Kadangi ši šventė populiariausia anglosaksiškose kraštuose (JAV ir JK), burbėjimas dėl jos pritaikymo Lietuvoje ir keliamos grėsmės „taribinės“ Lietuvos „toutiniam“ paveldui visiškai nestebino, tačiau šiemet buvo pasiektas visiškai naujas lygis, mat skelbta, kad naktis iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d. yra blogio jėgų šėlsmo naktis.

Tarkime, kad yra taip, ir kad deganti žvakė išskobtame moliūge yra okultinio pobūdžio atributas, nubaidantis protėvių dvasias, kenkiantis Lietuvos nacionaliniam išskirtinumui ir negailestingai virkdantis sovietinės tautos dainiaus Justino M. vėlę.

Okultizmas apskritai nėra gerai jokiu požiūriu. Netikinčio ir mokslu besiremiančio žmogaus nuomone, tai yra nesąmonės, o tikinčio krikščionio – žaidimas su blogio jėgomis ir lindimas į teritorijas, neskirtas gyviesiems.

O kaip, leiskite paklausti, yra dėl okultizmo apraiškų, kurias didelė dalis žmonių praktikuoja kiekvieną dieną? Ką apie tai mano bažnyčios atstovai?

Kalbu apie ateities spėjimą ir žmonių charakteristiką iš žvaigždžių. Beveik kiekviena Lietuvos žiniasklaidos priemonė turi savo ateities numatymo skyrelį.

Taip pat nemažai portalų turi ateities spėjimo iš kortų ar skaičių skyrelius bei sapnininkus, o televizijos kanalai – netgi etatinius šarlatanus.

Skaičiuojame paskutines metų savaites ir jau dabar vis dažniau teks per televizorių išgirsti saldžias poros poniučių ir vyrų (vienas jų dar ir apie orus pasakoja) kalbas, kad „ateinantys metai kinų tradicijoje bus Mėlynosios sojų pupelės metai, o remiantis čionykštėmis tradicijomis, tais metais Rudasis mėnulis užbaigs tiesiosios žarnos trajektoriją, pereidamas iš Nosies grandytojo ženklo į Išangės krapštytojo ženklą, todėl Santechniko ženklo atstovams derėtų pagalvoti apie naujas karjeros perspektyvas, daugiau skirti laiko poilsiui, šeimai ir gal net perkelti indėlius į kitą banką...“

Iki šiol negaliu pamiršti, kaip viena tokių aiškiaregių kadaise aiškino, kad Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas taip pagal žvaigždes puikiai dera, kad jie veikiausiai kitomis aplinkybėmis būtų meilužių pora.

Nors gyvename XXI a., didelė dalis žmonių vis dar yra labiau linkę tikėti šiais ikikrikščioniškais sukčių kliedesiais, o ne racionalia, faktais pagrįsta informacija. Taip pat žmonės neretai, remdamiesi dangaus kūnais, aiškina savo charakterio ypatybes arba santykius su kitais žmonėmis.

„Ji – varpa, tu – išangė, natūralu, kad judu ne visada sutariate“, – panašių pusiau rimtai, pusiau juokais sakomų frazių esame girdėję kiekvienas.

Visi šie paistalai ne tik iracionalūs, bet ir priešiški krikščionybės idėjoms, tačiau Bažnyčios atstovai kažkodėl tyli.

Tačiau šiemet buvo pasiektas naujas lygis, kai viena mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma neaiški institucija paskelbė, kad Helovyno šventimas yra kone šėtono garbintojų šventė, tuo perkeldama senų marazmatikų dejones į naują kliedesių dimensiją.

1. Vaikai nešvenčia Helovyno. Vaikai maivosi, kvailioja ir linksminasi. Taip yra JAV bei Didžiojoje Britanijoje, kur jau seniai, be antropologų, niekas nebepamena šios šventės simbolių ir ritualų reikšmės.

Taip yra ir Lietuvoje, kurioje ši šventė pažįstama daugiausia iš prastų siaubo filmų apie girtaujančius bendraamžius žudančius maniakus.

Niekas net JAV neprisimena, ką reiškia tas degantis moliūgas ir iš kur jis kilęs.

