Galbūt ateityje jūsų gyvybes taip pat gelbės ne greitosios pagalbos medikai, o robotai ir 5G technologija.

Taivano atstovas papasakojo apie greitosios medicinos pagalbos automobilį, važinėjantį Taivano gatvėmis.

„Taivano valdžia nori pasiekti ne tik miesto zonas, bet ir tolimesnius kraštus, pavyzdžiui, nuo sostinės nutolusius kaimus ar vakarines salas. Taigi, siunčiame tokius automobilius, kad skubi pagalba žmones pasiektų kuo greičiau. Kiekviename greitosios pagalbos automobilyje galima matyti dvi vaizdo stebėjimo kameras. Viena jų skirta stebėti pacientą iš arti, pavyzdžiui, ar jis kvėpuoja. O apačioje įmontuota dar viena vaizdo kamera, kuri stebi paciento kūno sužalojimus“, – teigė Taivane dirbantis medikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gauta informacija sparčiai keliauja 5G ryšiu nuotoliu dirbantiems medikams. Jie peržiūri gautus duomenis ir nusprendžia, ką reikia atlikti skubios pagalbos automobilyje įmontuotai aparatūrai.

„Užstrigus kamerai ar sulėtėjus vaizdo ryšiui, galima pamanyti, kad pacientas nebekvėpuoja. Taigi, tai pasiunčia neteisingus signalus aparatūrai. Pavyzdžiui, stabilios būsenos pacientui  aktyvuoti elektrošoką, nors jam viskas gerai“, – pasakojo medikas.

„Turime visokių istorijų, bet reikia džiaugtis geromis. Pernai turėjome tokį nutikimą vienoje iš salų, kai vienam gyventojui sustojo širdis ir tik dėl šių sistemų jis gavo greitą skubią pagalbą dar vairuotojui jo neatvežus iki ligoninės“, – tęsė jis. 

Tikimasi, kad ateityje taip gyvybės bus gelbėjamos ir Lietuvoje.

Lietuvoje situacija taip pat nedžiugina – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys rodo, kad nuo 2021 m. tabako gaminių šalyje suvartojama vėl daugiau. Kokių pavojų tai kelia ir kas galėtų padėti išvengti bereikalingų mirčių?

Rūkymo padariniai

Rūkymo padariniai – ligos, mirtys ir našta sveikatos apsaugos sistemai.

2021 m. sveikatos būklės šalyje apžvalga rodo, kad po netinkamos mitybos rūkymas yra antras reikšmingiausias mirčių skaičiui įtakos turintis veiksnys Lietuvoje. Šis žalingas įprotis prisideda prie 14 proc. visų mirties atvejų ir kasmet šalyje nusineša po daugiau kaip 5 tūkst. gyvybių. Rūkymas sukelia plaučių, burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės, inkstų ir kitų organų vėžį, pavojingas širdies ir kraujagyslių ligas, kitų sveikatos sutrikimų.

Rūkymas taip pat blogina bendrą žmogaus savijautą ir jau turimų ligų simptomus. Rūkant greičiau progresuoja diabetas, artritas, odos ligos, virškinamojo trakto opos ir, žinoma, vėžys, kraujotakos sistemos ligos. Rūkymas taip pat siejamas su kaulų tankio retėjimu, vaisingumo problemomis, nemiga ir kitais nervų sistemos sutrikimais. Visos šios sveikatos problemos ne tik blogina bendrą su jomis susiduriančių asmenų gyvenimo kokybę, apriboja jų galimybes ar baigiasi mirtimi, bet ir užkrauna didžiulę naštą sveikatos priežiūros sistemai.

Rūko dėl nikotino – miršta nuo dūmų

Kad rūkymas yra žalingas, abejonių nekyla. Tačiau vis dar gajus mitas, kad nikotinas yra pagrindinis su rūkymu susijusių ligų sukėlėjas.

