Kovo 1 d. šalyje darbo ieškojo 165,7 tūkst. asmenų. Nedarbo rodikliai mažėjo arba liko tokie pat 39 iš 60 savivaldybių. Biržuose mažėjo labiausiai – 0,4 proc. punkto, o Neringoje didėjo 0,4 proc. punkto, skelbia Užimtumo tarnyba.

„Darbo ieškančių žmonių skaičiaus stabilumas rodo išliekančią gerą darbo rinkos situaciją. Teigiama tendencija – naujų bedarbių vasarį įregistruota penktadaliu mažiau nei sausį“, – pranešime sakė tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Jos teigimu, nepaisant darbo rinkos stabilumo, svarbu atidžiai stebėti ir įvertinti signalus apie galimus asmenų darbo paieškos sunkumus. Fiksuoti didesni nei praėjusių metų vyrų (0,4 proc. punkto), jaunimo iki 29 metų (0,6 punkto) ir  vyresnių nei 50 metų (0,2 punkto) nedarbo rodikliai bei ilgalaikių bedarbių skaičius.

Šalyje bendras dirbančiųjų skaičius išlieka stabilus ir aukštas. Kovo 1 dienos duomenimis, Lietuvoje dirba 1,45 mln. asmenų – 2,5 tūkst. (0,17 proc.) daugiau nei prieš mėnesį.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo žmonių sveikatos priežiūros, švietimo, profesinės, mokslinės ir techninės, informacijos ir ryšių veiklose. Mažėjo transporto ir saugojimo, statybos, viešojo valdymo, apdirbamosios gamybos sektoriuose.  

Vasarį tarnyboje įsiregistravo 20,9 tūkst. naujų klientų, tačiau jų skaičius buvo 21,4 proc. (5,7 tūkst.) mažesnis nei 2023-ųjų sausį ir 0,1 proc. mažesnis nei prieš mėnesį.

Darbdaviai abu šių metų mėnesius pateikė po 13 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau vasarį įregistruota 900 daugiau nei prieš metus. Augimą lėmė didesnė darbo jėgos paklausa prekybos (300 daugiau laisvų darbo vietų), apdirbamosios gamybos (200), transporto ir saugojimo (100) įmonėse ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose (200).   

Aktyviau ieškota statybos darbininkų, žemės darbų mašinų ir judamųjų žemės ir miškų ūkio operatorių.

„Siūlymas mūsų frakcijos, kad kvotų kai kurioms profesijoms būtų atsisakyta ir taip būtų atlaisvinti Migracijos departamento resursai, daugiau dėmesio skirti pavojams, rizikų užkardymui“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Situacija, kuri pakankamai nelengva, reikia protingai paskirstyti ribotus, tame tarpe ir Vidaus reikalų ministerijos resursus, kad būtų daugiau dėmesio skirta grėsmių užkardymui, o ten kur biurokratiniai apsunkinimai atima laiką, valstybinių institucijų resursus, jų atsisakyti“, – pridūrė ji.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis Seimo pirmininkė su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais siūlo panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.

Parlamentarai siūlo iš įstatymo išbraukti straipsnį dėl kvotos nustatymo ir naudojimo, pagal kurį į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams pagal trūkstamų profesijų sąrašą nustatoma metinė kvota, kurią tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad augantis darbo tikslais į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba.

Pasak A. Bilotaitės, dabartiniai teisės aktai leidžia darbdaviams piktnaudžiauti užsieniečių įdarbinimu. Ji pranešė inicijuosianti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų naują laikmečio grėsmes atitinkančią migracijos politikos strategiją.

Lapkričio viduryje išsekus trečiųjų šalių vilkikų vairuotojų įdarbinimo kvotoms, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sakė, kad netrukus jos turėtų būti padidintos skiriant dar maždaug 3,5 tūkst. kvotų. Vidaus reikalų ministerija BNS pranešė šiam projektui pastabų ar pasiūlymų neturinti.

Kiek anksčiau Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skelbė, kad kvotų limitas turi būti padidintas kuo skubiau, kad logistikos sektoriaus veikla iki Naujųjų metų nesutriktų, arba iš viso jų atsisakyti. Vežėjų teigimu, kvotų limitai įmonėms kasmet atneša milijoninių nuostolių.

