Testosteronas, kuris yra gaminamas sėklidėse, atlieka kritinį vaidmenį vyrų libido, intymių organų vystymosi ir augimo procese, rašoma menshealth.com.

„Vaisingumas išsivysto tada, kai sėklidės ir penis pasiekia suaugusio vyro stadiją“, – aiškino gydytojas urologas, reprodukcijos specialistas Jaminas Brahmbhattas.

Testosteronas ypač veiklus būna paauglystėje, tačiau hormono kiekiai baigiantis paauglystei dažniausiai žymiai nukrenta. Svarbu suprasti, kas vyrų organizme vyksta po to.

Ar penis vis dar auga?

Ne. Kai baigiasi aktyvioji testosterono fazė paauglystėje, seksualinis vystymasis būna baigtas. Dažniausiai varpos galutinį dydį nulemia genetika.

„Kai gimstame, šis rodiklis jau būna nuspręstas“, – teigė gydytojas J. Brahmbhattas.

Kai baigiasi penio augimo fazė, nesvarbu, ar organizme bus didesnis ar mažesnis kiekis testosterono, varpos dydžio tai nebepakeis. Tai apima visokio dydžio varpas. Jutos Medicinos universitete atliktas tyrimas parodė, kad penio dydis iš tiesų neturėjo jokios sąsajos su testosterono kiekiu suaugusių vyrų organizme.

Nėra jokių saugių ir efektyvių metodų visam laikui pasididinti  penį.

Indianos universiteto Kinsey Institutas pabrėžė, kad penis yra sudarytas iš minkštų audinių, o ne iš raumens, tad jo papildomai užauginti niekaip nepavyks.

„Nėra jokių saugių ir efektyvių metodų visam laikui pasididinti  penį“, – tvirtino daktaras J. Brahmbhatt.

Nors paauglystėje varpos vystymuisi testosteronas lemia labai daug, suaugusiems jis jau nieko nepakeis. Svarbu pabrėžti, kad preparatai, kurie žada padidinti penio ilgį ar plotį, gali būti žalingi. Nėra žinoma, ar tokiuose vaistuose nėra kenksmingų ingredientų, kurie galėtų rimtai pažeisti sveikatą. Negana to, jie paprasčiausiai neveikia.

Pasak Harvardo Medicinos mokyklos, dirbtinai sukeltas testosterono kiekis organizme gali pabloginti sėklos kokybę, sukelti impotenciją, širdies ligas, nuotaikos svyravimus, aukštą kraujospūdį, kepenų ligas, pažeisti prostatą, padidėja nemigos, spuogų ar svorio augimo tikimybės.

Ar testosteronas lemia ilgį?

Ne. Neseniai Stanfordo universitete atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius 29 metus vidutinis erekcijos būsenos penio ilgis išaugo 24 proc. Mokslininkai spėja, kad tai nulėmė ne padidėjęs testosterono kiekis vyrų organizme. Priešingai, pasaulio lygmeniu testosterono kiekis vyrų organizme sumažėjo. Kol kas keliama teorija, kad varpų dydžio augimą sukėlė neigiami aplinkos faktoriai, pavyzdžiui – oro tarša. Tačiau kol kas tikslaus atsakymo nėra, tam reikia papildomų tyrimų.

Ką daryti, jei vyras nepatenkintas dydžiu?

Natūralu, kad vyrams šis klausimas dėl varpos dydžio rūpi. Svarbiausia suprasti tai, kad varpos dydis nėra svarbiausias. Svarbiau, kaip ji veikia. Jei pastebėjote, kad jūsų pasididžiavimo išvaizda ar funkcionalumas pasikeitė (atsirado dėmės, gumbai, išlinkimai), būtinai susisiekite su gydytoju.

„Būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju“, – primygtinai rekomendavo J. Brahmbhattas.

Jie turėtų būti sistemingai gydomi tam tikrais kortikosteroidais, sakoma trečiadienį paskelbtoje rekomendacijoje. Tuo tarpu pacientams, kurių ligos eiga yra lengva, toks gydymas esą jokiu būdu neturi būti taikomas.

Rekomendacijos paremtos studijų su įvairiais medikamentais rezultatais. Kortikosteroidai, be kita ko, veikia medžiagų apykaitą, vandens ir elektrolitų balansą, širdies, kraujagyslių ir nervų sistemas. Jie medicinos praktikoje gerai žinomi ir, be kita ko, naudojami imuninėms ligoms gydyti.

Viena šios grupės veiklioji medžiaga yra deksametazonas. Analizė parodė, kad jos naudojimas gali sumažinti tam tikrų Covid-19 pacientų mirštamumą. Deksametazonas kovoja ne su pačiu virusu, o stabdo audringą imuninės sistemos reakciją. Grupei dar priklauso hidrokortizonas ir metilprednizolonas.

