Kai žmonės pradeda kalbėti apie Harį Poterį, kažkas nutinka. Atrodo, iš tų kalbų atsklendžia Hogvartso kerėjimo ir burtų mokyklos magija, kažkokiu ypatingu būdu panardinanti į Hario Poterio pasaulį ir ilgus metus neleidžianti iš jo išnerti.

Kolekcininkai ieško senojo leidimo knygų

Knygą apie berniuką burtininkų mokykloje J. K. Rowling sugalvojo sėdėdama Mančesterio traukinių stotyje. Haris Poteris gimė po kelių mėnesių, tačiau literatūros naujokei parduoti savo knygą pripažintiems leidėjams nebuvo taip lengva. O kad jie būtų žinoję, jog pasaulyje ši knyga taps antra pagal populiarumą po Biblijos, o jos autorė bus įtraukta į milijardierių sąrašą. Šiandien rašytoja yra viena turtingiausių rašytojų istorijoje ir viena iš penkių, savarankiškai dirbančių milijardierių pasaulyje.

Per 25-erius knygos gyvavimo metus parduota daugiau nei 500 milijonų serijos knygų, sukurtas aštuonių dalių filmas, įkurtas Hario Poterio parkas, o žaislų gamintojai nuolat sugalvoja naujų žaislų serijų. Hario Poterio prekės ženklas šiandien yra vertinamas 10 milijardų Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.

Žiobarai ir burtininkai lietuviškai pirmą kartą prabilo 2000-aisiais. Knygų seriją į lietuvių kalbą išvertė Zita Marienė, išleido leidykla „Alma littera“. Nuo tada serijos knygų Lietuvoje parduota daugiau nei 300 tūkstančių egzempliorių.

2020-aisiais, švęsdama Hario Poterio dvidešimtmetį Lietuvoje, leidykla išleido ypatingą seriją su atnaujintais, specialiai šiai serijai iliustruotojos Jekaterinos Budrytės sukurtais viršeliais.

„Alma littera“ nuotr. 

Vis dėlto Hario Poterio gerbėjai garsėja užsispyrimu. „Jau keletą metų vis sulaukdavome iš savo skaitytojų klausimo, ar neketiname išleisti Hario Poterio serijos su senaisiais, pirmaisiais viršeliais. Juk senosios knygos tampa kolekcine retenybe ir yra gana brangios, už kai kurias pirmojo leidimo knygas kolekcininkai prašo ir 80 eurų. Šiais metais, leidykloje pasitarę, nusprendėme pradžiuginti skaitytojus ir visas 7 knygas išleisti su senaisiais viršeliais“, – sakė leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros kategorijų vadovė Rasa Jankauskaitė ir priduria, kad jubiliejinio leidimo knygomis ir toliau bus prekiaujama, taigi skaitytojai, kaip ir didžiosiose pasaulio rinkose, galės rinktis jiems labiausiai patinkantį leidimą, o tikrieji Hario Poterio gerbėjai kolekcionuoti ir pirkti abi serijas ir netgi iliustruotą seriją, kurios 4-oji knyga neseniai pasirodė.

Įdomiu eksponatu kolekcininkams gali tapti ir neseniai lietuvių kalba išleistas oficialus J. K. Rowling Hario Poterio serijos magiškas priedas – „Haris Poteris. Burtininkų almanachas“. Hario Poterio gerbėjai fantastiškai iliustruotoje knygoje ras magiškų sąrašų, žemėlapių ir įvairiausių stebuklų kolekciją.

Užuovėja nuo piktos realybės

Žurnalistė, užkietėjusi Hario Poterio gerbėja Fausta Leščiauskaitė tiksliai neprisimena, kada perskaitė pirmąją poteriados knygą, tačiau įsiminė dieną, kai knygas įsigijo. „Kelmėje tada buvo nuostabus, senas knygynas, kurio neseniai nebeliko, – pasakoja. – Jis turėjo aurą, kurią senuose miestuose turi senos bibliotekos ir knygynai. Jausmą, kur atrodo, kad kalba sienos. Mama mane ten nusivesdavo. Ir tąkart nusivedė. Pamačiau Hario Poterio knygą, paprašiau, mama nupirko. Man regis, dvi pirmąsias iškart – tiek jų tada tebuvo. Galėjau būti gal pirmoje klasėje.“

Fausta Leščiauskaitė. F. Leščiauskaitės asmeninio archyvo nuotr. 

Parsinešusi namo knygas, iškart ir perskaitė, o paskui skaitė ir skaitė iš naujo, kol buvo išleistos kitos serijos knygos. Dar ir šiandien, kai pagalvoja apie Harį Poterį, Faustai prieš akis iškyla trečiosios knygos apie Azkabano kalinį viršelis – rausvame fone Haris ant hipogrifo. „Turbūt tai mano mėgstamiausia dalis. Man ir tos Kiauliasodžio scenos labai jaukios, ir artimi atrodo Hario susidūrimai su tuo, kas liko iš jo tėvų: jų draugais, Hario krikštatėviu. O ir pats krikštatėvio personažas man visada labai patiko“, – pripažįsta ir sako namų lentynoje sauganti pirmąjį Hario Poterio serijos leidimą.

