„Maniau, kad tai karjeros kelio pabaiga, karjeros, kurioje aš tikrai sunkiai dirbau. Tai psichologiškai mane stipriai paveikė. Jaučiausi labai nusivylusi ir maniau, kad išprotėsiu“, – karčia patirtimi dalijosi A. Mairoudhiou.

Kaip vėliau paaiškėjo, įmonė, kuriai savo gyvenimo aprašymą siuntė mergina, atrinkdama darbuotojus naudojosi naujosiomis technologijomis – šiuo atveju dirbtiniu intelektu. Merginos kvalifikacija šimtu procentų atitiko reikalavimus, tačiau jos kandidatūra atmesta dėl kūno kalbos.

Naujausi dvidešimties šalių tyrimai rodo, kad apie 40 proc. įmonių darbuotojams atrinkti naudoja dirbtinį intelektą. JAV – viena iš pirmaujančių šioje srityje.

„Įmonės dirbtinį intelektą naudoja ir darbuotojų našumui įvertinti, ir netgi tai, kas planuoja išeiti iš darbo. Kyla vis daugiau diskusijų dėl darbuotojų apsaugos šiuo klausimu“, – kalbėjo žurnalistė Arthi Nachiappan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad tai reikalauja reguliavimo, kai darbo vietoje diegiamos šios technologinės sistemos. Turi būti žmonių, galinčių pasakyti, kad kompiuteris suklydo“, – teigė teisininkas Robinas Allenas.

Dirbtinis intelektas naudoja tam tikrus algoritmus, kurie pagal gyvenimo aprašymus išrikiuoja geriausiai darbui tinkančius kandidatus ir įvertina juos nuo 0 iki 100.

Dirbtinio intelekto naudojimo kuriozų pasitaikė ir mūsų šalyje. Viena įmonė neseniai atliko eksperimentą – dirbtinis intelektas vertino jau esamus įmonės darbuotojus ir sprendė, ar kviesti juos į pokalbį su vadovu, jei jie kandidatuotų į darbą. Kompiuteris nusprendė, kad į kitą etapą – pokalbį – negali keliauti nė vienas.

Išlipti iš duobės

G.Vaitiekūnaitės teigimu, natūralu, kad, žmogui tobulėjant ir bręstant, senasis darbas, jei jame niekas nesikeičia, gali nusibosti. Vieni gana greitai supranta, kur link toliau norėtų sukti, ir imasi veiksmų. Kiti tarsi įkrenta į duobę, iš kurios negali išlipti.

"Man pačiai prieš kelerius metus buvo tokia situacija, kai nežinojau, ko noriu iš savo veiklos ir net gyvenimo. Prisimenu save sėdinčią, verkiančią ir galvojančią: visą laiką viskas klostėsi taip gerai, kas gi dabar nutiko? – pasakoja apie akimirką, paskatinusią naujai pažvelgti į esamą situaciją. – Man visada buvo svarbu daryti tai, kas patinka, – kalbant ne tik apie laisvalaikį, bet ir profesinę veiklą. Tad, kai darbas imdavo nebetenkinti, nedvejodama jį keisdavau. Dirbau personalo vadybos srityje, tačiau vieną dieną supratau, kad nepakaks pakeisti įstaigą – reikia visiškai atsinaujinti. Iš samdomo darbo išėjau į niekur, o vėliau pati susikūriau darbo vietą."

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad žmonės neretai dirba nemėgstamą darbą arba išvis nežino, ko nori, nes neskiria laiko apie tai pagalvoti. Dauguma esame taip įsisukę į ritmą namai–darbas–namai, kad giliau paanalizuoti nelieka nei noro, nei jėgų. Diena iš dienos galvodami apie darbe laukiančias užduotis, nustumiame mintis apie savo tikruosius poreikius. Galiausiai tampa akivaizdu, kad labai norisi pokyčių, tačiau neaišku – kokių.

"Tokiu atveju siūlyčiau stabtelėti ir gerai pagalvoti. Verta išsiugdyti įprotį reguliariai paanalizuoti savo savijautą ir mintis. Kas mėnesį, savaitę ar netgi kasdien vakare apmąstykite, ką įdomaus ir vertingo nuveikėte, kas patiko ir nepatiko, ką norėtumėte daryti kitaip, – pataria G.Vaitiekūnaitė. – Frazė "nežinau, ko noriu" man atrodo tikras melas. Mes visi žinome, ko trokštame, tačiau retai skiriame laiko savo poreikiams panagrinėti. Be to, netgi išsiaiškinę, kur veda širdis, ne visada imamės veiksmų. Lengviausia pasakyti, kad esame nepatenkinti esama situacija, bet nežinome, ką norėtume pakeisti. Juk, tiksliai įvardijus savo norus, teks veikti."

Būkime atviri sau

Nežinantiems, nuo ko pradėti, karjeros trenerė siūlo iš pradžių išsamiai aprašyti savo svajonių darbą.

Karjeros srityje viskas vyksta panašiai kaip restorane. Iš kur aš galiu žinoti, kad austrės man nepatinka, jei jų niekada nevalgiau

Pamąstykite, ką turėtumėte kiekvieną dieną jame daryti, kokias užduotis atlikti, kokius savo talentus panaudoti. Kaip turėtų atrodyti jūsų darbo vieta? Kaip norėtumėte bendrauti su kolegomis? Koks turėtų būti jūsų vadovas? Norėtumėte nuolat važiuoti į komandiruotes, o gal visą dieną dirbti namų biure? Kaip norėtumėte jaustis darbo vietoje? Kokią vertę norėtumėte kurti ir ką galėtumėte duoti žmonėms bei organizacijai, kurioje dirbsite?

G.Vaitiekūnaitė pataria į visus šiuos klausimus pačiam sau atsakyti išsamiai ir atvirai. Kai turėsite išsamų idealios darbo vietos aprašą, pažvelkite, kur esate dabar. Ar atotrūkis didelis?

"Atlikę šias užduotis, galėsite aiškiau pamatyti žingsnius, kurių derėtų imtis norint priartėti prie svajonės. Svarbu įvertinti dabartinį darbą ir aspektus, kuriuos galima pagerinti. Galbūt įmanoma susitarti su vadovu, kad jis skirtų jums šiek tiek kitokių atsakomybių? Gal nepatinkančius darbus galėtumėte perduoti kam nors kitam, kam tai būtų įdomu, o sau prisiimti naujų užduočių? Kitaip sakant, apmąstykite, kur esate dabar, ir išsigryninkite būtinus žingsnius idealaus darbo link", – pataria karjeros specialistė.

Stereotipų spąstuose

G.Vaitiekūnaitė pabrėžia, kad praeityje priimti klaidingi sprendimai tikrai nereiškia, jog negalime jų ištaisyti. Tikra tiesa, kad, remdamiesi tėvų ar aplinkinių nuomone, žmonės kartais pasirenka jiems visiškai netinkančią specialybę. Tačiau supratę klaidą visada galime priimti tinkamus sprendimus.

"Būna, kad teisininko specialybę įperša artimieji, sakydami, kad iš meno duonai nevalgysi. Svarbu suprasti, kad tėvai mus labai myli ir rūpinasi, tad stengiasi patarti. Jei jie matė, kad teisininkai gerai gyvena, o menininkai sunkiai suduria galą su galu, kaip įmanydami stengsis apsaugoti savo vaiką nuo tokio likimo, – pastebėjo pašnekovė. – Vis dėlto, kai jau esame suaugę, tampame atsakingi patys už save. Esame gana laisvi ir brandūs, kad galėtume siekti pokyčių ir tapti menininkais ar juvelyrais, jei to norime. Juk, pasirinkus profesiją, teks gyventi mums, o ne artimiesiems."