2. Helovynas nėra satanistų šventė, Helovynas yra krikščioniška šventė, adaptavusi kai kuriuos pagonių (keltų) ritualus, lygiai taip pat, kaip, beje, Kalėdos ir Velykos.

Ar per Jonines girtaujantys ir rusiškos muzikos besiklausantys buduliai užsiima velnio garbinimu?

Net jeigu Helovynas būtų grynai pagoniška šventė, kaltinimai blogio jėgų garbinimu būtų absurdiški.

Vasaros saulėgrįža yra gryniausia pagoniška šventė visa savo esme. Ar per Jonines girtaujantys ir rusiškos muzikos besiklausantys buduliai užsiima velnio garbinimu? O gal velnio garbinimu užsiima tie pamaivos, pasiskelbę romuviečiais, ir kiti neopagonys?

3. Katalikų bažnyčios atstovai turėtų perdėtai rūpintis ne tariamu Helovyno šventimu, o savomis bėdomis. Vaikų tvirkinimo atvejai ir viso to dangstymas padarė itin didelę žalą Katalikų bažnyčios reputacijai, nepaisant to fakto, kad vaikai yra tvirkinami ne vien kunigų ir ne vien bažnyčiose.

Taip pat jai pakenkė ir dabartinio popiežiaus prielankumas seksualinėms mažumoms bei klimato kaitos teorijoms, o tikintieji, kurių neatgrasė Šventojo Tėvo progresyvumas, yra pasišlykštėję jo sofizmu dvelkiančia retorika dėl Vladimiro Putino agresijos prieš Ukrainą.

4. Mano giliu įsitikinimu, tikroji velnio garbinimo šventė yra Gegužės 1-oji. Kodėl ji vis dar raudona? Kodėl neaiškios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos institucijos nekelia šio klausimo? Kodėl vaikai vis dar yra dresuojami garbinti šėtonišką stalinizmo saulę atvežusius venclovas, nėris ir cvirkas? Kodėl juos bandoma reabilituoti?

Kodėl stringa viešųjų erdvių desovietizacija ir desolomėjizacija? Kodėl iki paskutinės sekundės buvo bandoma išsaugoti Klaipėdos skulptūrų parką bjaurojusį velnio kardą? Kodėl šėtono stabai, užuot sunaikinti, yra laikomi Grūto parke? Gal laukiama patogios progos juos grąžinti į viešąsias erdves? Ir kodėl Širvintų valdžia, užuot pašalinusi raudoną skeltanagio žvaigždę, ją išblizgino?

„Mums čia labai patinka, nes matėme daug Helovyno drabužiais apsirengusių žmonių, o pilies viduje yra Helovyno paroda. Galima apsivilkti sukneles ir visokius kostiumus, taigi tai labai gera patirtis“, – įspūdžiais dalijosi pilies lankytoja.

„Prieš atvykdami matėme keletą nuotraukų, bet po to, kai čia buvome, mano šeimai ir vaikams tai buvo fantastiška patirtis, puikiai praleidome laiką. Laiptai šiek tiek girgždėjo, jausmas šiek tiek bauginantis“, – pasakojo kitas turistas.

1920 m. pilis tapo Rumunijos karališkosios šeimos rezidencija. Ji buvo mėgstamiausia karalienės Marijos vieta. Pilyje eksponuojama jos surinktų baldų ir meno kūrinių kolekcija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nelengva žaisti su dviem pasauliais. Viena vertus, yra tikroji pilies istorija, Rumunijos karalienės Marijos, mylimiausios šalies karališkosios asmenybės, figūra. Kita vertus, turime grafą Drakulą, kraujo ištroškusį personažą iš Bramo Stokerio romano. Bet mes radome būdą, kaip tai suderinti. Kampanija vadinasi „Karališka dieną, pikta naktį“. Taigi viskas, kas vyksta po saulėlydžio, priklauso grafui, o kas vyksta dieną, priklauso tikrajai istorijai“, – aiškino pilies rinkodaros vadovas Alexandru Priscu.

Šiemet turistų skaičius rekordinis. Per dieną pilį aplankė daugiau nei 9 tūkst. žmonių.

