„Nors pandemijos, vėliau karo ir aukštos infliacijos kontekste atliktose apklausose būtinybę turėti santaupų gyventojai nurodydavo kaip vieną svarbiausių išmoktų pamokų, realiai poslinkis link didesnio finansinio saugumo – lėtas. Šįmet, palyginti su 2023 m., visiškai santaupų neturinčių gyventojų dalis sumažėjo 5 proc. punktais ir siekia 16 proc. Vis dėlto didesnioji dalis gyventojų bent minimalaus rekomenduojamo finansinio rezervo vis dar neturi“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, aukšta infliacija neabejotinai tapo kliūtimi daliai gyventojų sparčiau auginti santaupas, tačiau keisti finansinius įpročius dažnam sudėtinga ir be neigiamų išorinių faktorių.

Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų. Tokia pat dalis sako, kad jų finansinį rezervą sudaro vieno mėnesio pajamų dydžio suma.

13 proc. respondentų pažymi turintys santaupų, kurių suma nesiekia nė mėnesio pajamų.

Norint užsitikrinti geresnę finansinę sveikatą lietuviams pravartu būtų sekti Estijos pavyzdžiu.

„Kaimyninėje Latvijoje padėtis – kiek prastesnė. Čia bent minimalų rekomenduojamą trijų mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 24 proc. gyventojų, o 23 proc. apskritai neturi jokių santaupų. Vis dėlto, norint užsitikrinti geresnę finansinę sveikatą, lietuviams pravartu būtų sekti Estijos pavyzdžiu, kur bent minimalų rekomenduojamą finansinį rezervą turi 41 proc. gyventojų“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, kai kuriose situacijose santaupų trūkumą bent iš dalies galėtų atsverti draudimo apsauga.

„Finansinis rezervas yra skirtas tiems atvejams, kai netikėtai sumažėja pajamos ar padidėja išlaidos. Tačiau turint, pavyzdžiui, namų turto draudimą, netyčia sugadinus namuose esantį brangų daiktą, žalą gali atlyginti draudimas ir nuosavų lėšų tam beveik ar visai neprireiks. Žinoma, apsidrausti nuo visų netikėtumų neįmanoma, tad minkšta finansinė pagalvė išlieka itin svarbi. Vis dėlto draudimas ar kitokios teisinės apsaugos gali reikšmingai sušvelninti galimus finansinius iššūkius“, – kalba J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimas, visiškai jokia draudimo apsauga nepasirūpinę 16 proc. šalies gyventojų, o 44 proc. neužtikrinti, kad turima apsauga pakankama.

Tačiau apskritai, kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, situacija gerėja. Prieš metus visiškai užtikrinti dėl draudimo ir kitokios apsaugos buvo tik 12 proc. gyventojų, šįmet tokių – 32 proc.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2024 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

– Kokia šiemet apklausų situacija? 

– Jeigu lygintume visus tris apklausų metus, tai šiemet – blogesnė situacija. Ženkliai pablogėjo situacija žmonių, kurių pajamos nesiekia 500 eurų. Net 9 proc. daugiau žmonių teigia, kad jiems sunku pirkti maistą. Kalbant apie būsto išlaikymą, tai matome pablogėjimą pajamų grupėje virš 700 eurų. Akivaizdžiai atsispindi palūkanų normos kilimas. Šita grupė turi paskolas būstui įsigyti. Apklausoje atsispindi, kad jiems yra sudėtingiau.

– Ar išskirtumėt, kurių regionų gyventojams yra sudėtingiausia?

– Taip tiksliai negaliu išskirti, bet tikrai sunkesnė situacija kaimuose, kaimų regionuose. Ten pajamos – mažesnės. Mažiau darbo vietų, jos menkiau apmokamos. Tai tradiciškai regionuose gyvenantys žmonės susiduria su didesniais sunkumais. Aišku, kai kurie iš jų gali užsiauginti savo maisto, bet ne visi turi tokią galimybę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kurių profesijų atstovams situacija yra sudėtingiausia?

– Labiau techniniai darbuotojai, smulkūs verslininkai, žmonės, kurie neturi darbo, arba yra užimti namų ūkyje. Pavyzdžiui, mamos, kurios augina vaikus. Tai bendrai žmonės, kurie turi tokį menkesnį išsilavinimą, dirba kokiose nedidelėse įmonėse, jų pajamos nedidelės, mažiau kvalifikuoti arba visai nekvalifikuoti.