Nors dauguma rūkorių griebiasi cigaretės norėdami patenkinti nikotino poreikį, kartu su dūmais įkvepiama gausybė degimo metu susiformuojančių chemikalų. Tarp jų kvėpavimo takus žalojančios dervos, organizmo deguonies pasisavinimą sutrikdantis anglies monoksidas ir netoli 100 skirtingų kancerogenų. Šios medžiagos su cigarečių dūmais įtraukiamos į plaučius, iš jų patenka į kraujotakos sistemą ir yra išnešiojamos po visą organizmą, todėl žaloja įvairius organus.

Cigarečių dūmuose aptinkamos pavojingos medžiagos kenkia ne tik patiems rūkaliams, bet ir šalia ar prirūkytose erdvėse būnantiems žmonėms. PSO duomenimis, nuo pasyvaus rūkymo pasaulyje kasmet miršta apie 1,2 mln. žmonių.

Nors tabako augalo lapuose susidarantis alkaloidas nikotinas sukelia rūkymo priklausomybę, jis nėra pagrindinis su rūkymu siejamų ligų kaltininkas. Nikotinas nepriskiriamas prie kancerogenų. Nikotino poveikis sveikatai yra netiesioginis – pripratę prie rūkalų negali atsispirti cigaretei ir ją prisidegę traukia į savo plaučius nuodus.

Atsisakyti įpročio sudėtinga

Nors rūkymo organizmui daroma žala yra nenuginčijama, daugybė žmonių šio žalingo įpročio nesugeba arba nenori atsisakyti.

Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto psichologė profesorė Laima Bulotaitė pastebėjo, kad atsikratyti žalingų įpročių, tarp jų ir rūkymo, nėra paprasta. Psichologė užsiminė: bet koks pokytis yra ilgas procesas, ir jei žmogus prie tam tikros gyvensenos įprato per dešimt metų, vargu ar pakeis ją per mėnesį.

Pakeisti savo gyvenseną, kuri susiformavo ne per dieną, savaitę ar mėnesį, bet per kelis, o gal net keliasdešimt metų, yra labai sudėtinga.

„Pakeisti savo gyvenseną, kuri susiformavo ne per dieną, savaitę ar mėnesį, bet per kelis, o gal net keliasdešimt metų, yra labai sudėtinga. Yra žmonių, kuriems pavyksta tai padaryti patiems, bet tai yra labai reti atvejai“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, psichologas nepakeis žmogaus, pats žmogus turi keistis. „Svarbu išsiaiškinti motyvus. Ar žmogus iš tiesų pats nori mesti rūkyti, ar jis nori tai padaryti dėl to, kad kažkas liepė jam tai padaryti – kažkas iš artimųjų ar sutuoktinis. Tai yra išorinis motyvas, dėl kurio nepasikeičiama. Lengviau mesti rūkyti, jei randama vidinių motyvų“, – teigė VU profesorė.

Ieško būdų, kaip sumažinti žalą

Kadangi daug žmonių nesugeba arba nenori mesti rūkyti, dalyje užsienio valstybių vis daugiau dėmesio skiriama žalos mažinimo priemonėms. Prevencinės edukacinės sistemos ir draudimai yra dažniausiai naudojamos priemonės, o ypač užsispyrusiems rūkaliams siūloma cigaretes iškeisti į bedūmes tabako alternatyvas. Ši priemonė leidžia patenkinti nikotino poreikį ir palaipsniui jo atsikratyti, bet nenuodyti organizmo cigarečių dūmuose aptinkamu nuodingų medžiagų kokteiliu.

Medikų teigimu, žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, atsikratyti nelengva. Tačiau realios pagalbos siekiantys mesti rūkyti Lietuvoje sulaukia mažai.

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus teigimu, patvirtinta pagalbos tvarka nefunkcionuoja: „Čia reikia šešių arba aštuonių laiptelių intervencijos. Kiekvienam laipteliui medikas su pacientu turi skirti apie vieną valandą. Tačiau nei šeimos gydytojas, nei psichiatras tokios prabangos neturi.“

Kita bėda – norintieji mesti rūkyti dažnai pritrūksta motyvacijos. Konstatuojama, kad pasaulyje rūkymo įpročio kontroliuoti nepavyksta. Pasak L. Valiaus, visame pasaulyje plinta požiūris, jog reikėtų sukurti sąlygas mažinti rūkančiai visuomenės daliai tenkančią šio žalingo įpročio daromą žalą.

