Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidento Vidmanto Dobrovolsko teigimu, šiemet dalyvauti bėgime buvo užsiregistravę žmonės iš 22 šalių.

Bėgo apie 2,5 tūkst. karių, apie 1 tūkst. šaulių, beveik 4 tūkst. bėgikų buvo civiliai asmenys.

V. Dobrovolsko teigimu, tai vienas masiškiausių bėgimų Lietuvoje.

„Prieš pandemiją vienu metu dalyvavo beveik 8 tūkst. žmonių, tai buvo masiškiausias bėgimas. Po pandemijos truputį sumažėjo, bet dabar eina vėl link to, kad daugėja dalyvių“, – sekmadienį BNS sakė bėgimo organizatorius.

Anot jo, bėga įvairaus amžiaus žmonės, yra ir nuolatinių dalyvių.

„Jaunimo tikrai nemažai, ir visai nedideli vaikučiai įveikė tuos devynis kilometrus. Bet matyti ir tų pačių veidų, kurie kasmet dalyvauja. Prisijungia ir jaunimas, bet neapleidžia ir bėgimo veteranai“, – teigė jis.

Taurė kaip gausiausiai bėgime dalyvavusiai organizacijai įteikta Lietuvos kariuomenei, Karo akademija apdovanota kaip gausiausia Vilniaus komanda, tarp sporto klubų už aktyvų dalyvavimą įvertintas Kauno bėgimo mėgėjų klubas, tarp mokyklų – Vilniaus jėzuitų gimnazija.

V. Dobrovolsko duomenimis, bėgimai „Gyvybės ir mirties keliu“ surengti ir vienuolikoje užsienio valstybių: Belgijoje, Lenkijoje, Estijoje, JAV, Kanadoje, Švedijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje.

Užsienyje iš viso bėgo apie 1,3 tūkst. dalyvių.

Pagarbos bėgimas Vilniuje surengtas 32 kartą.

Bėgikai įveikė simbolinę maždaug devynių kilometrų trasą Vilniaus gatvėmis, ji driekėsi nuo Antakalnio kapinių, kur palaidoti žuvusieji per 1991 metų sausio įvykius, iki televizijos bokšto.

Bėgimu išreiškiama pagarba bei padėka žmonėms, žuvusiems 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusiems nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.

Renginys skirtas žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti.

Kaip pranešė sostinės „Susisiekimo paslaugos“, vidurdienį dalyviai startuos aikštelėje prie Antakalnio kapinių Karių Kapų gatvėje ir su policijos palyda bėgs Karių Kapų, Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvėmis, per Žirmūnų tiltą, Šeimyniškių gatve, Konstitucijos prospektu, T. Narbuto gatve, Laisvės prospektu, L. Asanavičiūtės, A. P. Kavoliuko ir Sausio 13-osios gatvėmis iki Vilniaus televizijos bokšto.

Dėl renginio keisis viešojo transporto eismas bėgimo trasoje. Nuo vidurdienio porai valandų keisis minėtomis gatvėmis važiuojančių ir jas kertančių greitųjų maršrutų autobusų 1G, 2G, 3G, 4G, 6G, taip pat 5, 7, 10, 21, 24, 30, 32, 33, 34, 37, 40, 43, 46, 49, 52, 53, 54, 55, 56, 59, 63, 69, 73, 75, 88, 89  maršrutų autobusų ir 7, 10, 12, 16, 18 troleibusų maršrutų eismas.

Šiuo laikotarpiu nekursuos 1, 3, 9, 19 maršrutų troleibusai, keisis 2, 4, 6, 17 maršrutų troleibusų eismo tvarkaraščiai.

Jie įveikė simbolinę 9 kilometrų trasą Vilniaus gatvėmis, nusidriekusią nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto.

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija skelbia, kad dalyvauti bėgime užsiregistravo beveik 2,5 tūkst. bėgikų iš visos Lietuvos, taip pat pavieniai dalyviai iš JAV, Kroatijos, Belgijos, Latvijos, Baltarusijos, Ekvadoro, Jungtinės Karalystės, Vengrijos.

Asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas BNS sakė, kad bėgime taip pat dalyvavo apie 1,2 tūkst. Šaulių sąjungos narių bei 2,6 tūkst. kariškių.

„Džiaugiamės, kad iš po pandeminių metų dalyvių skaičius auga, oras buvo apie minus 11, gal ne visi ryžosi, bet vistiek apie 6,5 tūkst. žmonių susirinko. Tai kitokio pobūdžio renginys, neakcentuojame sportinio rezultato“, – šeštadienį po bėgimo sakė jis.

Visiems finišavusiems dalyviams įteikti atminimo medaliai, atskirai apdovanoti gausiausios organizacijos ir sporto klubai.

Petras Pranckūnas „Gyvybės ir mirties keliu“ šiemet bėgo jau 30 kartą, jis yra daugiausiai kartų šiame bėgime dalyvavęs bėgikas, po 29 kartus tai padarė Juozas Songaila ir Birutė Galinienė, po 28 – Zenonas Balčiauskas, Rytis Vasiliauskas, Juozas Kieras.

1945-aisiais gimusi B. Galinienė buvo vyriausioji bėgikė, o 1938 metais gimęs Rimantas Matusevičius – vyriausias tarp trasą įveikusių vyrų.

Mes prieš 32 metus iškovojome laisvę, o Ukraina dabar bando ją pasiekti, visi yra už tai, kad ji pasiektų pergalę.

Šių metų bėgimas išsiskyrė tuo, kad daug jo dalyvių pastebimai solidarizavosi su Ukraina, kurioje karą pradėjo Rusija. Anot V. Dobrovolsko, buvo jaučiamas palaikymas agresorės užpultai šaliai.

„Mes prieš 32 metus iškovojome laisvę, o Ukraina dabar bando ją pasiekti, visi yra už tai, kad ji pasiektų pergalę“, – sakė V. Dobrovolskas.

Po kelis dalyvius „Gyvybės ir mirties keliu“ tuo pačiu metu ir tą patį atstumą bėgo užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Rumunijoje.

Asociacija bėgimą organizuoja kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.

Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ vyksta kasmet nuo 1992 metų ir tik 2021-aisiais neįvyko dėl COVID-19 pandemijos apribojimų. Rekordinio dalyvių skaičiaus sulaukta prieš trejus metus, kai į renginį susirinko daugiau nei 8 tūkst. bėgikų.

Bėgimu išreiškiama pagarba bei padėką žmonėms, žuvusiems 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusiems nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.

Jau 29-ąjį kartą vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ tradiciškai vidurdienį prasidėjo nuo žuvusiųjų amžinojo poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir maždaug po pusantros valandos baigėsi prie Vilniaus televizijos bokšto.

„Gausiausia komanda buvo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos, gausiausia mokykla – Vilniuje esanti Jono Pauliaus II gimnazija, gausiausias Vilniaus kolektyvas – Lietuvos karo akademija“, – BNS sakė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.

Tarp užsiregistravusių bėgimo mėgėjų – atstovai iš Japonijos, Jungtinių Valstijų, Izraelio, Argentinos. Vienas bėgikas renginyje dalyvavo 29 kartą, du bėgikai – 28 kartą. Vyriausia iš užsiregistravusių bėgikų – 1933 metais gimusi Alytuje gyvenanti moteris.

Vyriausia iš užsiregistravusių bėgikų – 1933 metais gimusi Alytuje gyvenanti moteris.

Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad bėgime kartu su ministerijos darbuotojais dalyvavo Airijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Moldovos, Prancūzijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Vengrijos diplomatinių atstovybių, Europos lyčių lygybės instituto Lietuvoje atstovai.

Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimo renginiai, kuriuos organizavo Lietuvos atstovybės užsienyje ir lietuvių bendruomenės, šiemet taip pat vyko Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nyderlanduose, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje informavo, kad septintą kartą organizuotame bėgime Briuselyje dalyvavo 200 žmonių, tarp jų apie 50 Belgijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Turkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos ir JAV gyventojų. Bėgime dalyvavo ir 40 vaikų, kurie įveikė 1,5 kilometro trasą.

