Tą trečiadienį posėdyje patvirtino Ministrų kabinetas, reaguodamas į gegužės pradžioje gautą Hondūro notą.

Centrinės Amerikos šaliai Vyriausybė ketino dovanoti „iki 90 tūkst. vienetų pediatrinių „Comirnaty“ vakcinos dozių“. Tai patvirtinta per posėdį balandžio viduryje.

Tokį žingsnį Ministrų kabinetas grindė Hondūro pagalbos prašymu.

Užsienio reikalų ministerija anksčiau BNS teigė, kad savo atsisakymą priimti dovanojamas vakcinas Hondūras motyvavo tuo, kad per „Covax“ programą sulaukė pakankamo vakcinų kiekio.

Apie tai rašoma Vyriausybės nutarimo projekte, kuriame siūloma netekusiu galios pripažinti ankstesnį Ministrų kabineto sprendimą padovanoti „iki 90 tūkst. vienetų pediatrinių „Comirnaty“ vakcinos dozių“.

Anot dokumento, Hondūro nota, kuria atsisakoma minėtų skiepų, gauta gegužės 9-ąją.

Kaip vėliau BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija, savo atsisakymą priimti dovanojamas vakcinas Hondūras motyvavo tuo, kad per „Covax“ programą sulaukė pakankamo vakcinų kiekio.

Hondūro teigimu, jo pakanka patenkinti dabartinius šalies gyventojų imunizacijos poreikius.

Lietuva „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtas vakcinas buvo apsisprendusi skirti balandžio viduryje. Tokį žingsnį Vyriausybė grindė šios Centrinės Amerikos valstybės pagalbos prašymu.

Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį iki 90 tūkst. pediatrinių vakcinos dozių iki balandžio 30 dienos bus skirta Hondūrui. Toks sprendimas priimtas gavus šios Centrinės Amerikos valstybės pagalbos prašymą.

Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad šiuo metu stipriai sulėtėjus gyventojų skiepijimosi tempui Lietuva gali nespėti panaudoti turimų vakcinų iki jų galiojimo datos pabaigos.

Nurodoma, kad Hondūras tuo tarpu nėra užsitikrinęs pakankamo vakcinų kiekio kovai su pandemija.

Policininkai aptiko maždaug 1 450 paketų su narkotikais, sudėtų į 58 krepšius. Krepšiai buvo užkasti trijose didžiulėse duobėse, kurioms iškasti reikėjo sunkiosios technikos. 

Narkotikai, regis, buvo atplukdyti į netoli pakrantės esančią Fransiją jūra. 

Ši operacija yra žvalgybos darbo rezultatas ir „rodo, kokį sunkų darbą kartu su kitomis institucijomis atlieka Nacionalinė policija, siekdama likviduoti mūsų šalyje veikiančias prekybos narkotikais struktūras“, sakė policijos atstovas Miguelis Perezas (Migelis Peresas).  

Šiais metais Hondūro policija jau konfiskavo daugiau kaip 8 t narkotikų, rašoma išplatintame pranešime.

Prezidentas Juanas Orlando Hernandezas (Chuanas Orlandas Hernandesas) suintensyvino kovą su narkotikų karteliais, nors jo paties brolis Tony Hernandezas (Tonis Hernandesas) 2019 metų spalį JAV teismo buvo pripažintas kaltu dėl didelio masto narkotikų kontrabandos.

Šių metų kovą Niujorko teismas T. Hernandezui dėl šio ir kitų kaltinimų skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.  

Migrantai ryžtasi kelionei, ieškodami geresnio gyvenimo, kai JAV netrukus darbą pradės nauja išrinktojo prezidento Joe Bideno administracija.

Pirmoji maždaug 300 žmonių grupė ketvirtadienį auštant pajudėjo iš San Pedra Sulos miesto – antro pagal dydį miesto Hondūre – Korinto, esančio pasienyje su Gvatemala, link.

Keliaudami mažomis grupelėmis, kai kurie nešini Hondūro vėliava, dauguma migrantų dėvėjo apsaugines veido kaukes, norėdami apsisaugoti nuo koronaviruso.

Kaip pranešė vietiniai socialinės žiniasklaidos puslapiai, ketvirtadienio vakarą vietos laiku San Pedro Suloje turėjo susitikti 3 000 žmonių grupė ir pajudėti Korinto arba Agua Kaljentės link.

Migrantai teigia bėgą nuo skurdo, nedarbo ir gaujų smurto, tačiau JAV muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos komisaro pareigas einąs Markas Morganas įspėjo juos „nešvaistyti savo laiko ir pinigų“. Meksika ir kitų Centrinės Amerikos šalių vyriausybės davė suprasti, kad neįsileis jų.

Nuo 2018-ųjų spalio iš Hondūro JAV kryptimi iškeliavo keliolika migrantų karavanų, bent keturis iš jų sudarė po 3 000 žmonių. Tačiau visi jie susidurdavo su tūkstančiais JAV pasieniečių ir karių, kuriuos JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dislokavo prie Meksikos pietinės sienos.

