Honkongas, buvusi Jungtinės Karalystės kolonija iki 1997 metų perdavimo Kinijai, antradienį po pagreitinto teisėkūros proceso priėmė saugumo įstatymą, paprastai vadinamą 23 straipsniu, pagal kurį numatytos bausmės už penkis nusikaltimus.

„Kinijos vyriausybė yra tvirtai pasiryžusi saugoti nacionalinį suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus, įgyvendinti vienos šalies ir dviejų sistemų politiką ir priešintis bet kokiam išorės kišimuisi į Honkongo reikalus. Visi išpuoliai ir šmeižtas niekada nebus sėkmingi ir yra pasmerkti žlugti“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

JK užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) teigė, kad tai buvo skubotas įstatymo, kuris „dar labiau pažeis teises ir laisves, kuriomis naudojamasi mieste“, priėmimo procesas.

Atsakydama į tai, faktinė Kinijos užsienio reikalų ministerija Honkonge papriekaištavo JK, kad ji „veidmainiauja ir taiko dvigubus standartus“, netiesiogiai užsimindama apie Londono nacionalinio saugumo įstatymus.

„Jungtinė Karalystė skelbia kurstančius ir neatsakingus komentarus apie Honkongo padėtį [...], visa tai lemia giliai įsišaknijusi kolonizatoriaus ir pamokslautojo mąstysena, – trečiadienį pareiškime teigė kinų užsienio reikalų komisaras. – Raginame JK tinkamai nustatyti savo poziciją, pripažinti tikrovę ir atsisakyti fantazijų apie tolesnę kolonijinę įtaką Honkonge.“

Atsakydamas į ES kritiką, komisaro biuras išreiškė „stiprų nepasitenkinimą ir nepritarimą“ jos pastaboms.

„Raginame ES atsižvelgti į stiprų Honkongo poreikį laikytis šių teisės aktų ir atsisakyti veidmainiškų dvigubų standartų ir išankstinio nusistatymo“, – sakoma pareiškime.

Pagal britų susitarimą dėl šalies perdavimo Kinijai Honkongui 50 metų buvo garantuotos tam tikros laisvės, įskaitant teismų ir įstatymų leidžiamosios valdžios autonomiją, kuri remiasi principu „viena šalis, dvi sistemos“.

Susitarimas įtvirtino miesto, kaip pasaulinio lygio verslo centro, statusą, kurį sustiprino patikima teismų sistema ir politinės laisvės, nebūdingos žemyninei daliai.

Tai taip pat kelia abejonių dėl ilgalaikio Honkongo, kaip tarptautinio verslo centro, patrauklumo.

2020-aisiais Pekinas Honkongui nustatė nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo siekiama nubausti už keturis nusikaltimus – separatizmą, sukilimą, terorizmą ir sąmokslą su užsienio pajėgomis.

Nuo to laiko, kai buvo priimtas šis įstatymas, pagal jį buvo suimta beveik 300 žmonių, dešimtys politikų, aktyvistų ir kitų visuomenės veikėjų buvo įkalinti arba priversti išvykti į užsienį, o pilietinė visuomenė iš esmės buvo nutildyta.

Susirūpinimas

Honkongo lyderis Johnas Lee (Džonas Li) yra teigęs, kad naujai priimtas įstatymas, pagal kurį baudžiama už valstybės išdavystę, sukilimą, valstybės paslapčių vagystę ir šnipinėjimą, sabotažą ir išorinį kišimąsi, padės užpildyti Pekino teisės aktų paliktas spragas.

Vyriausybė yra sakiusi, kad jo sukūrimas buvo „konstitucinė pareiga“, kaip nurodyta Honkongo mažosios konstitucijos, kuria miestas valdomas nuo pat jo perdavimo, 23 straipsnyje.

Tačiau D. Cameronas teigė, kad paspartintas teisės aktų priėmimas kenkia Kinijos ir JK bendrajai deklaracijai – 1984 metais pasirašytam tarptautiniu mastu įpareigojančiam susitarimui, kuriuo Kinija sutiko valdyti Honkongą pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“.