„Tai, kad Lietuva jau 15 metų yra Europos Sąjungos narė, tai, kad bėgimas vyksta Briuselyje – Europos reikalų sostinėje ir jame bėga ne tik lietuviai, bet ir didžiulis būrys Lietuvos draugų iš ES yra pats geriausias paminklas visiems Sausio 13-ąją žuvusiems ir sužeistiems Lietuvos laisvės gynėjams“, pranešime sakė Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė.

Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines. Bėgimą Vilniuje organizuoja ir vykdo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.

Devynių kilometrų bėgimo trasa prasideda nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidoti Sausio 13-ąją žuvę Lietuvos laisvės gynėjai ir baigiasi prie Televizijos bokšto, Sausio 13-osios gatvėje.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų bei karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos laisvės gynėjų renginiuose dalyvaus krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, pajėgų vadai, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, kariai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir siekiant apginti pasirinktą Laisvės kelią Sausio 13-ąją žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.

Vienas iš dalyvių gausa pasižyminčių šio svarbaus įvykio atminimo renginių – tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“.

29 kartą Vilniuje organizuojamame bėgime 9-ių kilometrų atstumą miesto gatvėmis nuo Antakalnio (Karių kapų g.) iki Karoliniškių (Sausio 13-osios g.) kviečiami visi norintys pagerbti šiuos Laisvės gynėjus ir esantys neabejingi bėgimo sporto šakai įvairaus amžiaus ir profesijų asmenys.

Kasmet šį maršrutą Vilniaus gatvėmis įveikia įvairių institucijų, organizacijų, švietimo įstaigų ar sporto klubų bėgikai iš Lietuvos ir užsienio. Įsisegę Trispalvę juostelę ar Neužmirštuolės žiedą kartu bėga kariai, policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, prokurorai, šauliai, skautai, moksleiviai ir studentai, senjorai, sportininkai, profesionalai ir mėgėjai, kai kurie į draugiją pasiimdami net ir keturkojus bėgikus.

Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ žinomas ir tarp NATO valstybių bei šalių partnerių karių. 2013 m. kartu su tūkstančiais kitų bėgikų bėgo tuometinis Švedijos gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. Tapani‘is Aslak‘as Mattus‘as, o  2017–2018 m.  –  tuometinis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų Europoje vadas gen. mjr. John‘as Gronski‘is. 2018 m. pirmą kartą bėgime dalyvavo per 200 Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono karių iš Kroatijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos kontingentų.

Šiais metais Laisvės gynėjams pagerbti skirtas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ organizuojamas ir Danijoje, JAV bei Jungtinėje Karalystėje.

Tarptautinį pagarbos bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ organizuoja Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene kartu su Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija. Taip pat prie šio renginio prisideda Švietimo mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas, Kultūros ministerija, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Tautinis Olimpinis komitetas, Vilniaus apskrities policija ir kitos įstaigos.

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, šeštadienį prognozuojamos bėgimui palankios oro sąlygos, todėl tikimasi rekordinio dalyvių skaičiaus XXIX pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“.

Lietuvos Laisvės gynėjų dienos 29-ųjų metinių minėjimo programa

Sausio 10 d., penktadienis

13.00 val. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje*;

15.00 val. – Nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte.

Sausio 11 d., šeštadienis

10.00-11.40 val. bėgimo dalyvių registravimas aikštėje prie Antakalnio kapinių (Karių kapų g.);

11.40 val. Gėlių padėjimo ant žuvusių Laisvės gynėjų kapų ceremonija;

12.00 val. XXIX tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ startas;

13.10 val. XXIX tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ finišas;

13.20 val. Gėlių padėjimas prie televizijos  bokšto memorialinės sienos (Sausio 13-osios g.);

13.30 val. baigiasi bėgimo laikas ir atidaromos miesto gatvės.