„Be jokios abejonės, tampa vietine tradicija Helovyną praleisti Transilvanijoje – grafo Drakulos pilyje. Visa vietovė yra visiškai užimta, rasti nakvynę beveik neįmanoma, patekti į vakarėlį, mūsų laimei, o svečių nelaimei, darosi vis sunkiau“ – teigė A. Priscu.

Tad, regis, norintiems garsiąją pilį aplankyti dar per šį Helovyną, reikia paskubėti.

„Ragana skrido, pametė šluotą. Šluoteles kepame orkaitėje. Ant rūkytos dešrelės dedami „Kataifi“ tešlos siūlai, aprišami poro juostele“, – apie vieną Helovyno patiekalų pasakojo maisto technologė Ernesta Mordosienė.

Lietuviai be rudens karaliaus moliūgo šventinio stalo neįsivaizduoja. Iš jo daro beveik viską.

„Moliūgų kukulaičius, praturtiname lietuviškų tradicinių švilpikų tešlą moliūgais, naudojame garnyruose, kartu su bulvių koše ar vietoje bulvių košės trintus moliūgus“, – kur meniu sutiksite moliūgą vardijo Ernesta.

Lengviausia pagaminti moliūgienę. „Iš kepto moliūgo paruošiame moliūgų sriubą“, – dar vieną patiekalą įvardijo ji.

Sėdant prie Šiurpnakčio stalo reikia tinkamai pasipuošti. Štai floristas sugalvojo, kaip panaudoti 50 tūkst. moliūgų sėklų. Iš jų sukūrė suknelę.

„Ten yra gėlių, samanų, moliūgų sėklų. Metalinis karkasas, kad ji vaikščioti galėtų“, – iš ko pagaminta suknelė pasakojo floristas-dizaineris Modestas Vasiliauskas.

LNK vaizdo įraše:

Tradicija tapusi ir moliūgų eglutė. Moliūgai iš Druskininkų, jų – rekordinis kiekis.

„Eglutėje tai apie 4 t moliūgų. Šiaip daugiau, nes ji iš visų pusių apeinama. Viso sunaudota apie 5–5,5 t visam kiemo papuošimui“, – skaičiavo dekoratorius.

Helovyno eglutė pakeitė vietą. Įprastai buvo statoma turguje, tačiau floristas sako, moliūgų nebelikdavo, žmonės tiesiog eglutę išnešiodavo dalimis. Šiemet moliūgai prie eglės – prigręžti.

„Nešiojo vis. Vieni klausdavo, ar galima pasiimt, kiti nešdavo. Ateina, pasiima. Tos moterys, kurios šalia prekiauja, sako, tokią moterį net barėm, – vieną kartą atėjo, pasiėmė ir išėjo, už kiek laiko dar kitą“, – stebėjosi žmonių drąsa floristas.

Šiurpnaktis vis labiau populiarėja, žmonės ieško vis daugiau pramogų.

„Atėjo tokie laikai, kai jie nori permainų. Gal pabodo sėdėti namuose, jie nori judėti ir švęsti. Ir būtent, kaip pastebėjome pernai, užpernai, kad Helovyno šventė ateina į madą. Jie persirengia, užtat ir mes ruošiamės“, – sakė vieno restorano direktorius Adas Jazbutis

Visgi žmonės dėl Helovyno šventimo pasiskirstę į dvi dalis. Vieniems tai jau tradicija ir būtinybė, kitiems – svetima ir nepriimtina.

„Namus pasipuošiam moliūgais, vaikams darželyje būna kažkokia tai pramoga, o šiaip tai nėra, kad fantastiškai, audringai švęstume tą Helovyną, bet šiaip tai įdomi šventė“, – sakė pakalbinta kaunietė.

„Reikia įsigilint labiau į tą šventę, nes tai išbaido vėles ir visa kita“, – savo nuomonę išreiškė kita.

Pirmieji Helovyną švęsti pradėjo škotai prieš beveik 130 metų. Vėliau šventė išpopuliarėjo Jungtinėse Valstijose ir Europoje.

Moksleiviai pasidalijo, kaip išsirinko savo personažus bei ar švenčia Helovyną.