Žmonės neretai save patys apriboja neigiamomis nuostatomis ir stereotipais. "Teko ne kartą susidurti su įsitikinimu, kad asmuo jau yra per senas keisti darbą, arba mano, jog, daug metų dirbęs valstybės tarnyboje, nesugebės įsidarbinti privačiame sektoriuje, – pastebėjo G.Vaitiekūnaitė. – Gausu ir lyčių stereotipų. Moterys nesiryžta rinktis tam tikros profesijos, nes mano, kad liks pasmerktos vadovui virti kavą, iš jų visi juoksis. Tačiau tada man kyla klausimas – kuo mes norime tikėti? Juk vien dėl to, kad kam nors taip nutiko, dar nėra absoliuti tiesa. Jei moteris tiki, kad dėl savo lyties ji negali būti chirurge ar kitos vadinamosios vyriškos specialybės atstove, siūlyčiau sau užduoti kelis klausimus: ar šis tikėjimas man padeda judėti pirmyn? Galbūt, atsisakiusi tokios nuostatos, aš būsiu laimingesnė?"

Trūkumai ar pranašumai?

Pasak karjeros trenerės, viskas prasideda nuo mūsų nuostatų. Juk jei žmogus tiki, kad yra netinkamas darbui, net nebandys į jį kandidatuoti. Ir, atvirkščiai, tikėdamas savo jėgomis, jis sužavės ir darbdavį. Tam tikrų kompetencijų visada galima įgyti, daug svarbiau – žmogaus motyvacija, asmeniniai tikslai.

"Prisimenu vieną moterį, kuri manė, kad yra per sena keisti darbą. Ji tikėjo, kad tikrai negaus vadovaujančios pozicijos kitoje įmonėje vien dėl savo amžiaus. Tačiau vėliau, patikėjusi, kad jos amžius ir patirtis kaip tik yra didelis pranašumas, norimą darbą gavo, – pasakoja G.Vaitiekūnaitė. – Visada siūlau žmonėms savo galvoje tariamus trūkumus paversti pranašumais. Tarkime, žmogus eina į darbo pokalbį ir bijo, kad jo paklaus, kodėl net 20 metų dirbo valstybės tarnyboje. Jis turi sugalvoti penkias šešias priežastis, kodėl nerealiai gerai, kad jis turi tokios patirties. Galbūt jis išmoko tam tikrų pamokų, sukaupė žinių, užmezgė naudingų kontaktų, išmoko gilintis į teisės aktus? Kai žmogus patikės savo kompetencija, darbdaviui tokio klausimo net nekils."

Pašnekovė pateikia ir savo pačios pavyzdį. Pastarajame darbe, į kurį ji kandidatavo, buvo reikalaujama mokėti rusų kalbą. G.Vaitiekūnaitė tuo metu rusiškai kalbėjo silpnai, tačiau vis tiek sugebėjo įveikti atranką.

"Tik pačioje pabaigoje, jau derybų metu, vadovas manęs paklausė, ką darysime dėl rusų kalbos. Atsakiau, kad aš ją išmoksiu. Vadovas dėl to nė kiek neabejojo, nes matė, ką aš galiu, koks mano nusiteikimas. Tad ilgainiui rusų kalbos aš pramokau, nors pradžioje reikėjo nemažai pagalbos, – atskleidžia pašnekovė. – Kai mes galvojame, kad  problema, jog kažko nemokame, nežinome, neturime išsilavinimo, pažinčių, taip ir bus. Tačiau jei galvosime, kad turime išties daug patirties, o ko nemokame, galime išmokti, mums niekas nesutrukdys siekti savo svajonės. Žinoma, teks nemažai padirbėti su savimi. Nebus taip, kad, vieną rytą atsikėlus, viskas nušvis ir neigiamos nuostatos jau bus pasikeitusios."

Galia: veiklos ir karjeros trenerė G.Vaitiekūnaitė įsitikinusi, kad tikroji mūsų vidinė jėga atsiskleidžia tada, kai dirbame tai, ko iš tiesų norime. Giedrės Vaitiekūnaitės asmeninio archyvo nuotr.

Būtini namų darbai

Pakeisti darbo sferą tikrai nėra lengva. Be to, tenka atlaikyti nemažai aplinkinių spaudimo ir raginimų pagaliau susitupėti. Jei bandymas nepavyksta, pavyzdžiui, žmogus pamato, kad naujoji sritis jam visiškai netinka, jis gali pasijusti sužlugdytas.

Vis dėlto, pasak pašnekovės, jaučiant, kad savęs nerealizuojate karjeros srityje, būtina išbandyti kitus variantus. Nereikėtų bijoti suklysti – tokiu atveju vis tiek gausite naudingos informacijos apie patį save.

"Karjeros srityje viskas vyksta panašiai kaip restorane. Iš kur aš galiu žinoti, kad austrės man nepatinka, jei jų niekada nevalgiau? Kadangi vaizdas man nekelia apetito, austrių neragauju, tai ir nežinau, kokia būtų mano nuomonė jų paskanavus. Tiesiog visą laiką aklai manysiu, kad jos yra šlykščios, – pateikia pavyzdį G.Vaitiekūnaitė. – Neišbandę savęs naujoje sferoje, taip pat negalime žinoti, ar ji mums artima. Jei laikysimės nuostatos, kad mums nepavyks, kažko nemokėsime, apsijuoksime, niekada ir nesužinosime, ar taip yra iš tiesų. Tad reikia nepasiduoti baimei ir bandyti."

Vis dėlto, prieš neriant į naują sferą, būtina atlikti namų darbus. Apmąstykite, kur apskritai save norėtumėte išbandyti ir kokius žingsnius reikėtų žengti norimo darbo link.

Jei sritis, apie kurią galvojate, visiškai nauja – išsamiai išsiaiškinkite, kas tai per darbas. Pasikalbėkite su žmonėmis, kurie jį atlieka, ar net  įmonės personalo skyriuje pasitikslinkite, koks iš tikrųjų tai darbas.

Žinoma, gali būti ir taip, kad per darbo pokalbį jums nepasiseks arba, įsidarbinus naujame darbe, pasirodys, kad tikėjotės visai ne to.

"Tokiu atveju reikėtų įvertinti – kas čia nutiko ir kodėl? Galbūt kažko buvau iki galo neapsvarstęs ir nepasiruošęs? O ką aš gavau iš šios patirties? Kokių pamokų išmokau? Ką su šia informacija galiu daryti dabar? Juk po kiekvienos nesėkmės įgyjame naujų žinių, tampame tvirtesni ir stipresni, – atkreipė dėmesį karjeros trenerė. – O raginimų pagaliau susitupėti visada bus. Tačiau dažniausiai taip kalba tie, kurie patys nedrįsta imtis pokyčių. Verta savęs paklausti: aš gyvenu dėl savęs ar dėl kitų?"

Žinoma, norint imtis kardinalių pokyčių reikės ne tik drąsos, bet ir pasiruošimo. Jei nusprendėte išeiti iš darbo, būtina pagalvoti apie finansus. Iš ko gyvensite, jei nepavyks naujo darbo susirasti taip sklandžiai, kaip tikėjotės? Ar turėsite pakankamai santaupų? Planuojant keisti profesiją, verta pradėti kaupti lėšas, vis atsidedant algos dalį.