Vaistininkė Kristina Staivė pasakoja neseniai nugirdusi vyrų pašnekesį. Jie diskutavo, kokio amžiaus moterys jiems labiausiai patinka ir beveik visi pateikdavo vienodą atsakymą: nesvarbu, koks amžius, svarbu, kad akys švytėtų. „Manau, kad moters brandos amžius yra vienintelis gyvenime periodas, kai jų akys apsiblausia, jeigu jos pačios nemoka sau padėti. Netgi dirbant vaistinėje, kai ateina 50–60 metų moteris, kartais būna sunkiau su ja susikalbėti, nes ji yra pikta, nelaiminga, ją tiek dieną, tiek naktį pila prakaitas, kankina širdies perplakimas, įtampa. Kartais pamirštama, kad ir tokiomis situacijomis egzistuoja pasirinkimas, kaip sau padėti, ir tai daryti tikrai būtina“, – sako vaistininkė.

Dauguma moterų baiminasi gydytojų išrašomos pagalbinės hormoninės terapijos. K. Staivė pastebi, kad šie gydymo metodai Lietuvoje neprigyja. „Moteris jaunystėje nenaudojusi hormonų, tikrai nenori jų naudoti ir brandžiame amžiuje“, – pastebi vaistininkė. Vis dėlto, pasak jos, vaistinėje galima rasti ir natūralių būdų, kurie padėtų išspręsti šias problemas.

Neišsekinkite organizmo ir kuo anksčiau ieškokite, kaip sau padėti, kad akys nenustotų blizgėti.

Kaip paaiškina vaistininkė, galima rasti augalų, kurie turi panašių medžiagų į moters hormonus ir gali padėti moterims menopauzės periodu. Natūralios priemonės gali padėti suvaldyti plaukų slinkimą, odos plonėjimą, padidėjusį prakaitavimą, karščio bangas. K. Staivės teigimu, tam naudingiausia soja ir raudonasis dobilas.

Norinčioms suvaldyti naktinį prakaitavimą, vaistininkė rekomenduoja prieš miegą gerti šalavijų arbatą ir į savo racioną įtraukti šio vaistinio augalo produktų. K. Staivė sako, kad sėklomis netgi galima pagardinti jogurtą.

Nervinei sistemai stiprinti vaistininkė rekomenduoja vartoti B grupės vitaminus, magnio preparatus. Jie padės didinti atsparumą stresui ir mažins nervinę įtampą.

Vaistininkė sako, kad galimybių padėti moterims sumažėja ir dėl to, kad dažniausiai teiraujasi tos, kurios ilgai delsia ir simptomai ima varginti ypač stipriai. „Moterys į vaistinę dažnai ateina žinodamos, ko nori, skaito informaciją internete. Jos dažnai vengia kreiptis į gydytojus, nes nenori vartoti hormoninių preparatų, todėl domisi internete ir tiksliai žino, kokių medžiagų ieškoti, kaip jos paveiks organizmą“, – sako vaistininkė.

Vis dėlto vaistininkė rekomenduoja nedelsti ir pajutus nemalonius simptomus susirūpinti savimi kuo anksčiau. „Daugelis ligų užklumpa jaunesniame amžiuje, lygiai taip pat ir premenopauzė. Anksčiau pradžia ateidavo 55-erių, šiandien tuo skundžiasi net ir 45-erių moterys“, – akcentuoja vaistininkė. Pasak K. Staivės, sunerimti pirmiausia turėtų skatinti nereguliarus menstruacijų ciklas, slenkantys plaukai ar vis dažniau kamuojantis stresas, ypač tose situacijose, kurių anksčiau nesureikšmindavote.

„Neišsekinkite organizmo ir kuo anksčiau ieškokite, kaip sau padėti, kad akys nenustotų blizgėti“, – ragina vaistininkė.

Gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė teigia, kad dažniausiai nuo streso paūmėja lėtinės odos ligos – žvynelinė, egzema, dermatitas, neretai paūmėja ir aknė bei rožinė. Taip pat dėl streso gali pradėti plisti baltmė.

„Jaučiamas stresas neretai paaštrina ir odos infekcijas, pavyzdžiui, pūslelinę. Apie 90 proc. žmonių turi herpes simpex virusą ir yra jo nešiotojai. Tik jei šio viruso žmogus neturi, ir stresas jo neiššauks“, – paaiškina gydytoja.

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė priduria, kad kai kuriems žmonėms būdingas ir nuolatinis, pasikartojantis pūslelinės pasireiškimas, todėl, norint to išvengti, prieš stresines situacijas rekomenduojama vartoti vitaminą C. Jis stiprina imunitetą ir sumažina infekcijos paūmėjimus.

Jokios savigydos

Jaučiamas stresas neretai paaštrina ir odos infekcijas, pavyzdžiui, pūslelinę.