Vis dėl to Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė teigia, kad žmonių, nenorinčių dirbti kartu su neįgaliaisiais, skaičius Lietuvoje vis dar yra per didelis.

„Pokyčiai jau vyksta ir neįgaliųjų įsitraukimas į darbo rinką jau auga, (...) mes matome – reikšmingai sumažėjo ilgalaikių bedarbių, turinčių negalią, ir tai 13 proc. (punktų – BNS) sumažėjimas nuo 37 iki 24 proc. (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pat laiku – BNS)“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Ji taip pat pridūrė, kad per šį laiką sumažėjo ne tik neįgalių ilgalaikių bedarbių skaičius, bet ir laikas, per kurį jie susiranda darbą.

„Asmenys su negalia greičiau susiranda darbą, užimtumo tarnyba greičiau suranda darbą ir vidutinė nedarbo trukmė sumažėjo pusantro karto“, – sakė ji.

Ministerijos duomenimis, pirmąjį ketvirtį šiemet įsidarbino 1,9 tūkst. žmonių su negalia – 0,7 proc. daugiau nei prieš metus (1,8 tūkst.), o vidutinė tokių žmonių nedarbo trukmė buvo 295 dienos (480 dienų).

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartavičius teigė, kad daugiau nei 3 tūkst. jai priklausančių bendrovių dirba apie 4 proc. neįgaliųjų.

„Iš esmės didžioji dalis yra norinčių ir galinčių įdarbinti neįgaliuosius“, – spaudos konferencijoje sakė R. Sartavičius.

„Prieš asmeniui įsidarbinant svarbu išsiaiškinti jo galimybes ir poreikius. Darbdavys turi žinoti, ką žmogus gali daryti ir ko – ne. Reikėtų atvirai kalbėtis, viską išsiaiškinti – tai garantuoja gerą tarpusavio sprendimą“, – teigė R. Sartavičius.

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė teigė, kad jos iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad didelei daliai žmonių nesvarbu, ar jų kolektyve yra neįgaliųjų, tačiau 7 proc. nurodė su neįgaliaisiais dirbti nenorintys.

„Labai džiugina požiūris į kolegas su negalia – net 59 proc. atsakė, kad jiems nėra skirtumo, kas atlieka (darbą – BNS) –  su negalia ar sveikasis. (...) Vienas skaičius liūdina, kad 7 proc. mano, kad jiems nesinorėtų dirbti su žmogumi su negalia“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

„Turime keisti stereotipus ir nuostatas, kad nebebūtų tų 7 proc.“, – pridūrė S. Kunigonytė.

R. Sartavičius mano, kad tokių žmonių dalis yra nereikšminga: „Visada atsiras tokių kurie nenori, kuriems nepatinka, (...) tik žiūrint pozityviai gali susilaukti gerų rezultatų. Tie 7 procentai, jie sunyks“.

S. Kunigonytės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 146 tūkst. darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių, iš kurių dirba mažiau nei trečdalis (29 proc.).

Apklausą birželį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, tyrimo metu apklausta 1 tūkst. 18–72 metų amžiaus žmonių.

Anot SADM, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 147 tūkstančiai darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų, iš jų dirba 29 procentai.

Naujausio „Spinter” tyrimo dėl požiūrio į darbą kartu su neįgaliaisiais duomenimis, 60 proc. dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar jų kolega turi negalią. Penktadaliui nėra skirtumo, net jeigu tektų negalią turinčiam žmogui skirti daugiau dėmesio.

Vos 7 proc. apklaustųjų teigia, jog nenorėtų dirbti toje pačioje aplinkoje su žmogumi, turinčiu negalią.

Antradienį SADM pristatys birželį atliktą gyventojų nuomonės tyrimą apie toleranciją dirbantiems žmonėms su negalia ir socialinę kampanija „Noriu ir dirbu”. 

Kaip pirmadienį pranešė LMT, su 1,2 mln. eurų lėšomis šiemet taryba pasirengusi Lietuvoje įdarbinti visus to pageidaujančius Ukrainos mokslininkus. Paraiškos tam priimamos nuolat ir šiais metais jau skirta 0,9 mln. eurų įdarbinant 44 Ukrainos mokslininkus.