"Aš jau kurį laiką žinojau, kad anksčiau ar vėliau išeisiu iš darbo. Tad visą tą laiką kaupiau santaupas. Pasakiusi vadovui apie šį sprendimą, ėmiau dar griežčiau rūpinis savo finansais. Tad vėliau, pradėdama naują gyvenimo etapą,  galėjau laisviau jaustis", – atskleidžia G.Vaitiekūnaitė.

Idealus gyvenimo aprašymas

Kandidatuodami į naują darbo vietą stengiamės, kad mūsų gyvenimo aprašymas atrodytų kuo geriau. Vis dėlto neretai darbdaviai lieka nesupratę, ką iš tikrųjų geba kandidatas. Tad kokių klaidų geriau nedaryti, kaip gyvenimo aprašymą paversti kuo patrauklesniu?

Pasak G.Vaitiekūnaitės, vardydami savo pareigybes buvusiose darbovietėse, žmonės dažnai pamiršta atskleisti pasiekimus.

"Skaitant gyvenimo aprašymą matome, kad moteris buvo atsakinga už klientų aptarnavimą, ruošė ataskaitas, gilinosi į teisės aktus. Tačiau visiškai neaišku, kokių rezultatų ji pasiekė, – atkreipia dėmesį specialistė. – Kitaip sakant, žmonės tiesiog išvardija savo atsakomybes, kartais netgi aklai nukopijuodami pareigines instrukcijas. Gyvenimo aprašymo perliukas ir esminė informacija, kuri kandidatą iškart iškelia visa galva aukščiau kitų, yra pasiekimų įvardijimas. Kokias idėjas įgyvendinote? Kokiuose projektuose dalyvavote? Gali būti, kad jūsų darbas yra rutininis, tarkime, tiesiog užtikrinate, kad kiti laiku atliktų užduotis. Tokiu atveju parašykite ko išmokote, ką supratote, kokių kompetencijų įgijote."

Labai svarbu į savo darbinę patirtį žvelgti per pasiekimų prizmę. Visų pirma, darbdavys, skaitydamas į tokį gyvenimo aprašymą, matys, kad kandidatas suvokia, jog darbe reikia pasiekti rezultatų, o ne atsėdėti darbo laiką. Antra, patys sau įsivardiję savo pasiekimus, įgyjame visiškai kitokią savivertę ir tikėjimą savimi.

Kita klaida, kurią pastebi G.Vaitiekūnaitė, yra kompetencijų ir stipriųjų savybių nurodymas pavieniais žodžiais.

"Gyvenimo aprašymo pabaigoje žmonės dažnai šabloniškai išvardija savo savybes: lojalus, atsakingas, kruopštus, gebantis dirbti individualiai ir komandoje. Tačiau skaitant šiuos žodžius visiškai neaišku, apie ką šnekama. Kai norime nurodyti savo stipriąsias puses ir savybes, visada reikia pagrįsti, kur mes jas pademonstravome. Todėl rekomenduoju parašyti keturių penkių sakinių prisistatymo tekstuką. Tarkime, rašote, kad esate komunikabilus. Tada reikia pagrįsti, kur ši savybė išryškėjo dirbant. Galbūt nuolat dirbate su nepatenkintais klientais, tačiau visada pavyksta susitarti? Jeigu minite, kad esate puikus derybininkas, pagrįskite – gal visos derybos darbe pavykdavo geriau, nei tikėdavotės?" – G.Vaitiekūnaitė siūlo gerai apgalvoti prisistatymą ir nepalikti jame nieko nepasakančių frazių.

Kaip gerai pasirodyti darbo pokalbio metu

Nors bendravimas per pokalbių platformas tapo nauja realybe, darbo pokalbiai daugumai kelia nemažai nerimo. Todėl, ruošiantis nuotoliniam darbo pokalbiui, svarbu iš anksto pagalvoti apie tokio interviu specifiką. Naudingais patarimais dalijasi  Eglė Staniulionė "Bitė Lietuva" žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė.

1. Pašalinkite trukdžius

Prieš prasidedant pokalbiui uždarykite kambario duris ir užverkite langus (jei lauke girdisi triukšmas). Nutildykite telefoną, kompiuterio ekrane iššokančius langus ir įsitikinkite, kad vienintelis jame atvertas langas – vaizdo pokalbių platforma. Darbo pokalbio metu pasigirstantys SMS ar programėlių pranešimų garsai gali leisti galvoti, kad į darbo pokalbį nežiūrite gana rimtai.

2. Skirkite dėmesio aplinkai

Ruošiantis nuotoliniam pokalbiui labai svarbu atkreipti dėmesį į aplinką – fone jokiu būdu neturėtų matytis nepaklota lova, ant kėdės numesti drabužiai ar skalbinių džiovyklė. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į apšvietimą. Darbdavys turi aiškiai matyti jūsų veidą. Reikėtų nepamiršti ir kompiuterio padėties. Jis turėtų būti akių lygyje – tokiu būdu galėsite virtualiai palaikyti akių kontaktą.

3. Patikrinkite techninę įrangą

Susitarę su darbdaviu, kokią įrangą naudosite darbo pokalbio metu, atsiųskite ją tiek į kompiuterį, tiek į savo išmanųjį telefoną ir skirkite laiko ją išbandyti. Jei pokalbio metu prisijungti prie programėlės nepavyksta, pokalbį perkelkite į geriau pažįstamas "Facebook Messenger" ar "Viber" programėles. Darbo pokalbio metu reikėtų naudotis ausinėmis. Kalbant per kompiuterio garsiakalbius, garso kokybė paprastai būna prastesnė.

4. Išnaudokite virtualiojo pokalbio privalumus

Priešingai, nei dalyvaujant interviu biure, ekrane visuomet galite matyti užrašus su svarbiausiais aspektais, kuriuos būtinai norite paminėti ir taip palikti gerą įspūdį darbdaviui. Tokiame paruoštuke galite susirašyti klausimus, kuriuos norite užduoti. Visgi neužsirašinėkite ištisų pastraipų. Tokiu atveju bus akivaizdu, kad informaciją skaitote, ir tai darbdaviui nepaliks gero įspūdžio.

5. Pasirūpinkite savo emocine būsena

Prieš darbo pokalbį lengvai pasimankštinkite, pasivaikščiokite ar atlikite kvėpavimo pratimus. Tai suteiks daugiau energijos ir padės lengviau nusiraminti. Besišypsantis ir entuziastingas kandidatas – net ir turintis mažiau patirties – tikrai paliks įspūdį darbdaviams.

„Sukanka mėnuo nuo dienos, kai įsigaliojo LR Darbo kodekso pataisa, visus Lietuvos darbdavius įpareigojusi savo darbo skelbimuose nurodyti ir algą, kurią ketina mokėti ieškomam darbuotojui, – sako „CV Market.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Šią informaciją slepiantiems po devyniais užraktais yra palikta tik viena galimybė – skelbti ne konkrečią sumą, o intervalą „nuo-iki“ bei numatytą kintamąją dalį. Išvis nenurodžius, kiek ketinama mokėti, gresia baudos nuo 90 iki 180 eurų.“

Tiesa, pereinamuoju laikotarpiu dar nėra baudžiama, todėl iki šiol nemažai darbo skelbimų vis dar siūlo „konkurencingą“, „laiku mokamą“, „patrauklų“, o ne tiksliai ar bent apytiksliai eurais išreikštą atlyginimą.

Ypač daug Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalies pakeitimo neskaičiusių darbdavių ieško darbuotojų feisbuke ir kituose socialiniuose tinkluose. Tačiau atstovė džiaugiasi, kad po tokiais skelbimais tuoj atsiranda komentarų, primenančių darbdaviui būtinybę įrašyti, kiek ketinama mokėti.