„Raginu Honkongo valdžią [...] išlaikyti aukštą autonomijos ir teisinės valstybės laipsnį ir veikti pagal savo tarptautinius įsipareigojimus ir teisines prievoles“, – sakė jis.

Jo pareiškimas taip pat sulaukė Kinijos ambasados JK priekaištų, kuri jį pavadino „rimtu faktų iškraipymu“.

Ambasada teigė, kad įstatymas, pagal kurį už nusikaltimus, susijusius su valstybės išdavyste ir sukilimu, numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, „visiškai užtikrina Honkongo gyventojų teises ir laisves“.

„Raginame JK nutraukti savo nepagrįstus kaltinimus [...], susilaikyti nuo kišimosi į Kinijos vidaus reikalus bet kokia dingstimi“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos, Jungtinės Tautos, ES ir Japonija taip pat viešai kritikavo šį įstatymą.

Antradienį Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis pareiškė, kad JAV yra susirūpinusios dėl „plačių ir, mūsų nuomone, neaiškiai apibrėžtų apibrėžtų nuostatų“ šiame įstatyme.

JT teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) antradienį pasmerkė naujo nacionalinio saugumo įstatymo priėmimą Honkonge ir pavadino jį skubotai priimtu ir „regresyviu žingsniu žmogaus teisių apsaugos srityje“.

ES sukritikavo ne tik numatomą įstatymo poveikį miesto laisvėms apskritai, bet ir sakė, kad jis gali turėti didelį poveikį Europos Sąjungos biuro, Europos konsulatų ir ES piliečių darbui Honkonge.

„Tai taip pat kelia abejonių dėl ilgalaikio Honkongo, kaip tarptautinio verslo centro, patrauklumo“, – teigiama antradienį paskelbtame ES pareiškime.

Trečiadienį Japonija prisidėjo prie šios nuomonės ir pareiškė, kad jai „labai svarbu palaikyti laisvą ir atvirą sistemą bei užtikrinti demokratinį ir stabilų Honkongo vystymąsi“.

Japonija „pakartoja esanti labai susirūpinusi dėl (Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo) priėmimo, kuris dar labiau pakirs pasitikėjimą sistema „Viena šalis – dvi sistemos“, pareiškė ji.

„Ši diena – istorinis momentas Honkongui“, – sakė miesto lyderis Johnas Lee (Džonas Li).

Jis pridūrė, kad naujasis įstatymas įsigalios kovo 23 dieną.

Įstatyme išvardytos penkios naujos nusikaltimų kategorijos: išdavystė, sukilimas, šnipinėjimas ir valstybės paslapčių vagystė, nacionalinio saugumo sabotažas ir išorinis kišimasis.

Šis vietinis teisės aktas yra antras miesto nacionalinio saugumo įstatymas po to, kurį Pekinas primetė Honkongui 2020 metais, numalšinęs didžiulius ir kartais smurtinius demokratinius protestus.

Honkongo įstatymų leidžiamoji taryba, kurioje po rinkimų tvarkos pakeitimų dirba Pekinui lojalūs žmonės, procesą paspartino. Kovo 8 dieną pristačius įstatymo projektą ir J. Lee paraginus „visu greičiu“ pastumti įstatymą, atitinkamas komitetas savaitę posėdžiavo kasdien.

Įstatymas numato griežtas bausmes už įvairius veiksmus, valdžios vadinamus grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Už lengvesnius pažeidimus, įskaitant ardomųjų publikacijų turėjimą, taip pat galės būti skirtos kelerių metų įkalinimo bausmės. Kai kurios nuostatos sudaro sąlygas baudžiamajam persekiojimui už veiksmus, padarytus bet kurioje pasaulio vietoje.

