iš informacijos ir žinių trūkumo visuomenėje: gyvatė žmogui nieko bloga nedarys, jei ir jai nebus keliamas pavojus. „Visi mes tos pačios gamtos vaikai“, – įsitikinusi ji.

Savitas raštas – kaip žmogaus antspaudas

Gyvatėms žmogaus nederama veikla jau kelia sunkumų: „Opiausia problema Lietuvoje yra su lygiažvyniu žalčiu, pagal radimvietes tos vietos jau yra saugomos, ir jų nėra daug“, – sako Jolita. Nors angių ir geltonskruosčių žalčių gana gausu (ypač kai sumažėjo šernų, kuriems šie gyvūnai – tikras skanumynas), didžiausią pavojų kelia žmogus. Šiukšlinant miškuose užteršiama ne tik gyvačių, bet ir kitų gyvūnų aplinka.

Ypač daug pasakoti Jolita gali apie pavojingąsias angis, kurias ji vadina įstabiomis gyvatėmis, kurios gimsta, o ne išsirita iš kiaušinių kaip, pavyzdžiui, žalčiai. Be to, ant galvos kiekviena angis turi savitą raštą, kuris gali būti prilygintas žmogaus pirštų antspaudams ir tuo išskiria angį iš kitų gyvačių.

O didžiausias džiaugsmas jos laukė, kai pavyko rasti angies išnarą bei aptikti angių poravimosi zoną – tuokvietę.

Jolita tikina, jog didžiuojasi ne tik savo fotografijos darbais, bet ir savo darbu: „Džiaugiuosi, kad esu miškininkė, dirbu tam, kad Lietuvoje augtų miškas, gilinu žinias ir dirbu apsupta nuostabių kolegų, draugiškų ir linksmų žmonių. Miškininkystė – ne tik profesija. Manau, daugelis pripažins, kad tai ir gyvenimo būdas“.

Pradėjusi profesionaliai domėtis gyvatėmis, Jolita bendrauja ir su užsienio herpetologais, skaito specializuotą literatūrą.

Pirmą kartą jam nepavyko nužudyti žmonos angies įkandimu, o antrąkart jis moters kambaryje paleido kobrą, pranešė pietinės Keralos valstijos policija.

Telefono įrašai rodo, kad vyras vardu Soorajas (Sūradžas) bendravo su gyvačių prižiūrėtojais, be to, jis internete žiūrėjo vaizdo įrašus apie gyvates.

Kovo mėnesį šis 27 metų vyras gavo labai nuodingą Raselo angį (Daboia russelii), kuri įkando jo žmonai Uthrai. Ši po įkandimo kone du mėnesius išgulėjo ligoninėje, naujienų agentūrai AFP sakė policijos pareigūnas Ashokas Kumaras (Ašokas Kumaras).

Anksčiau šį mėnesį, kai moteris toliau sveiko savo tėvų namuose, Soorajas iš vieno gyvačių prižiūrėtojo gavo kobrą, kurią numetė ant miegančios žmonos.

„Soorajas liko tame pačiame Uthros kambaryje, tarsi nieko nebūtų įvykę. Kitą dieną jis užsiėmė įprasta ryto rutina, kai Uthros motina pradėjo klykti, – sakoma policijos pareiškime. – Jie nuvežė ją į ligoninę, kur gydytojas pasakė, kad ji mirė.“

Uthros tėvams įtarimų kilo Soorajui kelios dienos po žmonos mirties pabandžius perimti jos nuosavybę.

Ji buvo iš turtingos šeimos, o Soorajas, dirbęs viename privačiame banke, nebuvo toks pasiturintis.

Pora susilaukė vaiko, kuriam dabar vieni metai.

Pasak policijos, sudarant jų santuoką buvo duotas didelis kraitis: kone 100 auksinių monetų, naujas automobilis ir maždaug 500 tūkst. rupijų (maždaug 18 tūkst. eurų) grynaisiais.

„Soorajas bijojo, kad skyrybų su Uthra atveju reiktų sugrąžinti visą kraitį. Štai kada jis nusprendė ją nužudyti“, – sakoma policijos pareiškime.

Gyvatę davęs asmuo taip pat areštuotas, nurodė policija.

Gyvatę Gyvūnų priežiūros centro darbuotojai pagavo daugiabutyje Klaipėdos centre. Ji slėpėsi po spintele vonioje.

Gyvatę apžiūrėjo veterinarijos gydytojas. Dabar ji Gyvūnų globos centre bus stebima tris paras. Tikimasi, kad per tą laiką gali atsirasti ir gyvatės šeimininkas.

