Prokurorai taip pat nori, kad L. Rubialesas, kuris kaltinamas dėl seksualinio priekabiavimo ir prievartos, sumokėtų mažiausiai 50 tūkst. eurų kompensaciją J. Hermoso, rašoma pagrindiniam Ispanijos baudžiamųjų bylų teismui „Audiencia Nacional“ atsiųstame dokumente, kurio kopiją matė naujienų agentūra AFP.

Sausį po preliminaraus tyrimo teisėjas Francisco de Jorge (Fransiskas de Chorchė) nutartyje padarė išvadą, kad bučinys „neįvyko abipusiu sutikimu ir buvo vienašališkas bei netikėtas“ 46 metų L. Rubialeso žingsnis.

Teisėjas taip pat siūlo teisti buvusį moterų rinktinės trenerį Jorge Vildą (Chorchę Vildą), vyrų rinktinės direktorių Albertą Luque (Albertą Lukę) ir Ispanijos futbolo federacijos RFEF rinkodaros vadovą Rubeną Riverą, kurie spaudė 33-ejų J. Hermoso padaryti viešą pareiškimą, kad bučinys įvyko abipusiu sutikimu.

Tuometinis RFEF vadovas, kuris galiausiai dėl po incidento kilusio ažiotažo buvo priverstas atsistatydinti, ne kartą tvirtino, kad bučinys į J. Hermoso lūpas po to, kai Ispanija 2023 metų rugpjūčio 20 dieną Australijoje laimėjo moterų futbolo pasaulio čempionatą, įvyko abipusiu sutikimu.

Visgi pati žaidėja aiškiai nurodė, kad jos sutikimo nebuvo, ir rugsėjį pateikė ieškinį.

J. Hermoso davė parodymus teisėjui, teigdama, kad jai buvo daromas spaudimas ginti L. Rubialesą.

Savo parodymuose futbolo žvaigždė teigė, kad patyrė „nuolatinį tiriamųjų šalių priekabiavimą, kuris trikdė jos įprastą gyvenimą, kėlė nerimą ir stresą“.

Pagal Ispanijos įstatymus bučinys be sutikimo gali būti priskiriamas kriminalinei seksualinio smurto kategorijai. Už tokį bučinį gresia nuo piniginės baudos iki ketverių metų įkalinimo.

„Prokuratūra prašo aštuonerių metų“, – pranešė nepriklausoma interneto svetainė „Mediazona“, cituodama žurnalistą, buvusį teismo salėje Sankt Peterburge.

33 metų A. Skočilenko kaltinama dezinformacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimu.

Menininkė ir muzikantė suimta nuo praėjusių metų balandžio.

Po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Rusija priėmė teisės aktą, kuriuo draudžia kritikuoti invaziją ir kuriame numatyta maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. Skočilenko teisiama nepaisant daugelio sveikatos sutrikimų, įskaitant celiakiją ir įgimtą širdies ydą.

Jos motina Nadežda Skočilenko naujienų agentūrai AFP sakė, kad reali laisvės atėmimo bausmė jai būtų tiesiog katastrofa.

„Mediazona“ pranešė, kad posėdyje dalyvavo Vokietijos diplomatai ir kai kurie kultūros veikėjai.

A. Skočilenko pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais apie žmones, pasislėpusius nuo rusų bombardavimo Ukrainos Mariupolio mieste.

Ji buvo suimta po to, kai vienas pirkėjas pasipiktino etiketėmis ir apie jas pranešė.

Tūkstančiai rusų buvo sulaikyti, įkalinti arba nubausti piniginėmis baudomis už nepritarimą konfliktui.

Kaip nurodoma Kauno apygardos teismo pranešime spaudai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. Daktaras yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau nei 20 metų), tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę.

„Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, skatintas 22 kartus, įgijęs dailidės ir autokaro vairuotojo kvalifikacijas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę“, – dėstoma teismo pranešime.

Teismo teigimu, pakartotinai įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, jog vis dėlto nėra galimybės tenkinti teikimą ir pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę.

