Diplomatinėmis pastangomis stengiantis atgaivinti svarbų daugiašalį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, Airija šiuo metu yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, įtvirtinusios šį 2015 metų susitarimą, „pagalbininkė“, nurodo airių Užsienio reikalų ministerija.

Irano ir šešių galių susitarimas, oficialiai vadinamas Bendru išsamiu veiksmų planu (JCPOA), pakibo ant plauko buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) 2018 metais vienašališkai iš jo pasitraukus ir sugrąžinus skaudžias sankcijas Teheranui.

Joe Bidenui (Džo Baidenui) lapkričio mėnesį laimėjus JAV prezidento rinkimus, susitarime dalyvaujančios Europos valstybės Prancūzija, Vokietija ir Britanija, taip pat Teheranas, bando išgelbėti susitarimą.

„Geriausias būdas išspręsti problemas su Europos partneriais įvairiais dvišaliais, regioniniais ir tarptautiniais lygiais yra derybos, grindžiamos abipuse pagarba, vengiant bet kokių grasinimų ar spaudimo“, – airių užsienio reikalų ministrui Simonui Coveney (Saimonui Koveniui) per sekmadienio susitikimą pasakė H. Rouhani, rodo Irano prezidentūros paskelbtas pranešimas.

Airija nėra JCPOA dalyvė, bet šiuo metu dirba JT Saugumo Taryboje.

Kaip minėtos 2231-osios rezoliucijos „pagalbininkei“ Airijai pavesta nuolat informuoti kitas Saugumo Tarybos nares apie susitarimo įgyvendinimą.

Irano prezidentas kritikavo Europos „neveiklumą dėl JCPOA įsipareigojimų“. Jis pridūrė, kad Iranas įsipareigojęs „išsaugoti JCPOA ir yra vienintelė už jį sumokėjusi šalis“.

„Tačiau tokia padėtis negali tęstis“, – pažymėjo H. Rouhani.

Susitarimui „išsaugoti ir atgaivinti“ reikia, kad visos šalys veiktų dėl savo įsipareigojimų, sakė jis.

Minėtos trys Europos šalys ketvirtadienį atsisakė planų per JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų tarybos posėdį pateikti rezoliucijos projektą, kuriuo kritikuotas Irano sprendimas sustabdyti kai kurias TATENA inspekcijas. Iranas sveikino šį žingsnį.

J. Bidenas užsiminė apie savo pasirengimą atgaivinti JCPOA, bet reikalauja, kad iš pradžių Iranas vėl pradėtų laikytis visų savo įsipareigojimų, kurių daugumą sustabdė reaguodamas į JAV sankcijas.

Teheranas savo ruožtu reikalauja Vašingtono iš pradžių atšaukti sankcijas.

Vasario 23 dieną Iranas pradėjo riboti kai kurias TATENA inspekcijas.

Tačiau TATENA vadovo Rafaelio Grossi (Rafaelio Grosio) vizitas Teherane prieš pat suvaržymų įsigaliojimą nulėmė laikiną techninį susitarimą laikotarpiui iki trijų mėnesių.

Tai sudaro sąlygas TATENA toliau stebėti „visą svarbią veiklą“, tuo metu sakė R. Grossi.

H. Rouhani pažymėjo, kad „Iranas vis tiek lieka įsipareigojęs bendradarbiauti su TATENA“.

Jis sakė, kad Iranas pasirengęs atšaukti suvaržymus „po Amerikos neteisėtų sankcijų panaikinimo ir grasinimų bei spaudimo politikos sustabdymo“.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) vėliau sekmadienį taip pat turi susitikti su S. Coveney.

Socialiniame tinkle „Twitter“ M. J. Zarifas penktadienį parašė, kad netrukus „deramais diplomatiniais kanalais“ pateiks Teherano „konstruktyvų, konkretų veiksmų planą“.

„Ji išreiškė susirūpinimą, kad Iranas toliau nevykdo įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą“, – sakoma A. Merkel atstovo Steffeno Seiberto (Štefeno Zeiberto) pareiškime.

Kanclerė taip pat sakė, kad „dabar laikas teigiamiems signalams, kuriantiems pasitikėjimą ir didinantiems diplomatinio sprendinio šansus“, pridūrė S. Seibertas.