Įstatymo kritikai nerimauja, kad juo bus dar labiau suvaržytos pilietinės laisvės, kurias Pekinas pažadėjo saugoti 50 metų, kai 1997-aisiais Honkongas, buvusi britų kolonija, buvo sugrąžintas Kinijai.

Jungtinių Tautų teisių vadovas antradienį pasmerkė naujo nacionalinio saugumo įstatymo priėmimą Honkonge ir pavadino jį skubotai priimtu ir „regresyviu žingsniu žmogaus teisių apsaugos srityje“.

„Nerimą kelia tai, kad toks svarbus teisės aktas buvo skubotai priimtas per pagreitintą procesą, nepaisant rimtų abejonių dėl daugelio jo nuostatų nesuderinamumo su tarptautine žmogaus teisių teise“, – pareiškime sakė Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas).

JK vyriausybė antradienį pasmerkė Honkongo naują nacionalinio saugumo įstatymą, įspėdama, kad jis turės plataus masto pasekmių finansų centrui.

Užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) teigė, kad jis turės „toli siekiančių pasekmių“ teisinei valstybei ir institucijų nepriklausomumui, taip pat Honkonge gyvenančių ir dirbančių asmenų teisėms ir laisvėms.

„Bendras naujojo Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo poveikis yra tas, kad jis dar labiau pakenks teisėms ir laisvėms, kuriomis naudotasi mieste“, – sakė jis.

Verslininkų ir žurnalistų nuogąstavimai

Honkongo politikos scena po didžiulių 2019 metų protestų labai smarkiai pasikeitė.

Ši diena – istorinis momentas Honkongui.

Daugelis pagrindinių aktyvistų buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o kiti ieškojo prieglobsčio užsienyje. Įtakingos prodemokratinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip laikraštis „Apple Daily“ ir naujienų svetainė „Stand News“, buvo uždarytos. Dėl taikytų griežtų priemonių daug nusivylusių jaunų profesionalų ir vidurinės klasės šeimų išvyko į JAV, Britaniją, Kanadą ir Taivaną.

Honkongo pagrindinis įstatymas reikalauja, kad miestas priimtų vietinį nacionalinio saugumo įstatymą. Ankstesnis bandymas 2003 metais sukėlė didžiulius gatvių protestus, kuriuose dalyvavo pusė milijono žmonių, ir galiausiai įstatymo projektą teko atidėti. Tokių protestų dėl dabartinio įstatymo projekto nebuvo pirmiausia dėl esamo saugumo įstatymo poveikio.

Ir Kinijos, ir Honkongo vyriausybės sako, kad Pekino primestas įstatymas atkūrė stabilumą po 2019 metų protestų.

Pareigūnai tvirtina, kad naujuoju įstatymu saugumas suderinamas su teisių ir laisvių apsauga. Miesto vyriausybė sakė, kad reikia užkirsti kelią protestų atsinaujinimui ir kad tai paveiks tik itin mažą nelojalių gyventojų grupę.

Pagal įstatymą už viešosios infrastruktūros gadinimą siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui gali būti skiriama 20 metų laisvės atėmimo bausmė, o jei buvo susimokyta su išorės jėgomis – įkalinimas iki gyvos galvos. 2019 metais protestuotojai buvo užėmę Honkongo oro uostą ir siaubė geležinkelio stotis.

Verslininkai ir žurnalistai reiškė nuogąstavimus, kad plačios apimties įstatymas prieš valstybės paslapčių atskleidimą ir kišimąsi iš užsienio paveiks jų kasdienį darbą.

Stebėtojai atidžiai stebės, ar valdžia įstatymą taikys kitoms profesinėms sritims ir kaip įstatymas paveiks honkongiečių laisves.

Miesto vykdomosios valdžios vadovas Johnas Lee (Džonas Li) antradienį pristatė teisės akto pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytos naujos saugumo nusikaltimų kategorijos, papildančios esamą nacionalinio saugumo įstatymą, kurį Pekinas primetė 2020 metais.