Kai kuriose valstybėse, pvz., Švedijoje, Suomijoje, siūloma pereiti prie bedūmių gaminių.

L. Valius teigė susipažinęs su klinikinėmis studijomis, kurios lyg ir sako, kad kaitinamasis tabakas yra saugesnis. Tačiau, pasak mediko, jis tiriamas gal penkerius metus, todėl sudėtinga patikimai pasverti jo padarinius.

Aišku viena: idealiame pasaulyje rūkymo epidemija būtų įveikta visus rūkančiuosius įtikinus žalingo įpročio atsikratyti ir jiems tai be problemų padarius. Tačiau, kadangi gyvename ne idealiame, o realiame pasaulyje, svarbu pripažinti, kad vien įtikinėjimų mesti rūkyti nepakanka. Norint išgelbėti gyvybes, sumažinti sveikatos apsaugos sistemai dėl rūkymo tenkančią naštą, visiems aktualu jau šalia esančių draudimų ir edukacijos programų ieškoti kitų veiksmingų priemonių, kurios padėtų mažinti žalą rūkantiesiems.

Prie sustabdyto BMW automobilio lango stovintis policininkas nė nenujautė, kad netrukus atsidurs tarp gyvybės ir mirties. Pareigūnui kalbant su greitį viršijusiu vairuotoju, netikėtai greitkeliu atlėkė kitas – ne šiaip greitį viršijantis, o skriejantis BMW. Jis, perskriejęs priešingas greitkelio puses skiriančią veją, rėžėsi į sustabdyto vairuotojo ir policijos automobilius. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, policininkas pradeda bėgti ir tik per plauką išvengia smūgio. Netgi sugeba peršokti kelio atitvarą.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Prašau pagalbos. Į mano automobilį atsitrenkė vairuotojas, tikrinu sužalojimus“, – taip skambėjo telefoninio skambučio pokalbis, kai patrulis susisiekė su kolegomis prašydamas pastiprinimo. 

Kaip vėliau paaiškėjo, į kitą kelio pusę perskriejęs BMW lėkė beveik 200 km/val. greičiu. Jame be vairuotojo sėdėjo du paaugliai. Ir pačiam vairuotojui – vos 17-ka. Laimė, visi buvo prisisegę saugos diržais, tad rimtų sužalojimų išvengė. Vairuotojui buvo iškelta byla dėl pavojingo vairavimo. Už tai gresia netgi kalėjimas. Sustabdyto BMW vairuotojas, į kurį buvo atsitrenkta, neįtikėtina, bet taip pat atsipirko tik nubrozdinimais. Policininko gyvybę išgelbėjo tai, kad jis su sustabdytu vairuotoju kalbėjo per keleivio pusę.

Amerikos policija praneša, kad šiemet 62 proc. padaugėjo greitį viršijančių paauglių. Priklausomai nuo valstijos, JAV vairuotojo pažymėjimą galima gauti ir nesulaukus pilnametystės. Pareigūnai taip pat ragina tėvus nepirkti vos teisę vairuoti įgijusiems vaikams galingų automobilių. 

FSB pareigūnas pareiškė, kad 69-erių V. Putinas serga „sunkia greitai progresuojančio vėžio forma“, todėl negyvens ilgiau trejų metų.

Kaip rašo „The Independent“, teigiama, kad nenustatyto Rusijos šnipo žinutėse FSB pareigūnui Borisui Karpičkovui pranešama, jog V. Putinas netenka regėjimo bei yra kamuojamas galvos skausmų.

„Jis kenčia nuo galvos skausmų, o kai pasirodo televizijoje, jam reikia popieriaus lapų, kuriuose viskas būtų parašyta didžiulėmis raidėmis, kad perskaitytų, ką turi pasakyti“, – „Sunday Mirror“ sakė rusų karininkas.