Šis pokalbis įvyko trijų galingųjų Europos šalių ir JAV diplomatijos vadovams ruošiantis deryboms, per kurias bus tariamasi, kaip išgelbėti susitarimą, turintį apriboti Irano branduolinę programą.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) susitiks Paryžiuje su Vokietijos diplomatijos vadovu Heiko Maasu (Heiku Masu) ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu (Dominiku Rabu), o JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas (Entonis Blinkenas) prie derybų prisidės vaizdo ryšiu, sakoma trečiadienį paskelbtame Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Sutartį, oficialiai vadinamą Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA), pasirašiusios trys Europos šalys nori atgaivinti šį paktą, iš kurio 2018 metais Jungtines Valstijas išvedė tuometis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

D. Trumpo įpėdinio Joe Bideno (Džo Baideno) administracija sako galinti vėl prisijungti prie JCPOA, jeigu šios sutarties laikysis Teheranas.

Analitikai sakė, kad laiko išgelbėti šią sutartį mažėja, todėl galingosios šalys privalo greitai veikti.

Vakarai nuogąstauja, kad Iranui liovusis laikytis įsipareigojimų šiitiška respublika sparčiau prie momento, kai įgis pakankamų pajėgumų atominiam arsenalui susikurti. Papildomas didelis rizikos veiksnys yra birželį vyksiantys Irano prezidento rinkimai.

Pagal JCPOA, Iranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę veiklą ir nesiekti pasigaminti branduolinių ginklų – mainais už laipsnišką tarptautinių sankcijų švelninimą.

Tačiau D. Trumpui grąžinus sankcijų režimą Teheranas reagavo intensyvindamas branduolinę veiklą ir vieną po kitos pažeisdamas JCPOA nuostatas.

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) praeitą savaitę patvirtino, kad Iranas pradėjo gaminti metališkąjį uraną. Tuomet Europos galiūnės perspėjo, kad Teheranas gali prarasti galimybę sulaukti visų JCPOA privalumų.

Prezidentas H. Rouhani savo ruožtu sakė, jog atšaukus sankcijas Iranui pakaktų „kelių valandų“ šiam žingsniui patikrinti, ir „tuomet mes grįžtume prie savo įsipareigojimų“.

„Tai, ką matėme JAV vakar [trečiadienį] vakare ir šiandien, visų pirma rodo, kokia trapi ir pažeidžiama yra Vakarų demokratija“, – sakydamas kalbą per valstybinę televiziją pabrėžė H. Rouhani.

„Matėme, kad, deja, nepaisant mokslo ir pramonės pažangos, [šalyje] paruošta dirva populizmui“, – tęsė jis.

„Atėjo populistas, per pastaruosius ketverius metus atvedęs savo šalį prie katastrofos“, – pabrėžė Irano prezidentas.

„Tikiuosi, kad visas pasaulis ir nauji Baltųjų rūmų šeimininkai iš to pasimokys“, – pridūrė jis.

H. Rouhani išreiškė viltį, kad būsima išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pakeis politikos kursą.

Jis paragino naująją administraciją „kompensuoti [už praeities klaidas] ir sugrąžinti šaliai poziciją, kurios verti amerikiečiai, nes amerikiečių liaudis yra didi tauta“.

„Tegu jie ateina į protą, sugrįžta prie teisėtumo ir įsipareigojimų – savo pačių ir pasaulio labui“, – pažymėjo H. Rouhani.

Tai buvo ne pirmas kartas, kai iraniečių prezidentas apibūdino Jungtines Valstijas kaip „didžią tautą“, nors Teherano oficialioje retorikoje Amerika dažniausiai įvardijama „Didžiuoju Šėtonu“.

H. Rouhani, gana nuosaikių pažiūrų iraniečių politikas, vadovavo deryboms su pasaulio galingosiomis valstybėmis dėl istorinio 2015 metų branduolinio susitarimo, iš kurio 2018 metais vienašališkai pasitraukė D. Trumpo vyriausybė.

Irano prezidentas pastatė ant kortos savo reputaciją, pasinaudojęs progą užmegzti diplomatinius ryšius su būsima J. Bideno administracija, kad išgelbėtų tą paktą.

H. Rouhani vyriausybės vyriausiasis diplomatas pareiškė, kad D. Trumpas „kelia grėsmę“ tarptautinės bendruomenės saugumui.

„Parijas prezidentas, siekęs atkeršyti SAVO PATIES žmonėms, per pastaruosius 4 metus padarė daug blogesnių dalykų mūsų – ir ne tik – žmonėms“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas).

„Nerimą kelia faktas, kad tas pats žmogus turi NEVARŽOMAS galimybes pradėti branduolinį karą; [jis] kelia grėsmę visai tarptautinei bendruomenei“, – pažymėjo M. J. Zarifas.