Paauglystėje pirkdavusi saldainius-pupeles, turėjusi užrašinę iš Moleskine, Fausta sakė ir šiandien negali ramiai praeiti pro H ir P raidėmis pažymėtus daiktus. „Jų nekolekcionuoju, bet visada pasidžiaugiu, – sakė ir pridūrė, kad ji, kaip ir daugybė vaikų, norėjo ir tikėjosi gauti laišką iš Hogvartso. – Mano kartos vaikai buvo vieniši, dažnai bijojo tėvų. Knygos skelbė viltį tokius jausmus ištirpdyti tikėjime, kad viskas turi prasmę. Tokius vaikus kaip mes kviesdavo į Hogvartsą. Tai reiškia, kad mes ne šiaip vieniši – mes ypatingi. Na, o stebuklai, magija – juk kiekvienas jais šiek tiek norime tikėti. Jie nėra pernelyg neįtikėtini, todėl – artimi. Tai ne ateivių atakos, ne transformeriai ir ne žvaigždžių karai, tai paprastų žmonių gyvenimas, tik kiek stebuklingesnis. Man Haris Poteris ilgus metus buvo slaptavietė nuo ne visada džiugios realybės. Labai jauki paguoda. Ir, jei atvirai, aš iki dabar giliai širdyje laukiu to laiško.“

Pasaulis, kuriame berniukai tampa didvyriais

Komunikacijos specialistas, tinklaraščio „Knygos nugarėlė“ autorius Artūras Ketlerius, save drąsiai priskiria prie užkietėjusių Hario Poterio gerbėjų. Pirmosios serijos knygos į jo rankas pateko vienuolikos. „Surijau jas akimirksniu, – prisiminė ir pasakojo vėliau kiekvieną vasarą laukdavęs pasirodysiant naujos dalies. – Ką ten laukdavau – nuolat varstydavau vietinio knygyno duris, vis klausinėdamas, ar jau žinote, kada turėsite naują dalį. Na, o laukimą šiek tiek pasilengvindavau iš naujo skaitydamas jau išleistas Hario Poterio dalis.“

Artūras Ketlerius. A. Ketlerio asmeninio archyvo nuotr. 

Artūro namuose – net du pirmosios serijos egzemplioriai. Vienas – jo, kitas – žmonos Aleksandros. Lentynoje galima rasti ir pavienių, vėliau išleistų knygų – pavyzdžiui, iliustruotą „Išminties akmenį“ lietuvių kalba.

„Neskaitau ir nevertinu šių knygų kaip atskirų kūrinių – visų pirma, Haris Poteris, mano galva, augo drauge su savo skaitytoju. „Išminties akmuo“ buvo dar tikrai stebuklinė pasaka su detektyvo elementais, o štai „Mirties relikvijos“ – jau tamsi, vyresniems paaugliams skirta knyga. Hario Poterio visata yra vienas didelis pasaulis, kurį mėgstu“, – sakė Artūras.

Jis prisimena paauglystę, kai negalėdavo atsiplėšti nuo Hario Poterio knygų, jas vis kartkartėmis skaitydavo iš naujo, laukdavo filmų. Kretingoje nebuvo daug galimybių įsigyti atributikos su Hariu Poteriu, taigi, paauglystės troškimus, sako, realizavęs, kai suaugo – namuose ir dabar atsiranda naujų daiktų ar drabužių su HP atributika – šalikas, mirties relikvijų raktų pakabukas, burtų lazdelė ar kompiuterinis žaidimas. „Net ir šiandien, jei akis užkliūva už ko nors įdomaus su HP veikėjais, nusiperku“, – prisipažino.

Vis dėlto didžiausią įspūdį Artūrui ir visai šeimai paliko kelionė į Hario Poterio pasaulį Londone – „Warner Bros“ studiją, kur buvo filmuojami Hario Poterio filmai. „Esu suaugęs, dukrą auginantis vyras, o įžengęs į studiją ėmiau krykštauti, lyg būčiau vaikas, – tokias geras emocijas sukelia knygos ir filmai“, – šypsojosi ir pasakojo apie bemieges naktis, kai iki paryčių skaitydavo naują HP knygą ir, rodos, panirdavo į magijos pasaulį.

„Šios knygos mane palietė kaip ir kiekvieną vaiką – leido pabėgti į stebuklų ir fantazijų pasaulį, patirti nuostabių nuotykių. J. K. Rowling užčiuopė kiekvieno vaiko svajonę – pabėgti iš realybės į magišką pasaulį, kur galioja visiškai kitos taisyklės ir visiškai įprastas berniukas gali tapti didvyriu. Be to, rašytoja skyrė didžiulį dėmesį paties pasaulio – setingo – kūrimui, taip leisdama vaizduotei užpildyti kiekvieną to pasaulio kertelę – nuo aukso galeonų iki skanėstų, pamokų medžiagos ir panašiai“, – sakė A. Ketlerius iki šių dienų save vadinantis poterheadu.

Iš Hario Poterio neišaugama

Televizijos laidos „Labas rytas“ vedėja, žurnalistė Audra Avižiūtė į Hario Poterio pasaulį paniro pirmoje arba antroje klasėje – knyga buvo neseniai pasirodžiusi ir per Kalėdas ją gavo dovanų iš krikšto mamos.

Audra gerai pamena laiką, kai buvo išleistos pirmosios serijos knygos lietuvių kalba: „Iš mokyklos mane pasiimdavo tėtis, važiuodavome į knygyną, stovėdavome milžiniškoje eilėje, tėtis nupirkdavo knygą ir namo keliaudavau uosdama naujos knygos kvapą. Anksčiau kurį laiką galvojau, kad Hario Poterio fazė išaugama, bet net ir suaugusi su didžiuliu malonumu skridau į Londoną apžiūrėti Hario Poterio studijos ir parko.“

Audra Avižiūtė  A. Avižiūtės asmeninio archyvo nuotr. 

Visada, kai pagalvoja apie Harį Poterį, Audra prisimena knygos „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ viršelį. „Kad ir kokios šalies knygyne šias knygas rasčiau, ta lietuviškosios versijos dangaus violetinė ir Hario skraistės raudona įsiminė visam gyvenimui, – sako ir priduria neseniai atradusi studijos „MinaLima“ leidybą – kūrėjų duetas bendradarbiavo su „Warner Bros“ studija kuriant filmus, o dabar apipavidalina knygas.