„Aš labai mėgstu mėlyną spalvą, nors ji man visiškai netinka. Visi mane pravardžiuodavo Megamaindu. Tai aš pagalvojau, kad reikia kažko linksmo, tai dabar turiu milžinišką kaktą. Užkariavau visą pasaulį ir visi dabar mane dievina. Tikiuosi, kad kaukė makiažas atsiplauks. Jis užtruko kažkur apie valandą“, – kalbėjo mokinė.

„Aš esu ragana. Mano tikslas įnešti daugiau džiugesio į visą šventę, o gal ir užkerėti, bet gerais burtais. Gali būti, kad mūsų mokykla geriausiai švenčia Helovyną. Labai daug ruošėmės, labai daug stengėmės. Būtų labai smagu, kad būtų geriausiai įvertinta tarp visų“, – kalbėjo moksleivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiek žinau, tai ne pirmi metai. Keturis metus atgal buvo švęsta“, – sakė mergina.

„Aš įkūnijau personažą iš filmo „Kovos klubas“. Man labai patinka tas filmas. Aš nesu krikščionis, tai visada švenčiu Helovyną su draugais“, – kalbėjo vaikinas.

„Artėja jau atostogos. Kartais nelengva būna pamokose. Buvo sunkesnių etapų, buvo lengvesnių etapų. Bet artėjančios atostogos bus lengvesnis laikotarpis“, – sakė moksleivė.

„Užsinorėjau būti pirate, nes dar nesu ja buvusi. Esu buvusi kloune. Kai ieškojau, ką apsirengti, daug kas siūlė būti pirate“, – kalbėjo mergina.

Bet mes kartais irgi turime pasilinksminti, nes pomirtinis pasaulis nėra tiesiog kažkokia tamsuma, kurioje turime liūdėti.

„Aišku, kad švenčiu. Kaip kitaip? Tai yra normali šventė. Mes turėtume ją švęsti. Žinoma, dauguma mano, kad šia švente nužeminame mirusius. Bet mes kartais irgi turime pasilinksminti, nes pomirtinis pasaulis nėra tiesiog kažkokia tamsuma, kurioje turime liūdėti. Turime pasilinksminti, turime pašokti ir parodyti, kaip save išreiškiame. O per Vėlines paliūdėsime kažkiek, nes gyvenimas nebūna be liūdesio“, – teigė moksleivė.

„Tai pirmi metai, kai ši šventė mokykloje yra su tiek daug konkursų. Labai daug dėmesio skirta šiai šventei. Mano laikais nebuvo skiriama tiek daug dėmesio, tačiau aš palaikau, nes toks buvo gimnazijos sprendimas. Atsižvelgėme į mokinių norą švęsti Helovyną. Jie mato prasmę šioje šventėje. Suprantu ir tą pusę, kuri prieštarauja. Mes turime lietuviškas Vėlines. Tai visai kita šventė. Tačiau tai netrukdo tarpusavyje. Jei valstybėje yra tokios kaip nuorodos, rekomendacijos, tai vis tik mokykloms yra leidžiama nuspręsti, ar švęsti, ar ne. Šiais metais mes švenčiame“, – sakė teatro mokytoja Raminta Paukštytė.

K. Rugevičius – žinomas egzorcistas. Jis tiesmukai negąsdina šėtonu ir kitomis tamsos jėgomis, tačiau įspėja ir primena: „Helovynas yra gąsdinimas mirusiais, mirusių pasauliu. O bažnyčia, mūsų senovės tradicijos, kai dar iki Vėlinių buvo minimos Ilgės, turėjo visai kitą santykį su iškeliavusiais Anapilin. Santykis su mirusiaisiais visuomet buvo labai pagarbus ir sakrališkas“, – sako jis.

„Helovynas nėra tik pakvailiojimas, – tęsia mintį kunigas. – Yra tam tikros jėgos, kurios panaudoja šitą šėlsmą prakeiksmams ar užkalbėjimams, nes tai, apie ką galvojame, kaip elgiamės, įtakoja mūsų gyvenimus“, – primena K. Rugevičius.

„Kristus tam ir atėjo į mūsų pasaulį, kad suvoktume, koks reikšmingas mūsų gyvenimas, kokia svarbi kiekviena jo minutė. Padarykime iš savo gyvenimo dovaną“, – ragina Prisikėlimo bažnyčios klebonas.