Iranas jau dešimtmečius moka „panašiai didelę kainą“, - kalbėjo H. Rouhani. Šiuo metu Irano gyventojai esą patiria „griežčiausias“ JAV sankcijas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas Irano atžvilgiu vykdo „maksimalaus spaudimo“ kursą ir taiko šaliai daugybę baudžiamųjų priemonių.

H. Rouhani omenyje turėjo juodaodžio amerikiečio G. Floydo nužudymą gegužės pabaigoje per brutalią policijos operaciją Mineapolyje. Tada baltaodis milicininkas kelias minutes laikė keliu prispaudęs vyro kaklą – šis maldavo leisti jam kvėpuoti. G. Floydas prarado sąmonę ir mirė. Jo mirtis visoje šalyje sukėlė masinius protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą.

„Kalbant apie sparnuotąsias raketas, per mažiau kaip dvejus metus veikimo nuotolį padidinome nuo 300 iki 1 000 kilometrų“, – per televizijos transliuotą ceremoniją Teherane sakė prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis).

Raketos buvo parodytos kitą dieną po Vašingtono pareiškimo, kad Jungtinės Valstijos aktyvuos kontroversišką, mechanizmą – vadinamąją „šuolio atgal“ procedūrą, turinčią sugrąžinti Jungtinių Tautų sankcijas Iranui.

„Šuoliu atgal“ siekiama sugrąžinti visas tarptautines sankcijas, taikytas Iranui prieš sudarant 2015 metų daugiašalį susitarimą su Teheranu, turintį užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.

Vienas ir naujai pristatytų ginklų buvo balistinė raketa „Haj Qasem“, pavadinta itin įtakingo Irano revoliucinės gvardijos generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio), nužudyto sausį per amerikiečių drono smūgį Bagdade, vardu.

Valstybinė televizija balistinę raketą vadino „Irano ilga ranka, gebančia smogti agresoriams“, taip pat ragino žmones neužmiršti po Q. Soleimani iraniečių surengto atsakomojo raketų smūgio Asado karinei bazei Irake, kurioje buvo amerikiečių karių.

Tuo metu naujoji sparnuotoji raketa buvo pavadinta irakiečių leitenanto Abu Mahdi al Muhandiso (Abu Mahdžio Muchandiso), žuvusio per tą patį amerikiečių smūgį Bagdade, vardu.

„Dėkoju Gynybos ministerijai, kad pavadino vieną svarbiausių savo raketų generolo Soleimani garbei“, – sakė H. Rouhani.

Gynybos ministras Amiras Hatami (Amiras Hatamis) savo ruožtu sakė, kad ypatingos pastangos buvos skirtos padidinti raketų nuskriejamą atstumą.

„Kieto kuro balistinių raketų srityje šiandien pasiekėme 1,4 tūkst. km veikimo nuotolį“, – pažymėjo A. Hatami ir pridūrė, kad šios raketos pademonstravo savo „veiksmingumą“ prieš „Amerikos nusikaltėlius“.

Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai padidėjo nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2018 metais priimto sprendimo išvesti Jungtines Valstijas iš daugiašalio branduolinio susitarimo su Iranu. Vašingtonas taip pat vienašališkai grąžino sankcijas Iranui, vykdydamas „maksimalaus spaudimo“ politiką šio šalies atžvilgiu.

Tai, regis, yra pirmas kartas, kai koks nors Irano aukšto rango pareigūnas užsiminė, kad šalis siekia įveikti COVID-19 „bandos imunitetu“.

Visame pasaulyje naujasis koronavirusas jau pražudė maždaug 600 tūkst. žmonių. Užsikrėtimo atvejų pasaulyje užregistruota kone 14 milijonų.

Irane viruso plitimas vėl spartėja, greičiau auga ir užsikrėtimo, ir mirties atvejų skaičiai. Šeštadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 188 naujus mirties atvejus ir 2 166 naujus užsikrėtimo atvejus.

Bendras užsikrėtimo atvejų skaičius labiausiai pandemijos paveiktoje Artimųjų Rytų valstybėje yra 271 606, įskaitant 13 979 mirties atvejus.

Augantys skaičiai paskatino pareigūnus labiausiai paveiktose provincijose sugrąžinti balandį šalyje atšauktus suvaržymus.

