20 metų Lalanas Kumaras turės nusipirkti skalbimo miltelių ir kitų reikmenų, kad galėtų šešis mėnesius nemokamai skalbti maždaug 2 tūkst. moterų drabužius Madžhoro kaime Biharo valstijoje, sakoma teismo nutartyje.

L. Kumaras, kuris pragyvenimui užsidirba skalbdamas drabužius, buvo suimtas balandžio mėnesį dėl kaltinimų pasikėsinimu išžaginti, agentūrai AFP sakė Biharo Madhubanio rajono policijos pareigūnas Santoshas Kumaras Singhas.

Teismo posėdžio data dar nepaskirta.

„Visos kaimo moterys džiaugiasi teismo sprendimu“, – AFP sakė kaimo tarybos vadovė Nasima Khatoon.

„Tai istorinis įvykis. Jis padidins pagarbą moterims ir padės apsaugoti jų orumą“, – pridūrė N. Khatoon, viena iš gerbiamų kaimo žmonių, turėsianti stebėti L. Kumarą.

Kaimo moterys teigė, kad teismo nutartis padarė teigiamą poveikį, nes nusikaltimai prieš moteris tapo jų bendruomenės diskusijų tema.

Po 2012 metais Delyje įvykdyto grupinio išžaginimo buvo peržiūrėti atitinkami Indijos įstatymai, tačiau nusikaltimų skaičius tebėra didelis: 2020 metais pranešta apie daugiau nei 28 tūkst. išžaginimų.

Policija jau seniai kritikuojama, kad nepakankamai stengiasi užkirsti kelią smurtiniams nusikaltimams ir neperduoda seksualinės prievartos bylų į teismą.

Kaukė sveria 60 gramų. Auksakaliams prireikė aštuonių dienų jai nukaldinti, sakė Indijos vakariniame Punos mieste gyvenantis verslininkas Shankaras Kurhade (Šankaras Kurchadė).

„Tai yra plona kaukė su mažytėmis poromis, kurios padeda man kvėpuoti, – agentūrai AFP sakė jis. – Nesu tikras, ar ji efektyviai padės man apsisaugoti nuo koronaviruso infekcijos, todėl imuosi ir kitų priemonių.“

Žmonės prašosi su manimi nusifotografuoti, – sakė verslininkas. – Jie netenka žado pamatę mane turguje dėvintį auksinę kaukę.

Beje, eidamas iš namų 49 metų verslininkas taip pat mėgsta pasipuošti aukso papuošalais, kurių bendras svoris yra vienas kilogramas. Jis užsisega apyrankę, ant kaklo pasikabina papuošalą ir ant kiekvieno dešinės rankos piršto užsimauna po žiedą.

Pramoninius angarus statančios kompanijos savininkas sakė, kad sugalvojo užsisakyti aukso kaukę po to, kai pamatė reportažą apie vieną vyrą, kuris pasigamino sidabrinę kaukę.

„Žmonės prašosi su manimi nusifotografuoti, – sakė verslininkas. – Jie netenka žado pamatę mane turguje dėvintį auksinę kaukę.“

Indijos valdžia neseniai nurodė, kad kaukes privaloma dėvėti viešose vietose, kad būtų sustabdytas koronaviruso plitimas. Iš viso Indijoje jau užfiksuota maždaug 650 tūkst. užsikrėtimo atvejų, o daugiau nei 18 600 žmonių nuo viruso mirė.

Fiksuotas rekordinis paros infekcijų skaičius

Naujų koronaviruso infekcijų skaičius Indijoje pasiekė naują rekordą. Sveikatos ministerijos duomenimis, per 24 valandas iki šeštadienio ryto registruotas 22 771 naujas atvejis. Mirčių padaugėjo 442.

Indija yra ketvirta labiausiai pandemijos paveikta šalis – po JAV, Brazilijos ir Rusijos. 1,3 mlrd. turinčioje valstybėje virusas iki šiol patvirtintas 648 000 asmenų. Daugiau kaip 18 000 pacientų mirė.