Šnipas pridūrė, kad Rusijos prezidento galūnės „dabar taip pat nevaldomai dreba“. Jį nuolat lydi gydytojų komanda.

Priminkite, kada ir kur Lietuvoje vyko masinės akcijos, kuriomis mes, kalintų, kankintų ir žudytų disidentų tauta, puikiai žinanti žmogaus laisvės kainą, piktinomės dėl represijų prieš A.Navalną? Kur tie, kas aidu atliepė iš JAV pasiekusius antirasistinius šūkius „Black lives matters“ ("Juodaodžių gyvybės svarbios") ir, nepaisydami tomis dienomis Lietuvoje ką tik nušauto policininko tragedijos, rinkosi į protestus prieš JAV pareigūnų smurtą? Negi mums tikrai kažkas turi nurodyti, kieno gyvybės yra svarbios.

Lietuvoje viešoji nuomonė apie A.Navalną, stipriausią per pastaruosius du dešimtmečius Vladimiro Putino politinį oponentą, akivaizdžiai klumpa ties Krymo tema. Ukrainos teritorinis vientisumas ir Rusijos okupuotų žemių grąžinimas neabejotinai yra vienas svarbiausių šių dienų Europos, o ir viso Vakarų pasaulio klausimų. Į jį neišvengiamai, labai aiškiai, be išvedžiojimų turės atsakyti ir A.Navalnas. Lietuvoje laikinąjį egzilį radę jo bendražygiai turėjo ir dar turės ne vieną progą suprasti, kad Krymo deokupacija – jų lyderio raktas nuo Vakarų politinio elito salono durų. Tačiau tam, kad išgirstume viziją, kaip ruošiasi išmėžti arklides, kuriomis Krymo pusiasalį pavertė V.Putinas, A.Navalnas turi atgauti laisvę, tapti visaverčiu Rusijos politiku su registruota partija ir programa. Kol kas, jau antrą kartą per pastarąjį pusmetį, jis apskritai kovoja dėl savo gyvybės.

Tas, kam vis tiek atrodo, kad Rusijos teritorinių pretenzijų klausimu su šiuo žmogumi reikia žaisti it Ostapui Benderiui su eiline „auksinių“ kėdžių partija – pirmiau pažadai, paskui parama, reikia suprasti, jog kiekvienas politinis kalinys Rusijoje yra ir civilizuoto pasaulio skaudulys.

Tas, kam vis tiek atrodo, kad Rusijos teritorinių pretenzijų klausimu su šiuo žmogumi reikia žaisti it Ostapui Benderiui su eiline „auksinių“ kėdžių partija – pirmiau pažadai, paskui parama, reikia suprasti, jog kiekvienas politinis kalinys Rusijoje yra ir civilizuoto pasaulio skaudulys. Jei Ukraina už mūsų fizinį saugumą kovoja Donbase, naujoji liberalioji Rusijos visuomenė nematomame Rytų fronte gina mūsų, Europos, vertybes: teisę į laisvą žodį, rinkimus, teisingą teismą, privačią nuosavybę.

Saviems teismams neleisdamas vykdyti privalomų EŽTT sprendimų Kremlius šiurkščiai pamina ne tik vieno Rusijos piliečio teises – jis kėsinasi į Senojo žemyno turtą, svarbesnį už laisvą asmenų judėjimą ar kokias hedonistines galimybes – į Europos žmogaus teisių ir laisvių sistemą. Dėl jos žmogaus teisės iš filosofinių idėjų pavirto teisiniais įsipareigojimais, ji suteikia kiekvienam žmogui galimybių apsiginti tarptautiniu lygiu. Šiomis galimybėmis, beje, yra pasinaudojęs ne vienas Lietuvos teismuose tiesos neradęs mūsų bendrapilietis.