„Teisėjų kolegija, įvertinusi visus papildomai pateiktus duomenis, pažymas bei charakteristikas neturi realaus pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad H. Daktaras laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei“, – teigiama teismo pranešime.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Paskutinį kartą H. Daktaro skundą, nuteistajam siekiant terminuotos laisvės atėmimo bausmės, pernai rudenį atmetė Apeliacinis teismas. Tąkart nuteistasis apskundė jam nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą.

Kaunietis H. Daktaras Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams vykdyti.

Kartu su juo buvo nuteisti dar keliolika organizuoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių. Galutinis nuosprendis H. Daktaro byloje buvo paskelbtas 2016 m. balandį, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė H. Daktaro kasacinį skundą.

Ankstyvą 2012 m. pavasarį V. Baranauskas buvo suimtas, įtariant jį kvaišalų platinimu stambiu mastu. Į laisvę vyras buvo paleistas 2013 m., už grotų praleidęs 15 mėnesių.

„Buvau apkaltintas narkotikų gabenimu iš užsienio plačiu mastu. Nei aš kur ką vežiau, nei buvau išvažiavęs“, – pasakojo Baranis.

Daugiau nei vienerius metus V. Baranauskas buvo laikomas Šiaulių policijos komisariato areštinėje ir tardymo izoliatoriuje, nuolat prašydamas jį paleisti į laisvę. Remiantis to meto šaltiniais, Baranio prašymai buvo atmetami – teisėsaugos teigimu, vyko tyrimas. Buvusio Princų nusikalstamos grupuotės lyderio laisvė buvo apribota remiantis suklastotu policijos informatoriaus liudijimu.

V. Baranauskas pasakoja, kad už jo areštą atsakingų pareigūnų nepažįsta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš jų nežinau. Nei kaip jie atrodo šiandien, nei kaip jie atrodė tada“, – pasakojo Baranis.

Kol vyras buvo nelaisvėje, tragiškas dienas išgyveno jo žmona Erika. Anot jos, jau patį pirmą vakarą ji apsvarstė blogiausią įmanomą variantą – jei Vladas bus nuteistas penkiolikai metų nelaisvės, judviejų dviejų metukų vaikas tėtį laisvėje pamatys tik būdamas septyniolikos.

Už neteisėtą, daugiau nei metus trukusį įkalinimą 2012-2013 m. V. Baranauskas iš Lietuvos valstybės nori prisiteisti apie 60 tūkstančių eurų. Anot jo – tai labai maža kaina už patirtą traumą ir prarastą laiką.

Baranis atskleidė, kad tie patys policijos pareigūnai, kurie darė kratas jo namuose, po kurio laiko taip pat buvo uždaryti į Šiaulių tardymo izoliatorių. Anot jo, policininkai patys stambiu mastu platino kvaišalus, vykdė vagystes ir įsilaužimus.

Paklaustas, ar po visų karčių patirčių nors kiek pasitiki policija, V. Baranauskas nuo atsakymo susilaikė.

Apie pareigūnų klaidas pasisakė ir žurnalistas, kriminalinės publicistikos specialistas Dainius Sinkevičius.

Parduodant narkotikus plaukia tūkstančiai tūkstančių eurų. Ką ten varganos policininkų algelės prieš tokius pinigus...

„Buvo vyras su žmona, apkaltinti dėl prekybos narkotikais. Jie netgi atlikinėjo bausmę, vyras kalėjo ilgiau, nes moteris buvo paleista lygtinai. Jis kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą“, – nelaimėlių patirtimi dalijosi žurnalistas.

Paklaustas, kodėl pareigūnai nesilaiko garbingos priesaikos ginti, saugoti ir padėti, D. Sinkevičius svarsto, kad priežasčių gali būti ne viena. Tarp jų – garbės troškimas, noras būti įvertintiems, apdovanojimai ir, be abejo, finansinė nauda.

„Parduodant narkotikus plaukia tūkstančiai tūkstančių eurų. Ką ten varganos policininkų algelės prieš tokius pinigus...“ – kalbėjo specialistas.

D. Sinkevičiaus nuomone, nusikalstamo pasaulio atstovams grėsmė tapti policijos korupcijos aukomis – ypač didelė. Anksčiau prisidirbusiems asmenims įtikinti visuomenę ir kitus teisėsaugos organus, kad šįkart jie pakišti ir nekalti – labai sunki užduotis.