„Mūsų apskaičiavimu, iki šiol 25 mln. iraniečių užsikrėtė šiuo virusu, – sakė H. Rouhani per televizijos transliuotą kovos su protrūkiu darbo grupės susitikimą, cituodamas Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimo rezultatus. – Turime atsižvelgti į galimybę, kad gali užsikrėsti dar 30–35 milijonai.“

„Dar neįgijome bandos imuniteto ir neturime kito pasirinkimo, tik būti vieningi ir nutraukti koronaviruso perdavimo grandinę“, – pridūrė prezidentas.

H. Rouhani komunikacijos vadovo pavaduotojas Alireza Moezi (Alireza Moezis) vėliau tviteryje parašė, kad paminėti 25 mln. iš tikrųjų atspindi „tuos, kas susidūrė su virusu ir įgijo visišką imunitetą“.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras (Kianušas Džahanpūras) pranešė, kad šalyje užregistravus dar 74 naujus mirties nuo COVID-19 atvejus, bendras aukų skaičius, registruojamas nuo vasario vidurio, pasiekė 6 277.

Irane sekmadienį buvo registruotos 47 su COVID-19 susijusios mirtys – mažiausias skaičius per pastarąsias 55 paras.

Per praėjusią parą taip pat registruoti 1 223 nauji užsikrėtimo atvejai, nurodė K. Jahanpouras. Pasak jo, iš viso šalyje patvirtinti 98 647 koronaviruso atvejai.

Pirmadienį 132 mažiausiai koronaviruso paveiktuose administraciniuose rajonuose, kurie sudaro maždaug trečdalį visų esančių šalyje, mečetės vėl atvėrė savo duris tikintiesiems. 

Šalyje pradėta naudoti spalvų kodų – baltos, geltonos ir raudonos – sistema, žymint skirtingus koronaviruso grėsmės lygius atskiruose rajonuose.

Į mečetes ateinantys tikintieji privalo dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines. Maldos namuose jiems leidžiama būti ne ilgiau nei pusvalandį pamaldų metu ir jie privalo naudotis tik asmeniniais daiktais, nurodo sveikatos apsaugos ministerija.

Mečetėms taip pat liepta susilaikyti nuo maisto ir gėrimų dalinimo tikintiesiems, pasirūpinti dezinfekciniu skysčiu maldininkų rankų ir visų paviršių dezinfekavimui, nurodoma pranešime, kurį paskelbė naujienų agentūra ISNA.

Pasak K. Jahanpouro, nuo vasario vidurio, kai Iranas pranešė apie pirmuosius COVID-19 infekcijos atvejus, iš ligoninių jau išrašyti 79 397 žmonės, tačiau 2 676 yra kritinės būklės ir gydomi toliau.

Pasak atstovo, Iranas yra viena iš „penkių pasaulio valstybių“, kur pasveikusiųjų skaičius yra didžiausiais. Šio pareiškimo jis nedetalizavo.

Tačiau ekspertai ir pareigūnai užsienyje ir net pačiame Irane abejoja valdžios skelbiamos oficialios statistikos tikslumu. Pasak jų, tikrasis koronaviruso atvejų skaičius gali būti gerokai didesnis, nei skelbiama oficialiai.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) nurodė, kad Iranui „pavyko sėkmingai sustabdyti šio viruso plitimą daugelyje“ šalies dalių.

Kalbėdamas vaizdo konferencijoje, kurią transliavo televizija, M. Rouhani pareiškė, kad Irano atsakas į pandemijos protrūkį „kai kuriais atvejais buvo įvertintas kaip viršijantis tarptautinius standartus“.

Tačiau JAV įvestos „žmogaus teises varžančios“ sankcijos šiitų respublikai trukdė jos pastangoms sukontroliuoti viruso plitimą, neleido kompanijoms patenkinti Irano medicininių priemonių poreikių, pridūrė jis. 

Iranui taikomos griežtos JAV sankcijos, kurias prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sugrąžino 2018 metais pasitraukęs iš svarbaus daugiašalio susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos. Jos daugiausia taikomos naftos ir bankinystės sektoriams.

Tačiau humanitarinės, ypač medicininės paskirties prekėms šios sankcijos neturėtų būti taikomos.

Tačiau tokių prekių įsigijimui užsienyje kelią užkerta bankai, bijantys turėti verslo reikalų su Iranu, kad neužsitrauktų JAV nemalonės ir sankcijų.

„Amerikiečiai turėtų žinoti, kad ši įlanka yra Persijos, o ne Niujorko ar Vašingtono“, – pareiškė H. Rouhani.