Žvelgiant per šią prizmę, A.Navalnas – tai ne tik potenciali alternatyva V.Putinui. Tai žmogaus, kuris savo valstybėje nuteistas, nors nepadarė nusikaltimo, kuris yra neteisėtai kalinamas, kuris badauja, nes iš jo atimta net paskutiniam recidyvistui suteikiama teisė į kvalifikuotą medicinos pagalbą. A.Navalnas – toli gražu ne pirmasis, ne vienintelis represuojamas Rusijoje gyvenantis europietis. Gal tik garsiausias. Jei analogiškoje situacijoje būtų atsidūręs kokios socialiai jautrios visuomenės grupės atstovas – juk netylėtume, ar ne? Juk mums, Vakaruose, svarbios visos gyvybės?

Apie šiurpų radinį pajūryje ties Plazės ežeru bendruoju pagalbos telefonu pranešta 17 val. 33 min.

Iš Palangos atskubėję gelbėtojai nustebo, kad juos pasiekė klaidinga informacija. Jiems pasiųstoje žinutėje buvo teigiama, kad skenduolis rastas ties Nemirseta.

Esama įtarimų, kad 27 metų vaikinas galėjo mirti naktį ar net sekmadienį vakare. Kūnas ilgai buvo vandenyje.

Ten, kur rastas kūnas, gelbėtojai nedirba, tai yra laukiniu vadinamas paplūdimys, jame nedirba gelbėtojai, nėra gylį žyminčių plūdurų.

Nuo ko mirė jaunas žmogus, tirs teismo medicinos ekspertai. Tyrimo ėmėsi Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai.

Jau tradicija tapusios akcijos „Renkuosi gyvybę“ tikslas – ne tik prisiminti negimusius kūdikius, bet ir skleisti žinią krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims, kad abortas nėra vienintelė ir teisinga išeitis. Moterys ir šeimos gali sulaukti reikiamos pagalbos.

Akcijoje dalyvavusi pirmoji ponia Diana Nausėdienė sakė, kad visa visuomenė turi būti atsakinga už gyvybės išsaugojimą.

„Aš manau, kad bendruomenės susitelkimas palaikyti gyvybę yra labai svarbu. Ir iš tikrųjų, jeigu mes norime įgalinti moteris, mes turime įgalinti jas pasirinkti. Ir mes turime suteikti moteriai įvairiausias alternatyvas. Ir tik tada iš tikrųjų atsiras tikroji moters laisvė rinktis. Tas bendruomeninis palaikymas, tas dvasinis palaikymas, buvimas greta pačiu sunkiausiu apsisprendimo metu, kada klausimas sklendžia tarp gyvybės ir mirties vartų, yra labai svarbus. Moters apsisprendimas žmogiškąja prasme yra nepaprastai sudėtingas. Ir moteris neturi atsidurti viena prieš šitą klausimą“, – sakė D. Nausėdienė.

Akciją „Renkuosi gyvybę“ inicijavo Laisvos visuomenės institutas. Prieš jai prasidedant Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už negimusius kūdikius.

Akcijos „Renkuosi gyvybę“ organizatoriai pabrėžia, kad už kiekvieną atliktą abortą atsakinga ne tik moteris, bet ir kiekvienas žmogus, visuomenė, valstybė. Užsienio šalyse ir Lietuvoje atlikti tyrimai esą patvirtina, kad spaudimas moteriai rinktis abortą patiriamas ne tik tiesiogiai artimoje aplinkoje, bet ir netiesiogiai viešoje erdvėje.

„Krizinio nėštumo atveju mūsų valstybė moteriai tegali pasiūlyti aborto paslaugą. Tačiau abortas moters problemų nesprendžia, bet tik pagilina. Manau, kad mūsų šalies gyventojos nusipelno kur kas daugiau: pagalbos, kuri atlieptų konkrečios moters situaciją ir, kiek įmanoma, eliminuotų krizės priežastis. Tai leistų išgelbėti ir jų kūdikių gyvybes. Svarbu, kad valdžios institucijos parengtų ilgalaikį, nuoseklų veiksmų planą, pagal kurį būtų tobulinami teisės aktai, kuriama kompleksinės pagalbos sistema ir skiriamas reikiamas finansavimas“, – sakė Laisvos visuomenės instituto valdybos narė teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

Krizinio nėštumo centro konsultantai teigia, kad moters, išgyvenusios aborto traumą, pasekmės lydi ilgus metus. Moterys užsisklendžia, negali pabėgti nuo praeities prisiminimų, suserga depresija, sumenkėja jų savivertė, persekioja baimė ir kaltės jausmas.