– Išskirta jaunų žmonių kategorija nuo 26 iki 45 metų amžiaus. Kodėl jiems taip sudėtinga? Atrodo, tai turėtų būti patys perspektyviausi žmonės.

– Labai plati grupė, todėl sunkiau nustatyti, kuri amžiaus grupė susiduria su didesniais sunkumais. Yra įvairios situacijos, galbūt žmonės dirba pirmus darbus ir nelabai gerai apmoka, nes trūksta kvalifikacijos. Taip pat tai amžius, kai žmonės paprastai susilaukia vaikų ir keli šeimos nariai dalinasi pajamomis. Kai iškilo palūkanos, tai žmonės iš visų jėgų bando susimokėti už būstą, o jau tuomet tik žiūri kas lieka maistui. Būna ir taip, kad susimoka už būstą ir per mėnesį tik du kartus valgo mėsą ar žuvį. Stebi akcijas, ypač didmiesčiuose, kur daugiau prekybos centrų. Žmonės jau žino, kada ir kur tos akcijos. Kitas dalykas – akcijų medžioklė. Kai perka ne tą, ko labai nori, o tą, kam akcija. Nuo sausio mėnesio įsigaliojo tvarka, pagal kurią prekybos centrai maisto produktus laiko iki paskutinės dienos. Jas pardavinėja ženkliai pigiau, bet tuomet labdaros paramos organizacijos to maisto negauna. O žmonės, kurie turi mažas pajamas, dažnai neįperka to maisto ir su akcija. Tai šitie pakeitimai smogia pačias mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad laiškas ir siuntinys Lietuvoje turi būti pristatomi per dvi dienas, į Europos Sąjungos šalis – per 5 dienas. Tačiau už greitesnį jų pristatymą daugiau sutiktų mokėti tik 26 proc. apklaustųjų, o pusė (50 proc.) nesutiktų, pranešė RRT.

Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pašto skyrius turėtų veikti 5 darbo dienas per savaitę.

„Tačiau tik 8 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti daugiau už pašto paslaugą, tam, kad pašto skyrius ar juos aptarnaujantis mobilus laiškininkas dirbtų daugiau darbo dienų per savaitę ar ilgesnėmis darbo valandomis. Tuo metu daugiau nei du trečdaliai (66 proc.) nurodė, kad daugiau mokėti nesutiktų“, – pranešime sakė RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė.

Be to, didžioji dalis apklaustųjų (65 proc.) nesutiktų mokėti daugiau už paslaugą, jei, pavyzdžiui, paštomatas, būtų arčiau namų (iki vieno kilometro atstumu).

Kaip svarbiausius kriterijus siunčiant siuntą gyventojai nurodė kuo mažesnę kainą (50 proc.), jos saugumą (30 proc.) ir siuntimo laiką (20 proc.).

„Tik 17 proc., jaunesni (18-35 metų amžiaus) apklaustieji ir kaimiškųjų vietovių gyventojai dažniau nurodė, kad sutiktų mokėti už pašto paslaugas daugiau, jei pašto paslaugos teikimo vieta būtų arčiau namų“, – sakė R. Liuokaitytė.

62 proc. respondentų teigė, kad dažniausiai pristatyti siuntas renkasi į paštomatus, 16 proc. – į pašto skyrius.

Dažniausiai jie naudojosi Lietuvos pašto (54 proc.) ir „Omniva LT“ (48 proc.) paslaugomis.

RRT užsakymu apklausą 2023 metų gruodį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko visose Lietuvos savivaldybėse, apklausta tūkstantis respondentų.

Gruodį jais pasitikėjo 20 proc., o nepasitikėjo 35,9 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokių žmonių buvo atitinkamai 22,8 proc. ir 32 procentai.

„Tiesą pasakius, aš prognozavau, kad labai pakils teismų reitingas, – BNS teigė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. – O atsitiko atvirkščiai, reitingas sumažėjo. Matyt, čia suveikė dvilypis situacijos matymas, kai vienas teismas išteisina, o kitas – nuteisia.“

Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais – gruodį tokių žmonių buvo 89,5 proc. (lapkritį – 88,9 proc.).

Tuo metu policija pasitiki 62,2 proc. (63,8 proc. lapkritį), o kariuomene – 59,9 proc. (60,7 proc.) apklaustųjų.