Sausio 12 d., sekmadienis

12.00 val. – Iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje*;

12.30 val. (laikas derinamas) – Laisvės gynėjų susitikimas Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*;

16.00–21.00 val. – Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai);

16.30 val. – Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto;

17.00 val. – Atminimo laužų uždegimas prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato;

17.40 val. – Gėlių padėjimas Parlamento gynėjo kario savanorio Artūro Sakalausko žūties vietoje;

18.00–18.30 val. – Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje;

18.30 val. – Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje;

19.00 val. – Koncertas „In memoriam“ Šv. Jonų bažnyčioje;

19.00 val. – Tradicinis Parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.

Sausio 13 d., pirmadienis

8.00 val. – Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės ;

9.00 val. – Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje;

10.00 val. – Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje**;

12.00 val. – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje;

12.30–14.30 val. – Atvirų durų valandos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai);

13.30 val. – Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse;

15.00 val. – Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, Sveikatos reikalų, Socialinių reikalų ir darbo, Neįgaliųjų teisių komitetų, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovų susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais Seimo Konstitucijos salėje***;

17.30 val. – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

* – pagal sąrašą

**– su kvietimais

*** – su kvietimais

Sausio 12 d. draudžiamas automobilių stovėjimas aikštelėse prie Antakalnio kapinių ir televizijos bokšto.

Renginio metu, nuo 12 val. iki renginio pabaigos, keisis minėtomis gatvėmis važiuojančio bei šias gatves kertančio viešojo transporto judėjimas: greitųjų maršrutų autobusų – 1G, 2G, 3G, 4G, 6G, taip pat autobusų maršrutų – 5, 7, 10, 24, 27, 30, 32, 33, 34, 37, 40, 43, 46, 49, 52, 53, 54, 55, 56, 59, 63, 69, 73, 75, 88 ir 89 bei šių maršrutų troleibusų – 2, 4, 6, 7, 10, 12, 14, 16, 17.

•    1G, 3G, 5, 10, 24, 33 (miesto kryptimi iš Gurių), 40, 43, 46, 52, 53, 56, 73, 75, 88 ir 89 maršrutų autobusai bei 10, 12 ir 14 maršrutų troleibusai važiuos pakeistomis trasomis. Minėti autobusai, išskyrus greitųjų maršrutų autobusus, ir troleibusai stos visose pakeisto maršruto trasoje esančiose stotelėse.

•    Tam tikru laiku 1, 3, 9, 18, 19 ir 20 maršrutų troleibusai nekursuos, taip pat nevažiuos šių maršrutų autobusai – 30 (Pilaitės kryptimi iš Šiaurės miestelio), 32 (Pašilaičių kryptimi iš Žvėryno), 54 (miesto kryptimi iš Pilaitės) ir 59 (Grigiškių kryptimi iš Žvėryno).

•    2G, 4G (miesto kryptimi iš Pilaitės), 6G, 7, 27, 30 (miesto kryptimi iš Pilaitės), 32 (miesto kryptimi iš Pilaitės), 34, 37, 49, 69, 54 (miesto kryptimi iš Stoties), 55, 59 (miesto kryptimi iš Grigiškių) ir 63 maršrutų autobusai bei 7 ir 16 maršrutų troleibusai kursuos sutrumpintomis trasomis.

•    4G (Pilaitės kryptimi iš Saulėtekio) ir 33 maršrutų autobusai, taip pat 2, 4, 6, 7 (Pašilaičių kryptimi iš Stoties) ir 17 maršrutų troleibusų bei dalis 10, 12 ir 14 maršrutų troleibusų važiuos realiu laiku, atsižvelgiant į eismo ribojimus ir bėgimo dalyvių skaičių bei trasos įveikimo trukmę.

Kaip keisis autobusų ir troleibusų maršrutų trasos? 

1G, 10, 53 maršrutų autobusai važiuodami centro kryptimi iš Kalvarijų gatvės suks į Žalgirio gatvę ir važiuos Geležinio Vilko, A. Goštauto gatvėmis iki Vilniaus gatvės ir toliau važiuos įprastais maršrutais. Atgal važiuos tokia pačia trasa. Papildomai 1G maršruto autobusai stos stotelėse Žalgirio gatvė (Žalgirio g.), Saltoniškės ir Operos ir baleto teatras.