Audra šypsosi: „Būtų labai įdomu sužinoti, kokie burtai įvyko, kad nemaža dalis mano kartos savo vaikystės ir paauglystės neįsivaizduoja be šios istorijos. Visas knygas esu skaičiusi ne po kartą ir mielai sugrįžtu. Hario Poterio skaitytojų klube, dar mokykloje, susipažinau su viena geriausių savo draugių. Augdami ir skaitydami, kad ir kur būtume, rodės, turėjome šį tą bendro – tai išliko iki dabar.“

M.  Margolyes vaidinti kine pradėjo 1974 metais ir suvaidino daugybę įvairių personažų. Filmo „Haris Poteris“ žvaigždė apie operaciją papasakojo tinklalaidėje „Table Manners“. Apie tai rašo independet.co.uk.

82-ejų metų aktorė teigė, kad jai atlikta širdies operacija. Moteris sakė, kad jai persodino dalį karvės organo – širdies vožtuvą.

„Dabar aš turiu karvės širdį. Na, ne visą širdį, bet mano aortos vožtuvą pakeitė karvės aortos vožtuvas“, –  paaiškino M. Margolyes.

Aktorė nepatikslino, kada jai buvo atlikta operacija. „Nežinau, kaip dažnai atliekamos tokios operacijos. Niekada apie tokias nesu girdėjosi“, –  pasakojo aktorė.

M. Margolyes tvirtino, kad operaciją jai atliko mažai invaziniu chirurginiu metodu.

Šių metų rugsėjo mėnesį aktorė yra pasakojusi apie savo sveikatos problemas. Tada ji teigė, kad nepaeina dėl stuburo stenozės, taip pat užsiminė apie laukiančių širdies operaciją.

Garsioji J. K. Rowling knygų serija apie Harį Poterį pirmą kartą buvo uždrausta 1997 m.

Daugelis tėvų ir mokytojų nenorėjo, kad ši knyga atsidurtų mokyklų, namų ar bibliotekų knygų lentynose, kadangi jose apstu raganavimo, okultizmo ir maištavimo prieš visuomenę temų.

„Haris Poteris ir Išminties akmuo“ pateko į šimtą populiariausių 1990–1999 m. knygų sąrašą ir užėmė 48 vietą.

O nuo 2000 iki 2009 m. vėl buvo ginčijamasi, ar nederėtų jos uždrausti. Tokius ginčus lėmė baimė, kad vaikai nepradėtų maištauti ir smurtauti prieš savo tėvus.

Taip pat buvo baiminamasi, kad nepradėtų šlovinti ir propaguoti mirties.

Buvo manoma, kad knyga skatina neapykantą, klaidina nepilnamečius dėl gėrio ir blogio sampratos.

Daugelis tokių motyvų buvo pagrįsti religiniais įsitikinimais.

2001 m. minėtoji knyga buvo uždrausta dėl satanizmo tematikos. 2002–2004 m. – dėl magijos, burtininkavimo skatinimo, nes tai krikščionių religijoje reiškė nusigręžimą nuo Dievo ir atsidavimą velniui.

2019 m. Nešvilio (JAV) mokyklos pastorius išėmė „Hario Poterio“ knygas iš mokyklos knygų sąrašo.

Elektroniniame laiške tėvams jis nurodė, kad knygose naudojami prakeiksmai ir burtai yra tikri, juos skaitydamas žmogus rizikuoja prisišaukti piktąsias dvasias.

Tačiau šie ir daugelis kitų draudimų nesustabdė J. K. Rowling nuo knygų rašymo.

Išleistos ne tik filmų ekranizacijos, bet ir kulinarinės, mezgimo, rankdarbių knygos, vaizdo ir galvosūkių žaidimai, drabužiai, žaislai, suvenyrai, maisto produktai ir kitos prekės.

Šiuo metu knygos apie Harį Poterį uždraustos Graikijoje, Bulgarijoje.

O Meksikoje ir Islandijoje uždraustas Hario vardas, nes manoma, kad jis naujagimiui gali užtraukti gėdą.

Apie tai penktadienį pranešė jo agentė.

„Mano klientas ir draugas R. Coltrane'as mirė penktadienį, spalio 14-ąją“, – sakoma Belindos Wright (Rait) pareiškime, kuriame velionis vadinamas „unikaliu talentu“.

Aktorius, komikas ir rašytojas R. Coltrane'as, kurio tikrasis vardas buvo Anthony'is Robertas McMillanas (Entonis Robertas Makmilanas), gimė 1950-ųjų kovo 30-ąją Ruterglene, esančiame netoli Glazgo.

Jis su aktore Emma Thompson (Ema Tompson) vaidino kultiniame, BAFTA apdovanojimą pelniusiame 1987-ųjų miniseriale „Tutti Frutti“.

Aktorius išgarsėjo bei pelnė dar apdovanojimų už daug geriančio nusikaltėlių psichologo daktaro Eddie „Fitzo“ Fitzgeraldo (Edžio „Fitzo“ Fidžeraldo) vaidmenį ITV seriale „Cracker“, rodyto 1993-2006-aisiais.

Nors R. Coltrane'as atliko ne vieną vaidmenį serialuose bei kino filmuose, pasaulyje jis bus prisimenamas kaip Rubėjus Hagridas, pusiau milžinas, pusiau žmogus, dirbantis Hogvardso mokyklos raktų saugotoju, miško sargu ir magiškųjų gyvūnų priežiūros mokytoju garsiosios JK Rowling (Dž. K. Rouling) serijos apie Harį Poterį ekranizacijoje.