Paakino ir dirbančiuosius

Įpareigojimas darbdaviui atskleisti, kiek planuoja mokėti, paskatino ir pačius darbuotojus drąsiau skelbti, nuo kokio atlyginimo jie tikisi. Jei anksčiau tokią prabangą sau leido tik tam tikrų specialybių (daugiausia IT ir pardavimų srities) atstovai, tai dabar išdrįsusių parašyti „noriu gauti ne mažiau nei“ atsiranda ir tarp kitų specialybių atstovų.

Latvijoje, kur tokia prievolė darbdaviams įsigaliojo jau nuo pernai metų lapkričio, gyvenimo aprašymuose, pateiktuose per pirmąją šių metų pusę, norimą algą nurodė 23 proc. ieškančių darbo, Lietuvoje 21 proc., o Estijoje – 20 proc. Tiesa, kad ši informacija būtų matoma viešai, sutiko kur kas mažiau ieškančių darbo, bet Latvija ir čia pirmauja – 9 proc. Lietuvoje nebijančių viešinti atlygio 8 proc., Estijoje – 7 proc.

Kaip parodė įmonės atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 1132 respondentai, lietuviai turi visus šansus pagal šį rodiklį netrukus aplenkti latvius. Kad nurodys, kiek pageidauja uždirbti, pareiškė 36,3 proc. apklausos dalyvių. Dažniausias tokio sprendimo argumentas – laiko ir lėšų taupymas. Žmonėms įgriso gaišti laiką, eiti ar net važiuoti į pokalbį kartais net kelis šimtus kilometrų ir tik tada sužinoti, kad siūlomas atlyginimas mažesnis nei lūkesčiai. Taip aiškino 27,4 proc. dirbančių Lietuvos įmonėse. Dar 8,9 proc. visų respondentų teigė, kad nurodys atlyginimą, nes žino, kad tokie specialistai kaip jie, rinkoje aukštai vertinami. Kur kas drąsiau į pageidaujamo atlyginimo viešinimą žiūri darbuotojai vyrai, o taip pat tie, kam per 30 metų.

Argumentai „prieš“

Skeptikai menkai pralenkė tuos, kas ruošiasi skelbti savo finansinius norus – 37,1 proc. Tačiau motyvų, kodėl nurodyti laukiamą atlyginimą neverta, pažerta kur kas daugiau. Dažniausiai pasitaikantis argumentas „prieš“ – „nežinau, kiek rinkoje kainuoja tokio lygio specialistai kaip aš“ – 12,4 proc. Natūralu, kad tokių nežinančių savo vertės daugiausia atsirado tarp tų dirbančiųjų, kuriems 30 ar mažiau metų – savo vertę jie dar tik kuria.

11,9 proc. bijo apriboti galimą gauti atlyginimą – „o kas, jei suma, kurią nurodysiu, bus mažesnė nei ta, kurią darbdavys ketino man mokėti?“. Įdomu, kad šios baimės pasirodė stipresnės tarp moterų.

5,6 proc. nerimauja, kad atskleidę savo piniginius lūkesčius be reikalo išgąsdins darbdavį. 3,7 proc. nepasitiki savimi: „tokie specialistai kaip aš rinkoje nelabai vertinami“. O 3,5 proc. nesiruošia nurodyti norimo atlyginimo, nes, pasak jų, tai nepriimtina.

Kad atlyginimo įvardijimo klausimas tikrai nėra paprastas, liudija ir tai, kad net kas ketvirtas (26,6 proc.) dalyvavęs apklausoje pasirinko atsakymą „negaliu atsakyti“.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ketvirtakursiai sužinojo receptus vaistams nuo šių neišvengiamų galvos skausmų, kamuojančių per darbo paieškas. KTU „Santakos“ slėnyje surengtos paskaitos „Kaip gauti darbą per 60 sekundžių?“ dalyviai 4 kurso studentams atskleidė, kad norimą darbą susirasti galima ir per vieną minutę, bet tam reikia tinkamai pasiruošti. Svarbu susikaupti ir neskubėti.

„CV reikia parašyti taip, kad jį perskaitytų. Antraip būsimų darbdavių jis bus tiesiog ištrintas. Negalima gyvenimo aprašymo siųsti netvarkingo, nereprezentatyvaus, iš keistai atrodančio elektroninio pašto adreso, nes jo niekas neskaitys. Viską reikia daryti atsakingai ir tik labai gerai. Tai įžanga į 60 sekundžių sėkmės“, – kalbėjo ,,Acme'' įmonių grupės personalo vadovė Rasa Buožienė.

Geras CV – trumpas ir aiškus

Specialistų manymu, gyvenimo aprašymas turi būti neperkrautas informacija ir tilpti į 1–2 A4 formato lapus, nes šiandien žmonės nelinkę ilgai skaityti. Pagrindinius akcentus patariama išskirti pastraipomis, datas žymėti punktais, o tekstą išdėlioti struktūriškai, kadangi pirmajai CV peržiūrai atrankos specialistai skiria nuo 7 iki 30 sekundžių ir ieško akį traukiančių raktinių žodžių, įmonei ar konkrečiai darbo pozicijai tinkamos informacijos.

Šiukštu, CV neturėtų likti gramatinių ar stiliaus klaidų, išduodančių apie negebėjimą susikoncentruoti ir aplaidų požiūrį į gimtąją kalbą. Prieš išsiunčiant siūloma gyvenimo aprašymą leisti perskaityti draugui ar šeimos nariui.

Gyvenimo aprašymą iliustruojanti kandidato nuotrauka turėtų būti dalykiška, tvarkinga, reprezentatyvi, o ne iš draugų vakarėlio archyvo. 15 metų įdarbinimo srityje dirbanti R. Buožienė sako, kad nuotrauka leidžia lengviau suasmeninti į darbdavio rankas patekusį kandidato CV su kandidatu. Tuo metu įgudęs personalo specialistas netgi pagal veido bruožus gali nuspėti, ar žmogus tinkamas reikiamai pozicijai. 

Patirtis – ne vien darbas

Net jeigu pretendentas neturi pageidaujamos darbinės patirties, o skelbimas atrodo patrauklus, patariama vis tiek bandyti jėgas ir pasikliauti asmeninėmis savybėmis jas įtaigiai pateikiant savo gyvenimo aprašyme ir motyvaciniame laiške.

„Tokiais atvejais visada siūlau pamėginti. Nereikia galvoti apie darbinę patirtį siaurąja prasme. Juk konferencijoje pristatytas straipsnis, laboratorijoje atlikta praktika, nevyriausybinėje organizacijoje sukurtas ir sėkmingai įgyvendintas projektas ar parengtas kursinis darbas, apdovanotas mecenato stipendija yra lygiai tokia pati svarbi patirtis, rodanti įgūdžius“, – pastebėjo KTU Karjeros planavimo konsultantė Meda Andrijauskienė.

R. Buožienė pridūrė, kad karjerą dar tik pradedantiems studentams svarbi kiekviena patirtis: „Jei esi jaunas, o darbinės patirtys trumpalaikės, rekomenduojama jas palikti CV. Tuo metu jos yra svarbios, nes parodo, kad žmogus stengėsi, bandė jėgas. Vėlesniais etapais paprastai nerašomos prieš 5 ar 10 metų turėtos jau neaktualios patirtys“.

Namų darbai prieš pokalbį

Darbdaviams susidomėjus atsiųstu CV, kandidatų laukia bemaž lemiamas etapas – darbo pokalbis. Tai artimesnė pažintis su pretendentu, galimybė patikslinti įvairias detales bei išsakyti abiejų pusių lūkesčius.