Vaistininkė sako, kad su odos problemomis ir ligomis, kurias sukelia nervų sistema, reikia kovoti, ne tik priemonėmis, kurios gydo odą. Ji rekomenduoja tuo pačiu metu vartoti ir imunitetą bei nervų sistemą stiprinančius preparatus.

„Tačiau, jokiu būdu negalima užsiimti savigyda. Kiekvienam individuliai gydymą turi paskirti gydytojas. Paprastai žmonės, norėdami, kuo greičiau išsigydyti atsiradusius bėrimus ar paūmėjusią ligą, tepa ant savo odos viską iš eilės. Bet norėdami sau padėti, jus tik pakenksite, o liga tik dar labiau paūmės“, – pabrėžia farmacijos specialistė.

Pasak jos, norint sustiprinti nervų sistemą, patariama vartoti B grupės vitaminus. Taip pat labai naudingi ir B grupės vitaminų bei magnio deriniai, nes, patiriant stresą, ne tik nusilpsta nervų sistema, bet ir iš organizmo pasišalina magnio atsargos.

Atskirti sudėtinga

Gydytojos dermatovenerologės I. Kisielienės teigimu, susivokti ir suprasti, kad būtent stresas kenkia odai, ganėtinai sudėtinga. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis odos problemos kartojasi.

„Vienkartinis išbėrimas, trunkantis trumpai, turbūt didesnių problemų nesukels, tačiau jeigu tai  antras, trečias ar ketvirtas kartas, reiktų pergalvoti, kodėl bėrimas ar kitas simptomas atsirado. Patarčiau permąstyti, kas vyko vakar: kaip miegojote, ką valgėte ir ką veikėte“, – rekomenduoja I. Kisielienė.

Sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad kai esame įsitempę, mūsų kūnas nori apsaugoti odą sukeldamas uždegiminius procesus, todėl stresas dažnai iššaukia odos niežėjimą ir pleiskanojimą. Pajutus šiuos simptomus, gydytoja pataria kuo mažiau kasytis, nes dėl to odos būklė tik blogės.

Tie, kurie šiai pagundai vis dėlto neatsispiria ir vakare gerokai papuotauja, paprastai dėl to kaltina savo nevykusią valią, tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad problema glūdi hormonuose.

Apie tai, kas mus verčia jausti alkį, kada jaučiamės sotūs ir kaip kovoti su vakarais užplūstančiu noru ko nors užkrimsti, rašo „The New York Times“ apžvalgininkė Roni Caryn Rabin.

Tyrime dalyvavo 32 antsvorio turintys vyrai ir moterys, iš kurių pusė buvo linkę vakarais persivalgyti. Nustatyta, kad sotumo hormonų lygis vakare sumažėja, o alkio – pakyla, kartais net iki pavojingos ribos. Persivalgyti linkę ir su antsvoriu kovojantys žmonės gali būti ypač jautrūs šių apetitą reguliuojančių hormonų svyravimams, rašoma tyrimo medžiagoje.

Natūralaus evoliucinio proceso padarinys

„Vakarais galimybių prisivalgyti turime daugiau, tačiau tyrimas atskleidžia, kad taip elgtis žmones skatina tam tikros hormonų reakcijos“, – teigia Johnso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos (JAV) psichiatrijos ir elgsenos mokslų profesorė dr. Susan Carnell, kartu Charlotte Grillot iš Floridos valstijos universiteto (JAV) vadovavusi minėtam tyrimui. Pasak dr. S. Carnell, nėra aišku, ar šie hormonų reakcijų modeliai yra persivalgymo priežastis, ar juos nulemia kiekvieno žmogaus valgymo įpročiai. Kad ir kaip ten būtų, „šiame cikle galima įstrigti“.

Aptariamo tyrimo išvados – dar vienas įrodymas, kad svorio augimą lemia daugybė veiksnių ir kad nedera žmogaus kaltinti ar gėdinti dėl to, kad jis yra apkūnus, teigia Pensilvanijos universiteto (JAV) Svorio ir valgymo sutrikimų centro direktorė Kelly Costello Allison; ji su minėtu tyrimu niekaip nesusijusi.

Tyrimo išvados praėjusių metų gruodžio mėnesį paskelbtos žurnale „International Journal of Obesity“. Atliekant tyrimą remtasi ankstesniais darbais, kaip antai 2013 m. Harvardo universiteto tyrėjų atliktu normalaus svorio asmenų tyrimu, kurio medžiagoje teigta, kad apetito reguliavimo procesą lemia, be kita ko, žmogaus cirkadiniai ritmai ir kad stipriausiai alkio jausmas juntamas vakare, o silpniausiai – ryte, nepaisant, kad žmogus be maisto išbūna ištisą naktį.