Toliau sąraše rikiuojasi „Sodra“, kuria pasitiki 52,2 proc. (51,4 proc.) respondentų, ir pasieniečiai su 49,2 proc. pasitikėjimu (45,5 proc.).

Tradiciškai mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 7,5 proc., Seimu – 8,7 proc. ir Vyriausybe – 15,7 proc. pasitikinčiųjų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 22–gruodžio 2 dienomis. Apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

Rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis vykdytos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai (pavardes respondentai minėjo patys).

Tarp dažniausiai minimų visuomenės veikėjų – dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė. Ją, rugsėjo mėnesio pabaigos duomenimis, palankiai vertino 8,1 proc. respondentų (birželio mėnesį tokių buvo 7,4 proc.).

Trečiojoje reitingo vietoje – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Paskutinėse apklausose jį palankiai įvertino 6,5 proc. gyventojų. Trimis mėnesiais anksčiau – 8,4 proc.

Panašų palankaus vertinimo reitingą (6,4 proc.) rugsėjo ir spalio mėnesių sandūroje turėjo socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė (birželio mėn. 7,4 proc.).

Penketuke palankiausiai vertinamų politikų – apie prezidento rinkimus garsiai mąstantis advokatas Ignas Vėgėlė. Jį palankiai vertina 5,5 proc. gyventojų. Ankstesnėje apklausoje I. Vėgėlės palankus vertinimas siekė 4,8 proc.

Toliau šiame reitinge rikiuojasi kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (5,3 proc.), premjerė Ingrida Šimonytė (4,9 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas (4,1 proc.), Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis (3 proc.) bei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (2,9 proc.). Jų vertinimai visuomenėje per tris mėnesius reikšmingai nesikeitė.

Už dešimtuko ribų – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,2 proc.), antisemitizmu kaltinamas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (2,1 proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (2 proc.), konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis (1,8 proc.)

Iš viso 2023 metų rugsėjo mėnesį respondentai paminėjo 87 visuomenės veikėjus (prieš 3 mėn. buvo 88), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.

Sociologė: gyventojai darosi apatiški politikų tarpusavio ginčams

Ryškesnės dinamikos paskutiniuose reitinguose neįžvelgia ir „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, pastaruoju metu tiek vertinant atskirus politikus, tiek politines partijas didelių pokyčių nėra. Galbūt, svarsto direktorė, tai susiję su stiprėjančiu gyventojų apatiškumo jausmu politinei realybei. Ir šios atsiradusios stagnacijos, priduria R. Ališauskienė, „neišjudina“ net prasidedantis rinkiminis ciklas.

Formuojasi toks naratyvas: jie ten nieko neveikia, stumdosi tarpusavyje, nes nori pasirodyti.

„Temos sukasi tos pačios, didelių naujienų nėra. Kartais toks vaizdas, kad politinis elitas užsižaidžia savo smėlio dėžėje. Kitaip tariant, jiems vieniems svarbu tai, dėl ko jie ginčijasi. Bet tai mažai rezonuoja gyventojams. Visa tai stebintys gyventojai tam tikra prasme pasidaro išvadą, kad visi politikai vienodi ir kad neverta gilintis, kas teisus ar neteisus“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

„Vidinis stumdymasis tapo įprastu. Formuojasi toks naratyvas: jie ten nieko neveikia, stumdosi tarpusavyje, nes nori pasirodyti“, – pridūrė sociologė.

Visgi, tęsė R. Ališauskienė, palankaus vertinimo reitingas siunčia tam tikrus signalus rinkimų laukiantiems politikams.

„Šis reitingas rodo jų žinomumą. Žmonės nemini tų, kurių nemyli, šiame reitinge mini tuos, kurie pirmiausiai ateina į galvą. Tai rodo teigiamą politikų vertinimą. Kuo dažniau mini, tuo žmogus geriau žinomas. Jei, pavyzdžiui, dažnai šiame reitinge minimas politikas sugalvotų dalyvauti prezidento rinkimuose, tai jo startinė pozicija yra žymiai geresnė nei to, kurio niekas nepamini arba pamini labai retai“, – samprotavo R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2023 m. rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Kaip pirmadienį pranešė tarnyba, gana didelė dalis vyresnių apklausos dalyvių teigė asmeniškai darbo santykiuose susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus arba sako buvę jos liudininkais.