„Visų šventųjų diena, lapkričio 1 d., yra viso dangaus šventė, nes pagerbiami ne tik oficialiai pripažinti šventieji, bet ir tie, kurių gyvenimai nusipelno šio titulo. O lapkričio 2-ą dieną pagerbiame visus mirusiuosius ir linkime, kad jie taip pat būtų dangaus gyventojai, jeigu yra dar tik pakeliui“, – primena K. Rugevičius.

Plačiau apie Visų šventų dienos ir Vėlinių tradicijas bei reikšmę pokalbyje „Kauno dienos“ studijoje.

Vieni teigia, kad tai skraidančios pelės, kiti – jog tai naktiniai, lizdus sukantys, paukščiai. Treti prisiekia, kad šikšnosparnis mėgino įsivelti jiems į plaukus. Tačiau nei viena, nei kita nėra tiesa! Šikšnosparniai yra žinduoliai, kaip ir žmonės. Vos atvestas mažylis yra žindomas motinos pienu ir auga labai sparčiai. Per mėnesį pasiekia suaugusio šikšnosparnio dydį, o suaugęs ir išskridęs į naktinę medžioklę visai nesidomi žmogaus šukuosena.

Šikšnosparnių kojos ir pėdos yra per silpnos, kad stovint išlaikytų kūno svorį, todėl tuo metu, kai neskraido – sparnuočiai kabo žemyn galva. Tai naktiniai gyvūnai, kurie gerai mato naktį. Taip, šikšnosparniai nėra akli! Tik jų regimas vaizdas yra nespalvotas.

Filmų ir animacijos industrijoje su vampyrais tapatinami šikšnosparniai nėra kraugeriai, puolantys žmogų ar geriantys jo kraują. Daugumos šikšnosparnių racioną sudaro vabzdžiai arba vaisiai. Tik nedidelė dalis šikšnosparnių minta smulkiais graužikais, driežais, žuvimis, paukščiais. Pasaulyje žinoma daugiau nei 1000 šikšnosparnių rūšių ir vos 3 rūšys yra prisitaikiusios misti stuburinių krauju. Šios 3 krauju mintančios šikšnosparnių rūšys aptinkamos Pietinėje ir Centrinėje Amerikoje.

Šikšnosparniai – svarbi ekosistemos dalis. Nakties metu jie naikina kenkėjiškus vabzdžius. Tropikuose gyvenantys, vaisiais mintantys skraidantys žinduoliai ne tik išnešioja augalų sėklas, bet ir apdulkina naktį žydinčius augalus.

Egipto skraidantis šuo – Lietuvos zoologijos sode gyvenanti šikšnosparnių rūšis. Tai labiausiai Afrikoje paplitę šikšnosparniai, savo pavadinimą iš vietinių gyventojų gavę dėl į šuns panašaus snukučio ir švelnaus, tankaus kailiuko. Iki 15 cm užaugantys skraiduoliai yra vieni didžiausių pasaulyje ir gali sverti netgi 1,5 kg! Tai vaisiaėdžiai žinduoliai, zoologijos sode skanaujantys apelsinus, vynuoges, bananus, obuolius, kriaušes, pomidorus ir agurkus.

Su vieninteliais skraidančiais žinduoliais – šikšnosparniais, gyvūnų mylėtojai gali susipažinti iš arčiau, apsilankę Lietuvos zoologijos sode, kuriame spalio 28–31 dienomis artėjančio Helovyno proga vyksta moliūgiadieniai.

Kiekvieną dieną nuo 13 val. lankytojai kartu su gyvūnų prižiūrėtojais galės gaminti užimtumo priemones iš moliūgų, kuriomis iškart po užsiėmimo bus pradžiuginti vis skirtingi gyvūnai. Užsiėmimo metu ne tik smagiai praleisite laiką skaptuojant, pjaustant ir darant galvosūkius gyvūnams iš moliūgų, bet ir daug sužinosite apie zoologijos sodo gyventojus.