Kovo gale Indija dėl pandemijos paskelbė griežtą karantiną, tačiau gegužės viduryje pradėjo jį švelninti. Dėl suvaržymų milijonai žmonių neteko darbo, daugelis baiminasi mirti iš bado. Dabar šalyje vėl atverti biurai, religinės vietos, restoranai ir prekybos centrai.

Patinka mokytis Klaipėdoje

– Kokio klausimo iš lietuvių sulaukiate dažniausiai?

– Beveik visi su manimi susipažinę žmonės klausia, kodėl atvykau į Lietuvą. Atsakymas paprastas ir aiškus – čia studijuoju Klaipėdos universitete ir dirbu. Baigęs mokslus Singapūre žiūrinėjau, kur galėčiau tęsti studijas. Išsiunčiau prašymą ir sulaukiau kvietimo studijuoti Klaipėdos universitete, pasirinkau medijų filosofijos studijas. Taip ir atvykau į Lietuvą. Tai buvo ne pirma mano išvyka į užsienį, todėl čia manęs niekas neišgąsdino. Mėgstu keliauti, pažinti kitus kraštus.

– Turbūt girdėjote, kad vienas studentas indas  pareiškė pretenzijų Klaipėdos universitetui dėl, jo manymu, netinkamos studijų kokybės. Kokia jūsų nuomonė apie mokslus čia?

– Kiekvienas turi kalbėti apie save, man viskas tinka. Netrukus baigsiu čia bakalauro studijas ir planuoju siekti magistro laipsnio. Labai tikiuosi, kad mano tėvai atvyks į bakalauro diplomo teikimą. Man tai bus didelė šventė. Klaipėdoje studijuoja ir dirba nemažai indų tautybės žmonių.

Kai tik atvažiavau, man visas maistas atrodė prėskas, labai trūko skonio, todėl prašiau, kad tėvai atsiųstų indiškų prieskonių.

Norėjo daugiau bendrauti

– Stebėtina, kad jau mokate ir lengvai susikalbate lietuviškai. Kaip jums pavyko išmokti daugelio sunkia vadinamą kalbą?

– Pasaulis – lyg vandenynas, jei į jį pilsite sirupą, bus skanu, ir priešingai. Jei nori bendrauti, turi mokytis kalbų. Gebėjimas išmokti kalbą priklauso tik nuo noro. Man patinka bendrauti, pažinti žmones. Lietuvių kalbos mokiausi universiteto kursuose. Kurį laiką gyvenau su lietuviu draugu, jis man labai daug padėjo. Sunkesnius žodžius kelis kartus pakartodavo jis, po to – aš, bandydavau naudoti juos sakinyje. Stengiausi su bendramoksliais universitete ir darbe kalbėti lietuviškai. Maždaug po pusmečio gyvenimo Klaipėdoje ėmiau suprasti, ką lietuviai kalba, o dabar jau nesunkiai kalbu ir parašau, problemų kyla tik dėl gramatikos. Kol nemokėjau lietuviškai, buvo sunkoka bendrauti, jaučiausi liūdnesnis. Dažnai pirmą kartą mane sutikę žmonės bando su manimi kalbėti angliškai, kai jiems tai nesiseka, ima į rankas telefoną, ieško guglo vertėjo ir bando versti norimą frazę į anglų kalbą. Didžiausia nuostaba juos ištinka, kai išgirsta mane kalbantį lietuviškai.

– Kiek mokate kalbų?

– Mano gimtoji yra hindi, kalbu angliškai ir keliomis Indijoje vartojamomis kalbomis: Radžastano, gudžaratų, marati, suprantu ir moku kalbėti keliais akcentais. Be to, moku sanskrito kalbą. Kartais lietuvių kalboje išgirstu panašių žodžių į sanskrito.

Nuo smurto išgelbėjo draugas

– Ar Klaipėdoje jums yra tekę susidurti su netolerantiškais žmonėmis?

– Neslėpsiu, truputį buvo, bet nelabai. Kartą manęs vos nesumušė, bet buvau su lietuviu draugu, jis mane užstojo, pareikalavo prie manęs nelįsti.

– Ar jūsų šeima nesijaudino, kai pasakėte, kad išvažiuojate į tolimą šalį?