„Prieš tai svarbu atlikti namų darbus. Būtina pasidomėti įmonės veiklomis, vertybėmis, pagrindiniais konkurentais, kruopščiai atlikti paties darbo skelbimo analizę ir apgalvoti, kaip atitinkate keliamus reikalavimus. Taipogi derėtų suformuoti lūkesčius, ko tikimasi iš darbdavio. Galiausiai privalu pasirūpinti tvarkinga apranga ir punktualiai atvykti į susitikimą“, – teigė M. Andrijauskienė.

R. Buožienės įsitikinimu, būtina iš anksto apgalvoti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus: „Dažniausiai visi paklausia, kodėl pretenduojama į siūlomą poziciją, kokios stipriausios savybės, kokia motyvacija ir panašiai. Iš anksto nuodugniau pasidomėjus apie įmonę, svarbu nuo pat pradžių parodyti, jog esi rimtai suinteresuotas ir vertas naujo darbo. Tinkamas išankstinis pasirengimas padės lengviau susitvarkyti su jauduliu ar baime“.

Per darbo pokalbį rekomenduojama ne tik pasakoti apie save, bet ir įdėmiai klausytis pašnekovų, nebijoti klausti. Patariama akcentuoti savo stipriąsias vietas, o trūkumus paversti privalumais. Taip pat nederėtų meluoti, verčiau būti nuoširdiems.

Įdarbinimo specialistai ragina kandidatus būti aktyvius. Nusiuntus CV, nebijoti paskambinti ir taip priminti apie save bei užmegzti kontaktą. Net ir išgirdus neigiamą atsakymą, reikėtų pasidomėti kitomis galimybėmis ir palikti savo kontaktus.

Akmuo į darbdavių daržą

„Lietuvos darbdaviams reikėtų pasitempti. Dažnai girdžiu apie trūkstamą atgalinį ryšį ir informavimą dėl pretendento patekimo į kitą etapą. Kartais pokalbio metu kandidatai provokuojami, verčiami jaustis nemaloniai, o merginų klausiama apie šeimyninę padėtį, planus tekėti ar gimdyti. Tokios situacijos įmonės įvaizdžiui pliusų tikrai neprideda“, – kritikos darbdavių adresu pažėrė M. Andrijauskienė.

Kone kasdien su įdarbinimo klausimais susiduriantys specialistai vieningai pripažįsta, kad sėkmė darbo paieškose lydi pozityvius, užsispyrusius ir gebančius efektingai save pristatyti asmenis. Jie turi aiškiai žinoti ir įtaigiai perteikti darbdaviui, ko siekia pretenduodami į tam tikrą poziciją bei įvardyti, kuo gali prisidėti prie įmonės klestėjimo.

Pagal oficialius Lietuvos darbo biržos duomenis, rugsėjo mėnesį darbo rinkos paklausa gerokai viršijo pasiūlą – įregistruotas 22811 bedarbis ir 34551 darbo pasiūlymų.

Kai į jūsų pageidaujamą poziciją pretenduoja daug kandidatų, potencialus darbdavys jūsų gyvenimo aprašymui (CV) skirs 15–30 sekundžių, todėl nepagailėkite kelių valandų ir sukurkite išsamų bei solidų CV, pataria LRT.lt kalbinti pašnekovai. Darbo rinkos specialistų teigimu, lietuvių gebėjimas ieškoti darbo tobulėja, tačiau dar tikrai yra kur pasistiebti.

Nors CV toli gražu nėra naujovė, tinkamai surašyti savo gyvenimo aprašymą sugeba ne kiekvienas. „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad, nors jos atstovaujama kompanija konsultuoja daugybę žmonių, rašo straipsnius, nemokamai dalija patarimus, ieškantiesiems darbo vis tiek nuolat kyla kone tie patys klausimai apie CV turinį ir pateikimą.

Tačiau darbo paieška be CV beveik neįmanoma, o nuo to, kaip jis atrodys, priklausys jūsų galimybė būti pakviestam į pokalbį dėl darbo.

Darbo rinkos ekspertas Andrius Francas sako, kad lietuviai darbo ieško pakankamai atkakliai, tačiau kartais pervertina save arba prieš pokalbį dėl darbo neatlieka „namų darbų“.

Dažniausios CV rašymo klaidos

„Visada sakau, kad CV yra bilietas į darbo pokalbį. Dažnas darbdavys, ypač turintis daug kandidatų, vienam CV skiria 15–30 sekundžių. Jei per tiek laiko jis sugeba pamatyti, kad žmogus jam įdomus, labai tikėtina, kad kandidatas bus pakviestas į pokalbį dėl darbo“, – teigia A. Francas.

Savo ruožtu R. Karavaitienė pažymi, kad daugeliui žmonių gyvenimo aprašymo pildymas atrodo sudėtingas darbas, todėl atliekamas labai nenoriai. Pasak pašnekovės, profesionalaus CV paruošimas užtrunka tikrai ne pusvalandį, jam gali prireikti ir kelių valandų.

„Tai nėra tiesiog darboviečių, mokslo įstaigų ir datų surašymas. Reikia gerokai pagalvoti, ką savo gyvenimo aprašyme išryškinti, o ką nutylėti. Kartais CV pildymas trunka kelias valandas. Užtrunka netgi kokybiška jau paruošto CV redakcija“, – tikina R. Karavaitienė.

„CV-Online“ atstovė sako matanti ir daug gerų CV pavyzdžių, ir kur kas prastesnių. Anot R. Karavaitienės, kokybiškesnius ir išsamesnius gyvenimo aprašymus parengia daugiau darbo patirties, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, pretenduojantys į aukštesnes pozicijas. Kuo žemesnė pozicija ir kandidato išsilavinimas (baigta tik vidurinė ar įgytas profesinis išsilavinimas), tuo CV atrodo prasčiau.

Darbo rinkos specialistų teigimu, viena pagrindinių gyvenimo aprašymo pildymo klaidų yra ta, kad žmonės per mažai dėmesio skiria darbo patirties aprašymui.

„Kartais tikrai nuginkluoja tokie variantai, kaip parašoma tiesiog data, įmonės pavadinimas ir pareigos. Tokie žmonės turbūt galvoja, kad pareigų parašymas atspindi visą jų darbo pobūdį, užduotis, funkcijas ir atsakomybę.

Tačiau darbo patirties skiltis yra bene svarbiausia CV dalis ir ji turi būti kuo išsamesnė. Jei žmogus neturi darbo patirties, pavyzdžiui, yra studentas, reikėtų tą patirtį atskleisti per tokius dalykus, kaip savanorystė, priklausymas organizacijoms, užklasinė veikla, praktika“, – aiškina R. Karavaitienė.

A. Francas priduria, kad, be išsamaus pareigų aprašymo, žmogus turėtų įvardyti savo pasiekimus. „Kiekvienu atveju tikrai yra pasiekimų, kuriais žmogus gali didžiuotis. Būsimam darbdaviui svarbu ne tai, kad darbuotojas atėjo į darbą ir iš jo išėjo laiku, o tai, ką jis gero nuveikė įmonės labui“, – teigia A. Francas.

Gero gyvenimo aprašymo ABC

Pirmas gero CV reikalavimas – aiški struktūra, kad darbdavys galėtų nesunkiai surasti jam aktualią informaciją. Kaip jau minėta, privalu daug dėmesio skirti išsamiam darbo patirties aprašymui. Detaliai reikėtų aprašyti ir užsienio kalbų žinias, kompiuterinio raštingumo gebėjimus bei kitus svarbius įgūdžius.