Tai paaiškina, kodėl daugybė žmonių nevalgo pusryčių, numodami ranka į gausybę įrodymų, patvirtinančių, kad, norint optimaliai kontroliuoti svorį ir užsitikrinti sveiką metabolizmą, didžiąją dienos kalorijų dalį reikia suvartoti pirmoje dienos pusėje.

Kaip teigia San Diege (JAV) įsikūrusio Salko biologinių tyrimų instituto profesorius dr. Satchidananda Panda, vakarinis alkis gali būti evoliucinio prisitaikymo proceso padarinys. Taip, pasak jo, mums lengviau naktį ištverti be maisto. „Daug milijonų metų nakties laikas buvo toks laikas, kai jokio maisto gauti būdavo neįmanoma, – aiškina jis. – Maža to, žmogus neturėjo jokių garantijų, kad maisto gaus iškart atsikėlęs ryte.“ Šiais laikais valgyti galime kada tik panorėję – dieną ar naktį. Deja, noras prieš miegą šio bei to užkrimsti dažnam virsta besaikiu persivalgymu.

Eksperimentai dukart per dieną – ryte ir po pietų

Tyrimo dalyviams buvo nurodyta prieš suvartojant 600 kalorijų skysto pavidalo patiekalą aštuonias valandas nieko nevalgyti. Paskui, po dviejų valandų, dalyviams buvo sudaroma stresinė situacija: nedominuojančią ranką jiems reikėjo dviem minutėms panardinti į ledinį vandenį, manant, kad yra filmuojami (nors iš tikrųjų nebuvo). Po pusvalandžio dalyviai buvo kviečiami prie stalo su picomis, užkandžiais ir saldumynais.

Visų tyrimo dalyvių rodikliai parodė, kad stresas alkio pojūtį sustiprina.

Norėdami įvertinti, kokį poveikį žmogaus apetitui ir apetitą reguliuojantiems hormonams gali daryti paros laikas, tyrėjai tą patį eksperimentą su tyrimo dalyviais atliko dukart: vieną kartą 9 val. ryto, kitą – 4 val. popiet. Hormonų lygiui nustatyti buvo imami kraujo mėginiai; taip pat dalyvių buvo prašoma skaitine išraiška įvertinti savo subjektyvius alkio ir sotumo pojūčius.

Visi dalyviai nurodė didesnį alkį jautę dalyvaudami popietiniame eksperimente. Taip pat išsiaiškinta, kad, suvartojus skysto pavidalo patiekalą popiet, o ne ryte, hormono grelino, dėl kurio žmogus jaučiasi alkanas, lygis organizme pakyla, o sotumo jausmą sukeliančio hormono peptido YY – sumažėja.

Persivalgėlių grelino lygis vakarinio eksperimento pradžioje, palyginti su atitinkamais rytinio vertinimo rezultatais, buvo aukštesnis. O persivalgyti nelinkusių tyrimo dalyvių rodikliai pasirodė esantys priešingi. Pažymėtina ir tai, rašo R. C. Rabin, kad persivalgėliai nurodė jautęsi mažiau sotūs po to, kai skysto pavidalo patiekalą suvartojo ir stresą patyrė vakare.

„Virtuvė užsidaro“

Visų tyrimo dalyvių rodikliai parodė, kad stresas alkio pojūtį sustiprina. Tačiau alkio hormono grelino lygis dar labiau augo, stresą dalyviams patyrus antroje dienos pusėje. Tai, pasak apžvalgininkės, rodo, kad vakare patirtas stresas gali turėti labai reikšmingos įtakos alkio pojūčiui (vis dėlto reikia pastebėti, rašo ji, kad minėtų duomenų nėra galimybės palyginti su streso nepatyrusių žmonių rezultatais, nes tokios dalyvių grupės tyrime paprasčiausiai nebuvo).

„Mes neabejojame, kad šitokia hormonų reakcija padidina riziką persivalgyti vakare“, – sako dr. S. Carnell. Jos teigimu, tie žmonės, kurie suvokia, kad turi polinkį vakare arba naktį padauginti maisto, turėtų stengtis susikurti sau sąlygas kokybiškai pavalgyti ankstesniu paros laiku, o vakare jiems derėtų nusistatyti laiką, po kurio nebevalgoma.

Šioms rekomendacijoms pritaria ir dr. K. Allison. Pasak jos, linkusiems papiktnaudžiauti maistu prieš miegą derėtų nuspręsti, kada jų namuose „virtuvė užsidaro“. Virtuvėje reikėtų išjungti šviesą, įsikurti nuo jos atokiau ir išsivalyti dantis, o užėjus alkio priepuoliui ji siūlo gerti vandenį.