Rugsėjį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 24 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra labai paplitusi, 51 proc. – jog paplitusi iš dalies. 

Respondentų paklausus, ar per paskutinius dvejus metus jie buvo susidūrę su diskriminacija dėl savo amžiaus darbo vietoje ar ieškodami darbo, paplitimas varijuoja priklausomai nuo atsakiusiųjų amžiaus. 6 proc. jaunesnių nei 29 metai jautėsi diskriminuoti, 9 proc. teigė buvę diskriminacijos liudininkais.

Tris kartus dažniau su tokiais lygių galimybių pažeidimais mano susidūrę į šeštąją dešimtį įžengę respondentai. 50–59 metų amžiaus asmenų grupėje penktadalis (21 proc.) apklaustųjų teigė susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus, tiek pat jų sakė buvę tokios diskriminacijos liudininkais.

Apklausa atskleidė ir didesnę 70 metų bei vyresnių žmonių diskriminaciją sveikatos apsaugos srityje. Ją teigė patyrę beveik ketvirtadalis (24 proc.) šios grupės respondentų, o bendrai su tokia diskriminacija sakė susidūrę 9,4 proc. visos Lietuvos gyventojų.

Penktadalis 50–59 metų amžiaus žmonių teigė, jog buvo diskriminacijos sveikatos apsaugos srityje liudininkais.

Skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina.

 

Signalas darbdaviams

Kaip rodo tyrimas, dauguma Lietuvos gyventojų būtų patenkinti, jei kolega būtų daug vyresnis žmogus. Taip atsakė 69 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis (23 proc.) respondentų jaustųsi nei patenkinti, nei nepatenkinti. Šie skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina.

Lietuvos gyventojai palankiai vertina ir 55 metų bei vyresnių žmonių indėlį. 62 proc. respondentų mano, kad šie žmonės, kaip dirbantieji, daug prisideda prie visuomenės gerovės.

Gyventojų nuostatų analizė rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje gali jaustis nestabiliai ir nesaugiai.

Respondentų klausta, kiek įvairios priežastys gali būti svarbios 55 metų amžiaus ir vyresniems darbuotojams nustoti dirbti. 46 proc. iš dalies ar labai svarbia priežastimi laiko tai, kad darbo vietos nėra pritaikytos šiai darbuotojų grupei. 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad iš dalies ar labai svarbi priežastis nustoti dirbti yra didėjanti tikimybė, kad darbdavys nenorės investuoti į vyresnių žmonių darbo įgūdžių ar kvalifikacijos kėlimo mokymus.

Daugiau kaip pusė (56 proc.) respondentų įsitikinę, kad iš dalies / labai svarbu gali būti tai, jog vyresnio amžiaus darbuotojai darbdavių akyse nėra teigiamai vertinami.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad darbdaviai ir darbdavės turėtų atkreipti dėmesį į šiuos tyrimų rezultatus, nes darbdavio veiksmai vyresniems darbuotojams gali kelti iššūkių.

„Įmonių ir institucijų vadovybė, personalo skyrių specialistai turėtų įsivertinti vidinį darbovietės klimatą ir imtis priemonių, kad organizacijų aplinka būtų pagarbi ir įtrauki skirtingo amžiaus asmenų atžvilgiu, atkreiptų dėmesį į vyresnio amžiaus asmenų patirtis. Svarbu, kad visi galėtų kelti kvalifikaciją ir jaustųsi vertinami darbe“, – sako ji.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu, rugsėjo 14-23 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrime dalyvavo virš tūkstančio respondentų iš 25 miestų ir daugiau nei 40 kaimų. Paklaidos riba – iki 3,1 proc.

Ši dalis dar didesnė tarp 25–35 metų amžiaus gyventojų, kurių trečdalis (32 proc.) būstą planuoja įsigyti per keletą artimiausių metų. Tokius duomenis atskleidė tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta šalies didmiesčių gyventojų apklausa.

Būstą per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti daugiau kaip pusė (52 proc.) nuomojame būste šiuo metu gyvenančių asmenų ir trečdalis aukštesnes – nuo 1601 euro vienam namų ūkio nariui tenkančias – pajamas gaunančių asmenų. 61 proc. visų nuosavą būstą artimiausiu metu ketinančių įsigyti asmenų sudaro Vilniaus gyventojai.