3G maršruto autobusai važiuodami oro uosto kryptimi po Saltoniškių žiedu, tuomet A. Goštauto gatve ir įsukę į Juozo Tumo-Vaižganto gatvę grįš į įprastą trasą. Iš oro uosto autobusai iki Juozo Tumo-Vaižganto–Lukiškių gatvių sankryžos važiuos įprasta trasa, o toliau Lukiškių ir Geležinio Vilko gatvėmis grįš į įprastą trasą. Papildomai 3G maršruto autobusai stos stotelėse Saltoniškės, Kražių ir Vašingtono aikštė.

5 maršruto autobusai važiuodami iš Šiaurės miestelio važiuos Minties gatve iki Žalgirio gatvės. Atgal tokia pačia trasa.

24 maršruto autobusai Fabijoniškių kryptimi važiuos po Saltoniškių žiedu ir nestos Studentų stotelėje.

40 ir 73 maršrutų autobusai link centro ir atgal važiuos po Saltoniškių žiedu ir nestos Studentų stotelėse.

46 ir 56 maršrutų autobusai link centro važiuos po Saltoniškių žiedu ir nestos Studentų stotelėje. Toliau A. Goštauto gatve važiuos iki Kražių stotelės.  Atgal autobusai važiuos Lukiškių gatve ir Geležinio Vilko gatve grįš į įprastą trasą.

43 ir 52 maršrutų autobusai link centro važiuos po Saltoniškių žiedu ir nestos Studentų stotelėje. Toliau A. Goštauto gatve važiuos iki stotelės Lukiškės. Atgal autobusai važiuos Lukiškių gatve ir Geležinio Vilko gatve grįš į įprastą trasą.

75 maršruto autobusai iš Pilaitės važiuos Pilaitės pr., tuomet suks į Spaudos gatvę ir Viršuliškių skg. bei Viršilų gatve išvažiuos į Justiniškių gatvę ir tęs kelionę įprastu maršrutu. Atgal autobusai grįš tokia pačia trasa.

88 maršruto autobusai centro kryptimi važiuos iki Žaliojo tilto, o tada A. Goštauto gatve iki Antano Tumėno stotelės. Atgal Gynėjų ir A. Goštauto gatvėmis grįš į įprastą trasą.

89 maršruto autobusai link centro važiuos iki Karaliaus Mindaugo tilto, o tada Žygimantų, A. Goštauto gatvėmis iki Antano Tumėno stotelės. Atgal Gynėjų, A. Goštauto ir Žygimantų gatvėmis grįš į įprastą trasą.

10 maršruto troleibusai iš Saulėtekio važiuos Antakalnio, T. Kosciuškos, Arsenalo ir Žygimantų gatvėmis. Atgal tokia pačia trasa. Dalis troleibusų važiuos realiu laiku, atsižvelgiant į eismo ribojimus ir bėgimo dalyvių skaičių bei trasos įveikimo trukmę.

12 maršruto troleibusai iš Žirmūnų važiuos Žirmūnų tiltu, T. Kosciuškos, Arsenalo ir Žygimantų gatvėmis. Atgal tokia pačia trasa. Dalis troleibusų važiuos realiu laiku, atsižvelgiant į eismo ribojimus ir bėgimo dalyvių skaičių bei trasos įveikimo trukmę.

14 maršruto troleibusai iš Antakalnio važiuos T. Kosciuškos, Arsenalo ir Žygimantų gatvėmis. Atgal tokia pačia trasa. Dalis troleibusų važiuos realiu laiku, atsižvelgiant į eismo ribojimus ir bėgimo dalyvių skaičių bei trasos įveikimo trukmę.

Kai kurių maršrutų trasos bus trumpinamos

2G ir 55 maršrutų autobusai, važiuodami iš Santariškių, kursuos iki Justiniškių g.–Laisvės pr. sankryžos, kur apsisuks ir važiuos atgal į Santariškes. Iš Stoties važiuojantys 2G maršruto autobusai važiuos Sietyno viaduku ir nestos Sietyno stotelėje, o 55 maršruto autobusai – Sietyno bei stotelėje Laisvės pr.