Dr. K. Allison, kaip ir daugelis kitų ekspertų, pažymi, kad hormonų lygis priklauso nuo valgymo įpročių ir kad jį būtų galima pakeisti pakeitus šiuos įpročius. Tačiau net jei ir taip, sėkmė negarantuota: juk pakeitus valgymo įpročius dar reikėtų gerokai palaukti, kol naująją tvarką pajus ir prie jos prisitaikys alkio hormonai.

Tai sukėlė Lietuvos vartotojų nerimą dėl kitų gamintojų produkcijos ir klausimų bangą, ar Lietuvoje prekiaujama saugia ir biologine prasme švaria paukštiena.

Paėmė mėsos mėginius tyrimams

Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, Lietuvos anstvorio ir nutukimo asociacijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė Rūta Petereit palaikė Latvijos dietologų bei teisingos mitybos specialistų asociacijos idėją -patikrinti, ar Lietuvos parduotuvėse prekiaujamoje vištienoje yra antibiotiokų ar hormonų. Tam tikslui buvo įsigytos šviežios vištienos šlaunelės ir nešaldyta filė, pažymėtos prekiniais ženklais „Vilniaus paukštynas“, „Rumšiškių paukštynas“ , „Agromėsa“ (pagaminta Lenkijoje), Latvijos paukštienos fabrikas „Kekava“ , „LIDL“ , „Vištiena Kitaip“, „IKI“ (pagaminta taip pat Latvijoje) . Mėsa buvo perduota tyrimams Nacionaliam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Jų rezultatai bus paskelbti artimiausiu metu.

„Gydytojams labai svarbu, kad maisto produktai, kuriuos Lietuvos gyventojai perka parduotuvėse, būtų saugūs. Latvijos paukštienos gamintojo skleidžiama informacija verčia vartotojus abejoti, ar tikrai jų perkamoje vištienoje nėra antibiotikų ir hormonų. Tokiu būdu yra mėginama kaimyninės šalies produkciją pateikti kaip pranašesnę nei Lietuvos gamintojų, nors maisto produktų ekspertai ir veterinarijos specialistai sako, kad tam nėra pagrindo“, - sako Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, gydytoja R. Petereit.

Mėsos augintojai griežtai kontroliuojami. Jei jie kažką draudžiamo darytų, tai kaip mat iškiltų į viešumą, o toks skandalas – jų bankrotas.

Latvijos dietologų bei teisingos mitybos specialistų asociacijos vadovė, dietologė Lolita Neimanė sako, kad pradėti vištienos tyrimą kaimyninėje šalyje paskatino paukštienos fabriko „Kekava“ reklaminė kampanija, kurioje buvo teigiama, kad šio gamintojo vištos buvo auginamos be antibiotikų bei hormonų. „Po tokios reklamos kyla logiškas klausimas, ar antibiotikų bei hormonų yra kitų gamintojų produkcijoje. Latvijos gyventojai buvo sunerimę, todėl atlikome tyrimus. Vištiena labai svarbus produktas mūsų šalies gyventojų racione. Juk augant žmonių, susirgusių žarnyno vėžiu, skaičiui rekomenduojama mažinti raudonosios mėsos, t.y. jautienos bei kiaulienos, vartojimą, o valgyti daugiau paukštienos, kurioje yra mažiau riebalų ir daugiau baltymų bei nėra cholesterolio. Kiekvienas Lietuvos ar Latvijos gyventojas per metus suvalgo apie 20 kilogramų paukštienos. Daugiau nei pusė žmonių šiuos produktus naudoja mitybai tris kartus per savaitę“, - teigia L. Neimanė.

Padarę veterinarijos specialistų bei paukštienos gamintojų apklausą, vištienos tyrimo iniciatoriai gali drąsiai teigti, kad Lietuvoje pagaminta paukštiena neturi draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų, pirkėjai gali būti ramūs – didieji mūsų šalies gamintojai nerizikuoja savo vardu, atitinka visus Europos sąjungos reikalavimus, ir kiekvienas jų, galėtų naudoti skambų reklaminį šūkį „vištiena be antibiotikų ir hormonų“, jei jis reikštų gaminio išskirtinnumą ir teisės aktai nebūtų nustatę šio reikalavimo kaip privalomo kiekvienam gamintojui.

Neturi draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų

„Lietuvos paukštienos gamintojai nenaudoja augimą skatinančių hormonų paukščių auginimo metu, nes hormonų naudojimas galiojančiais teisės aktais uždraustas visoje Europos Sąjungoje“, - teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė.

Tai patvirtino ir pastarųjų trejų metų atliktų tyrimų duomenys: gamintojai užtikrina ir nenaudoja hormonų paukščių auginimo metu, o Lietuvoje pagaminta paukštiena neturi draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų.