Kaip BNS nurodė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas Paulius Žeimys, nuteistųjų skaičiaus kritimą lemia jau penkerius metus mažėjantis nusikalstamumas.

„Taip pat, verta paminėti, kad keičiasi ir įvykstančio nusikalstamumo struktūra (sudėtis) – mažėja nužudymų, kitų sunkių smurtinių nusikaltimų, tuo metu daugėja nusikaltimų, susijusių su informacinėmis technologijomis, nesunkių nusikaltimų, kai laisvės atėmimo bausmės dažnai nėra taikomos“, – nurodė jis.

Anot ministerijos, šiuo metu Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę vykdo apie 4,8 tūkst. įkalintųjų, 500 iš jų yra suimti

Šalyje 100 tūkst. gyventojų šiuo metu tenka 180 įkalintų asmenų. Kaip rodo Eurostato duomenys, 2021 metais įkalintų asmenų vidurkis Europos Sąjungos (ES) šalyse siekė 106 asmenis 100 tūkst. gyventojų.

Lietuva pagal įkalintų asmenų skaičiaus vidurkį užima ketvirtą vietą ES. Didesnis kalinių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, užpernai buvo tik Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje.

Siekdama pasiekti ES šalių įkalintų asmenų rodiklį Lietuva turėtų kalinti ne daugiau kaip 3000 asmenų.

„Siekdama pasiekti ES šalių įkalintų asmenų rodiklį Lietuva turėtų kalinti ne daugiau kaip 3000 asmenų“, – komentare sakė P. Žeimys.

Anot jo, pakankamai didelį įkalintų asmenų skaičių tenkantį Lietuvai nulėmė šalies baudžiamoji politika: dominuojanti laisvės atėmimo bausmė ir dažnas suėmimo taikymas.

„Toks reglamentavimas, galiojęs iki šio pavasario, lėmė tai, jog teismai paskirdavo daugiau laisvės atėmimo bausmių. Lietuvoje tokių bausmių trukmės vidurkis ėmė siekti 6 metus“, – nurodė patarėjas.

Norėdama pokyčių, Teisingumo ministerija parengė baudžiamosios politikos sisteminių pokyčių paketą.  Tai padaryta atsižvelgiant į prokuratūros, teismų bei kitų teisėsaugos ir mokslo institucijų pasiūlymus. Pasak ministerijos, paketu siekiama proporcingo baudžiamosios atsakomybės taikymo.

Pasak P. Žeimio, tikėtina, jog šių metų balandį Seimo priimti baudžiamojo kodekso pakeitimai (kartu akcentuojant probacijos tarnybos svarbą) paskatins nuteistųjų skaičiaus įkalinimo įstaigose mažėjimą.

Statistika taip pat rodo, kad kalėjimų užimtumo lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis. Tokius rezultatus galėjo lemti atviro tipo kalėjimų padalinių atidarymas.

Pusiaukelės namai Panevėžyje veikia nuo pernai metų, Šiauliuose – atidaryti šįmet. Taip pat tokio tipo namus planuojama atidaryti Tauragėje ir Plungėje.

„Kartu buvo imtasi uždaryti uždaro tipo kalėjimus: Kybartų pataisos namai buvo uždaryti, o Pravieniškių pataisos namų pirmasis sektorius tapo atvirojo tipo kolonija“, – pažymima ministerijos komentare.

Jis pridūrė, kad šiuo metu turima kalėjimų infrastruktūra yra pasenusi, jai trūksta investicijų ir modernizavimo. Anot P. Žeimio, artimiausias bausmių vykdymo sistemos pokytis bus naujas kalėjimas Šiauliuose. Tikimasi, kad jis bus atidarytas 2026 metais.

Klaipėdos apygardos teismas pasiuntė už grotų 40-metį vyrą už dukros skriaudimą. Jam skirta aštuonerių metų nelaisvės bausmė, be to, jis turės atlyginti mergaitės patirtą neturtinę žalą, kuri įvertinta 8 tūkst. eurų.

Paauglės skriauda tapo žinoma, kai pedagogams atvirai pasisakiusi apie tėvo piktadarybes, mergaitė įgijo naują nukentėjusiosios statusą baudžiamojoje byloje.