„Svarbu paminėti visus svarbiausius įgūdžius, kurie bus reikalingi būsimame darbe. Pavyzdžiui, užsienio kalbų žinias, kompiuterinio raštingumo gebėjimus. Tačiau nepakanka parašyti, kad mokate dirbti, pavyzdžiui, „Excel“ programa, turėtumėte detalizuoti, kiek laiko ja dirbate, kaip gerai ją išmanote. Taip pat yra ir su kalbų žinių lygiu – nepakanka parašyti, kad mokate anglų, rusų kalbas. Turėtumėte įvardyti, kaip jums sekasi šiomis kalbomis bendrauti, skaityti, rašyti“, – aiškina R. Karavaitienė.

Anot „CV-Online“ atstovės, labai svarbu, kad gyvenimo aprašymas būtų parašytas tvarkinga kalba – be skyrybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Netvarkingas, su klaidomis CV, anot pašnekovės,  sudaro tam tikrą įspūdį apie kandidatą – galima pagalvoti, kad jis nekruopštus, neatidus, jo išsilavinimas per žemas, jis ir darbe darys daug klaidų.

„Kontaktai, nurodomi CV, turi būti tokie, kokiais su žmogumi iš tiesų bus įmanoma susisiekti. Būna situacijų, kai į CV įrašomi du trys telefono numeriai ir nė vienu jų kandidatas neatsiliepia.

Taip pat labai svarbu dalykinė nuotrauka ir dalykiniam susirašinėjimui tinkamas elektroninio pašto adresas. Jokių „braškytė@bamba.lt“, „pupa-uoga“ arba „agentas007“ elektroninio pašto adrese būti neturėtų. Asmenukės su giliomis iškirptėmis moterims bei nuotraukos su sportiniu kostiumu ar bare nėra tinkamos vyrams“, – pažymi R. Karavaitienė.

Ko per pokalbį dėl darbo geriau nedaryti

A. Francas, paklaustas, kokias klaidas dažniausiai kandidatai daro per pokalbius dėl darbo, sako pastebintis naują tendenciją – iš prigimties gana kuklūs lietuviai kartais ima save pervertinti.

„Nesvarbu, kelintame pokalbyje dėl siekiamos darbo vietos dalyvauja kandidatas, labai svarbu, kad jis neparodytų darbdaviui, jog jaučiasi esantis pokalbio šeimininkas, galintis diktuoti sąlygas. Tol, kol darbdavys nepasakė „aš tave samdau“, žmogus vis dar yra kandidatas. Tačiau kartais žmonės per anksti patiki esantys geriausi ir ima manyti, kad potencialus darbdavys turi viską daryti dėl jų“, – pastebi darbo rinkos ekspertas.

Taip pat, pasak pašnekovo, labai svarbu adekvačiai vertinti savo žinias, užsienio kalbų žinias. Dažnai susiduriama su situacijomis, kai žmonės per daug gerai apie save galvoja, o realybė prastesnė, nei yra aprašyta CV.

Tačiau A. Francas džiaugiasi, kad tie, kurie tikrai ieško darbo, yra atkaklūs: „Džiugu, kad jie beldžiasi į visas duris ir lipa per langus, siekia užsibrėžto tikslo. Atkaklumo galbūt trūksta inžinerinio profilio specialistams, kurie yra šiek tiek kuklesni, mažiau linkę bendrauti, todėl kartais jiems sunkiau save „parduoti“ darbdaviui.“

„Namų darbai“ prieš pokalbį dėl darbo

Paprašytas pateikti patarimų besiruošiantiems į pokalbį dėl darbo, A. Francas pirmiausia pataria išsimaudyti, švariai, tvarkingai apsirengti, o išvakarėse nedalyvauti vakarėliuose. Per darbo pokalbį, pasak pašnekovo, labai svarbu savimi pasitikėti, padėti darbdaviui megzti pokalbį, bendrauti kaip lygiam su lygiu.

„Tai pat svarbu paruošti „namų darbus“. Jei kandidatas pasidomi žmogumi, kuris jį kalbins, gali rasti bendrų pomėgių. Tai labai pravers. Dažniausiai žmonės ieško panašių į save, todėl bendri pomėgiai gali būti reikalingą „chemiją“ tarp žmonių surandantis dalykas.

Kandidatas taip pat turi pasidomėti kompanijos, kurioje mėgina įsidarbinti, veikla, pasiekimais. Jei kyla klausimų apie kompanijos veiklą, darbo specifiką, juos pravartu susirašyti lapelyje ir pateikti pokalbio pabaigoje. Dažnai žmonės pamiršta klausimus, kuriuos norėjo užduoti, o susirašyti klausimai padės kandidatui bei parodys žmogaus domėjimąsi, pasiruošimą“, – pataria A. Francas.

Pašnekovas teigia manantis, kad jaunoji mūsų karta vis sėkmingiau pasirodo per pokalbius dėl darbo, žino, kur ieškoti patarimų, nebebijo pasakyti, kodėl yra tinkami. „Labai svarbu, kad ir vyresni žmonės nebijotų sėkmingai save pateikti darbdaviui“, – sako jis.

Pastaraisiais metais pasaulį užkariavę socialiniai ir profesiniai tinklai pakeitė ne tik visuomenės, bet ir verslo gyvenimą. Galimybė žvilgtelėti į būsimų darbuotojų ar kolegų paskyras jau tapo norma darbuotojų paieškos ir samdos procese. Tačiau nauji vėjai atnešė ir naujų iššūkių įmonėms, rodo tyrimai.

Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje žmonės linkę rinktis ir paisyti ne tik artimųjų, bet ir visuomenės nuomonės. Tai įrodo ir milžiniškas rekomendacijų bei apžvalgų svetainių, kaip antai "Yelp", populiarumas. Nemaža visuomenės dalis rekomendacijomis dabar pasitiki net labiau nei profesionalų išvadomis ar tyrimais.

Verslas šiuo klausimu kiek santūresnis. Tačiau ir samdos reikaluose rekomendacijos bei viešai prieinama, o ne dirbtinai nugludinta ir į gyvenimo aprašymą patalpinta informacija dažnai nusveria svarstykles į vieną ar kitą pusę.

Svarbiausia reputacija

"Turbūt kiekvienas iš mūsų prieš einant į darbo susitikimą su nepažįstamu pašnekovu, prieš tai bent žvilgteli į jo paskyrą "Linkedin" ar "Facebook". Naujausi tyrimai rodo, kad didžioji dalis visuomenės tikrina viešai prieinamą informaciją", – komentuoja personalo paieškos platformos "Sharecruit" įkūrėja ir vadovė Asta Čepulytė.

Pasak jos, įvaizdis bei viešoje erdvėje sklandanti informacija itin svarbi ir įmonėms, nes būtent į šiuos veiksnius atsižvelgia didžioji dalis darbo ieškančių specialistų.

"Profesionalai sutinka, kad svarbiausias veiksnys, vertinant naują įmonę, yra tai, ar ji suvokiama kaip puiki vieta dirbti – 56 proc. respondentų atsakė, jog tai yra vienas iš lemiančių veiksnių", – teigiama "Linkedin" atliktos apklausos ataskaitoje.

"Taip pat verta prisiminti praėjusių metų statistiką. Pernai apklausus neseniai įsidarbinusius asmenis 28 šalyse, paaiškėjo, kad net 88 proc. iš jų jau po pusmečio panoro keisti darbą. Tai įvyko dėl neteisingai apie įmonę susidaryto įspūdžio darbo pokalbio metu", – priduria A.Čepulytė.

Remiasi rekomendacijomis

Tokiame kontekste itin svarbūs tampa ir inovatyvūs, socialiniais tinklais dvelkiantys, darbo paieškos įrankiai ir rekomendacijos, ypač, gaunamos iš esamų darbuotojų.