4G maršruto autobusai iš Pilaitės važiuos Pilaitės pr., tuomet suks į Spaudos gatvę ir Viršuliškių skg. bei Viršilų gatve išvažiuos į Justiniškių gatvę, kur apsisuks Justiniškių–Laisvės pr. gatvių sankryžoje ir grįš atgal į Pilaitę. 4G maršruto autobusai papildomai stos Pilaitės, Troleibusų parkas ir Spaudos rūmai (Justiniškių g.). Iš Saulėtekio autobusai važiuos realiu laiku, atsižvelgiant į eismo ribojimus ir bėgimo dalyvių skaičių ir trasos įveikimo trukmę.

6G, 27, 37 maršrutų autobusai centro kryptimi važiuos iki Olandų žiedo, kur apsisuks ir grįš atgal. 6G maršruto autobusai papildomai stos Vasaros stotelėje.

7 maršruto autobusai, važiuodami iš Šiaurės miestelio, įprasta trasa kursuos iki Justiniškių g.–Laisvės pr. sankryžos, kur apsisuks ir važiuos atgal į Šiaurės miestelį. Iš Lazdynų autobusai važiuos Sietyno viaduku ir nestos Laisvės pr. bei Sietyno stotelėse.

30 ir 32 maršrutų autobusai, važiuodami miesto kryptimi, važiuos Pilaitės pr., tuomet suks į Spaudos gatvę ir apsisukus 2-jame troleibusų parke (Justiniškių g.) važiuos atgal. Iš Žvėryno ir Šiaurės miestelio autobusai pradės važiuoti pasibaigus renginiui.

34 maršruto autobusai, važiuodami iš Stoties, kursuos iki Olandų žiedo, kur apsisuks ir važiuos atgal į Stotį. Iš Visorių autobusai važiuos iki Žalgirio žiedo, kur apsisuks ir važiuos atgal.

49 ir 69 maršrutų autobusai, važiuodami Ateities gatvės kryptimi, važiuos iki Vaivorykštės stotelės Karoliniškėse, tuomet apsisuks ir važiuos atgal. Iš Ateities gatvės autobusai važiuos iki Žalgirio žiedo, kur apsisuks ir važiuos atgal.

54 maršruto autobusai iš Stoties važiuos iki Pasakų parko stotelės (L. Asanavičiūtės g.), kur apsisuks ir važiuos atgal į Stotį. Iš Pilaitės autobusai pradės važiuoti pasibaigus renginiui.

59 maršruto autobusai, važiuodami miesto kryptimi iš Grigiškių, kursuos iki Pasakų parko stotelės (L. Asanavičiūtės g.), kur apsisuks ir važiuos atgal į Stotį. Iš Žvėryno autobusai pradės važiuoti pasibaigus renginiui.

63 maršruto autobusai nuo Karveliškių iš Pilaitės prospekto suks į Papilėnų gatvę ir važiuos Vydūno, Karaliaučiaus gatvėmis, kur įsukus į Pilaitės prospektą važiuos atgal į Karveliškes.

Šiuo gražiu tradiciniu renginiu kasmet pagerbiamas Lietuvos laisvės gynėjų – Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus – atminimas.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl Laisvės gynėjų dienos 27-ojo  pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ sausio 14 d. nuo 11.45 iki 13.30 val. bus laikinų eismo apribojimų bėgimo trasoje.

Bėgimo dalyviai startuos sausio 14 d. 12 val. nuo Antakalnio kapinių ir bėgs Karių Kapų, Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvėmis, per Žirmūnų tiltą, Šeimyniškių gatve, Konstitucijos prospektu, T. Narbuto gatve, Laisvės prospektu, L. Asanavičiūtės, A. P. Kavoliuko ir Sausio 13- osios gatvėmis iki Vilniaus televizijos bokšto.  Bėgimo metu, nuo 11 val. iki 13 val. 30 min, numatomi trumpalaikiai eismo ribojimai.