– Prieš tai studijavau Singapūre, be to, jau nemažai metų negyvenau su tėvais. Iš namų iškeliavau būdamas dvylikos. Dabar, kai internetu bendrauju su namiškiais, tėtis dažnai klausia, kaip jaučiuosi, ar esu sveikas, ar ko nors netrūksta, bet suprantu, jog nemano, kad man čia blogai. Taip, čia šalta, bet niekada nesirgau ir viskas čia man gerai.

– Užaugote didelėje šeimoje?

– Aš savo tėvams esu vienintelis vaikas, bet mano tėvas turi tris brolius, tai yra didžioji šeima, esame artimi su giminaičiais. Kai buvau vaikas, mano tėvas investavo į savo brolio restoraną. Gerai pamenu, kaip visi šeimos nariai dirbo tame restorane. Nors buvau dar mažas, virtuvė man nuo tada nesvetima. Mano tėvas yra verslininkas, mama rūpinasi namų ūkiu. Mūsų šeima turi nuomojamo nekilnojamojo turto, o mamos darbas yra surinkti nuomos pinigus.

Nepatiko vėdarų vaizdas

– Ko labiausiai pasigendate čia gyvendamas?

– Kai tik atvažiavau, man visas maistas atrodė labai prėskas, labai trūko skonio, todėl prašiau, kad tėvai atsiųstų indiškų prieskonių. Dabar juos naudoju ne tik gamindamasis maistą sau, bet atsinešu jų ir į darbą, kartais juos panaudoju ir darbe. Vienas mano draugas, gyvenęs Londone, pasakojo, kad ten labai pamėgo indišką virtuvę. Paprašė, kad jam ko nors pagaminčiau. Kai valgė mano paruoštus patiekalus, labai gyrė. Man labai malonu, kad jiems patinka mūsų maistas, sulaukiau daug pagyrų ir iš bendradarbių. Dirbu viename Klaipėdos restoranų, gaminu šaltus patiekalus.

– Ar indiška virtuvė yra įvairesnė už lietuvišką?

– Mes, indai, turime daugybę patiekalų, mėgstame ryškius skonius, ypač daug vegetariškų patiekalų. Jūsų Naujuosius metus atitinkančios šventės vaišėms indai turi apie penkis tūkstančius vien vegetariškų patiekalų. Mano šalyje mes kiekvieną vakarą valgome namie keptą šviesią duoną, mano mama pati ją kepa. Neseniai Indijoje buvo žiemos šventė, kuri galėtų būti panaši į jūsų Naujuosius metus. Šiai šventei paprastai gaminame labai daug saldumynų, nemaža jų dalis – pieno produktai.

– Ar jūs – vegetaras?

– Anksčiau buvau, bet Lietuvoje nėra pakankamai produktų taip maitintis, todėl reikia valgyti mėsą. Bet galima išsiversti ir su esamais produktais. Aš mėgstu gaminti varškės sūrio ir žirnių troškinį.

– Ar užsukęs į lietuviškas kavines ar valgyklas neliekate alkanas? Gal mūsų virtuvėje nerandate sau priimtino maisto?

– Labai mėgstu šaltibarščius ir cepelinus. Kartą draugas valgė tokį lietuvišką patiekalą, kurio vaizdas man nepatiko, aš jo niekada neparagaučiau. Primena dešreles, man atrodo, tai yra vėdarai. Man labai svarbu estetinis maisto vaizdas. Nenorėjau jų net ragauti. Man labai patinka kepta duona su česnaku. Mano šalyje mes nemaišome skonių, jei saldu, tai tik saldu, o jūs mėgstate kad ir pyraguose naudoti rūgščius vaisius, todėl saldus pyragas gali būti su rūgštele.

Mėgstamiausia – Jūros šventė

– Daugybė lietuvių apie Indiją turi supratimą tik iš filmų ar nuogirdų. Pavyzdžiui, kad jūsų šalyje yra kastų sistema, o tėvai savo vaikams parenka antrąją pusę, kad didžiuosiuose miestuose vyrauja lūšnynai, kad yra ir kitų mums neįprastų dalykų.