„Būsto rinka Lietuvos didmiesčiuose išlieka stabili, o gyventojai aktyviai domisi galimybėmis įsigyti būstą. Aktyvumu išsiskiria pirmojo būsto pirkėjai, kurie ieško jų poreikius atitinkančio būsto gyvenimui. Šiuo požiūriu didelį potencialą rinkai suteikia jauni miestų gyventojai, šiuo metu besinuomojantys butus, tačiau siekiantys nuosavo būsto suteikiamo stabilumo ir nepriklausomybės“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

K. Vanagas taip pat pastebi, kad auga gyventojų keliama būsto kokybės kartelė. Būstų įsigijimo kaštams dėl kilusių palūkanų normų ir infliacijos išaugus, siekiama investuoti į išties gerai suprojektuotą, kokybiškai pastatytą ir įrengtą būstą. Vis didesnis dėmesys skiriamas būsto tvarumui. 63 proc. gyventojų svarbu, kad namai būtų statomi nekenkiant gamtai. Labiausiai gyventojų vertinami būsto tvarumo aspektai yra kvartalo žaliosios erdvės (67 proc.), statybose naudojamų medžiagų kokybė ir patvarumas (47 proc.) bei triukšmą mažinantys sprendimai (47 proc.).

Apklausos duomenys rodo, kad būstą per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti ir beveik penktadalis (18 proc.) nuosavą būstą jau turinčių asmenų, tad būsto investicijai rinka taip pat išlieka gyvybinga.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Registrų centro duomenimis, šiemet iki rugsėjo Lietuvoje buvo įregistruota 20440 butų ir 7086 individualių gyvenamųjų namų įsigijimo sandorių. Rugpjūtį butų buvo įsigyta 14 proc. daugiau nei liepą ir 26 proc. daugiau nei sausį. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet per 8 mėnesius Lietuvoje butų įsigijimo sandorių fiksuota 12 proc. mažiau.

Daugiausiai (6965) butų įsigyta Vilniuje. Lyginant su liepa, rugpjūtį Vilniuje butų įsigijimo sandorių įregistruota 21 proc. daugiau. Lyginant su sausiu, fiksuotas 14 proc. augimas.

Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko šių metų liepą. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25–65 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektu ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Anot centro direktorės Eglės Lukošienės, Lietuvos gyventojai vis labiau geba atpažinti sukčius.

„Apklausos rezultatai atskleidžia, kad žmonės geba vis dažniau identifikuoti sukčių naudojamus metodus: netipinį adresą, numerį iš užsienio, spaudimą pateikti duomenis – tai dažniausiai pasitaikančios duomenų vagystės, vadinamojo fišingo ir investicinio sukčiavimo požymiai“, – pranešime teigė E. Lukošienė.

77 proc. apklaustųjų nurodė, kad tai, jog skambutis, trumpoji (SMS) žinutė ar elektroninis laiškas gali būti sukčių darbas, jie atpažįsta pagal skambinančiojo ar žinutės numerį. Beveik tiek pat atpažįsta ir nuorodas į įtartinus interneto puslapius.

Maždaug 67 proc. apklaustųjų galimus finansinius sukčius identifikuoja iš jų naudojamo spaudimo greitai priimti sprendimus bei pateikti asmeninius duomenis. Panašiai daliai žmonių sukčius išduoda gramatinės klaidos SMS žinutėse ir e. laiškuose.

Niekaip galimų finansinių sukčių neidentifikuoja 1 proc. apklaustųjų, o 6 proc. visai nėra susidūrę su sukčiavimo atvejais.

74 proc. gyventojų susidūrę su sukčiais juos ignoruoja, apie 67 proc. – žinutes ir laiškus ištrina, o skambinančiųjų numerius užblokuoja.

10 proc. respondentų teigė, jog imasi aktyvių veiksmų – kreipiasi į institucijas, tiek pat praneša įmonėms ar įstaigoms, kurių vardu dangstomasi. Kai kurie sukčiavimo atvejais dalinosi socialiniuose tinkluose, siekdami apie juos informuoti kuo daugiau žmonių.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių per antrąjį šių metų ketvirtį ketino išvilioti per 4 mln. eurų. Realūs nuostoliai siekė apie 2,5 mln. eurų - 1,4 mln. eurų mažiau nei pernai tuo pat metu.