Iš viso iki šiol nuo karo pradžios Ukrainos mokslininkų įdarbinimui skirta 1,8 mln. eurų, o bendrų mokslo tyrimų projektų finansavimui – 1,1 mln. eurų.

Pasak pranešimo, Lietuvoje šiuo metu įvairiose mokslo ir studijų institucijose dirba 44 Ukrainos mokslininkai, pernai – 71 mokslininkas.

Paramą Ukrainos mokslininkams LMT teikia pagal dvi programas „Parama Ukrainos tyrėjų įdarbinimui“ ir „Lietuvos–Ukrainos bendradarbiavimo programa“, kurios skirtos finansuoti bendrus mokslo tyrimų projektus bei Ukrainos tyrėjų mokslinę veiklą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.

LMT skelbia, kad pernai patenkino visų atvykusių Ukrainos mokslininkų poreikį ir jų įdarbinimui suteikė 0,835 mln. eurų.

Mokslininkai dažniausiai buvo įdarbinami jaunesniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigybėms Lietuvos universitetuose, mokslų centruose ir institutuose, kur vykdė aukšto nacionalinio ar tarptautinio lygmens mokslinius tyrimus.

„Lietuvos-Ukrainos bendradarbiavimo programai“, prasidėjus karui, LMT skyrė papildomai 2 mln. eurų. – iš viso šios programos vykdymui 2022–2025 metais numatyta apie 2,3 mln. eurų.

Tokius duomenis trečiadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

„Auga pedagogikos studijų absolventų įsidarbinimo lygis. 2022 metais baigusiųjų pedagogikos studijas ir tais pačiais metais įsidarbinusių mokykloje rodiklis siekė 64 procentus. Beveik prieš dešimtmetį – 2013 metais – pedagogikos studijų absolventų įsidarbinimo rodiklis siekė vos 30 proc., 2018 metais – apie 40 proc.“, – pastebi švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Pasak viceministro, toks prastas įsidarbinimo pedagogais lygis praeityje buvo nulemtas to, kad priėmimas nebūdavo planuojamas – skirtos bendros vietos visoms specializacijoms.

„Rezultatas toks, kad per 10 metų buvo parengta apie 2,2 tūkst. kūno kultūros mokytojų, kai jų iš viso Lietuvoje dirba apie 1,3 tūkstančio, o tų dalykų, kurių mokyklose trūksta, rengimas buvo praktiškai sustojęs. Planavimas specializacijos lygiu pradėtas 2021 metais“, – pažymi G. Jakštas.

Pritraukia daugiau motyvuotų studentų

Anot ministerijos, šių metų sausį mokytojų vidutinis darbo užmokestis visose savivaldybėse buvo didesnis nei visų profesijų tos savivaldybės samdomų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis.

Vidutinis mokytojų darbo užmokestis stabiliai auga kasmet nuo 2019 metų ir praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį, anot Valstybės duomenų agentūros, „į rankas“ siekė 1 408 eurus.

Ministerijos duomenimis, ugdymo mokslai aukštosiose mokyklose pritraukia daugiau motyvuotų, geriau pasirengusių būsimų mokytojų.

Pernai pasirinkusiųjų universitetines pedagogikos studijas vidutinis visų įstojusiųjų stojimo balas (7,11) buvo labai artimas būsimų informacinių technologijų studentų vidutiniam balui (7,19) ir aukštesnis nei daugelio kitų populiarių studijų krypčių, pavyzdžiui, visuomenės sveikata (7,02), inžinerinės studijos (6,89), verslas ir viešoji vadyba (6,80), teisė (6,98) ir kt.

Anot ŠMSM, praėjusiais metais norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslų programas padaugėjo. Specialiąją pedagogiką pasirinko trečdaliu stojančiųjų daugiau nei ankstesniais metais. 83 baigiamųjų kursų ir pedagoginių profesinių studijų studentai sudarė išankstinio įsidarbinimo sutartis.

Atsižvelgus į pernykščius studentų priėmimo skaičius, šiemet pagal poreikį skiriama dar daugiau valstybės finansuojamų vietų pradinio ugdymo, mokomojo dalyko pedagogikos, specialiosios pedagogikos studijų programose.