„Mėsos augintojai griežtai kontroliuojami. Jei jie kažką draudžiamo darytų, tai kaip mat iškiltų į viešumą, o toks skandalas – jų bankrotas, - įsitikinęs Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius Rimantas Stukas. - Todėl didžiausi ir garsiausi mūsų šalies gamintojai nerizikuoja savo reputacija, o dėl jų produkcijos mes galime būti ramūs. Ir, beje, kartais net nežinome, ką, augindami paukštieną pardavimui, nedideliais kiekiais, perka ir naudoja kai kurie ūkininkai, nes to niekas nekontroliuoja.“

Profesorius R.Stukas pripažino, kad kai kuriose ne Europos sąjungos šalyse paukštiena auginama naudojant hormonus.

„Vartotojams sunkiau susigaudyti ir pastebėti, kad produkcija auginama ne ES, tačiau skerdžiama ar pakuojama, kas užfiksuota ženklinime, jau ES šalyse, - pastebėjo Visuomenės sveikatos instituto direktorius. - Daug ramiau, kai didieji mūsų šalies gamintojai augina ir skerdžia vietoje, nes juos lengviau ir kontroliuoti“.

Antibiotikų likučių paukščio organizme nelieka

Europos sąjungoje antibiotikai naudojami tik išskirtiniais atvejais ir tik su griežta veterinarijos gydytojų priežiūra, kai paukščių pulke nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, keliantys pavojų paukščių sveikatai.

Panaudojus antibiotikus skersti paukščius galima tik praėjus išlaukos periodui, po kurio antibiotikų likučių paukščio organizme nelieka.

Europos Sąjungos antimikrobinių veterinarinių preparatų naudojimo kontrolės tarnyba (ESCAV) skelbia, kad Lietuvoje bei Latvijoje antimikrobinių preparatų, naudojamų veterinarijos medicinoje, pardavimai yra mažiausi tarp visų ES šalių.

2017 m. Lietuvoje bus paimta 80 mėginių antibakterinių medžiagų atžvilgiu.

Tačiau atliekami ne tik antibiotikų, bet ir kitų antimikrobinių medžiagų tyrimai: 2017 m. stebėsenos plane numatyta 40 paukščių ūkių ir 157 paukščių skerdyklų kontrolė, kurios metu numatyta paimti 399 mėginius, siekiant įvertinti ar paukštiena neturi ir kitų kenksmingų medžiagų liekanų - kokcidiostatikų, pesticidų ir kitų.

„Ankstesnių metų statistiniai duomenys rodo, kad tyrimų metu nebuvo nustatyta nei draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų nei tam tikros koncentracijos leidžiamų medžiagų liekanų“, - tikino J.Savickaitė.

Latvijos paukštienos fabriko „Kekava“ vyriausioji veterinarijos gydytoja Tatjana Liskovska pripažino, kad 14 procentų išaugintų paukščių buvo gydomi antiobiotikais, tačiau ženklu „užauginti be antibiotikų“ esą yra žymimi tik tie, kurie niekada nesirgo.

Latvių paukštiena neišskirtinė?

Įvertinus šiuos faktus, Latvijos įmonės „Putnų fabrika Kekava“ produkcijos šūkis „užauginta be antibiotikų“ dar nereiškia, kad jų produkcija yra geresnė nei Lietuvos gamintojų.

Su tuo sutiko ir žinomas rinkodaros specialistas Linas Šimonis: „Ar ji geresnė? Nedrįsčiau taip teigti“.

Tai - netiesiogiai taip pat patvirtino Latvijos dietologų ir teisingos mitybos asociacijos vadovė L. Neimanė, po to kai asociacijos specialistai ištyrė aštuonių savo šalies gamintojų vištienos mėsos kokybę. Neradę antibiotikų bei hormonų pėdsakų ir nustatę, kad tirtų 8 gamintojų vištiena nepavojinga vartotojui, kaimyninės šalies Dietologų ir teisingos mitybos asociacija paskelbė: „Kekava reklaminį šūkį „be antibiotikų ir hormonų“ drąsiai gali naudoti ir kiti gamintojai.“

Beje, ženklinimo būdas, kai gamintojas ženklina paukštienos produkciją žyma ,,Vištiena be antibiotikų“, prieštarauja teisės aktais nustatytiems ženklinimo reikalavimams. „Yra galimas šūkis - užauginta be antibiotikų, tačiau ne ženklinimas, nes produkcija atitinka teisės aktų reikalavimus“, - teigė J.Savickaitė.

Beje, viena iš Lietuvos paukštieną perdirbančių įmonių Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai rengiasi pateikti dokumentus, užtikrinančius tokio teiginio, naudojamo ženklinime, pagrįstumą ir taip pat gauti teisę analogiškai ženklinti savo produkciją.

Pasak gydytojos, hormonai lemia žmogaus augimą ir brandą.