67 proc. apklausos dalyvių teigė, kad atpažinti sukčiavimo atvejus labiausiai padeda prevencinė informacija žiniasklaidoje, institucijų tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose. 55 proc. gyventojų pasitiki technologiniais apsaugos sprendimais, pavyzdžiui, automatiniu SMS žinučių ar e. laiškų perkėlimu į „šlamšto“ aplanką. Tuo metu 50 proc. žmonių paveikia žiniasklaidoje nušviečiamos realios žmonių istorijos.

Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje apklausė 1 tūkst. 18-74 metų amžiaus respondentų.

Kaip trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), šįmet kyšį sveikatos sektoriuje per pastaruosius 12 mėnesių nurodė davę 4 proc. gyventojų (pernai – 7 proc.). Tai yra penkis kartus mažiau nei 2013-aisiais, kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų.

Daugiau kaip pusė (53 proc.) nurodžiusiųjų, jog per pastaruosius metus davė kyšį, tvirtino tai darę, nes jautė, jog reikėjo, skirtingai negu ES, kur tokių respondentų dalis sudarė tik 29 procentus. Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.)

Anot tyrimo, Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės institucijos ir sritys, kurios suvokiamos kaip labiausiai korumpuotos, nesikeitė – tai sveikatos priežiūros sistema, nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens politikai, politinės partijos, viešųjų pirkimų konkursams vadovaujantys valstybės tarnautojai ir statybų leidimus išduodantys valstybės tarnautojai.

Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.).

 

Lyginant šį pokytį per dešimties metų laikotarpį, visų minėtų sričių vertinimai pablogėjo, išskyrus sveikatos priežiūros, kurios skaidrumo vertinimas pagerėjo.

Dauguma gyventojų mano, kad korupcija Lietuvoje paplitusi

Tyrimas rodo, kad korupcijos paplitimo suvokimas Lietuvoje išlieka aukštas – 83 proc. apklaustųjų mano, kad korupcijos problema mūsų šalyje yra paplitusi.

Vis tik, anot tyrimo, per pastaruosius 12 mėnesių patyrę ar tapę korupcijos atvejo liudininkais antrus metus iš eilės įvardija tik 7 proc. gyventojų (ES vidurkis – 6 proc.). 2013 metais šis procentas siekė 25.

„Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje. Turime ir toliau siekti, kad Lietuvoje būtų daugiau sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, ypač – sisteminėse ir didelę žalą valstybei darančiose korupcijos bylose, kurie didintų visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu ir panaikintų bet kokias abejones pranešti apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus“, – pranešime cituojamas STT direktorius Linas Pernavas.

Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje.

 

Pasak tyrimo, korupciją toleruojančių asmenų Lietuvoje per pastaruosius metus sumažėjo nuo 46 proc. 2022 metais iki 40 proc. šįmet, tačiau rodiklis vis dar viršija ES vidurkį (36 proc.).

Gyventojai taip pat tapo nepakantesni bet kokioms korupcijos formoms – dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų, kai pernai buvo 66 proc., o 2013 metais – 44 procentai.

Korupcija – verslo kultūros dalis, mano gyventojai

Anot tyrimo, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) žino, kur pranešti apie korupciją. Šis rezultatas antrus metus iš eilės lenkia ES vidurkį ir kaimyninių valstybių rezultatus.

Labiausiai dėl korupcijos pranešimo gyventojai pasitiki policija (42 proc.), specializuota antikorupcine agentūra (35 proc.) ir žurnalistais (27 proc.). STT Lietuvoje antrus metus iš eilės yra tarp trijų didžiausią pasitikėjimą, pranešant apie korupciją, turinčių antikorupcinių institucijų Bendrijoje.

Nors gyventojai žino, kur pranešti apie korupciją, tik 5 proc. respondentų, tiesiogiai susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai pranešė. Pagrindinės priežastys, kodėl asmenys nurodo nepranešantys, išlieka tos pačios kaip ir praėjusiais metais: nuostatos, kad sunku kažką įrodyti (42 proc.), už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti (40 proc.), nėra apsaugos tiems, kurie praneša apie korupciją (34 proc.).

dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų.

 

Tyrimas rodo, kad manančių, jog politinių partijų finansavimas yra pakankamai stebimas ir yra užtikrinamas jo skaidrumas Lietuvoje – 22 procentai. Per daug glaudūs ryšiai tarp verslo ir politikos, daugumos gyventojų (83 proc.) nuomone, veda link korupcijos, o vienintelis kelias į verslo sėkmę – politinių ryšių turėjimas (65 proc.).