– Taip, visa tai yra. Mano tėvas su mama taip pat ne patys susipažino, o susituokė savo tėvų valia. Ir dabar dar dažnai santuokos sudaromos tėvams susitarus. Ilgiausiai piršlybos vyksta, jeigu jaunikis pats sau ieško pačios. Mumbajuje, kuris nuo mano namų yra maždaug už 600 kilometrų, maždaug milijonas žmonių gyvena lūšnynuose. Bet visi tie žmonės patys užsidirba sau pragyvenimui. Moterys valo, plauna, vyrai yra amatininkai, kažką gamina ir taip išgyvena. Jie nėra tinginiai.

– O kaip jūs įsivaizduojate savo ateitį? Ar įmanoma, kad Klaipėdoje sutiksite sau tinkamą merginą?

– Suprantama, taip gali būti. Čia su manimi visi labai draugiškai bendrauja. Draugai ir bendradarbiai vadina mane Maki, bet manęs tai nežeidžia, suprantu, kad iškart įsiminti mano vardą daugeliui gali būti nelengva.

– Kas Lietuvoje jums labiausiai patinka ir nepatinka?

– Man čia nėra blogai. Esu diplomatiškas žmogus, negaliu pasakyti, kad man kas nors be galo patinka, bet lygiai taip pat nėra labai nepatinkančių dalykų. Mėgstu pasivaikščioti prie jūros. Džiaugiuosi, kad sekasi suderinti darbą ir studijas, nenoriu priklausyti nuo tėvų, pats užsidirbu pragyvenimui. Pradžioje, kai atvykau čia, buvo truputį keista, kad mažai žmonių kalba angliškai, nedaug kitataučių, šalta, trijų su puse valandų skirtumas tarp mano tėvynės ir Lietuvos. Kaip Lietuvoje, taip ir mano tėvynėje vyksta daug pokyčių. Pavyzdžiui, dar visai neseniai pavasario šventės Holi metu žmonės barstydavo vieni kitus sintetinių dažų milteliais, bet dabar naudojame tik augalinius dažus, nes taip sveikiau ir ekologiškiau. O Klaipėdoje pastebiu vis daugiau angliškai kalbančių žmonių.

– O gal čia jus kas nors labai nustebino?

– Klaipėdoje man labiausiai patinka Jūros šventė, nors mes Indijoje turime labai daug švenčių, bet tokios dar neteko matyti. Būtent šios šventės metu miestas būna pilnas žmonių, visi gerai nusiteikę, daugybė pasirodymų, įvairaus maisto. Kai Jūros šventė baigiasi, labai keista, kad miestas ištuštėja. Tas mažas žmonių skaičius man – labai neįprastas dalykas, pradžioje tai atrodė labai keista.

Vizitinė kortelė

Gimė 1995 metais.

Gyveno ir mokėsi Mahemdavado mieste.

Singapūre FTMS Global Academy studijavo informatiką.

Dabar Klaipėdos universitete studijuoja medijų filosofiją.

Tuo pat metu dirba restorane "Vivalavita".

Grabinėjo krūtinę

Šią savaitę Klaipėdos apylinkės teismas nepatikėjo vyro išsisukinėjimais ir paskelbė jį kaltu bei skyrė laisvės apribojimo bausmę.

33 metų svetimšalis, tėvynėje turintis žmoną ir du vaikus, Klaipėdoje dirbantis laivų statybos įmonėje, šiemet du kartus įkliuvo, kai priekabiavo prie mergaičių.

Balandžio 27-ąją jis su tautiečiu autobusu važiavo į Nidą. Svetimšalis buvo girtas, pamatęs šalia sėdinčią mergaitę nesusivaldė ir ėmė liesti nepilnametės sėdmenis.

Išlipęs iš autobuso vyras priėjo prie mergaitės, ją kalbino ir ėmė liesti nepilnametės krūtinę. Mergaitė apsimetė, kad nesupranta anglų kalbos, išrėkė jam "Go away!" (liet. "eik šalin") ir pabėgo.