„Iš principo jie yra tiek augimo, tiek ir senėjimo hormonai. Baltyminės ir riebalinės medžiagos tarsi diplomatai perneša informaciją nuo vienos ląstelės į kitą, nuo vieno audinio į kitą“, – pasakoja L. Zabulienė.

Pašnekovės teigimu, hormonų gamyba yra nulemta genetinių veiksnių.

„Tam tikri aplinkos veiksniai, socialinės sąlygos, rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, nuolatinis stresas, mitybos pokyčiai) gali lemti mūsų išvaizdos pokyčius ir tam tikra prasme jie lemia endokrininių liaukų veiklos sutrikimus, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimus, kasos sutrikimus, nutukimą, diabetą. Tai, kas yra susiję su aplinkos veiksniais, lemia tam tikrus genetinius veiksnius ir tuo pačiu hormonų gamybą“, – aiškina gydytoja endokrinologė.        

Norintiems išvengti įvairių ligų L. Zabulienė pataria hormoninę veiklą tikrinti tiek jaunystėje, tiek suaugus. Tačiau apie kai kurias hormoninės sistemos sutrikimų sukeltas endokrinines ligas signalizuoja išvaizda, pavyzdžiui, neįprastai išsprogusios akys, nutukimas, labai aukštas arba žemas ūgis ir t. t.

Daugelis Indijos universitetų taiko komendanto valandas moterims, nors studentams vyrams leidžia ir nenakvoti bendrabutyje. Kritikai sako, kad tokia politika yra seksistinė ir atgyvenusi.

Per televizijos pokalbių laidą paklausta apie šią praktiką, Manekha Gandhi atsakė, jog tai yra būtina siekiant apsaugoti jaunas moteris nuo jų pačių hormonų.

„Kad būtumėt apsaugotos nuo jūsų pačių hormonų protrūkių, galbūt (nustatoma) tam tikra apsauga, nubrėžiama raudona linija“, – sakė ji. Ministrės komentarus pirmadienį transliavo naujienų televizija NDTV.

„Tai tikrai dėl jūsų pačių augumo“, – per specialią laidą, skirtą ateinančiai Moters dienai, studijoje susirinkusiems koledžų studentams pasakė ministrė.

Pasak M.Gandhi, panaši komendanto valanda turėtų būti įvesta ir studentams vyrams, bet daugelis socialinės žiniasklaidos vartotojų šaipėsi iš jos komentarų.

„Žinot, kas būtų saugiausia? Užrakinkit hormonų veikiamus vyrus, o ne atimkit iš moterų teisę gyventi visavertį gyvenimą“, – „Twitter“ parašė vienas kritikas.

M.Gandhi, kuri yra opozicijos lyderės Sonios Gandhi svainė, prieštaringų vertinimų sulaukia ne pirmą kartą.

Pernai ji supykdė moterų teisių gynėjus, siekiančius įstatymo prieš žaginimą santuokoje. Ji pasakė, kad tai netinka Indijai, nes jos visuomenė santuoką laiko šventa ir neliečiama.

Ministrė taip pat yra sakiusi, kad schizofrenija sergantys žmonės neturėtų dirbti, ir ragino privalomai nustatinėti dar negimusių vaikų lytį, nors tokia praktika Indijoje yra nelegali dėl moteriškos lyties embrionų abortų pavojaus.

2015 metais Delio studentės pradėjo kampaniją prieš komendanto valandas „Pinjra Tod“ („Ištrūk iš narvo“).

Universitetų bendrabučiai tokias taisykles paprastai aiškina susirūpinimu dėl jaunų moterų saugumo šalyje, kurioje paplitęs seksualinis smurtas.

Pradeda pulti save

Susilpnėjus skydliaukės funkcijai sumažėja kraujyje cirkuliuojančių jos hormonų – formuojasi hipotirozė. Mažytė drugelio formos skydliaukė yra kaklo priekinėje srityje. Ši endokrininė liauka gamina hormonus, kurie reguliuoja visą organizmo medžiagų apykaitą.

Hipotirozė pakankamai dažna liga. Ypač ja rizikuoja susirgti vyresnio amžiaus moterys. Taip pat – svarbus paveldimumo veiksnys.

Hipotirozė turi stiprų ryšį su depresija, emociniais sutrikimais. Sergant gali atsirasti šalčio baimė, mieguistumas, slinkti plaukai, pablogėti atmintis, sutrikti vaisingumas.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovo profesoriaus Vaidoto Urbanavičiaus, skydliaukės funkcija gali susilpnėti dėl keleto priežasčių.

„Hipotirozė gali susiformuoti dėl autoimuninės ligos. Tuomet skydliaukė neatpažįsta savo audinio, laiko jį svetimu, pradeda pulti ir po truputį išveda iš rikiuotės. Taip ši liauka praranda galimybę gaminti hormonus, kurie būtini medžiagų apykaitai palaikyti. Pamažu ši apykaita pradeda stoti. Toli pažengusi liga būna pavojinga ir gyvybei, bet tokie atvejai nėra dažni“, – aiškino specialistas.