J. Lee teigimu, naujasis įstatymas reikalingas tam, kad nepasikartotų 2019 metais vykę masiniai prodemokratiniai protestai, peraugę į smurtinius susirėmimus.

ES reiškia susirūpinimą, kad dabartinis Honkongo nacionalinio saugumo įstatymas naudojamas siekiant susidoroti su opozicija ir užgniaužti kitokias nuomones, naujienų agentūrai AFP sakė ES atstovas spaudai.

„ES yra susirūpinusi, kad kai kurios [siūlomo įstatymo] apibrėžtys ir nuostatos prilygs Nacionalinio saugumo įstatymo taikymo sričiai ir drakoniškoms priemonėms ar net jas viršys ir dar labiau susilpnins likusias Honkongo laisves“, – antradienį vėlai vakare pridūrė atstovas.

Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuras trečiadienį pareiškė, kad atidžiai stebės padėtį, ir pridūrė, kad prisidengiant nacionaliniu saugumu laisvės Honkonge buvo smarkiai suvaržytos.

„Svarbu, kad naujieji teisės aktai atitiktų tarptautinius standartus ir užtikrintų Honkongo gyventojams pažadėtas teises“, – sakoma biuro pareiškime.

Nuo tada, kai 1997-aisiais britai Honkongą perdavė Kinijai, mieste galioja „vienos šalies ir dviejų sistemų“ režimas, kai teisinė ir teismų struktūros yra atskirtos nuo žemyninės dalies.

Pasak Honkongo pareigūnų, miesto mažąja konstitucija vadinamame Pagrindiniame įstatyme reikalaujama, kad būtų priimtas įstatymas dėl penkių su saugumu susijusių nusikaltimų, įskaitant išdavystę, šnipinėjimą ir išorės kišimąsi.

ES yra susirūpinusi, kad kai kurios [siūlomo įstatymo] apibrėžtys ir nuostatos prilygs Nacionalinio saugumo įstatymo taikymo sričiai ir drakoniškoms priemonėms ar net jas viršys ir dar labiau susilpnins likusias Honkongo laisves.

Trečiadienį Pekinas pareiškė, kad visiškai remia naująjį Honkongo saugumo įstatymą ir teigė, kad jis užtikrina ilgalaikę taiką ir stabilumą pusiau autonominiame mieste.

Naujasis įstatymas „padės apsaugoti visų Honkongo gyventojų gerovę, apsaugoti investuotojų iš viso pasaulio interesus ir užtikrinti kokybišką plėtrą“, sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Tačiau Džordžtauno universiteto Azijos teisės centro tyrėjas Ericas Lai (Erikas Lai) AFP sakė, kad užsienio investuotojai gali būti atsargūs ir kad gali nukentėti laisvas informacijos srautas.

Jis pridūrė, kad pasiūlymu „bandoma suderinti valstybės paslapties ir šnipinėjimo nusikaltimus su žemyninės Kinijos teisės aktuose“ apibrėžtais atitinkamais nusikaltimais.

Vokietijos prekybos rūmų Honkonge prezidentas Johannesas Hackas (Johanesas Hakas) sakė tikintis, kad pareigūnai tiksliau apibrėš, kas yra valstybės paslaptis, nes ši sąvoka „galėtų apimti labai daug sričių“.

J. Hackas AFP sakė nemanantis, jog naujasis įstatymas turės įtakos mieste veikiančioms Vokietijos įmonėms, tačiau teigė, jog kyla pavojus, kad užsienyje šis teisės aktas bus suvokiamas kaip dar vienas Honkongo saugumo įstatymas.

Apie nemalonų įvykį informuoja radijo stotis rthk.hk.

Pranešama, kad trisdešimtmetis vyras prarado sąmonę, kai po varžybų vyko namo. Jis pasijuto prastai būdamas metro.

Vyras skubiai buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai maratoną nubėgusiam sportininkui suteikė pirmąją pagalbą, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

Teigiama, kad dar vienam varžybų dalyviui buvo sustojusi širdis, tačiau šį žmogų medikams pavyko atgaivinti, jis liko gyvas.