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad bėgimo metu galimi šių viešojo transporto maršrutų vėlavimai – 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo, 4-ojo, 7-ojo, 9-ojo, 12-ojo, 13-ojo, 14-ojo, 16-ojo, 17-ojo, 18-ojo, 19-ojo, 20-ojo maršrutų troleibusų bei 2-ojo G, 3-iojo G, 4-ojo G, 6-ojo G, 7-ojo, 27-ojo, 30-ojo, 32-ojo, 34-ojo, 37-ojo, 43-iojo, 46-ojo, 49-ojo, 52-ojo, 54-ojo, 55-ojo, 56-ojo, 59-ojo, 63-iojo, 69-ojo, 88-ojo ir 116-ojo maršrutų autobusų.

Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų, važiavimo trukmę planuotis su laiko atsarga.

Jei pernai vietinio lietuvių bėgimo klubo „Lituanica“ vadovė Inga Sadaunikaitė-Kozhevnikov beveik paskutiniu momentu gavo kvietimą iš Vilniaus su bendraminčiais prisijungti prie „Gyvybės ir mirties kelio”, šiemet jau senokai prieš Naujuosius buvo parinktas naujasis Oregono ir Vašingtono valstijose gyvenančių mūsų tautiečių bėgikų maršrutas šiam sekmadieniui. 9 kilometrų Willamette upės pakrante ties „Oaks Park“ (Ąžuolų parku) bėgimo išvakarėse vėl, kaip ir prieš metus, klausėmės Rice universitete Houston (Texas) jau antrus metus studijuojančios Amerikoje gimusios lietuvaitės Rūtos Kuzmickaitės koncerto Portlande, nejučia mintimis sugrįžome į gimtinę ir daugelis prisiminėme savo pačių išgyventus ketvirčio amžiaus senumo Sausio 13-osios įvykius… simboliška, nes ir iš talentingos pianistės sudėtinga Bacho muzika tą vakarą pareikalavo tarsi kovose už laisvę užgrūdintos ištvermės.

Tarp virš keturių su puse tūkstančių Vilniuje Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos suburtųjų „Gyvybės ir mirties kelyje” išsiskyrė už Atlanto pereitų poros metų bėgyje išgarsėjęs ugniagesys Aidas Ardzijauskas, 2013 m. vasarą nubėgęs 5 tūkst. km. atstumą nuo Los Anželo iki pat Niujorko, o vėliau šiame didmiestyje 2014 m. pavasarį nugalėjęs dešimties dienų ultramaratone. XXV Sausio 13-osios metinėms skirtame bėgime 2073 numerį praėjusį šeštadienį Lietuvos sostinėje dėvėjęs vilnietis atstovavo Portlando lietuvių klubą „Lituanica“, mat dar šių metų rugpjūtį „geležinis“ bėgikas tikisi prisijungti prie savo tautiečių už Atlanto ir dalyvauti legendiniame „Hood to Coast“ maratone Šiaurės Vakarų pakrantėje.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje kitų Europos šalių, taip ir „Rožių” mieste šį savaitgalį buvo daug simbolikos – susirinko būtent dvidešimt penkių entuziastų grupė prisijungti prie dvidešimt penktojo „Gyvybės ir mirties kelio” ankstyvą sekmadienį, tik vietoj lietuviškų snaigių mums šypsojosi Vakarinės pakrantės žiemos rytmečio saulutė. Užtat pirmąsyk šalia bėgančiųjų glaudėsi ir dauguma jų atžalų, įskaitant jauniausią dalyvį vežimėlyje: vos 9 mėnesių amžiaus sulaukusį Sabonį Roką Misevičių. Nors jis 9 kilometrų distancijos dar savo kojom neprabėgo, tačiau pirmajame „Gyvybės ir mirties kelyje” sudalyvavo, apie ką jam vėliau primins įamžinta visų bendra nuotrauka. Tuo tarpu antrus metus paeiliui istorinį bėgimą Portlande organizavusios Ingos nuotaikos nesugadino ir distancijoje įplyšusi už tvoros virbų užsikabinusi jos nešama trispalvė - „mūsų vaikai dar yra per maži, kad šiandien suprastų šio bėgimo esmę. Bet tik kasmet matydami lietuviškais marškinėliais pasipuošusius tėvus, bėgančius su gimtosios valstybės vėliava rankoje, jie pramoks šios nesenos istorijos pamokų“,- savo mintimis po „Gyvybės ir mirties kelio“ dalinosi Inga,- „labai malonu matyti visus, nepabūgusius lengvo rytinio Portlando šaltuko, neabejingus savo tautos istorijai ir neužmiršusius, kad mes visada turėtume būti dėkingi tiems, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų ir mūsų vaikų laisvę! „Sugaišti" 2-3 valandas kartą per metus nėra tiek daug, kad nesugebėtume pagerbti tų, kurie be ginklų stojo prieš tankus. Lietus ar šaltis juk ne šarvuočiai. Tokie renginiai vienija bendruomenę, čia nėra laimėjusių ar pralaimėjusių, yra tik lietuviai ir mums prijaučiantieji, prisimename savo brolius ir seseris, pagerbiame šalies didvyrius, mokome istorijos ir savo mažuosius. Visgi panaši iniciatyva nedidelėse bendruomenėse turėtų žmones vienyti dar labiau, norėtųsi, kad kitąmet mūsiškių sudalyvautų ne 25, o bent dukart daugiau. "