Šis vaidmuo „atnešė džiaugsmo tiek vaikams, tiek suaugusiems visame pasaulyje bei nulėmė srautą gerbėjų laiškų, keliavusių kiekvieną savaitę pastaruosius 20 metų“, – sakė aktoriaus agentė.

Aktorius turi seserį Annie Rae (En Rei), vaikus Spencerį ir Alice bei jų motiną Rhoną Gemmell.

Jo mirties priežastis nėra atskleidžiama.

Šįkart filmavimus į lakstymą po teismus bei santykių aiškinimąsį su buvusia žmona iškeitusį Johnny Deppą ekrane Grindelvaldo vaidmenyje pakeitė vienas garsiausių Danijos aktorių M. Mikkelsenas. Įdomu tai, jog J. Deppas vis tik spėjo nusifilmuoti vienoje filmo scenoje, už kurią dėl sutarties su kino kompanija subtilybių, gavo už visą juostą pažadėtą atlygį – 16 milijonų dolerių.

„Vos prasidėjus filmavimo darbams į dienos šviesą išlindo kaltinimai J. Deppui, tuomet – ir teismų datos, todėl filmo kūrėjai supanikavo – per vieną naktį jiems teko surasti pamainą vienam pagrindinių istorijos herojų įkūnyti. Džiaugiuosi, kad tai buvau aš. Pamatysite – būsiu visiškai kitoks, bet ne ką prastesnis Grindelvaldas!“ – apie savo debiutą garsiojoje sagoje pasakojo M. Mikkelsenas.

Tiesa, jis prieš premjerą interviu atskleidė, jog vaidmenims ruošiasi kitaip, nei daugelis kitų kino žvaigždžių. Anot M. Mikkelseno, kvaila yra vadovautis įvairiausiais metodais, ruoštis filmavimams save alinant ar bandant ir realiame gyvenime virsti savo veikėju.

Stop kadras

„Man gyvenime ir karjeroje labai padeda spontaniškumas. Filmų kūrėjai tave renkasi ne tam, kad atsikratytum 20 kilogramų ar priaugtum toną raumenų. Jie renkasi aktorių, nes žino jo sugebėjimus. O jei tu aukoji save, savo sveikatą ir vėliau pamatai, kad filmas – visiškas šlamštas? Tuomet gailiesi kiekvienos sekundės, praleistos sporto salėje. Nemanau, kad ir vaidinant serijinį žudiką, būtina su juo kasdien matytis kalėjimo kameroje. Yra ir kitų būdų padaryti taip, kad tavo vaidmenį dar ilgai prisimintų ne tik žiūrovai, bet ir kritikai“, – pasakojo M. Mikkelsenas.

Panašu, kad jis neklydo. Pamatę naująją juostą, kino kritikai recenzijose rašė, jog M. Mikkelsenas priverčia pamiršti, kad kažkada tą patį vaidmenį atliko J. Deppas.

Naujausia sagos dalis „Fantastiniai gyvūnai: Dumbldoro paslaptys“ pasakos apie tai, jog profesorius Albas Dumbldoras puikiai žino, kad Juodasis burtininkas Gelertas Grindelvaldas renka armiją, su kuria tikisi užvaldyti burtininkų pasaulį. Profesorius supranta, kad vienas pats tokio stipraus priešininko sustabdyti nepajėgs ir kreipiasi pagalbos į magiškąjį zoologą Njutą Miglapūtį.

Tikėdamasis, kad šiam pavyks kaip įmanoma ilgiau likti „nematomam“ priešininkų stovyklai, Dumbldoras patiki Miglapūčiui suburti galingą burtininkų komandą, galėsiančią pasipriešinti Juodajam burtininkui ir jo pakalikams.

Nė kiek nesudvejojęs, Njutas imasi užduoties – surenka pačių drąsiausių burtininkų kompaniją, prie kurios prisijungia ir vienas ne mažiau drąsus Žiobaras – iš ankstesnių filmų jau puikiai pažįstamas Njuto bičiulis kepėjas Džeikobas Kovalskis. Dumbldoro sąjungininkams lemta stoti į kovą su žiauriais ir negailestingais Grindelvaldo kariais, kad apgintų taiką, ramybę ir išsaugotų trapią burtininkų pasaulio pusiausvyrą.

Filmas „Fantastiniai gyvūnai: Dumbldoro paslaptys“ kino ekranuose – jau nuo šio penktadienio, balandžio 15 dienos

Jaunuoliai, kurie užaugo su Hariu Poteriu, vaikai, kurie dabar skaito Hario Poterio knygas, ir tėveliai, kurie matė visas Hario Poterio filmo dalis, susibūrė į komandas ir varžėsi dėl geriausiųjų vardo.

Komandų laukė sukti klausimai, linksmos užduotys ir magiška žvakių šviesos pripildyta aplinka.

Magiškame vakare geriausiai sekėsi „Mirties valgytojų“ komandai, kuri tapo protmūšio nugalėtoja. Taip pat itin šauniai pasirodė ir kitos komandos: „Burtų sesės“, „Mėlynieji“ ir „Geltonasis kadras“.

Kauno rajono viešoji biblioteka kviečia turiningai praleisti likusius žiemos vakarus ir tam puikiai tiks Hario Poterio knygos, kurias galima rasite bibliotekoje.

1997 metų leidimo knyga „Haris Poteris ir išminties akmuo“ parduota už 471 000 dolerių (417 000 eurų), tviteryje pranešė aukcionų namai „Heritage Auctions“ Dalase (Teksasas). Tai didžiausia kaina už šio tiražo knygą ir rekordas už komercinį XX amžiaus grožinės literatūros kūrinį.