Taip pat pranešama, kad po maratono į ligoninę pateko 39 žmonės. Be to, 842 sportininkai patyrė įvairias smulkias traumas – sumušimus, patempimus.

Maratonas „Standard Chartered Hong Kong Marathon“ nuo 1997-ųjų metų vyksta kasmet. Jo distancija – 42 kilometrai. 2024 metais vykusio maratono metu bėgimo sąlygos buvo geros.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė reikalauja jį paleisti.

76 metų J. Lai kaltinamas sąmokslu su užsienio jėgomis, kaip numatyta plataus masto nacionalinio saugumo įstatyme, kurį Pekinas finansų centru esančiam regionui nustatė 2020 metais.

Jis yra dabar uždaryto bulvarinio laikraščio kinų kalba „Apple Daily“, kuris dažnai kritikavo Pekiną ir palaikė 2019-aisiais Honkongą sukrėtusį didžiulį protesto judėjimą, įkūrėjas.

Bylos nagrinėjimas, kurį per ateinančias 80 darbo dienų planuojama nagrinėti atvirame teisme, bus atidžiai stebimas kaip Honkongo politinių laisvių ir teismų nepriklausomumo barometras.

Prieš pradėdamas veiklą žiniasklaidoje, milijonierius, kuris praturtėjo pardavinėdamas drabužius, J. Lai bus teisiamas be prisiekusiųjų, anksčiau jam nebuvo leista pasirinkti advokato.

Pirmadienį J. Lai, kuris viešumoje nesirodė nuo 2021 metų, teisme pasirodė su kostiumu, šypsojosi ir mojavo salei, kurioje sėdėjo jo šeima.

J. Lai taip pat yra JK pilietis, o teismo proceso pradžią stebėjo JAV, britų, Australijos ir Kanados užsienio konsulatų atstovai.

Veiksmai, kuriais slopinama spaudos laisvė ir ribojamas laisvas informacijos srautas (...), pakenkė Honkongo demokratinėms institucijoms.

Jo bylą plačiai pasmerkė tarptautinė bendruomenė, tačiau Pekinas atmetė kritiką kaip šmeižtą ir kišimąsi.

JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) prieš teismo procesą paskelbtame pareiškime teigė esąs „ypač susirūpinęs dėl politiškai motyvuoto [J. Lai] persekiojimo“.

„Kaip garsus ir atviras žurnalistas ir leidėjas, Jimmy Lai tapo akivaizdaus bandymo užkirsti kelią taikiam naudojimuisi jo teisėmis į saviraiškos ir asociacijų laisvę taikiniu, – sakė D. Cameronas. – Raginu Honkongo valdžią nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir paleisti Jimmy Lai.“

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) taip pat paragino paleisti J. Lai.

„Veiksmai, kuriais slopinama spaudos laisvė ir ribojamas laisvas informacijos srautas (...), pakenkė Honkongo demokratinėms institucijoms“, – sakė M. Milleris.

Kinija pirmadienį pasmerkė šią Londono ir Vašingtono kritiką.

„Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės pastabos dėl šios bylos (...) šiurkščiai pažeidžia teisinės valstybės dvasią ir (...) yra akivaizdus politinis manevravimas bei visiškas (dvejopų) standartų pavyzdys“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) per eilinę spaudos konferenciją.

Daugiau nei 1,1 tūkst. dienų įkalintas J. Lai jau buvo nuteistas penkiose kitose bylose, be kita ko, už eitynių organizavimą ir dalyvavimą jose per 2019 metų demokratinius protestus.

Dešimtims aktyvistų buvo pateikti kaltinimai pagal nacionalinio saugumo įstatymą.

Tačiau J. Lai yra pirmasis, kuris užginčijo sąmokslo su užsienio jėgomis kaltinimą.

Teisme taip pat bus nagrinėjama daug kitų jam pateiktų kaltinimų, įskaitant kaltinimą maištą kurstančia publikacija.