Be to, didesnė gyventojų dalis (66 proc.) mano, kad korupcija yra verslo kultūros dalis, tačiau kartu jie taip pat sutinka su teiginiu, kad favoritizmas ir korupcija kliudo verslo konkurencijai (69 proc.).

Kas trečias Lietuvos gyventojas (35 proc.) mano, kad Lietuvoje yra sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, atgrasančių nuo korupcijos (ES vidurkis – 34 proc.).

Vis tik dauguma gyventojų (76 proc.) mano, kad sisteminės korupcijos bylos yra tiriamos nepakankamai (ES – 67 proc.). Be to, ketvirtadalis (25 proc.) respondentų abejoja, jog priemonės prieš korupciją yra taikomos nešališkai ir be paslėptų motyvų (ES rodiklis – 35 proc.).

Tyrimas rodo, kad suprastėjo gyventojų vertinamos Vyriausybės pastangos kovoti su korupcija – tik 24 proc. respondentų laiko jas efektyviomis (pernai – 30 proc.).

„Eurobarometro“ tyrimo apklausoje, kuri vyko 2023 metais balandį-gegužę, dalyvavo 26 404 respondentai, iš jų 1005 – Lietuvos gyventojai. ES gyventojų apklausa apie korupciją yra kartojama kas kelerius metus nuo 2005 metų.

70,5 proc. respondentų teigė, jog esamą tvarką reikia keisti, nes ji sukuria galimybes piktnaudžiauti išmokomis. 26,6 proc. apklaustųjų nurodė, jog neturi šiuo klausimu nuomonės.

Jog dabartinė tvarka yra gera ir jos keisti nereikia, teigė 2,9 proc. respondentų.

Seimo frakcijų seniūnai praėjusią savaitę sutarė savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, jog visuomenės apklausos rezultatai yra „labai tikėti“ ir rodo, kad žmonės turi gana aiškią nuomonę, jog tvarką reikia keisti.

„Mes matome labai aiškią tendenciją. Tai rodo, jog nemaža dalis visuomenės ir apie tai žino, ir jau turi tam tikrą nuomonę“, – BNS sakė politologė.

Mes matome labai aiškią tendenciją. Tai rodo, jog nemaža dalis visuomenės ir apie tai žino, ir jau turi tam tikrą nuomonę.

Pasak jos, kadangi apklausa atlikta tuo metu, kai apie šią temą buvo daug kalbama, tikėtina, jog tai nebuvo generalizuota ir inertiška pozicija, reiškianti bendrą nepasitenkinimą.

„Galime daryti prielaidą, kad šiuo metu žmonių žinojimas apie situaciją yra pakankamai neblogas“, – teigė R. Urbonaitė.

Pasak politologės, kiek netikėta yra tai, jog, apklausos duomenimis, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyventojai rečiau buvo linkę laikyti esamą tvarką ydinga nei kitų vietovių gyventojai.

Tvarką ydinga laikė 72,3 proc. respondentų iš Vilniaus, tuo metu kituose didžiuosiuose miestuose taip manančių buvo 61,4 procento. Kituose miestuose ir kaimuose šis procentas siekė atitinkamai 76,8 proc. ir 70,8 procento.

Politologė taip pat atkreipė dėmesį, jog gana aukšti neigiami situacijos vertinimai tarp Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų partijos rinkėjų yra „aiškūs indikatoriai ir partijoms, kad šito klausimo nederėtų palikti paraštėse“.

Dėl kritikos, susijusios su tarybos narių išlaidomis, iš pareigų pasitraukė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, anksčiau dirbusi Kauno taryboje. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad pasitraukti šiems ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.

Tikslūs apklausos rezultatai:

Ar reikia, ar nereikia keisti savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo tvarką?

Reikia, nes dabartinė tvarka sukuria galimybes piktnaudžiauti išmokomis – 70,5 proc.

Nereikia, dabartinė tvarka yra gera – 2,9 proc.

Neturiu nuomonės – 26,6 proc.

Pasirinkti buvo galima tik vieną atsakymą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gegužės 17– 21 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Apklaustas tūkstantis 18-os ir vyresnių Lietuvos gyventojų 27 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.