Britų autorės Joanne K. Rowling pirmąją knygą „Haris Poteris ir išminties akmuo“ Anglijos leidykla „Bloomsbury“ 1997 metais išleido tik 500 egzempliorių tiražu. Dauguma šių knygų buvo skirtos Didžiosios Britanijos bibliotekoms.

Pasaulyje parduota daugiau kaip 500 mln. knygų serijos apie jaunąjį burtininką egzempliorių. Iš viso išleisti septyni romanai apie Harį Poterį. Jie išversti į daugiau kaip 80 kalbų.

Berniuko burtininko gerbėjai per smarkų lietų kelias valandas laukė eilėje, kad galėtų būti tarp pirmųjų klientų Žemutiniame Manhatane įsikūrusioje trijų aukštų parduotuvėje, aprūpintoje didžiausia pasaulyje Hario Poterio produktų kolekcija.

„Tai išties magiška“, – sakė Margaret Suarez (Margaret Suares), kurios vaikinas atvyko 6 val. ryto – keturios valandos prieš parduotuvės atidarymą – užimti vietos eilėje.

30 metų M. Suarez greit nusižiūrėjo raganos Belatriksės Lestreindž burtų lazdelę, ir ji nukeliavo prie figūrėlių ir kitų jos krepšyje jau buvusių daiktų.

„Širdyje esu burtininkė, – naujienų agentūrai AFP sakė niujorkietė M. Suarez. – Tikrai noriu gauti burtų lazdelę ir įkūnyti... savo gražiausią fantaziją.“

Nepaprastai mėgaujuosi. Sunku sulaikyti ašaras, man nepaprastai patinka.

27 metų Rubenas Juarezas (Rubenas Chuaresas) su žmona atkeliavo iš Dalaso Teksase.

„Labai džiaugiamės būdami čia. Man labai patinka viskas, kas susiję su Hariu Poteriu“, – sakė R. Juarezas, pasipuošęs raudonos ir auksinės spalvų Grifų Gūžtos šaliku.

Prie 1 950 kv. m parduotuvės visą rytą būriavosi daugybė žmonių, net buvo iškviesti keli policininkai tvarkai palaikyti, kol gerbėjai laukė jiems paskirto laiko įeiti.

Viduje rašytojos J. K. Rowling (Dž. K. Rouling) magiškojo pasaulio gerbėjai darėsi asmenukes priešais raudoną telefono būdelę – visai kaip toji, per kurią raganos ir burtininkai patenka į Magijos ministeriją, ir pirko „Saldžiuosius zvimbikus“.

Žmonės taip pat matavosi megztinius su kvidičo simbolika, vartė knygas apie Harį Poterį – geriausiai parduodamą seriją pasaulyje – o prie baro gėrė irisinį kokteilį.

„Irisinis kokteilis panašus į gazuotą gaivųjį gėrimą, bet stipraus skonio. Iš tikrųjų jis į nieką nepanašus“, – sakė 21 metų Emilee Rodriguez (Emili Rodriges).

Parduotuvė turėjo būti atidaryta pernai vasarą, bet dėl COVID-19 pandemijos atidarymas buvo atidėtas.

19-metė Alexandra Ewing (Aleksandra Juing) mano, kad laukti buvo verta.

„Nepaprastai mėgaujuosi. Sunku sulaikyti ašaras, man nepaprastai patinka“, – AFP sakė ji.

P. Ritteriui buvo diagnozuotas smegenų auglys.

Aktorius buvo gerai pažįstamas britų televizijos žiūrovams ir teatro mėgėjams. Televizijos „Channel 4“ situacijų komedijoje „Friday Night Dinner“ jis vaidino vienos Londono žydų šeimos ekscentrišką tėvą Martiną Gudmaną.

Jis taip pat atliko branduolinės jėgainės inžinieriaus Anatolijaus Diatlovo vaidmenį Lietuvoje filmuotame HBO televizijos seriale „Černobylis“, suvaidino burtininką Eldredą Vorplį filme „Haris Poteris ir netikras Princas“ (Harry Potter and The Half-Blood Prince), o bondiados juostoje „Paguodos kvantas“ (Quantum of Solace) atliko apsukraus politinio stratego vaidmenį.

P. Ritteris nuolat pasirodydavo Britanijos nacionalinio teatro spektakliuose, tarp įsimintiniausių jo darbų yra vaidmenys Londono teatro „Old Vic“ spektaklyje „Art“ ir premjero Johno Majoro (Džono Meidžoro) vaidmuo karališkoje dramoje „The Audience“. 2009 metais už savo darbą Brodvėjaus spektaklyje „The Norman Conquests“ jis buvo nominuotas „Tony“ apdovanojimui.

Kaip pranešė aktoriui atstovaujanti agentūra „Markham, Froggatt & Irwin“, P. Ritteris mirė pirmadienį „ramiai savo namuose, apsuptas žmonos Polly (Poli), ir sūnų Franko (Frenko) bei Noah (Nojaus)“.

„Paulas buvo ypač talentingas aktorius, turėjęs ypatingų sugebėjimų ir sukūręs nepaprastai skirtingų vaidmenų scenoje ir ekrane, – sakoma agentūros pranešime. – Jis buvo baisiai protingas, malonus ir labai juokingas. Mums jo labai trūks.“

J. Čerškutė: kasdieniniame gyvenime norėtųsi sušukti „Expecto Patronum!“

„Hario Poterio“ romanus literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Čerškutė skaitė pirmaisiais bakalauro studijų metais, per žiemos atostogas. Skaitydavo per naktis, nes niekaip negalėdavo atsitraukti, vėliau knygas aptardavo su broliu. „Šiandien „Harį Poterį“ vis pakartoju, bet ne skaitydama, o žiūrėdama filmus – juos stabiliai per šventes rodo LNK. Turiu prisipažinti, kad man labai patinka Ryčio Zemkausko įgarsinimas“, – sako ji.