Nepaisant to, Lietuvos mokyklos susiduria su mokytojų pritraukimo iššūkiais. Anot ŠMSM, daugelis pasaulio šalių patiria augantį mokytojų poreikį: pedagogo profesiją renkasi per mažai jaunimo net ir tose šalyse, kuriose jų atlyginimai labai aukšti. Su mokytojų trūkumu, pasak ministerijos, susiduria visos Europos Sąjungos (ES) šalys.

Lietuvoje mokykloms nelengva rasti kai kurių dalykų mokytojų, nors, Užimtumo tarnybos duomenimis, yra apie 1,7 tūkst. ieškančiųjų mokytojo darbo, o laisvų darbo vietų mokytojams siūloma dešimt kartų mažiau.

Mokytojų paieškai – speciali platforma

ŠMSM sukurtoje darbo paieškos platformoje mokyklos skelbia ieškančios 35 mokytojų, kuriuos norėtų įdarbinti iki birželio pabaigos. Iš viso Lietuvoje dirba apie 45 tūkst. pedagogų.

„Pernai sukūrėme mokytojų darbo paieškos platformą, kad mokyklos ir mokytojai patogiau surastų vieni kitus. Kviečiu aktyviai ja naudotis, skelbti apie laisvas darbo vietas mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojo padėjėjams ir kitiems su mokinių ugdymu susijusiems darbuotojams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot jos, tai yra įrankis tiek darbuotojų ieškančioms švietimo įstaigoms, tiek įsidarbinti norintiems mokytojams. Jis taip pat padeda stebėti mokytojų kaitos procesus, įvertinti realų mokytojų poreikį, remiantis oficialia mokyklų, savivaldybių teikiama informacija.

A. Ufarto / BNS nuotr.

Informaciją gali įkelti kiekviena švietimo įstaiga – bendrojo ugdymo, profesinė ar neformaliojo švietimo mokykla, darželis, taip pat privatūs švietimo teikėjai. Skelbimai prieinami visiems interneto vartotojams.

ŠMSM taip pat nurodo ėmusis sprendimų, kurie padėtų mokyklose išlaikyti mokytojus ir pritraukti naujus, vyresnės kartos pedagogams išėjus į pensiją.

„Pirmiausia – tai darbo užmokesčio didinimas. 2022 metais mokytojų atlyginimus didinome dešimtadaliu, šiemet jie augo dar 13 procentų. Labai svarbu, kad parlamentinėms partijoms pavyko sutarti dėl ilgalaikės mokytojų atlyginimų didinimo perspektyvos ir užfiksuoti tai susitarime dėl švietimo“, – sako J. Šiugždinienė.

Pernai sukūrėme mokytojų darbo paieškos platformą, kad mokyklos ir mokytojai patogiau surastų vieni kitus.

Siekiant pritraukti daugiau jaunų žmonių rinktis mokytojo profesiją, įstojusiesiems į didžiausią poreikį turinčias pedagogikos specialybes skiriamos tikslinės stipendijos, siekiančios 319 eurų per mėnesį. Paskutinio kurso trūkstamiausių pedagogikos specializacijų studentams, sudariusiems išankstines darbo sutartis su mokyklomis ar savivaldybėmis, numatyta galimybė stipendijas padidinti iki 539 eurų.

Pedagogikos studijos taip pat pripažintos kaip vienos iš prioritetinių specializacijų, į kurias stojančiųjų priėmimas šiemet neribojamas, jei jie atitiks stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus. Taip pat padaugėjo galimybių pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu metu įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybei skiriant finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti.

Kviečia persikvalifikuoti, finansuoja studijas

Praėjusiais metais ŠMSM skyrė lėšų savivaldybėms padėti pritraukti naujų mokytojų. Savivaldybės ir savo lėšomis finansuoja pedagogo kvalifikacijos įgijimą ar pedagogines bakalauro studijas.

Pavyzdžiui, Jurbarko rajono savivaldybė skatina pedagogus persikvalifikuoti ir rinktis tokias specialybes, kurių mokytojų trūksta šios savivaldybės mokykloms. Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų mokyklų darbuotojų studijų kainą padengia savivaldybė. Baigusieji studijas įsipareigoja ne trumpiau kaip trejus metus dirbti Jurbarko rajono švietimo įstaigose.