Tyrėjams pavyko nustatyti, kad tėvas ėmė grabinėti dukrą, kai jai tebuvo vos treji. Bėgant metams, jis ėmė ne tik liesti mergaitę po kelnaitėmis, bet ir masturbuotis jos akivaizdoje, kišti pirštus kur nederėtų ir kitaip ją išnaudoti savo seksualinei aistrai tenkinti.

Kad dukra niekam nieko nesakytų, mušdavo ją kumščiais, nevengdamas suduoti smūgių ir į veidą.

Dėl visų šių veiksmų mergaitė patyrė potrauminį stresą, o tai, teisine kalba kalbant, yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Priremtas pareigūnų vyras iš dalies pripažino kaltę, neneigė nesuvaldęs savo aistros, bet kategoriškai atmetė kaltinimą mušus dukrą.

Paauglės mama tikino tik iš socialinės darbuotojos sužinojusi, kad sutuoktinis nepadoriai elgiasi su dukra.

Šeima drauge nebegyvena. Jokių santykių su dukra nuo šios istorijos iškilimo į viešumą tėvas nebepalaiko.

Pasak A. Navalno, kalėjimo zona yra kontroliuojama daugeliu būdų, tačiau trys iš jų – esminiai.

„1) grasinimas nužudyti/sumušti/išprievartauti; 2) tabakas; 3) maistas. Pastarasis yra plačiausiai naudojamas. Tai paprastas ir labai efektyvus būdas“, – rašė A. Navalnas.

Vyras tikina, kad 90 proc. įkalinimo įstaigoje praleisto laiko jauni kaliniai būna alkani. Daviniai dažnai būna nevalgomi, o galimybė gauti papildomą kąsnį yra „puikus administravimo svertas“.

„Jei esate ShIZO, viskas yra draudžiama. Čia nėra pasirinkimų – sėdi alkanas. Jei FCT, tada maisto galima nusipirkti už 5 tūkst. rublių per mėnesį. Net pagal įstatymus galite išleisti savo atlyginimą, o valgykloje nusipirkti gatavą maistą neribodami sumos. Bet visa tai man nustojo galioti, įstatymas man negalioja. Jie sakė: „5 tūkstančiai per mėnesį, taškas“.

Čia nėra pasirinkimų – sėdi alkanas.

Opozicionierius paaiškino, kad matematiškai 5 tūkst. per mėnesį niekaip neužtenka norint žmogiškai maitintis.

„Tūkstantį atidėkite muilui, skustuvams ir visokioms higienos priemonėms. Likę 4 tūkst. dalijami iš 31 dienos. Pasirodo, 129 rubliai per dieną maistui“, – rašė A. Navalnas.

Teigiama, kad už tokią menką sumą valgykloje galima nusipirkti du virtus kiaušinius kartu su keliomis virtomis bulvėmis. Tačiau tai kalėjimo sąlygomis irgi didelis pagerėjimas.

„Duokit virtą kiaušinį, kurį sutrupinsiu į košę, ir pasijusiu kaip Michelin žvaigždute įvertintame restorane“, – ironizavo A. Navalnas.

Imtasi dar papildomų priemonių, siekiant Kremliaus režimo priešą palaužti galutinai.

Nagi, kur čia pasirašyti, kad valgysite mano bulves?

„Maistas buvo priverstas pirkti mėnesį į priekį. Bet ką daryti, jei pusę mėnesio esi ShIZO, o ten viskas uždrausta?“ – klausė A. Navalnas.

Teigiama, kad anksčiau galiojo taisyklė, jog jei kalinys negali nusipirkti maisto, rašomas pareiškimas ir valgykla maisto negamina. 

Situacija pablogėjo, kai atskleista, jog Federalinė bausmių vykdymo tarnyba vagia pinigus ir maistą vykdant pirkimus. Pagal naujas taisykles ShIZO maistą vis tiek turi gauti, tačiau jiems maisto neduodama. Jis tiesiog parodomas, o paskui išmetamas dėl pasibaigusio galiojimo laiko.