Svetimšalis tvirtino nukentėjusią mergaitę pirmą kartą pamatęs teisme.

Vaikas verkė, skundėsi telefonu draugei ir mamai, kartu su policininkais netrukus minioje surado įtariamąjį ir nurodė konkrečiai tą žmogų.

Vėliau apklausiamas ir teisme indas užsispyręs tvirtino autobuse mergaitės negrabinėjęs, o Nidoje ištiesė jai ranką norėdamas pasisveikinti. Esą klausęs vaiko, kur čia galima išsimaudyti.

Sulaikę įtariamąjį pareigūnai užfiksavo 1,73 prom. girtumą.

Nusismaukė kelnes

Tai buvo ne vienintelis kartas, kai šis vyras netinkamai pasielgė su svetimu vaiku.

Gegužės 4-ąją netoli Klaipėdos stadiono vyras pasivijo riedlente važinėjusią mergaitę, nutempė ją prie automobilio, atsisagstė kelnes ir vaiko akivaizdoje išsitraukė lyties organą.

Mergaitė buvo ne kartą apklausta ir pasakojo, kad kratydamas "daiktą, pro kurį vyrai sisioja", klausė jos: "Good?" (liet. "geras?"), laikė jos galvą ir bučiavo į skruostą.

Tąkart vaikas nuo iškrypėlio pabėgo, o po kelių dienų pamatė tą patį tamsaus gymio vyrą savo namo kieme, prie tėčio mikroautobuso.

Mergaitė nubėgo pasiskųsti tėvui, o tuo metu dviratį iš rūsio išsistūmęs kaimynas pastebėjo svetimšalį nusismaukusį kelnes bei trumpikes ir prisiglaudusį prie mašinos.

Vyrai sulaikė bandžiusį bėgti įtariamąjį ir perdavė policininkams.

Ne kartą melavo

Indas buvo uždarytas į areštinę ir teismo sprendimo laukė už grotų.

Nors mergaitės fiziškai nenukentėjo, psichologai pažymėjo, kad abi po tvirkinamųjų veiksmų jautėsi blogai, buvo sutrikusios ir bodėjosi kalbėti apie vyro veiksmus.

Mergaičių parodymai buvo nuoseklūs, jos apibūdino įvykius ir piešiniais.

Kaltinamasis ne kartą keitė parodymus. Jis tvirtino gegužės pradžioje nebegyvenęs bendrabutyje netoli parko, minėtą dieną dirbęs, pro stadioną ėjęs vienintelį kartą, kur kas dažniau sekmadieniais į bažnyčią eidavęs pro parką.

Svetimšalis tvirtino nukentėjusią mergaitę pirmą kartą pamatęs teisme, anksčiau jos niekada nesutikęs ir juo labiau netvirkinęs.

Darbdavys pateikė kaltinamojo darbo grafiką, iš kurio paaiškėjo, kad nusikaltimo dieną jis nedirbo, juolab kad nukentėjusiosios tėvas ir kaimynas jį netrukus po mergaitės skundo sulaikė.

Visa tai byloja, kad vyras nebuvo nuoširdus, o jo pasakojimas prasilenkia su tiesa.

Keista ir pareigūnų apklausto indo tautiečio pozicija. Į Nidą su nuteistuoju važiavęs vyras tikino nesąs įtariamojo draugas, nebendraująs su šiuo vyru ir aiškino nematęs, ką šis darė mergaitei.

Atsėdėjo iki nuosprendžio

Šio teismo proceso metu dalyvavo vertėja iš hindi kalbos, jai tekdavo atvykti į Klaipėdą iš Vilniaus, mat teisiamasis tvirtino suprantąs tik apie 50 proc., kai kalbama angliškai.

Teismas skyrė nuteistajam 11 mėnesių laisvės apribojimo. Kardomajame kalinime išbūto laiko nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. kiekvieną dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nuteistajam išaiškinta, kad paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, laikytis teismo nustatyto draudimo ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Už mažų mergaičių tvirkinimą nuteistas vyras teismo salėje išleistas į laisvę.

Tai yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, jis gali būti apskųstas.