Toks radinys nustebino Gyvūnų globos centro darbuotojus, o klaipėdietė Janina nustebo dar labiau.

Iš pradžių ji net išsigando. Moteris sako, kad dabar būsianti itin akyla, nes viena iš jos matytų gyvačių iki šiol nesugauta.

  Dabar ieškoma, ar kam iš terariumo šie gyviai nepabėgo.

Lauros Hurst (Loros Herst) kūnas buvo rastas trečiadienį name Oksfordo miestelyje, sakoma valstijos policijos atstovo seržanto Kimo Riley (Kimo Railio) pranešime.

Ant L. Hurst, gyvenusios Batl Graundo miestelyje, kaklo buvo apsivyniojęs 2,4 metro tinklinis pitonas.

Medikai mėgino moterį atgaivinti, bet jų pastangos buvo bergždžios.

„Atrodo, kad ji buvo pasmaugta gyvatės, – laikraščiui „Lafayette Journal & Courier“ sakė K. Riley. – Tiksliai sužinosime tik atlikę skrodimą.“

Namas, kuriame buvo laikoma gyvačių kolekcija, priklauso kaimynystėje gyvenančiam Bentono apygardos šerifui Donui Munsonui (Donui Mansonui), rašo „Lafayette Journal & Courier“. L. Hurst ten laikė apie 20 savo gyvačių.

D. Munsonas, radęs L. Hurst kūną, pasakojo laikraščiui, kad jos mirtis atrodo esąs „tragiškas nelaimingas atsitikimas“.

Pitonai yra nenuodingos gyvatės, kurių esama apie 30 rūšių, paplitusių Afrikoje, Azijoje ir Australijoje. Kai kurių rūšių pitonai yra vienos didžiausių gyvačių pasaulyje.

Šie ropliai paprastai sugriebia grobį smailiais, atgal nukreiptais dantimis ir, apsivynioję aplink aukos kūną, smarkiai spaudžia, kol sustoja širdis.

Metro ilgio monoklinė kobra (Naja kaouthia), kurios įkirtimas žmogui gali būti mirtinas, yra dingusi nuo sekmadienio, kai roplys paspruko iš savo terariumo.

Anot Hernės savivaldybės pareigūnų, nuodinga kobra buvo pastebėta sekmadienį rytą namo, kur buvo laikoma ir kitų gyvačių, koridoriuje.

Atsargumo sumetimais buvo evakuoti keturi toje pačioje gatvėje esantys namai, o 500 m spinduliu gyvenantiems žmonėms buvo patarta būti atsargiems ir neatidarinėti langų bei durų.

Pasak pareigūnų, evakuoti pastatai „liks uždaryti ir bus reguliariai tikrinami, ieškant bet kokių gyvatės pėdsakų“.

„Aišku, tai nėra malonu gyventojams, bet saugumas turi būti svarbiausia“, - pridūrė vienas miesto administracijos atstovas.

„Manome, kad gyvatė veikiausiai liks pastate“, kur gyvena jos šeimininkas.

Tarnybų darbuotojai pabarstė pastate miltų, tikėdamiesi, kad gyvatė paliks pėdsakų. Be to, ant grindų buvo priklijuota dvipusės lipnios juostos, galinčios sustabdyti roplį.

Vietos gyventojai turėtų likti budrūs ir „jeigu įmanoma, vaikščioti grįstais takais, taip pat vengti vaikščioti per aukštą žolę arba tankią augaliją“, sakė miesto valdžios atstovas.

Kai buvo paskelbtas pavojus, iš kobros savininko jau konfiskuota apie 20 kitų gyvačių.

„Laukiame gyvačių ekspertų vertinimų“, – sakė atstovas.

Kathy Kehoe (Keiti Kehou) sakė, kad jos dėmesį atkreipė mėlynųjų kėkštų čirškesys prie jos namų. Pažvelgusi į lauką moteris pamatė 1,2–1,5 metro ilgio gyvatę.

73 metų K. Kehoe pridūrė pastebėjusi kobroms būdingas šonines dėmes ir bakstelėjusi gyvatei uodegą. Kai roplys iškėlė galvą ir išskleidė gobtuvą, moteris suprato, kad tai iš tikrųjų kobra.

K. Kehoe butas yra gyvenamajame komplekse, kuriame pareigūnai iš kito buto kovą išvežė 20 nuodingųjų gyvačių. Pareigūnai sakė nesantys įsitikinę, ar kobra paspruko iš šio buto.

Laukinių gyvūnų specialistai sakė, kad gyvačių pastebėję žmonės turėtų iškviesti policiją ir leisti padėtį spręsti ekspertams.