„Jie turi suprasti, kad ši tauta tūkstančius metų gynė šį sąsiaurį. Jiems nevertėtų regzti sąmokslų prieš Irano liaudį“, – pridūrė jis.

JAV kariuomenė anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad 11 iraniečių karinių katerių buvo prisiartinę prie amerikiečių jūrų pajėgų Persijos įlankoje ir šį incidentą pavadino „provokacija“.

Irano revoliucinė gvardija savo ruožtu pabrėžė, kad bet kokie „neteisėti“ Vašingtono veiksmai Persijos įlankoje išprovokuos šiitiškos respublikos atsaką.

Tuo metu amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę pareiškė įsakęs jūrų laivynui smogti Irano kariniams kateriams, jeigu jie trukdys amerikiečių laivams jūroje.

Irano kariškiams pripažinus, kad jų raketa praėjusią savaitę per klaidą numušė keleivinį „Boeing 737“, Teherane keturias dienas iš eilės vyko demonstracijos.

Per lėktuvo katastrofą žuvo visi 176 jame buvę žmonės, daugiausia iraniečiai ir kanadiečiai. Tarp aukų yra daug studentų.

H. Rouhani taip pat sakė, kad iraniečiai nori „įvairovės“, ir ragino rinkimų pareigūnus susilaikyti nuo potencialių kandidatų vasario 21-osios visuotiniuose rinkimuose diskvalifikavimo.

Žmonės nori užtikrinti, kad valdžia su jais elgtųsi nuoširdžiai, sąžiningai ir pasitikėdama.

„Žmonės yra mūsų šeimininkai, o mes esame jų tarnai. Tarnas privalo kalbėti su šeimininku kukliai, tiksliai ir sąžiningai“, – po vyriausybės posėdžio sakė H. Rouhani.

„Žmonės nori užtikrinti, kad valdžia su jais elgtųsi nuoširdžiai, sąžiningai ir pasitikėdama“, – pažymėjo prezidentas, kurio komentarus tiesiogiai transliavo valstybinė televizija.

H. Rouhani taip pat sakė, kad ginkluotosios pajėgos turėtų „atsiprašyti“ ir nuodugniai paaiškinti, kas įvyko per lėktuvo katastrofą kelios valandos po to, kai kariškiai raketomis apšaudė Irake dislokuotus JAV karius.

Tos raketų atakos buvo surengtos keršijant už JAV drono smūgį Bagdade, per kurį žuvo garsiausias Irano generolas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis), vadovavęs Revoliucinės gvardijos užsienio operacijų padaliniui.

Sausio 7 dieną mažiausiai 59 žmonės buvo mirtinai sutrypti per spūstį Q. Soleimani laidotuvėse jo gimtajame Kermane Irano pietryčiuose.

Iranas nuo penktadienio taip pat kenčia potvynius, kurie nusinešė mažiausiai tris gyvybes ir nuo išorinio pasaulio atkirto šimtus kaimų.

Kalbėdamas apie šią nelaimių virtinę, kurią pavadino „neįsivaizduojama“ ir „nepriimtina“, H. Rouhani sakė, kad jos turėtų paskatinti priimti „rimtą sprendimą“ dėl Irano politinės sistemos.

„Ir tas rimtas sprendimas yra nacionalinis susitaikymas“, – sakė jis.

„Šie [parlamento] rinkimai turi būti pirmasis žingsnis“, – kalbėjo prezidentas.

H. Rouhani tai sakė trečiadienį per televizijos transliuotą ministrų kabineto posėdį.

Tai pirmas kartas, kai H. Rouhani pagrasino Europai išaugus įtampai tarp Teherano ir Vašingtono, kuris prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimu 2018 metų gegužę pasitraukė iš minėto daugiašalio susitarimo.

„Šiandien Amerikos karys yra pavojuje, rytoj Europos karys gali būti pavojuje“, – sakė H. Rouhani, bet plačiau nekomentavo.

Trys didžiosios Europos Sąjungos šalys antradienį paskelbė, kad inicijuoja 2015 metų sutartimi dėl Irano branduolinės programos numatytą mechanizmą, pagal kurį šiitiškai respublikai gali būti sugrąžintos JT sankcijos, bet tvirtino, kad lieka įsipareigojusios susitarimui.

JK, Prancūzijos ir Vokietijos diplomatijos vadovai pareiškė, kad nuo praėjusių metų gegužės Iranas palaipsniui atsitraukia nuo savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą ir nesilaiko pagrindinių apribojimų jo branduolinei programai.