Tiesiai iš gyvūnų prižiūrėtojų lūpų išgirsite, kam gyvūnams reikalingi tokie žaislai, kuo ypatinga skirtingų rūšių gyvūnų priežiūra ir dar daugiau įdomių dalykų! Spalio 28–31 d., visi gyvūnų mylėtojai, atnešę ir padovanoję moliūgą Lietuvos zoologijos sodui, gaus 20 % nuolaidą vienam bilietui. Daugiau informacijos https://www.zoosodas.lt.

Trečiadienį – filmo „Bagdad Cafe“ seansas

Projektas „Muzika kine / Goethe svečiuose“ kviečia pažinti įtraukiantį ir pasaulyje gausybės įvertinimų susilaukusį vokiečių kiną. Spalio mėnesio filmas „Bagdad Cafe“ yra jautrus, tačiau humoro nestokojantis režisieriaus Percy Adlono filmas, laimėjęs keliolika apdovanojimų „Geriausio užsienio šalių filmo“ ir „Geriausio scenarijaus“ kategorijose bei nominuotas „Oskarui“ už geriausią garso takelį.

Tai istorija apie dviejų moterų iš visiškai skirtingų pasaulių draugystę. Jazmina, verslininkė iš Bavarijos, po kivirčo su vyru atsiduria viena Mohavių dykumoje. Ji atkeliauja iki dykumos viduryje įsikūrusio nušiurusio motelio su kavine „Bagdad Cafe“, kurioje viešpatauja Brenda – amžinai viskuo nepatenkinta juodaodė.

Pamažu apsipratusi su šoku ir netikėtais gyvenimo pokyčiais, Jazmina pamažu įgauna Brendos pasitikėjimą, padeda suklestėti jos kavinei, o tarp moterų užsimezga glaudus ir nuoširdus ryšys.

Brendos vaidmenį atlikusi aktorė C.C.H.Pounder net ir praėjus trisdešimčiai metų vis dar atsimena tą laiškų gausybę, kurią gavo iš žiūrovų po filmo premjeros. „Įsimintiniausias dalykas buvo žmonių dėkingumas už galimybę pamatyti šį filmą – kaip jis įkvėpė juos kažką daryti su savo gyvenimais. Kiekvieną dieną gaudavau krūvas laiškų iš žmonių, kurie norėjo palikti korporatyvinį pasaulį ir iš naujo atrasti kūrybiškumą. Vis dar pamenu, kaip jie rašė, ką jau padarė ar ketina padaryti“, – viename iš interviu sakė aktorė.

Seanso pradžia: 20 val. Įėjimas nemokamas.

Ketvirtadienį – Helovyno vakarėlis

Paskutinę spalio naktį „Loftas“, kartu su studentų susivienijimu „Make Students Great Again“, kuris švenčia vienerių metų gimtadienį, kviečia praleisti su gąsdinančiai užvedančia muzika ir kraupiai gera nuotaika. Viskas, kaip vakarėliui ir priklauso: 2 scenos, didžėjai, šviesos instaliacijos, geriausio kostiumo rinkimai ir šokiai iki paryčių.

Pirmajame „Lofto“ aukšte įsikursianti pagrindinė scena bus skirta Hip-hop, trap, reggaeton ir R&B stilių muzikai. Muzikine programa čia rūpinsis keturi didžėjai: Michael Ballert, Balkan Andi, Disc Jokkel ir DJ Gnrl D.

Tuo tarpu antrame aukšte įsikurs elektroninės muzikos scena, kurioje skambės Disco, House, Mnimal ir Techno stilių muzika. Už pulto čia stovės gerai Lietuvoje pažįstami Jaroška bei Anton Vostok, Speed Gonzo, o taip pat – vienas iš renginio organizatorių Lonja Weidemann – Lonja.

Vakarėlio metu vyks ir krepšinio turnyras, tritaškių konkursas bei geriausio kostiumo rinkimai, kurių laimėtojams bus skirti specialūs prizai.

Vakarėlio pradžia: 22.30 val.

JAV prezidentas itin šventiškai atšventė Helovyną – surengė iškilmes.

D. Trumpas pasveikino valstybės tarnautojus ir karininkus.

Baltųjų rūmų kiemelis virto atrakcionų parku vaikams: surengtos NASA, Nacionalinio saugumo departamento ir kitų valstybinių įstaigų parodos.