Kauno rajono savivaldybė kasmet skiria po 100 tūkst. eurų mokytojų pritraukimo priemonėms įgyvendinti. Per du metus tai padėjo pritraukti 51 mokytoją.

„Prognozuojame, kad per artimiausius penkerius metus mūsų rajono mokykloms reikės daugiau kaip 60 mokytojų, apie 15 pagalbos mokiniui ir mokytojui specialistų. Todėl jau dabar taikome įvairias priemones motyvuoti mokytojus dirbti rajono mokyklose“, – sako Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Savivaldybės lėšomis padengiama mokytojų persikvalifikavimo ir papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijų kaina, o Kauno rajono gyventojams, norintiems įgyti pedagogo ir mokomojo dalyko kvalifikaciją, finansuojama 80 proc. studijų kainos.

Pasak J. Petkevičiaus, taip ne tik parengiami mokykloms reikalingi pedagogai, bet ir mažinamas nedarbas Kauno rajone.

Įdarbinti naujus mokytojus ir išlaikyti jau esamus padeda ir sprendimas savivaldybės lėšomis kompensuoti mokytojų kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Tokiomis kompensacijomis šiuo metu naudojasi 875 Kauno rajono pedagogai.

Buvo ir iššūkių

Kasmet nemažai moksleivių planuoja padirbėti per vasaros atostogas. Tačiau darbdaviai ne itin nori prisiimti atsakomybę už tokius jaunus darbuotojus.

Pernai Klaipėdos savivaldybė nusprendė paskatinti verslininkus – įdarbinusiems nepilnamečius skyrė kompensacijas.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupės vyriausiosios specialistės Agnės Kovalenkaitės, įgyvendinant šią programą buvo susidurta su tam tikrais iššūkiais.

„Šiemet šią programą koordinuos mentorius, kuris bendraus su darbdaviais ir jaunuoliais, susitiks jų darbovietėse, padės spręsti iškilusias problemas“, – patikslino A. Kovalenkaitė.

Dirbti teko ilgokai

Pasak savivaldybės atstovės, pernai šioje programoje dalyvavo 13 darbdavių ir 34 moksleiviai, kurie daugiausia darbavosi paslaugų sektoriuje: pardavinėjo kavą ir užkandžius, ledus, dirbo kurjeriais.

Septyniolikmetė klaipėdietė – viena jų. Ji teigė, jog pernykštė darbo patirtis buvo ne itin maloni, ne tokia, kokią ji įsivaizdavo.

Šiuo atveju labai daug lengvatų moksleiviams ir labai mažai naudos darbdaviams.

„Vasarą viename Klaipėdos restorane maždaug tris savaites teko dirbti įvairius pagalbinius darbus virtuvėje, darbo valandos buvo labai ilgos, kartais darbo diena trukdavo ir 14 valandų“, – prisiminė mergina.

Ilgos darbo valandos merginai pasirodė ne vienintelis iššūkis šioje darbovietėje.

„Nebuvo nustatytas tikslus pertraukų laikas darbo metu, visas personalas, kurį sudarė šeši septyni žmonės, darbo vietoje turėjo tik dvi kėdes prisėsti pailsėti“, – pasakojo klaipėdietė.

Entuziazmo – nedaug

A. Kovalenkaitė pasakojo, kad šiemet įdarbinti nepilnamečius ir už tai gauti kompensacijas pasiryžę dar tik penki darbdaviai, tarp jų yra ir pernai programoje dalyvavusiųjų.

Nepaisant to, kad verslininkams skiriamos kompensacijos, ne visi uostamiesčio darbdaviai palankiai vertina šį projektą.

Vienos Klaipėdos įmonės atstovė paaiškino, kodėl nepilnamečių įdarbinimas (ne tik vasarą) verslui nėra patrauklus.

„Vaikai negali dirbti jokio fizinio darbo, taip pat privalome turėti jų tėvų sutikimus, o tai sukelia nepatogumų. Šiuo atveju labai daug lengvatų moksleiviams ir labai mažai naudos darbdaviams“, – tvirtino moteris.