„Tai atrodo taip. Atsidaro durys. Yra policininkas su paketu: „Navalnai, gauni nupirktus produktus. Taigi, virti kiaušiniai, pasirašykite. Mes juos išmetame, jų galiojimo laikas baigiasi. Žiūrėk, dar turi bulvių ir ryžių. Perdirbsim, rytoj vis tiek bus sugedę. OU! Ar tai tavo bandelė? Ar pirkai atostogoms? Tu gyveni nuostabiai. Pasirašykite čia, kad gautumėte bandelę, o čia – už jos sunaikinimą. Greitai gendantis produktas!“ – rašė A. Navalnas.

Taigi, pasak opozicionieriaus, kaliniai išleidžia visus pinigus maistui, jo negauna, tačiau pamato ir dar pasirašo už jo sunaikinimą. 

„Iš pradžių piktinatės ir baksnojate į įstatymą, tada apeliuojate į sąžinę, tada šaukiate ant policininkų. Ir tada jūsų charakteris yra užgrūdintas. Ir jūs suprantate kalėjimo koncepcijų, smerkiančių perdėtą domėjimąsi maistu (tai vadinama žarnyno ištvirkavimu), išmintį. Ir jau abejingiausiu žvilgsniu sakote kalėjimo prižiūrėtojams: „Nagi, kur čia pasirašyti, kad valgysite mano bulves?“ – liūdnai juokavo A. Navalnas.

Šis teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Vienas vyras nužudytas 2016 metų lapkritį Marijampolės pataisos namų kameroje – jis buvo pasmaugtas. Kitas vyras nužudytas 2018 metų gruodį tuomet veikusiame Lukiškių kalėjime, jis taip pat buvo smaugiamas. Sąmonę praradęs 1976 metais gimęs nukentėjusysis po kelių dienų mirė Santaros klinikose.

Nuteistasis anksčiau LAT posėdyje teigė, kad nusikalto dėl nesutarimo su bausmių vykdymo pareigūnais dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

D. Eriksonas atskleidė, kad Lukiškėse jo nužudyto klaipėdiečio šeima padavė į teismą Kalėjimų departamentą, Teisingumo ministeriją ir Lukiškių kalėjimo teises perėmusius tuometinius Vilniaus pataisos namus.

Byla buvo nevieša ir 2021 metų liepą sudaryta taikos sutartimi nukentėjusiems valstybė sutiko sumokėti 25 tūkst. eurų.

Nužudytojo T. V. artimieji teigė, kad valstybės institucijos – Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas ir Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kurio funkcijas po uždarymo perėmė Vilniaus pataisos namai, – neužtikrino  asmens saugumo ir sudarė sąlygas jį nužudyti.

Už žmogžudystę Marijampolėje D. Eriksonas buvo nuteistas kalėti šešiolika metų, jau tada jis pripažintas pavojingu recidyvistu. Vėliau jam įvykdžius dar vieną žmogžudystę Lukiškėse, nauju nuosprendžiu skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.

Abu nužudymus įkalinimo įstaigose D. Eriksonas įvykdė su kitais nuteistaisiais.

Bylos duomenimis, lipdamas iš konvojaus automobilio, D. Eriksonas pareiškė, kad kažką nužudys, tačiau pareigūnai į tai nesureagavo. Anksčiau jis raštu pranešė, kad jei bus iškeltas iš tuometinio Pravieniškių pataisos namų trečiojo sektoriaus, ką nors nužudys, D. Eriksonas tvirtino, kad šis pataisos namų sektorius – vienintelė Lietuvos kalinimo įstaiga, kur nepatenka narkotikai. Be to, jis nenorėjo kalėti su tam tikrų kastų nuteistaisiais.

Kartu su keturiolika kartų teistu D. Eriksonu į ankštą Lukiškių kamerą buvo uždarytas šešiolika kartų, tarp jų ir už nužudymą, teistas Armandas Gonta, už finansinius nusikaltimus nuteistas klaipėdietis T. V. bei dar vienas asmuo.

D. Eriksonas smaugė T. V., paskui pagalbos parašė A. Gontos.

Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka 101 asmuo.

2020 ir 2022 metais įkalinimas iki gyvos galvos skirtas dviem asmenis, 2021-aisiais – trims.