„Abortas ne tik nutraukia vaiko gyvybę, tačiau sužeidžia ir pačią moterį. Krizinio nėštumo centras nemokamai teikia moterims tuo metu taip reikalingą emocinę, psichologinę, materialinę, socialinę pagalbą, kuri suteiktų jai stiprybės išnešioti, pagimdyti ir auginti kūdikį“, – sakė Krizinio nėštumo centro konsultantė Rūta Trumpickienė.

Nors Lietuvoje krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims pagalbos sistema ir teisinė bazė nėra sustyguota, tačiau bendros tendencijos džiuginamos – oficialiai atliekamų abortų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja.

Pasak LVI, mokslinis faktas, kad žmogaus gyvybė prasideda apvaisinimo metu, visuomenėje jau plačiai žinomas. B. Obelenienė, A. Narbekovas, Z. Liubarskienė, V. Daudaravičienė aprašė tyrimą „Žmogaus gyvybės pradžios ir apsaugos problematika Lietuvos studentų požiūriu”. Pateikiamoje apklausoje dalyvavo beveik tūkstantis studentų. Į klausimą, kada prasideda žmogaus gyvybė, 86 procentai apklaustųjų atsakė, kad nuo pat apvaisinimo. Tuo metu moterys, kurios, nepaisant suvokimo, kad aborto metu nutraukiama jų kūdikio gyvybė, visgi žengė šį žingsnį, teigia, kad tai buvo vienas iš sunkiausių sprendimų jų gyvenime.

Laisvos visuomenės instituto direktorės Dianos Karvelienės teigimu, akcija „Renkuosi gyvybę“ kasmet sulaukia vis daugiau organizatorių ir rėmėjų.

„Šiais metais prie organizatorių prisijungė Krizinio nėštumo centras, Kolumbo riteriai, Šv. Tomo Moro klubas ir ateitininkai. Akcijos partnerių gretas papildė beveik dvi dešimtys įvairių nevyriausybinių organizacijų, kurios ne tik palaiko akcijos idėją, bet ir buriasi tęstinei veiklai, apimančiai pagalbos, švietimo ir teisėkūros iniciatyvas“, – sakė Laisvos visuomenės instituto direktorė D. Karvelienė.

Diana Pasulka yra Šiaurės Karolinos religijos studijų profesorė ir naujai išleistos „American Cosmic“ knygos autorė.

Knygoje autorė kelia įdomią mintį, kad tikėjimo nežemiška gyvybe ir ateiviais stiprėjimas labai primena senųjų religijų vystymosi etapus. Žmonės šiuo metu žavisi nežemiška gyvybe ir tiki, kad kažkas iš toli, kažkokia kita gyvybės rūšis mus išgelbės.

Duodama interviu „Vox“, Pasulka nupasakoja, kaip ji mato žmonių santykius su nežemiška gyvybe ir kaip iš to gimsta nauja religija. Ji teigia, kad „kažkas už žmogaus sferos ribų bendrauja su asmeniu, tas asmuo [su saviškiais] pasidalija savo patirtimi ir taip atsiranda naujas religinis pasakojimas.“

Kodėl gi dabar žmonės yra labiau linkę tikėti nauja „religija“, nei anksčiau?

Pasulka sako, kad „kosmoso tyrinėjimai čia atlieka svarbų vaidmenį“, tačiau profesorė taip pat mano, kad prie šios religijos stiprėjimo vis labiau prisideda ir įsitikinimai, „jog mūsų planeta juda link krizės“.

„Daug žmonių horizonte mato katastrofą ir yra stiprių baimių, kad nepajėgsime savęs išgelbėti“, – sakė profesorė. „Taigi, kas mus išgelbės? Na, kai kuriems tai yra pažangios būtybės, kurios ateis pas mus ir pasakys ką mes galime padaryti arba kaip galime nuo to pabėgti.“