Šis vertinimas pateiktas naujausioje bloko metinėje ataskaitoje apie šią teritoriją.

Pernai sukako 25 metai, kai Jungtinė Karalystė grąžino Honkongą Kinijai mainais už kinų pažadą ir toliau suteikti šiai teritorijai autonomiją ir laisves.

ES teigė, kad tokį jos vertinimą daugiausia nulėmė 2020 metų nacionalinio saugumo įstatymo, kurį Pekinas primetė Honkongui, įgyvendinimas ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno Johno Lee (Džono Li) paskyrimas po radikalių rinkimų įstatymų pakeitimų.

„Tuo pat metu 2022-aisiais toliau vyko aukšto lygio Honkongo autonomijos ir teisių bei laisvių, kurios turėjo būti saugomos bent iki 2047-ųjų, erozija“, – sakoma ES ataskaitoje.

Joje teigiama, kad dėl šių permainų įvykę pokyčiai „kelia vis daugiau abejonių dėl Honkongo teisinės valstybės principo, kuris yra kertinis Honkongo ekonominei sėkmei“.

ES atkreipė dėmesį į žiniasklaidos ir interneto laisvių suvaržymą, masinį 47 už demokratiją pasisakančių įstatymų leidėjų ir aktyvistų teismą, žiniasklaidos magnato Jimmy Lai (Džimio Lai) baudžiamąjį persekiojimą, susirinkimų laisvės ir teisės jungtis į profesines sąjungas apribojimus.

Ataskaitoje nurodoma, kad ekonomikos srityje Honkongas tebėra labai atviras ir išlaikė pinigų ir prekybos nepriklausomybę, todėl, nepaisant to, kad praėjusiais metais patyrė nuosmukį, išliko palankia vieta investicijoms.

Tačiau politiniai pokyčiai, vykstantys šioje teritorijoje, darė neigiamą poveikį verslo nuotaikoms, ypač užsienio bendrovėse, kurias ir taip slegia itin ribojančių prieš COVID-19 nukreiptų priemonių likučiai, sakoma pranešime.

ES bendrovės sudarė didžiausią užsienio verslo bendruomenę Honkonge, aplenkdamos Japonijos, Jungtinių Valstijų ir JK bendroves.

Europos blokas pranešė, kad dialogas su Honkongu, kurį jis kadaise reguliariai palaikydavo, praėjusiais metais neįvyko jau trečius metus iš eilės, nes dėl COVID-19 pandemijos liko kelionių draudimų, trukdžiusių aukšto lygio vizitams.

CBD – nepsichoaktyvaus kanapių augalo darinio – vartotojai teigia, kad jis mažina skausmą, stresą, nerimą ir uždegimą.

Tačiau vasarį Kinijos finansų centras nustatė, kad CBD laikymas, vartojimas ir pardavimas laikomas nusikaltimu ir pagal teisinę klasifikaciją prilyginamas heroinui, kokainui ir metamfetaminui.

Kovo 29 dieną muitinėje pas iš Jungtinių Valstijų į Honkongą atskridusią moterį, kuri, pasak pareigūnų, atsisakė nurodyti savo pilietybę, buvo rasti du buteliukai su CBD asmens higienos produktais.

Ji taip pat turėjo 2,2 g ketamino ir 10 švirkštų.

Penktadienį teisėjas skyrė jai dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal du kaltinimus dėl narkotikų laikymo ir vieną kaltinimą dėl švirkštų.

Honkongo muitinė teigė, kad laisvės atėmimo bausmė „atspindi nusikaltimo sunkumą ir yra aiškus įspėjimas plačiajai visuomenei“.

Už CBD laikymą ar vartojimą gresia iki septynerių metų kalėjimo ir iki 1 milijono HK dolerių (117 tūkst. eurų) bauda, o už importą, eksportą ir gamybą – dar griežtesnės bausmės.