Los Andželo teismas nurodė, kad H. Weinsteinas naujausią bausmę, paskirtą už vienos europiečių aktorės išžaginimą, turės atlikti užbaigęs Niujorke jam skirtą 23 metų įkalinimo bausmę už kitus lytinius nusikaltimus.

Teismo posėdyje neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs 70-metis H. Weinsteinas, buvęs įtakingiausias kino industrijos prodiuseris, prašė teisėjo malonės.

„Prašom nenuteisti manęs kalėti iki gyvos galvos. Aš to nenusipelniau. Šioje byloje labai daug neteisingų dalykų“, – sakė jis.

Tačiau teisėja Lisa Lench (Laiza Lenč) skyrė jam tris bausmes už prievartinį oralinį aktą, seksualinę penetraciją svetimkūniu ir išžaginimą. Bendrai šios bausmės reiškia 16 įkalinimo metų.

Nukentėjusi aktorė, kurios vardas neskelbiamas, su ašaromis akyse ragino teisėją skirti „didžiausią leistiną bausmę“.

„Jo savanaudiški, pasibjaurėtini veiksmai smarkiai paveikė mano gyvenimą, – sakė ji. – Nėra pakankamai ilgos įkalinimo bausmės šiai žalai atitaisyti.“

H. Weinsteino advokatai sakė planuojantys iškart apskųsti Los Andželo byloje gruodį prisiekusiųjų paskelbtą nuosprendį ir ketvirtadienį paskirtą bausmę.

Teismas išgirdo itin atvirų liudijimų apie H. Weinsteino ir kelių jaunų moterų, bandžiusių įsitvirtinti Holivude, susitikimus.

Jo savanaudiški, pasibjaurėtini veiksmai smarkiai paveikė mano gyvenimą.

Prokurorų teigimu, H. Weinsteinas daug metų išnaudojo moteris ir smurtavo prieš jas, ir daug metų buvo nebaudžiamas dėl savo tuomet įtakingos padėties kino industrijoje.

Šios moterys rizikavo prarasti būsimas darbo Holivude perspektyvas, jei tuo metu būtų viešai apkaltinusios H. Weinsteiną, teigė prokurorai.

Galiausiai H. Weinsteinas Los Andželo byloje buvo nuteistas už vienos moters užpuolimą, bet išteisintas dėl veiksmų prieš kitą moterį. Be to, prisiekusieji negalėjo priimti verdikto dėl kaltinimų, susijusių su dar dviejų moterų užpuolimu. Viena iš šių dviejų moterų, kaip nurodo jos advokatai, yra Kalifornijos gubernatoriaus Gavino Newsomo (Gevino Niusomo) žmona Jennifer Siebel Newsom (Dženifer Sibel Niusom).

Gynybos prašymas surengti naują teismą ar sušvelninti bausmę ketvirtadienį buvo atmestas.

H. Weinsteino advokatai teigė, kad jiems nebuvo leista priimti svarbių įrodymų apie išžaginimo auką, įskaitant socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas žinutes įtariamam meilužiui, kurių teisėja nelaikė svarbiomis. Advokatai taip pat skundėsi, kad kryžminė apklausa buvo ribota.

Tačiau L. Lench sakė, kad į minėtus įrodymus „teisingai neatsižvelgta“.

„#MeToo“

Gandai apie H. Weinsteino elgesį pramogų verslo sluoksniuose sklandė daug metų, bet jo, kaip galios žaidėjo, statusas Holivude nulėmė, kad nedaug kas drįso prabilti viešai.

Viskas pasikeitė 2017 metais, kai buvo paskelbti skandalingi kaltinimai H. Weinsteinui, pradėję judėjimą „#MeToo“ ir atvėrę galimybę moterims pasisakyti prieš seksualinį smurtą darbovietėse.

Nuo to laiko dešimtys moterų teigė tapusios H. Weinsteino aukomis.

Pernai birželį Niujorke buvo atmesta pirma H. Weinsteino apeliacija dėl verdikto ir bausmės jo baudžiamojoje byloje.

Tačiau jis verdiktą ir bausmę apskundė aukštesnės instancijos Niujorko apeliaciniame teisme.