Klaipėdos savivaldybė, anot A. Kovalenkaitės, šiais metais kompensacijoms už nepilnamečių įdarbinimą ketina skirti beveik 34 tūkst. eurų.

Nuskambėjus skandalui dėl artimos ministrės Aušrinės Armonaitės draugės Agnės Belickaitės įsidarbinimo „Lietuvos geležinkelių“ grupės korporatyvinių reikalų vadove, kai kurie žurnalistai ir visuomenininkai priminė, kad prieš porą metų šalies vadovas buvo atsidūręs panašioje situacijoje, kai dėmesio sulaukė D. Nausėdienės sesuo.

G. Nausėda atmeta kritiką ir aiškina, kad L. Jonavičienės istorija „yra visiškai iš kitos srities“. Be to, valstybės vadovas nurodo, kad kam nors pasakius, kad jis asmeniškai protegavo D. Nausėdienės sesers kandidatūrą į dekanės poziciją, jis išsyk atsistatydintų iš prezidento posto.

„Matyt, norima pridengti galiukus, nes mano žmonos sesers istorija yra visiškai iš kitos srities. Ir, jeigu kas nors galėtų pasakyti, kad aš pats asmeniškai arba mano komandos nariai susisiekė ir kažkaip protegavo, aš tą pačią dieną atsistatydinsiu“, – LRT žurnalistams nurodė G. Nausėda.

Matyt, norima pridengti galiukus, nes mano žmonos sesers istorija yra visiškai iš kitos srities.

ELTA primena, kad klausimus dėl A. Belickaitės ryšių su Laisvės partija viešojoje erdvėje iškėlė keletas žurnalistų, pastebėjusių, jog ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona įsidarbino „Lietuvos geležinkelių grupės“ (LTG) korporatyvinių reikalų direktore. Svarstyta, ar A. Belickaitės paskyrimas į LTG yra skaidrus, mat, ji yra glaudžiai susijusi su Laisvės partija ir yra artima šios politinės jėgos lyderės A. Armonaitės draugė. Be to, LTG yra pavaldi Susisiekimo ministerijai, o šią, pagal galiojančius valdančiosios koalicijos partijų susitarimus, kontroliuoja Laisvės partija.

Pati A. Belickaitė neneigia savo ryšio su Laisvės partija, tačiau jaučiasi rami dėl savo veiksmų. Ji tvirtina, kad dirbo su politine jėga kaip laisvai samdoma konsultantė. Taip pat ji nurodo gavusi darbo pasiūlymą iš atrankos agentūros „Alliance for recruitment“ – su „laisviečiais“, anot jos, šis sprendimas ir darbo pasiūlymas nebuvo aptarinėjamas.

Tuo metu A. Armonaitė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama įvertinti ir atlikti tyrimą dėl galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto.

Visgi, šalies vadovas G. Nausėda paragino ekonomikos ir inovacijų ministrę apsvarstyti galimybę pasitraukti iš posto. Situaciją jis pavadino „apgailėtinu žemos politinės kultūros pavyzdžiu“.

Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, reaguodama į prezidento G. Nausėdos raginimą apsvarstyti savo likimą poste, tikina apgalvosianti tokią galimybę ir padarytais veiksmais pasidalinsianti su premjere bei šalies vadovu.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė tai numatančiai Teisingumo ministerijos iniciatyvai, ją dar turės patvirtinti Seimas.

Pasak ministerijos, naujuoju teisiniu reglamentavimu numatoma tobulinti pažeidimų nagrinėjimo, tyrimų bei patikrinimo tvarką, siūloma suteikti diskreciją priežiūros institucijoms pasirinkti tinkamiausius ir efektyviausius skundų nagrinėjimo būdus, taip pat – galimybę apjungti skundus, stabdyti skundų nagrinėjimo terminą, kai veiksmai nepriklauso nuo priežiūros institucijos.

„Darbdaviams siūloma suteikti galimybę tvarkyti darbuotojų ir pretendentų teistumo duomenis, atsižvelgiant į darbdavio teisėtą interesą, kartu nustatant atitinkamas darbdavio pareigas ir duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemones“, – skelbia Teisingumo ministerija.

