Pilka "vatovke" ir šeimyniniais apatiniais aprengtam tarybiniam piliečiui, mačiusiam tik "Mokslą ir gyvenimą", tai buvo sensacija ir ženklas, kad pasaulis gali būti spalvingesnis, patrauklesnis ir net labiau ištvirkęs.
Taip, ištvirkęs. Na, ir ką? Ir nieko baisaus. Nes "Playboy" nuogybės yra tiesiog vakarietiškos laisvės dalis. Niūrioje Sovietų Sąjungoje laisvė tebuvo tik išžaginta būtinybė kalbėti ir mąstyti taip, kaip reikia, o JAV tai iki šiol yra universali galimybė daryti ką nori.
Kai M.Gorbačiovo laikais pirmoje bendroje JAV ir SSRS televizijos laidoje kažkokia Rusijos boba, kažką girdėjusi apie Vakarų erotiką, rėžė: "O Sovietų Sąjungoje sekso nėra", ironijos netrūko abiejose Atlanto pusėse. Amerikiečiai tada negalėjo suvokti, su kokio čia bukumo žmonių veisle turi reikalą, mat jiems apskritai neįsivaizduojama kolchozinė asmens unifikacija.
Dabar jau ir mums būtų nesuvokiamas reikalavimas mąstyti ir elgtis vienodai. Tačiau tąkart bolševikinėje imperijoje 99 proc. gyventojų nebuvo net matę "Playboy", nebuvo girdėję "Smoke on the Water", akyse nebuvo regėję dezodoranto ir nežinojo, kad mitinguoti dėl katinų teisių ar medžių kirtimo galima ne tik virtuvėje ant taburetės.
Laisvė suteikė galimybę visa tai turėti, regėti ir daryti, nevaržomai išgyvenant visas būties spalvas. Ir čia taip pat yra velionio H.Hefnerio, kuris nuosekliai atstovavo Vakarų vertybėms, nuopelnas.