Gali nebūti simptomų

Hipotirozė susiformuoja ir dėl jodo trūkumo, ir tuomet, kai skydliaukė ar jos dalis buvo pašalinta operacijos metu, kai buvo taikomas gydymas radioaktyviu jodu, perdozavus skydliaukės funkciją slopinančių vaistų ir kt. Svarbu žinoti, kad skydliaukės veiklos sutrikimas prasideda nepastebimai.

„Organizmas anksti pradeda reaguoti į prasidedančius medžiagų apykaitos pakitimus. Kurį laiką jis dar gali pajėgti palaikyti hormonų balansą. Jis priverčia skydliaukę gaminti hormonus, bet tik iki tam tikros ribos. Tada liga ryškėja su nespecifiniais simptomais. Jų stiprumas priklauso nuo to, kiek trūksta hormonų. Jokių simptomų gali nebūti, bet liga jau formuojasi. Procesą įvertinti gali padėti skydliaukės hormonų tyrimai, kurie leidžia pakankamai anksti nustatyti ligą“, – sakė V. Urbanavičius.

Kartais neatpažįsta ligos

Gydytojas endokrinologas pastebėjo, kad, priešingai nei kartais manoma, dusulys, jausmas, kad apykaklė veržia kaklą, nebūtinai yra skydliaukės negalavimo ženklas.

„Daugiau bendri dalykai taip gali pasireikšti – panikos ataka, bendras neurologinis dirglumas. Hipotirozė turi stiprų ryšį su depresija, emociniais sutrikimais. Sergant gali atsirasti šalčio baimė, mieguistumas, slinkti plaukai, pablogėti atmintis, sutrikti vaisingumas. Gresia kiek priaugti svorio, nes medžiagų apykaita lėtėja. Gali progresuoti aterosklerozė, todėl kartu didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – hipotirozės požymius minėjo profesorius.

V. Urbanavičius pabrėžė, kad ypač vyresniame amžiuje hipotirozė dažnai neatpažįstama, nes sutrikimai „nurašomi“ fiziologiniams ypatumams. Tačiau vyresniajame amžiuje skydliaukės veiklos sutrikimo formų daugiau pasitaiko, nei yra diagnozuojama.

Gydo visą gyvenimą

Atkurti sutrikusią funkciją, kurią paveikė autoimuniniai procesai, tikimybė labai maža. Bet gydant pasiekus normalų kompensacijos laipsnį žmogų galima laikyti santykinai sveiku.

Pagrindinis hipotirozės gydymo būdas – pakaitinė hormonų terapija. Tai trunka visą gyvenimą. Pasak specialisto, atkurti sutrikusią funkciją, kurią paveikė autoimuniniai procesai, tikimybė labai maža. Bet gydant pasiekus normalų kompensacijos laipsnį žmogų galima laikyti santykinai sveiku.

„Šios ligos specifinės profilaktikos nėra. Svarbu pakankamai gauti jodo. Skydliaukės reguliavimas yra daugiapakopis, tad svarbu, kad ir kitos sistemos funkcionuotų normaliai. Taigi reikėtų bendrai laikytis sveiko gyvenimo būdo“, – pastebėjo V. Urbanavičius.

Komentaras

Medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas:

– Įtarus skydliaukės hormonų gamybos sutrikimus arba norint pasitikrinti profilaktiškai atliekami kraujo tyrimai. Paprastai tiriami pačios skydliaukės išskiriamų hormonų – tiroksino ir trijodtironino – bei ją reguliuojančio posmegeninės liaukos išskiriamo hormono – tirotropino – kiekis.

Šiuo metu daugėja autoimuninių skydliaukės ligų. Todėl nustatant minėtų hormonų kiekį kartu vis dažniau ištiriami ir antikūnai prieš skydliaukės audinį – mikrosominiai antikūnai – ATPO. Jų koncentracija apsprendžia, kokią gydymo taktiką pasirinks gydytojas, kokios prevencijos priemonės būtų naudingos pacientui, kaip dažnai reikia stebėti skydliaukės veiklą.

Prieš atliekant skydliaukės hormonų tyrimus nereikia ypatingai pasirengti. Kraują iš venos paimti patariama iki 10–11 val. ryto, geriau nevalgius, nors arbatos ar kavos puodelis tyrimų rezultatų nepakeis. Tačiau pavalgius sočius pusryčius reikėtų tyrimą atidėti kitai dieną, nes riebalai gali paveikti rezultatus.

Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja, kad skydliaukės hormonų veiklą turėtų tirtis visi vyresni nei 35 metų asmenys ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, taip pat – sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, psichinėmis ligomis. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai – net ir vaikai ar seneliai.