Mane visada traukė ta intriga, kuris kurį įveiks: Haris Voldemortą, ar atvirkščiai.

Ji aiškiai žino, kad knygos tapo bestseleriais nes pagaviai pasakoja istoriją, kuri ir vaikus, ir suaugusiuosius ilsina nuo realybės, bet kartu yra taip arti jos, turi tiek daug analogijų, kad viskas mielai atpažįstama. Ką primena Hogvartsas? Oksfordą arba Kembridžą, ar ne? J. K. Rowling pasitelkti magijos pasaulio naujadarai tapo savotiškomis gyvenimo metaforomis, kurios sujungia šią realybę su įsivaizduojamąja“.

Jūratė šypsosi: „Mane visada traukė ta intriga, kuris kurį įveiks: Haris Voldemortą, ar atvirkščiai. Toks transformuotas whodunit principas, jis visada pagauna. O jei dar, kaip J. K Rowling romanų atveju, kalbama apie pamatinę gėrio ir blogio kovą, kuri iš esmės yra žinių ir žinojimo kova“.

„Hario Poterio“ knygos, sako, yra mažiausiai apie magiją. Jos – apie skirtingų realybių sankirtas, apie draugystes ir konfrontacijas, apie nuolat gyvenimą ištinkančias situacijas, kurioms įveikti neretai prireikia tiesiog milimetru kiton pusėn pasislinkusio situacijos matymo.

Kasdieniniame gyvenime jai tikrai kartais norėtųsi burtų lazdelės ar neregimo apsiausto, bet labiausiai, ko gero – sušukti „Expecto Patronum!“ ir, išsišaukus gynėją, nubaidyti visas negandas (ir tą virusą).

A. Puklevičius: norime įsitikinti, kad esama dalykų, kurių nesutvarkys jokios burtų lazdelės

Rašytojas, komunikacijos specialistas, gyvenimo ragautojas Aidas Puklevičius pirmąją knygą apie Harį Poterį perskaitė 32-ejų. Labiausiai jo atmintyje išliko paskutinioji, tamsiausioji „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“. „Kai atverčiau pirmąją, iškart užkabino, – sako jis. – Kai užverčiau, jau žinojau, kad bus dar trys, todėl ypatingai nenusiminiau. Kur kas liūdniau buvo, kai baigiau paskutinę. Kodėl trisdešimtmečiai skaito, rodos, vaikišką knygą? Tikriausiai jie nori vėl išgyventi laiką, kai buvo vienuolikos. Ir gal dar... kad įsitikintų, jog esama dalykų, kurių nesutvarkys jokios burtų lazdelės ir jokie Lumos“.

Aidas neabejoja, kad daugelis gerų knygų deklaruoja panašias vertybes ir pasakoja apie tuos pačius dalykus – draugystę, ištikimybę, sunkius ir lengvus pasirinkimus, vaiko kelionę į suaugusiųjų pasaulį.

Pasauliui turbūt labai trūko pasakos, kuri būdama pasaka, kartu bent iš dalies yra tikrovė.

I. Šimonytė: Haris Poteris primena apie būtinybę stovėti tiesos pusėje

Ekonomistei, politikei Ingridai Šimonytei buvo beveik 30 metų, kai pirmą kartą į rankas paėmė „Hario Poterio“ knygas. Vėliau seriją ji perskaitė dar porą kartų, paskutinį – šią žiemą, per karantiną. „Mėgstu vaikiškas knygas, iki šiol neretai pasiimtu paskaityti „Pepę Ilgakojinę“, kuri taip ir liko viena labiausiai mėgstamų mano knygų. Mėgstu ir Merę Poppins. Galbūt toks žanras, kurio viena koja yra realioje kasdienybėje, o viena – pasakoje man tiesiog labai patinka?“, – svarsto I. Šimonytė ir neabejoja, kad vaikai knygose randa pasaką, o suaugusieji – tūkstantmečių gyvenimo tiesų patvirtinimą.

Jei reikėtų išsirinkti labiausiai mėgstamas dalis, ji rinktųsi tris pirmąsias. Vėlesnėse, sako, liko pavojingai per mažai pasakos ir gal per daug įtemptos kovos. „Pasauliui turbūt labai trūko pasakos, kuri būdama pasaka, kartu bent iš dalies yra tikrovė, – mėgina paaiškinti knygos sėkmę. – Pati idėja lengvai keliauti iš realybės į burtų pasaulį ir mintis, kad burtų pasaulis yra čia pat, tik akimi nebūtinai regimas, pasirodė viliojanti daugeliui. Manau, ne vienas dairydavosi į praeivius gatvėje – gal netyčia pastebės kokį keistai apsirengusį žmogų, kuris gali būti burtininkas. Be to, pati istorija visiškai universali, bet patraukliai primenanti apie būtinybę stovėti tiesos pusėje.

Pačiai I. Šimonytei knyga kalbėjo apie svarbą likti tiesoje. Net tada, kai kiti keliai yra paprastesni, lengvesni ar labiau apsimokantys. Net tada, kai atrodo, kad likai vienas. Kartais ji mielai savo kasdienybėje pritaikytų kokį nors nepiktą brolių Vizlių burtą ar, kaip tetą Mardžę, ką nors pripūstų oro. „Betgi esu visiškai Žiobarė“, – juokiasi ji.