Honkongo pareigūnai CBD draudimą motyvuoja tuo, kad jis gali virsti svaiginamuoju THC mišiniu – pagrindine psichoaktyviąja kanapių sudedamąja dalimi.

2021 metais žemyninė Kinija uždraudė naudoti CBD kosmetikos gaminiuose.

Guminukai, kava, alus ir kremai – visa tai yra dalis pramonės šakos, kurios vertė, kaip prognozuojama, iki 2028-ųjų sieks 47 mlrd. dolerių (43,2 mlrd. eurų), palyginti su 4,9 mlrd. dolerių (4,5 mlrd. eurų) 2021-aisiais.

CBD yra legalus JAV ir kai kuriose Europos šalyse, taip pat kai kuriose Azijos valstybėse, pavyzdžiui, Japonijoje ir Tailande.

Honkongo pareigūnai anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė, kad per pirmuosius tris draudimo mėnesius konfiskavo 852 įtariamus CBD daiktus ir sulaikė šešis asmenis.

Jie pridūrė, kad konfiskuotos prekės daugiausia buvo odos priežiūros produktai, kurių bendra vertė buvo apie 16 600 JAV dolerių (15 230 eurų).

Jis kaltinamas tuo, kad su giminaičiais nužudė ir supjaustė buvusią žmoną dėl turtinio ginčo. Apie tai pranešė channelnewsasia.com.

28-erių metų Abby Choi kūno likučiai aptikti sodyboje, kuri, pasak policijos, buvo paversta į gyvulių skerdyklą. Beje, dar neseniai manekenės nuotrauka puošė madų žurnalo „L'Officiel Monaco viršelį“.

Per kratą policijos pareigūnai aptiko elektros pjūklą ir mėsmalę. Šie daiktai, pareigūnų nuomone, buvo naudojami žmogaus kūno susmulkinimui.

„Nusikaltimo vietoje rasti du puodai su troškinta mėsa. Tai gal būti žmogaus mėsa“, – paskelbė policija.

Moters galva vis dar nerasta. Buvęs Abby Choi vyras, kurio pavardė Kwong, suimtas. Jis mėgino pabėgti iš Honkongo. Diena anksčiau buvo suimti jo tėvas, mama ir vyresnysis brolis. Jiems taip pat pateikti kaltinimai žmogžudyste.

„Manome, kad tarp aukos ir jos buvusio vyro šeimos iškilo rimtų nesutarimų dėl didelės pinigų sumos“, – nusikaltimo motyvus apibūdino policija.

Abby Choi dingo trečiadienį, vasario 22-ąją. Manoma, kad žmogžudystę organizavo jos buvusio vyro tėvas. Jis buvo nepatenkintas tuo, kaip moteris pasielgė su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

CBD – nepsichoaktyvaus kanapių augalo darinio – vartotojai teigia, kad jis mažina skausmą, stresą, nerimą ir uždegimą.

Tačiau, pasak Honkongo valdžios institucijų, šiems teiginiams „trūksta autoritetingų mokslinių įrodymų“.

Jos savo draudimą grindžia argumentu, kad produktai, sudėtyje turintys kanabidiolio, gali virsti svaiginamuoju THC mišiniu, kuris mieste jau buvo uždraustas.

Bausmės apima įkalinimą iki gyvos galvos ir baudą iki 5 mln. HK dolerių (586 tūkst. eurų) už CBD, papildančio sąrašą iš daugiau nei 200 kitų teritorijoje draudžiamų „pavojingų narkotikų“, importą, eksportą ar gamybą.

Už jo laikymą ar vartojimą gresia septyneri metai kalėjimo ir 1 milijono HK dolerių (117 tūkst. eurų) bauda.

Pastaraisiais metais CBD praturtintų produktų populiarumas išaugo visame pasaulyje.