"Įmonės darbuotojai, turėdami tokį darbdavio pasitikėjimą, jaučiasi svarbūs ir yra motyvuoti gerai atstovauti įmonės interesus", – pritaria "Sharecruit" vadovė.

Kitaip tariant, darbuotojai tokiais atvejais paprastai jaučiasi atsakingi už pasiūlytus kandidatus, tad pastarieji dažnai būna stipresni nei tiesiog į skelbimą atsiliepę asmenys. Tai patvirtina ir minėti tyrimai. 60 proc. iš personalo specialistų teigia, kad geriausi jų sutikti kandidatai įdarbinti per rekomendacijas.

Todėl rekomendacinės sistemos, veikiančios socialinių tinklų pagrindu arba vidiniuose įmonių tinkluose, sparčiai populiarėja.

Be to, tokios sistemos suteikia galimybę siųsti kandidatams individualizuotus laiškus ir atsilyginti darbuotojams už sėkmingai pritrauktus kandidatus. 67 proc. įmonių tai ir daro – už sėkmingai įdarbintus kandidatus esamiems darbuotojams išmokamos premijos siekiančios nuo 1000 – 5000 JAV dolerių, priklausomai nuo pozicijos, įmonės dydžio ir veiklos sektoriaus.

Pasidomi apie darbdavį

Ekonomikai kylant ir kandidatai tampa išrankesni. "Linkedin" tyrimo duomenimis, šiuo metu net 73 proc. darbo ieškančių asmenų, prieš eidami į pokalbį nori žinoti, kokia yra organizacijos kultūra. 45 proc. norėtų prieš tai peržiūrėti būsimų kolegų ir vadovų paskyras internete.

"Įprastos darbo skelbimų lentos jau tampa neefektyvios, nes darbo skelbimas neturi būti vienpusis. Reikia pateikti kandidatui kuo daugiau svarbios kasdienės informacijos apie įmonę ir kolektyvą, pabrėžiant atsakomybes, skatinimo priemones ir vykdomus projektus. Dar geriau, jeigu galima įkelti vaizdo klipą ar nukreipti kandidatą į esamų darbuotojų ir vadovų paskyras, suteikiant galimybę tiesiogiai su jais susisiekti ir užduoti aktualius, su organizacija susijusius klausimus", – pasakoja A.Čepulytė.

Įdarbinimo platformos "Jobvite" šiemet jau septintą kartą atliktos apklausos ataskaitoje teigiama, jog pasaulinėje rinkoje net 93 proc. darbdavių šiais metais įtraukė socialinę mediją į savo personalo paieškos procesą, o 74 proc. personalo specialistų didino paieškai per socialinius tinklus skirtą biudžetą.

79 proc. įmonių šiemet rado darbuotojų per socialinius tinklus ir juos įdarbino. Lyderiu šioje srityje išlieka "LinkedIn".

"Nereikėtų nuvertinti "Facebook". Jame yra daug pasyvių kandidatų, kurie potencialiai keistų esamą darbo poziciją į patrauklesnę. Naujausi duomenys rodo, kad tik 15 proc. darbuotojų yra visiškai patenkinti ir nesutiktų keisti esamo darbo", – priduria "Sharecruit" vadovė.

Ieškote darbo, siunčiate savo CV, tačiau jūsų niekas nekviečia pokalbiui dėl darbo? Gali būti, kad jūsų CV parašytas netinkamai.

CV-Online personalo atrankų specialistų patirtis rodo, kad grubios CV klaidos trečdaliui kandidatų užkerta kelią į svajonių darbą.

Darbdavys įspūdį apie kandidatą susidaro vos per kelias sekundes, tik užmetęs akį į CV.  Todėl verta pasistengti ir informaciją pateikti tvarkingai, aiškiai, struktūriškai, chronologiškai. Paryškinkite ir iškelkite į CV pradžią svarbiausią informaciją. Kritiškai įvertinkite savo CV – ar jis sudaro patikimo specialisto įvaizdį.

Susipažinkite su penkiomis dažniausiai pasitaikančiomis CV klaidomis. 

Neaišku, kam ir kodėl nusiųstas CV.  Gan dažnai įmonės sulaukia laiškų su prisegtu CV, tačiau su tuščiu laiško „Temos“ laukeliu, be kreipimosi laiško ar bent jau kontaktų. Gal jūs ir žinote, kam ir kodėl siunčiate savo CV bei į kokias pareigas pretenduojate, tačiau jei įmonė šiuo metu nėra paskelbusi atvirų darbo pasiūlymų arba, atvirkščiai, jų yra labai daug, toks ieškančiojo darbo laiškas tampa tikru rebusu.  Darbdavys negaiš savo laiko spėlionėms, koks darbas jus domina.

Per mažai informacijos apie darbo patirtį. Nemanykite, kad parašius pareigas visiems iš karto tampa aišku, ką jūs veikėte įmonėje, už ką buvote atsakingas ir kaip jums sekėsi. Tikrai ne. Toks pats pareigų pavadinimas skirtingose įmonėse gali reikšti kardinaliai skirtingus darbus. Taigi, įmonės pavadinimo ir pareigų nepakanka. Darbdavys nori gauti kuo daugiau informacijos apie kandidato darbo patirtį. Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie išsamiai aprašė darbo pobūdį, užduotis ir atsakomybės lygį, įvardino savo pasiekimus.

Rašybos, gramatinės ir stiliaus klaidos. Jei būsimame darbe teks kasdien informaciją teikti raštu, susirašinėti su klientais, pildyti dokumentus ar pan., tuomet jūsų CV esančios rašybos, gramatikos bei stiliaus klaidos bus lemiamos. Sklandus tekstas, kalbos turtingumas, taisyklių išmanymas pridės jums papildomų taškų. Darbo paieškos procese familiaraus tono geriau nenaudokite.

Netinkama nuotrauka. Nuotrauka atkreips darbdavio dėmesį, bet neužmirškite, kad CV yra oficialus dokumentas. Reikėtų vengti ir nenaudoti iššaukiančių nuotraukų, pvz. papūstų lūpų asmenukės ar nuotraukos iš vakarėlio. Nuotrauka turi būti kandidato, o ne giminės, augintinio ar kažkokios įžymybės.

Netinkamas el.pašto adresas. Geriausias jūsų el.pašto adreso variantas – vardas.pavarde@.... Toks jau užimtas? Pabandykite pavarde.vardas@..., v.pavarde@... ir pan.  Tikrai rasite dalykiniam susirašinėjimui tinkamą. Na, o tokie: lola69@..., pupyte@..., agentas007@... darbdaviui gali suformuoti netinkamą jūsų įvaizdį ir jūs prarasite galimybę gauti svajonių darbą.

Dažnas jaunuolis skundžiasi situacija, kai patenkama tarsi į užburtą ratą, kuomet darbdaviai nepriima į darbą be patirties, o patirties neįgyjama be darbo,  todėl Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) siūlo sprendimą ir įgyvendina projektą „Savanorystė – pirmas žingsnis sėkmingos karjeros link“.

Pasak projekto partnerės, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), prezidentės Loretos Senkutės, dalyvavimas savanoriškoje veikloje – tai puiki alternatyva jauniems žmonėms įgyti būtinos darbinės patirties, gauti rekomendacijų ir rasti naudingų pažinčių.