Vėliau civilinis teismas priteisė 17 mln. dolerių (16 mln. eurų) dešimtims kitų moterų, apkaltinusių H. Weinsteiną.

Anksčiau šį mėnesį europiečių aktorė, dėl kurios išžaginimo H. Weinsteinas buvo nuteistas Los Andžele, taip pat iškėlė jam civilinę bylą dėl kompensacijos.

Joje buvęs magnatas kaltinamas lytiniu prievartavimu, neteisėtu laisvės atėmimu, tyčiniu emocinių kančių sukėlimu ir aplaidumu.

„Atsakovo Weinsteino elgesys buvo niekingas ir vykdytas piktavališkai, engiant ir sukčiaujant“, todėl yra pagrindo reikalauti iš jo kompensacijos, sakoma ieškinyje.

Lee Myung-bakas buvo įtrauktas į daugiau nei 1 300 asmenų, kuriems buvo suteikta speciali malonė „siekiant plačios nacionalinės vienybės per susitaikymą, toleranciją ir dėmesingumą“, sąrašą, sakė Han Dong-hoonas (Han Donghunas) žurnalistams po vyriausybės susitikimo su prezidentu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu).

81 metų Lee Myung-bakas, kuris birželio mėnesį buvo laikinai paleistas iš kalėjimo dėl amžiaus ir prastėjančios sveikatos, atlieka 17 metų laisvės atėmimo bausmę už kyšininkavimą ir turto pasisavinimą.

Tai faktiškai buvo bausmė iki gyvos galvos, nes į laisvę jis turėjo būti paleistas tik 2036 metais, kai jam būtų 95-eri.

2018 metais buvusiam „Hyundai“ generaliniam direktoriui, tapusiam prezidentu, pateikti kaltinimai dėl 16 nusikalstamų veikų, o nuosprendis jam paskelbtas 2020-aisiais.

Jis buvo pripažintas kaltu dėl dešimčių milijonų dolerių piniginių fondų sukūrimo ir kyšių paėmimo iš „Samsung Electronics“ mainais į prezidento malonę velioniui įmonės valdybos pirmininkui Lee Kun-hee (Li Kunhi), kuris buvo įkalintas už mokesčių vengimą.

Prieš pradėdamas dalyvauti politikoje, Lee Myung-bakas, būdamas 35 metų, buvo paskirtas didelės statybų įmonės vadovu. Pietų Korėjos prezidento pareigas jis ėjo 2008–2013 metais.

Jis padėjo šaliai įveikti pasaulinę finansų krizę ir laimėjo teisę rengti 2018 metų žiemos olimpines žaidynes, tačiau oponentai jį kritikavo už tai, kad jis pakenkė šalies demokratijos standartams ir žodžio laisvei.

Trečiadienio vidurnaktį įsigaliosiantis malonės suteikimas – jau antras kartas, kai Yoon Suk-yeolas pasinaudojo šia teise nuo gegužės mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas.

Rugpjūčio mėnesį „Samsung Electronics“ vykdomasis pirmininkas Lee Jae-yongas (Li Džejongas) tapo vienu pirmųjų asmenų, gavusių Yoon Suk-yeolo malonę.

Pietų Korėjos prezidentai dažnai atsiduria kalėjime pasibaigus kadencijai, paprastai tada, kai jų politiniai varžovai persikelia į Mėlynuosius rūmus.

Chun Doo-hwanas (Čun Duhvanas) ir Roh Tae-woo (Ro Tevu), buvę kariuomenės generolai, kurie 10-e XX amžiaus dešimtmetyje pasitraukę iš pareigų kalėjo už korupciją ir išdavystę, gavo prezidento malonę po maždaug dvejų metų už grotų.

Buvęs prezidentas Roh Moo-hyunas (Ro Muhjunas) nusižudė 2009 metais po to, kai buvo apklaustas dėl įtarimų kyšininkavimu, susijusių su jo šeima.

Konservatyvioji Lee Myung-bako įpėdinė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) malonės sulaukė praėjusiais metais. Ji atlikinėjo 20 metų laisvės atėmimo bausmę už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą valdžia, kurios sulaukė po to, kai 2017-aisiais buvo nušalinta nuo pareigų dėl korupcijos skandalo, sukėlusio masinius protestus.