Guminukai, kava, alus ir grožio kremai – visa tai yra dalis pramonės šakos, kurios vertė, kaip tikimasi, iki 2028-ųjų sieks 47 mlrd. dolerių (43,2 mlrd. eurų), palyginti su 4,9 mlrd. dolerių (4,5 mlrd. eurų) 2021-aisiais.

CBD yra legalus JAV ir kai kuriose Europos šalyse, taip pat kai kuriose Azijos valstybėse, pavyzdžiui, Japonijoje ir Tailande.

Honkongo valdžios institucijos suteikė įmonėms ir gyventojams tris mėnesius atsikratyti bet kokios galimos kontrabandos, kol trečiadienį įsigaliojo griežtos sankcijos.

Oficialiais duomenimis, iki sekmadienio iš valstybinių šiukšliadėžių buvo iškrauta apie 77 400 šios medžiagos turinčių gaminių.

Praėjusią savaitę muitinės pareigūnai priminė vartotojams saugotis produktų, pažymėtų kanapių lapais, o trečiadienį laikraščiuose pasirodė visą puslapį užimantys skelbimai su užrašu: „Bet kas su CBD? Jokiu būdu!“

„Žingsnis atgal“

Naujieji sugriežtinimai paveikė recesijos paveikto finansų centro pardavėjus, o kai kurios miesto parduotuvės buvo priverstos visiškai užsidaryti.

„Turėjome nutraukti prekybą geriausiai parduodamu alumi ir vis dar sulaukiame klientų, kurie kasdien skambina ir teiraujasi apie šį produktą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš „HK Brewcraft“ parduotuvės įkūrėjų Chrisas Wongas (Krisas Vongas).

2020 metais atsidariusi kavinė „Cafe Found“, kuri skelbėsi esanti pirmoji mieste, siūlanti CBD prisotintų maisto produktų ir gėrimų asortimentą, buvo uždaryta rugsėjį, o alaus darykla „Yardley Brothers Craft Brewery“ teigė buvusi priversta atsisakyti populiarios linijos.

„HK tai tarsi žingsnis atgal“, – AFP sakė bendrovės įkūrėjas Luke'as Yardley (Lukas Jardlis), paminėdamas Honkongo trumpinį.

Nors daugelis šalių ėmėsi legalizuoti šią medžiagą, žemyninė Kinija CBD uždraudė 2021-aisiais.

Lapkritį kinų kalba leidžiamame laikraštyje „Ming Pao“ vienas socialinis darbuotojas iškėlė klausimą, ar vyriausybė turi tvirtą pagrindą sieti CBD su piktnaudžiavimu narkotikais, ar tiesiog seka Pekino pavyzdžiu.

Miesto saugumo biuras apkaltino autorių „sėjant nesantaiką“ tarp Honkongo ir Kinijos.

Honkongo restorane dirbusi moteris užmezgė romaną su savo viršininku, o vėliau iš jo pradėjo reikalauti didelės pinigų sumos už tylėjimą. Apie tai rašo „South China Morning Post“.

32-ejų metų Wong Sa-sa, restorano Honkonge darbuotoja, pradėjo susitikinėti su savo viršininku ir užmezgė su juo romaną. Wong Sa-sa su vedusiu savo viršininku pradėjo susitikinėti praėjusių metų sausio mėnesį.

Moteris taip pasielgė, nes su savo vyru nesijautė gerai.

Po pusmečio viršininkas pradėjo vengti meilužės, nes bijojo, kad kas nors gali sužinoti apie jų santykius.

Moteris troško susigrąžinti meilužį ir pradėjo jam siųsti daugybę grasinančių žinučių. Taip pat Wong Sa-sa  pareikalavo sumokėti apie 500 tūkst. Honkongo dolerių (63 900 eurų).

Priešingu atveju ji žadėjo papasakoti apie romaną su viršininku, pademonstruoti jų bendras intymias nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Šantažuojamas vyras kreipėsi į teismą ir papasakojo apie buvusios meilužės veiksmus. Moteris už šantažą ir pinigų prievartavimą buvo nuteista kalėti pustrečių metų.