Šveicarų ir prancūzų menininkų sukurtas „Sculpt“ – tai virtualios perkusijos spektaklis, prie atlikėjo rankų pritvirtinus sensorius, kuriais – tarsi kompiuterinių žaidimų konsolėse – perduodami kamerų fiksuojami žmogaus judesiai. Judesiai iššaukia vaizdus ir garsus: kuria virtualią scenografiją ir muziką.

„Sculpt“ autoriai – garso ir vaizdo menininkų komanda „GeKiPe“ („Gestures, Kinetics, Percussion“): Philippe’as Spiesseris – perkusininkas ir projekto vadovas, Alexanderis Vertas – kompozitorius ir ansamblio „Flashback“ vadovas, José Miguelis Fernandezas – kompozitorius ir garso režisierius, Thomas Köppelis – vaizdo menininkas ir režisierius.

„Sculpt“ trunka apie valandą. Jo atlikėjas Ph. Spiesseris groja virtualiais mušaimaisiais ir erdvėje savo kūnu, rankomis ir kojomis brėždamas įvairias trajektorijas. Kūrinius virtualiai perkusijai ir elektronikai inspiravo „GeKiPe“ menininkų siekis ištirti naujųjų technologijų galimybes, atkuriant judesius, kurie naudojami grojant originaliais instrumentais. Šiame šou žmogaus judesiai fiksuojami „Kinect“ kameromis, kurios dažniausiai naudojamos kompiuterinių žaidimų konsolėse.

Projekte skamba du multimedijos kūriniai – J. M. Fernandezo „Hypersphère“ („Hipersfera“) ir A. Verto „Le Silence“ („Tyla“). Pastaroji muzikos ir vaizdo kompozicija paremta žmogaus potyriu, kai jis palaipsniui grimzta į beribę tylą ir pamažu tampa svetimu visai žmonijai. Sąmoningai pasinėręs į haliucinacijas ir daugiau nebetikįs sėkme, žmogus prisidengia tylos skraiste ir pasišalina į savo citadelę – tylos tvirtovę. Kūrinį sudaro introspektyvių ir gyvybingų, žaismingų epizodų kaita, tarsi vaizduojanti žmogų, kuris norėtų ir vėl kontroliuoti savo likimą. Klausytojai stebi šio herojaus pastangas, kurios, lydimos baimės ir dvejonių, veda link išsižadėjimo ir pasinėrimo į begalybę.

„Sculpt“ pasaulinė premjera įvyko 2015 m. festivalyje „Aujourd’hui Musiques“ Perpinjano miesto teatre „Archipel“. Šis performansas yra bendras organizacijų „Théâtre de l’Archipel Scène Nationale France“, Paryžiaus „Pompidou Centre IRCAM“ ir „Flashback66“ projektas.

Vienintelis multimedijos šou „Sculpt“ spektaklis Vilniuje – spalio 29 d. Šiuolaikinio meno centro didžiojoje salėje. Bilietai platinami „bilietai.lt“ kasose ir internetiniame portale.

Verta priminti, kad šeštadienį, spalio 28 d., festivalyje „Gaida“ – legendinio amerikiečių kompozitoriaus Johno Adamso kūrinių koncertas, skirtas šiemet visame pasaulyje švenčiamam šio kūrėjo 70-mečiui. Vieno iškiliausių XX–XXI a. kompozitoriaus muzikos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atliks pasaulinę šlovę J. Adamsui atnešusius kūrinius „Harmonielehre“ ir „Grand Pianola Music“ bei Fokstrotą orkestrui „The Chairman Dances“ („Pirmininkas šoka“) iš operos „Niksonas Kinijoje“. Vakaro solistai – Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas. 

Beje, 1985 m. sukurtą „Harmonielehre“ („Harmonijos mokymas“) LNSO pirmą kartą atliko dar 1988 m. tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje Sankt Peterburge – tai buvo europinė šio kūrinio premjera. J. Domarko vadovaujamas orkestras turėjo unikalią galimybę dirbti su į festivalį atvykusiu J. Adamsu. Vėliau „Harmonielehre“ LNSO grojo ne kartą. Pasak J. Domarko: „Tai – tarsi muzikinė biblija, etaloninis orkestro galimybių įrodymas.“