Darbdaviams siūloma suteikti galimybę tvarkyti darbuotojų ir pretendentų teistumo duomenis, atsižvelgiant į darbdavio teisėtą interesą.

Be to, numatoma taikaus sprendimo dėl skundo dalyko galimybė, daugiau galimų dokumentų siuntimo ir įteikimo būdų.

Taip pat siūloma nustatyti efektyvesnį Valstybinės duomenų inspekcijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bendradarbiavimo mechanizmą, įpareigoti šias priežiūros institucijas viešinti priimamus sprendimus.

Pakeitimai parengti po pernai vykdytų konsultacijų su duomenų valdytojais, tvarkytojais, duomenų subjektais bei juos atstovaujančiomis asociacijomis. Be kita ko su jais aptartas poreikis papildomai reglamentuoti vaizdo stebėjimą, biometrinių duomenų nustatant asmens tapatybę tvarkymas, teistumo duomenų bei asmens duomenų tvarkymas mokslinių ir istorinių tyrimų tikslais.

Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, asmens duomenų apsauga yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių, todėl labai svarbu, kad jos naudą suvoktų kuo daugiau žmonių ir ji būtų saugikliu tada, kai to išties reikia, tačiau netaptų neveikimo pretekstu.

„Kartu su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo, mokslo įstaigų atstovais siekėme ne tik įvertinti esamo teisinio reglamentavimo veikimą, bet ir rasti efektyviausius sprendimus, atliepiančius besikeičiančios visuomenės poreikius“, – teigia E. Dobrowolska.

Tikimasi, kad nauji siūlymai sudarytų veiksmingesnės priežiūros galimybes, leistų apginti didesnio asmenų skaičiaus teises, būtų skirtas didesnis dėmesys priežiūros institucijų prevencinei ir šviečiamajai veiklai, taip pat būtų sudarytos palankesnės sąlygos užsienio investicijoms bei verslo plėtrai.

Balsavime užsiregistravus 72 Seimo nariams ir iš jų 69 balsavus už Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas, o vienam susilaikius, Seimas jas priėmė. Norint įstatymą priimti reikia, kad balsavime dalyvautų bent 71 parlamentaras.  

Seimas anksčiau antradienį dėl reformos balsavo du kartus, bet nesėkmingai – priimti pataisas pritrūko balsų, nes jų priėmime atsisakė dalyvauti visa opozicija. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad 2024 metams, kai reforma startuos, naujoms priemonėms įgyvendinti numatyta apie 10 mln. eurų. 

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės teigimu, reforma atneš naują požiūrį į negaliuosius, o konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad jiems bus lengviau rasti ir gauti pagalbą.

„Mažės durų, kurias reikės atverti žmonėms su negalia, kol ieškos paslaugų ir pagalbos“, – posėdyje teigė M. Lingė. 

Mažės durų, kurias reikės atverti žmonėms su negalia, kol ieškos paslaugų ir pagalbos.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sasys apgailestavo, kad „daug gerų norų atsimušė į finansų stygių“, o lūkesčiai, kurie suteikiami neįgaliesiems, dideli.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis įspėjo, kad reforma bus butaforinė, jeigu nebus skiriama pakankamai lėšų.

Tikimasi, kad reforma padidins paslaugų neįgaliesiems prieinamumą ir apimtį, daugiau jų žmonės sulauks ankstyvosiose neįgalumo nustatymo stadijose, ko dabar pasigendama. Be to, žmonėms neįgalumą siūloma nustatyti remiantis ne tik medicininiais kriterijais, bet ir atsižvelgiant į socialinius aspektus. 

Be to, siekiama numatyti stipresnį nevyriausybinių organizacijų vaidmenį, kurio per reformos svarstymus Seime pasigedo opozicija.

Numatomas naujas neįgalumo lygio bei individualios pagalbos išlaidų kompensavimas ir terminai, įteisinami koordinatoriai, atstosiantys vadinamuosius atvejo vadybininkus. 

Žadama pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų ketinama įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar Lietuvoje yra 220 tūkst. negalią turinčių žmonių, o kasmet ji nustatoma virš 20 tūkst. gyventojų.