N. Žaliūkė: Haris Poteris yra mano namai

Daugiausia apie Harį Poterį ir jo pasaulį turbūt žino Knygų Dama pasivadinusi didžioji knygų gerbėja, tinklaraštininkė Nora Žaliūkė. Leidybos studijas Vilniaus universitete, komunikacijos fakultete ji baigė bakalauro darbu, kuris nagrinėjo Hario Poterio fenomeną pasaulyje.

„Nuo labai ankstaus ryto buvau prisijungusi prie universiteto sistemos ir vis ją atnaujindavau, tikėdamasi išsirinkti pačią įdomiausią bakalauro temą. Kai ekrane pasirodė žodžiai „Haris Poteris“, paspaudžiau – rinktis. Net gerai užduoties neperskaičiau. Kad ir kokia ji būtų buvusi, neabejojau – dirbti bus įdomu. Mano bakalauro darbas buvo apie Hario Poterio fenomeną pasaulyje, leidybos rinkose. Nagrinėjau, kokie faktoriai lėmė, kad knyga taip smarkiai pakeitė visą knygų pasaulį. Ir tai buvo ne darbas, o tikras malonumas“, – pasakoja Nora.

Kruvinai verkiau dėl kiekvieno žuvusio veikėjo, prakaitas upeliais sroveno su kiekviena magiška kova, skruostai raudo nuo pirmų meilių, smegenys perkaisdavo nuo naujų burtų pamokų.

Apie „Hario Poterio“ knygų serijos sėkmę ji galėtų kalbėti taip, kaip rašė savo bakalauro darbe: pasakotų apie tuometinę pasaulio knygų rinką, kuriose knygų paaugliams praktiškai nebuvo, apie teisingai pasirinktą marketingo strategiją, puikiai apskaičiuotą knygų išleidimo/filmų pasirodymo laiką. „Tačiau pati visai netikiu, kad dėl viso to Haris Poteris yra tas, kas yra. Rizikuoju pasirodyti romantiška asmenybė, bet tikiu, jog knygos sėkmę lėmė tai, jog Rowling su Hariu mintyse išgyveno baisių dalykų, o vaizduotėje atsiradusi istorija tapo rašytojos namais, jos pasauliu. Tą jausmą liedama, kurdama sau „pabėgimo planą“ nuo realybės, ji tokį planą sukūrė visam pasauliui. Dar paprasčiau pasakius – Hario Poterio pasauliui reikėjo“, – įsitikinusi Nora.

Ji pripažįsta, kad tą dieną, kai į rankas paėmė pirmąją Hario Poterio dalį, pasijautė, lyg namuose. Nė minutei neatrodė, kad J. K. Rowling magišką pasaulį išgalvojo. „Širdyje atrodė, o ir dabar atrodo, kad veikėjus pažinojau, burtus mokėjau, su Voldemortu kovojau, – šypsosi. – Tikiu, daug vaikų taip jautėsi, čia ir yra didžioji J. K. Rowling magija: paėmęs knygą pirmą kartą, nejauti, kad kažką pradedi. Jautiesi, lyg kažkur grįžtum. Kruvinai verkiau dėl kiekvieno žuvusio veikėjo, prakaitas upeliais sroveno su kiekviena magiška kova, skruostai raudo nuo pirmų meilių, smegenys perkaisdavo nuo naujų burtų pamokų. Tai yra absoliučiai vienintelės knygos, kuriose TAIP gyvenau“.

Jei tik Norai pasitaiko prasta, sunki ar pikta diena, ji įsijungia kurią nors filmo apie Harį Poterį dalį. „Suveikia tarsi apsilankymas pas brangiausią psichologą, – juokiasi ji. – Galimybė bet kada grįžti pas savus, pas mylimus, ten, kur jauku, ten kur viskas pažįstama ir miela, yra prabanga. Aš tokią turiu, man tai – Haris Poteris. Haris Poteris yra mano namai“.

F. Leščiauskaitė: renkuosi galvoti, kad Hogvartsas egzistuoja

Žurnalistė, leidėja Fausta Leščiauskaitė Hario Poterio istoriją pradėjo nuo pirmosios ir antrosios dalies tuo pat metu. Hario Poterio filmus ji iki šiol žiūri, kai tenka ilgai skristi: „Atsimenu šitų knygų kvapą – atrodė, kad būtent taip ir kvepia magija. Popierius ir dažai visada turi kažkokį kvapą, bet ne visada tokį – tos knygos kvepėjo ypatingai. Tuštumą užpildydavau pakartotinai skaitydama, todėl daugelį Hario Poterio knygų esu perskaičiusi po keliolika kartų“.

Daugiausia Faustos dėmesio nusipelnė trečioji knyga – „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“. Skaitė ją daugiau nei dvidešimt kartų: „Krikštatėvio personažas joje man buvo nepralenkiamas, turintis visas vieno iš pagrindinių herojų savybes – iš pažiūros piktas, rūstus, stiprus, širdyje – mylintis, rūpestingas, pažeidžiamas ir teisingas. Dar aš jį įsivaizdavau labai gražų. Šioje dalyje, atrodo, kad viskas turi šansą baigtis gerai. Raudojau balsu, kai Sirijus buvo nužudytas – ir nors tai buvo seniai, vis dar nesijaučiu kvailai, kad verkiau. Gaila net dabar“.

Fausta neabejoja, kad sėkmę šiai sagai lėmė tai, jog jos veikėjai – paprasčiausi žmonės, labai atpažįstami savo įpročiais, savybėmis, problemomis. Tačiau jie gyvena kartu su magija – tuo, ko būdami vaikais, visi trokštame. „Tokie kaip mes, tik šiek tiek labiau stebuklingi – juk tokiais mes ir norime būti, ar ne?“ – svarsto F. Leščiauskaitė.