LVDK įgyvendinamo projekto „Savanorystė – pirmas žingsnis sėkmingos karjeros link“ tikslas – plėtoti neformaliojo švietimo paslaugų pasiūlą ir prieinamumą nedirbančio jaunimo tarpe bei didinti užimtumo ir socializacijos formų įvairovę, taip įtraukiant jaunimą į aktyvią darbo rinką. „Šiuo projektu siekiame padėti jauniems ir nedirbantiems žmonėms atrasti savo karjeros kelią bei lengviau integruotis darbo rinkoje. Kiekvienam į projekto veiklas įsitraukusiam jaunuoliui bus organizuojama ne mažiau  nei 200 valandų savanoriška veikla, po kurios kiekvienas savanoris dalyvaus 3 dienų trukmės mokymuose savo gebėjimų pažinimo ir karjeros planavimo temomis, bei gaus įgytą patirtį patvirtinantį sertifikatą. Įrašas CV apie turimą patirtį bei rekomendacijos, manau, tikrai atkreips būsimų darbdavių dėmesį.“,– dėsto LiJOT Prezidentė L. Senkutė. 

Projektą įgyvendinančios LVDK vadovas Danas Arlauskas tikina: „Norint pasiekti karjeros aukštumų, būtina išsikelti tokio pat lygio tikslą ir tik didžiulės kantrybės dėka galima jį pasiekti. Kuo anksčiau tikslas apsibrėžiamas, tuo sėkmingesni rezultatai. Visgi tenka pastebėti, kad daugelis jaunų žmonių jau mokyklos suole ar universitete įgyja daug teorinių žinių, bet negauna pakankamai praktinių įgūdžių ir, pakliuvę į darbo rinką, sunkiai randa sau vietą joje. Žvelgdamas iš verslo pusės, galėčiau teigti, kad dalyvavimas savanoriškoje veikloje – praktiškas sprendimas, kuris šiuos skambius žodžius gali paversti  realybe. Tai priemonė jaunimui įgyti vienokią ar kitokią kvalifikaciją ir  prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių“.

Projekte gali dalyvauti asmenys, kurie yra 14-29 metų amžiaus, šiuo metu nedirba ir nesimoko. Norint dalyvauti projekte tereikia užsiregistruoti savanorysčių paieškos ir organizavimo sistemoje savanoryste.gerapraktika.lt ir pateikti paraišką pasirinkus vieną iš plataus spektro savanorysčių skelbimų.

„Įkvėpti anksčiau sukurto praktikų organizavimo portalo gerapraktika.lt sėkmės, nusprendėme, kad portalas, skirtas išskirtinai savanoriams ir savanorių ieškančioms organizacijoms, bus dar viena erdvė, suteikianti jaunimui priemones siekti jau užsibrėžtų karjeros planų arba juos atrasti,“ – teigia projekto koordinatorius Ilja Malkin.  Registruotis sistemoje „Gera praktika savanoriams“ gali visi savanoriška veikla besidomintys žmonės bei organizacijos.

Ši savanorysčių paieškos ir organizavimo sistema yra skirta patogiam  savanoriškos veiklos organizavimui organizacijoms ir savanoriams. Sistema savanoryste.gerapraktika.lt suteikia patogius įrankius savanoriams ieškoti savanoriškos veiklos praktikų įvairiose organizacijose, o organizacijoms – lengviau ir patogiau organizuoti savanorių paieškos ir atrankos procesus.

„Projekte turėtų dalyvauti visi jauni žmonės, kurie šiuo metu neranda sau padoraus darbo. Siekiame, kad jie įgytų  teorinių ir praktinių žinių kiekį bei įgautų būtinos patirties, kuri  leistų jiems tapti įdomiais darbdaviams ir taip pradėti savo karjerą. Mes siekiame, kad visi šiame projekte dalyvaujantys jaunuoliai įgytų gebėjimų tapti ne trumpalaikiais darbo rinkos dalyviais, o galėtų susiplanuoti ilgalaikę darbinę veiklą,“ – taip pagrindinę projekto idėją apibūdina D. Arlauskas, tikėdamasis nemažo jaunuolių susidomėjimo.

Vakar visą Lietuvą sukaustęs naujasis Tado Vidmanto video siužetas apie Panevėžį, atrodo, pradeda blankti. Šiandien lietuviškame internete šmirinėja nauja sensacija – „Mindaugas Oželis ieško darbo“. Vilnietis tai daro ypač kūrybingai – jis susikūrė gan neįprastą CV, kuris stebina ir visko mačiusius, ir patyrusius darbdavius.

Apie „KitoksCV“ (taip Mindaugas vadina savo unikalų CV) kalbamės su dar kol kas darbo beieškančiu Mindaugu Oželiu.

– Mindaugai, tavo darbo paieškos šiandien tapo tikra internetine sensacija. Ar to tikėjaisi?

– Jei atvirai – tikėjausi sujudimo socialiniuose tinkluose, bet tokio didelio – ne. Viskas buvo tiksliai suplanuota dienomis, valandomis. Seku ir svetainės lankytojų srautus, kurie tikrai pranoko visus lūkesčius. Kad taptum „Facebook“ sensacija – reikia stipriai padirbėti. Beje, pats CV nėra jokia sensacija, bet koks dizaineris pasakytų, kad tikrai yra kur pasitempti. Pati idėja ir jos masiškumas tampa sensacija. Linksmiausia buvo stebėti kaip mane perteikia, apibūdina socialiniuose tinkluose draugai ar net visiškai nepažįstami žmonės.

– Nusprendei darbo ieškoti netradiciškai - susikūrei, kaip pats įvardini „kitokį CV“. Kaip kilo tokia idėja?

– Ilgą laiką dariau draugams kitokius, kaip aš vadinu, see vee. Tai puikiai veikė, būdavo su malonumu kviečiami į darbo pokalbius. Atėjo ir mano eilė, o šioje vietoje pačiam reikėjo pasistengti kuo labiau išsiskirti. Idėja „kitokscv“ labai paprasta – visi yra lėtiškai pavargę nuo „Euro Pass“ ar dar labiau snobiškų CV. Beje, tiek bandantys rasti darbą, tiek darbdaviai. Yra stereotipas, kad svarbu patirtis, svarbu kuo daugiau parašyti, sužerti kokius 3-4 A4 puslapius teksto ir tada sėkmė garantuota. Nė velnio! Svarbu išsiskirti, pateikti save kitaip negu kiti ir visa tai padaryti viename A4 lape ar per visiškai netikėtą informacijos priemonę, kad ir kibirą su priklijuotu CV nusiųsti paštu. Reikia pajudinti truputi savo užpakalį ir investuoti tiek savo asmeninio laiko, tiek finansų. Ir viskas atsipirks!

– Ar tokio CV tikslas buvo susirasti darbą ar buvo ir kitokių minčių?

– Gal net labiau buvo įdomu truputėlį papurtyti visus ieškančius ar ketinančius ieškoti darbo (sezonas jau prasidėjo). Parodyti, kad viskas gali būti kitaip, kad reikia išlipti iš žiurkėno ratuko ir bėgti žalia pievute be apribojimų.

– Ar tokios darbo paieškos jau duoda rezultatų? Ar telefonas jau „įkaitęs“?

– Jau po 15 min prasidėjo draugų realūs pasiūlymai. Tikrai likau nustebintas draugų rūpestingumu ir noru padėti. Praėjus kelioms valandoms nuo „KitoksCV“ platinimo pradžios gavau pirmuosius pasiūlymus iš įmonių vadovų. Telefonas tikrai nekaista, bet mano profilis „Facebook“ tikrai sulėtėjo ir kartais „nulūždavo“. Labiausiai skambino draugai smalsaudami kaip viskas pavyko ir visi kaip susitarę kartojo ar tikrai neužimu tavo telefono linijos, gal tau skambina dėl darbo.