Praeitais metais Portlando apylinkėse gyvenantys mūsų tautiečiai buvo bene vieninteliai, neskaitant Amerikos lietuvių sostine laikomos Čikagos, prisijungę prie šios istorinės sportinės iniciatyvos, pradėtos prieš ketvirtį amžiaus mūsų Tėvynėje. Džiugu, kad šiemet prie minėtų abiejų bendruomenių organizuotai prisijungė ir Niujorkas, Sietlas, San Franciskas, JAV sostinė Vašingtonas, taigi visame pasaulyje dalyvavusių skaičius beveik siekia 5 tūkstančius. Tikėkimės, kad ilgainiui kasmetinis sausio 13-osios „Gyvybės ir mirties kelias“ savo populiarumu pasivys Liepos 6-ąją - Valstybės dieną organizuotai Tautinę giesmę giedančius tūkstančius mūsų tautiečių aplink visą planetą.

Šeštadienį vidurdienį Vilniuje prasidėjo kasmetinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems 1991 metų Lietuvos laisvės gynėjams atminti.

Prieš bėgimą visų Lietuvos regionų, karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje bus padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.

Dalyvauti bėgime ir įveikti devynių trasą užsiregistravo 1400 dalyvių. 25-ąjį kartą vykstantis bėgimas prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidrieks Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto.

„Pirmą kartą bėgu. Mano draugo šeima kiekvienais metais, jau daug metų bėga ir aš pagaliau bėgu. Aš studijavau istoriją, todėl man šie įvykiai labai artimi ir pažįstami. Man atrodo, kad kiekvienam lietuviui turi būti reikšminga ši data“, - BNS sakė bėgimo dalyvė Viktorija Stonytė-Striūkienė.

Trims gausiausioms komandoms bus įsteigtos nominacijos, visi bėgikai bus apdovanoti atminimo medaliais.

Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Daugelis čia bėga, kai tais laikais dar nebuvo gimę. Aš manau, kad ši žinia pasauliui ir Lietuvai, kad mes dar tvirčiau pasirengę apginti mūsų laisvę ir nepriklausomybę, jeigu to reikės. Neškite šią žinią gyvybės keliu, neškite šią žinią draugams ir skleiskite visam pasauliui“, - sakė J.Olekas.

Pernai bėgime „Gyvybės ir mirties“ keliu dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Vilniaus gatvėmis bėgo ne tik Lietuvos gyventojai, bet svečiai iš JAV, Latvijos, Estijos, Švedijos, Gruzijos bei Ispanijos.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.