„Eta“ antradienį pasiekė šiaurinę Nikaragvos Karibų jūros pakrantę kaip ketvirtos kategorijos uraganas. Jo nešami smarkūs vėjai rovė medžius, plėšė stogus, smarkiai lijo. Vėliau uraganas susilpnėjo iki antrosios kategorijos lygio.

Pasak Nikaragvos infrastruktūros ministro Oscaro Mojicos, uraganas išvartė daug medžių, dėl to sutriko kelių eismas.

„Eta“ rovė medžius ir plėšė namų stogus Bilvyje – didžiausiame Nikaragvos miestelyje šiaurės rytinėje pakrantėje, kuris dar žinomas kaip Puerto Kabesasas.

Nikaragvoje du žmones palaidojo nuošliauža, kai jie dirbo kasykloje Bonanzos savivaldybeje, o Hondūre sugriuvusiame name žuvo mergaitė.

JAV nacionalinis uraganų centras antradienį įspėjo, kad „Eta“ padariniai regione gali būti katastrofiški.

Prognozuojama, kad trečiadienį ir iš trečiadienio į ketvirtadienį „Eta“ toliau judės šiaurine Nikaragvos dalimi ir per centrinę Hondūro dalį.

Pliaupiant lietui apie 600 migrantų susirinko autobusų stotyje pavojingame San Pedro Sulos mieste ir nusprendė pajudėti sutemus. Apie 300 žmonių, tarp kurių daugiausia moterys ir vaikai, susėdo į 30 mažų autobusų, jie tikisi pasiekti Gvatemalą. Vėlai pirmadienį dar apytikriai 300 žmonių iškeliavo pėsčiomis.

Pagrindinės Hondūro gyventojų emigraciją į JAV skatinančios priežastys yra skurdas ir siautėjančios gaujos, daugelis žmonių laiko emigraciją vienintele galimybe išsigelbėti ir užsitikrinti normalų gyvenimą.

Beveik neabejojama, kad naujasis karavanas padidins įtampą su JAV.

„Hondūras, Gvatemala ir Salvadoras nieko nedaro dėl Jungtinių Valstijų ir tik ima mūsų pinigus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas.

„Girdėjau, kad Hondūre sudaromas naujas (migrantų) karavanas, ir jie šiuo atžvilgiu nieko nedaro. Nebeteiksime jokios paramos šioms trims šalims“, – pažymėjo jis.

JAV lyderis pridūrė, jog visos trys valstybės „jau daugelį metų naudojosi JAV, siekdamos pasipelnyti“.

Nuo spalio keli dideli migrantų „karavanai“ išvyko link JAV sienos per Meksikos teritoriją. Šiuose karavanuose iš viso buvo apie 10 tūkst. žmonių iš Hondūro, Salvadoro, Gvatemalos ir Meksikos.

D. Trumpas ne kartą kaltino Meksikos valdžia nesugebėjimu sustabdyti nelegalių migrantų tranzitą per savo teritoriją.

Jo konservatyvioji Nacionalinė partija, kontroliuojanti visas tris – vykdomąją, įstatymų leidybos ir teismų – valdžias, tvirtina, kad 2015 metais Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis leidžia perrinkti J. O. Hernandezą.

Opozicija su tuo nesutinka ir teigia, kad teismas neturi galios keisti 1982 metų konstitucijos.

Hondūras pirmauja pasaulyje pagal žmogžudysčių skaičių, taip pat yra viena skurdžiausių Lotynų Amerikoje.

Gaujos viešpatauja ištisuose rajonuose, reketuodamos verslą – pradedant tortilijų pardavėjais, baigiant gamyklomis. Tuo tarpu narkotikų kontrabandos karteliams Hondūras tampa patogia tarpine stotele, gabenant kvaišalus, ypač kokainą, iš Pietų Amerikos į Jungtines Valstijas.

Nuo 2013-ųjų prezidentaujantis 49-erių J.O. Hernandezas laikomas favoritu sekmadienio rinkimuose, kuriems iškelti iš viso devyni kandidatai.

Artimiausi dabartinio prezidento varžovai yra šie: politiku virtęs 64-erių televizijos vedėjas, atstovaujantis kairiajam Opozicijos aljansui prieš diktatūros koaliciją, Salvadoras Nasralla (Salvadoras Nasralja) bei 50-metis Luisas Zelaya (Luisas Zelaja), dešinėn linkusios Liberalų partijos kandidatas.

Pirmųjų rezultatų laukiama praėjus dviem valandoms nuo rinkimų pabaigos 16 val. vietos (24 val. Lietuvos) laiku, nors balsavimas gali būti pratęstas vieną valandą.

Nukentėjusieji buvo nugabenti į universitetinę ligoninę Tegusigalpoje.

Ligoninės atstovas spaudai Miguelis Osorio (Migelis Osorijas) informavo, kad du sužeistieji yra sunkios būklės, nes patyrė rimtas galvos traumas.

Policija pranešė, kad sunkvežimio vairuotojas po avarijos greitkelyje, jungiančiame sostinę ir šalies pietus, iš įvykio vietos paspruko.

Nacionalinės transporto direkcijos vadovas Leonelis Sauceda (Leonelis Sauseda) sakė, kad tyrėjai mėgina nustatyti, ar vaisius vežusio vilkiko vairuotojas viršijo greitį.