Būdama 27-erių ji vis dar norėtų į Hogvartsą. „Mintis, kad jo nėra, man visiškai nepatinka, – sako ji. – Todėl renkuosi galvoti, kad jis yra, visai nenoriu žinoti, jei yra priešingai. Jau geriau taip ir liksiu galvoti, kad kažkada gal pavyks apsilankyti Kiauliasodyje ir pro langus matant sniegą, gerti punšą“.

R. Miliūtė: tai knygos apie draugystę ir apie tai, kaip mus keičia kieno nors mirtis

Neabejoju, kad knygos yra vykusios todėl, kad jose apie magiją kalbama nedaug, tačiau veikėjų pasaulis, gėrio ir blogio intriga suregzta gerai ir įdomiai, o temos yra svarbios kiekvienam žmogui.

Žurnalistė, televizijos laidų vedėja Rita Miliūtė pirmąsias knygas apie Harį Poterį perskaitė būdama trisdešimties su trupučiu. Ji ir šiandien tą skaitymą, radusi laiko, mielai pakartotų – visos knygos guli jos namų knygų lentynoje. „Man puikiai tiko patraukli istorija, intriguojantis pasakojimas, geras humoras ir puikus vertėjos Zitos Marienės darbas“, – sako Rita ir priduria knygoje radusi ir asmeninių žinučių apie draugystę, apie tai, kaip mus keičia kieno nors mirtis ir apie baimes, ir apie tai, kodėl nėra blogai būti kitokiu“.

Visą savo meilę ji atiduotų milžinui Hagridui. Lygiai kaip jis ją atiduoda savo slibinukams ir kitokiems gyviems padarams. „Man tai – labai artima“, – šypsosi.

J. Žilinskas: norėjau susipažinti su pasauliniu reiškiniu

Teisininkas, rašytojas, publicistas profesorius Justinas Žilinskas pradėjęs skaityti pirmąją knygą apie Harį Poterį, ją numetė nebaigęs. Perskaitė jas visas vienu ypu, po dešimties metų anglų kalba. „Visgi norėjau susipažinti su pasauliniu reiškiniu, – tuo metu kaip tik pasirodė pirmieji, pagal knygas pastatyti filmai, – sako vyras ir pripažįsta supratęs, kad poteriada – puikus kūrinys, o knygos autorė nuo pirmosios padarė didžiulę pažangą. – Buvau per daug suaugęs, kad poteriada nurungtų „Žiedų valdovą“, ką jau kalbėti apie „Raganių“ ar „Sostų žaidimus“. Neabejoju, kad knygos yra vykusios todėl, kad jose apie magiją kalbama nedaug, tačiau veikėjų pasaulis, gėrio ir blogio intriga suregzta gerai ir įdomiai, o temos yra svarbios kiekvienam žmogui – draugystė, tėvystė, meilė, mirtis, galia, intrigos, tiesa ir melas“.

Visai neseniai vaikai Justino paklausė, koks veikėjas iš „Hario Poterio“ knygų jam labiausiai patinka. „Iš pradžių pagalvojau apie Ronį, bet paskui nusprendžiau, kad tai – Hagridas“, – juokiasi ir tikina, kad knygos populiarumą lėmė ne tik rašytojos talentas, bet ir britiškoji-amerikietiškoji komercinė tradiciją knygą populiarinti visais kanalais.

L. Vagonė: esu suaugusi moteris, tikinti magija

Iš patirties žinau, kad dažnai knygos būna dar geresnės už ekranizacijas, taigi užsigeidžiau perskaityti visas dalis.

Renginių organizatorė, vestuvių planuotoja Laura Vagonė prisipažįsta Harį Poterį atradusi filmuose: „Jau tikrai esu mačiusi visas serijas, bet per vaikų mokyklos atostogas vėl galiu sėdėti prilipusi prie televizoriaus ir tas pačias serijas žiūrėti dar kartą. Iš patirties žinau, kad dažnai knygos būna dar geresnės už ekranizacijas, taigi užsigeidžiau perskaityti visas dalis. Tuometinis mano draugas iš nepažįstamo žmogaus perpirko visą kolekciją ir padovanojo man per Kalėdas. Buvau laiminga kaip vaikas! Turiu būtinai pasakyti, kad visa tai vyko gal prieš 7 metus, man buvo jau virš 30, mano sūnus knygų dar buvo neskaitęs, skaitydavau jam vakarais, bet tikrai nesustodavau, kai užmigdavo. Šiais metais jau pats, savo noru, atsivertė pirmąją dalį. Labai dėl to džiaugiuosi“.

Laurą nepaprastai žavi, kad knygoje daug visko: nuotykių, įdomių charakterių, gėrio kovos prieš blogį, siužetas suregztas taip, kad tiesiog spirgi, norėdamas sužinoti, o kas toliau? Hario nuotykiai jai – poilsis nuo kasdienių rūpesčių, o magijos pasaulis įtraukia. „Taip, taip, čia apie knygą kalba suaugusi moteris, nepamirškite“, – juokiasi Laura ir priduria, kad tiki magija.

Savaitgalį, sako, jos tikrai rasianti Neringoje: vėjo šiurenamos smilgos žvilga saulei leidžiantis, į pliažą atklysta laibakojis briedis, magiškai lietų pakeičia saulė, nors prognozės telefono programėlėje rodė, kad lis visą dieną, pereiti nuo jūros iki marių ir atgal yra tiek takelių, kad kiekvieną kartą gali eiti vis kitu. Gali būti, kad apie savąjį magijos pasaulį ji vieną dieną parašys knygą, kaip kad J. K. Rowling parašė apie savąjį.