Nuteistam vyrui iki nuosprendžio įsiteisėjimo dar taikomos dvi kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas palikti galioti iki nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismas šiemet jau du kartus rinkosi posėdžiauti, kalbino ieškovą Myilsamy Murugasamy.

Vyras ieškinyje ir teismo posėdžių metu aiškino, kad Klaipėdos universiteto dėstytojai nepakankamai moka anglų kalbą, ja nebuvo suteikta reikalinga literatūra, jis neturėjo galimybės diskutuoti ir bendrauti su užsieniečiais bendramoksliais, nes, priešingai nei jam žadėta, nesusidarė tokių studentų grupė.

Vyras turėjo pretenzijų ir dėl bendrabučio, kuriame gyveno, tikino, kad buvo diskriminuojamas dėl tautybės. Pretenzijų būta labai daug, o reikalavimas vienas – grąžinti jam 5 tūkst. eurų, sumokėtų už magistro studijas.

Tiesa, diplomo, kurį tikino gavęs nepelnytai, ieškovas neketino grąžinti.

Teisme proceso dalyviams susikalbėti su ieškovu sekėsi labai sunkiai. Jis bendravo per anglų kalbos vertėją, o pastarąjį kartą pareikalavo rasti jam vertėją iš hindi kalbos.

Ne vieną kartą bylą nagrinėjantis teisėjas aiškino M.Murugasamy, kad pats savo interesams atstovauti jis negeba, todėl turėtų ieškotis advokato.

Pareiškęs, kad tam neturi pinigų, indas sulaukė patarimo kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašant jam skirti advokatą.

Trečiasis teismo posėdis turėjo įvykti rugsėjo 18 d.

Neseniai bylą nagrinėjantis teisėjas gavo elektroninį M.Murugasamy laišką, kuriuo šis pranešė negaunantis vizos ir į Lietuvą atvykti negalėsiąs.

Prašydamas toliau nagrinėti bylą indas paprašė leidimo posėdžio metu su juo bendrauti telekonferenciniu ryšiu.

Kokioje šalyje dabar yra ieškovas, kokioje įstaigoje jis ketina būti tokio ryšio metu, svetimšalis kol kas nenurodė. Iki šiol neaišku, ar jis kreipėsi advokato pagalbos.

Klaipėdos teismai ne kartą yra surengę posėdžius telekonferenciniu ryšiu. Taip bendrauta su Norvegijoje, Švedijoje ir kitose šalyse esančiais asmenimis.

Paprastai kitoje šalyje esantis asmuo būdavo analogiškame šalies, kurioje reziduoja, teisme.

Ar M.Murugasamy sugebės užtikrinti, kad ryšys atitiktų teisės reikalavimus, kol kas nežinia.

Nori 5 tūkst. eurų

Magistro diplomą įgijęs Myilsamy Murugasamy po dviejų mėnesių kreipėsi į teismą, pareikšdamas, kad studijos buvusios nekokybiškos, universitetas nesilaikęs sudarytos sutarties sąlygų, todėl svetimšalio lūkesčiai nebuvę patenkinti.

Ieškinys siekia beveik 5 tūkst. eurų, tiek, kiek šis asmuo sumokėjo už mokslą Klaipėdos universitete.

Parengiamojo posėdžio metu teisėjas paaiškino, kad per vertėją su proceso dalyviais bendraujantis ieškovas turėtų kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir paprašyti jam skirti advokatą arba advokato padėjėją.

Vyras to nepadarė ir į bylos nagrinėjimą vakar vėl atvyko vienas.

Nebūdamas teisininkas jis nežino, kaip turi vykti teismo procesas, todėl nesugebėjo aiškiai ir tiksliai suformuluoti, ko prašo teismo, nemokėjo atsakyti į klausimus taip, kaip to reikalauja procesas.

Užsieniečio kalba labiau priminė nuskriausto vaiko verkšlenimą, jis nukrypdavo nuo temos, guodėsi, kad nusivylė advokatės, padėjusios jam pateikti ieškinį, darbu, esą jautėsi apgautas ir apviltas.

Tačiau kodėl jis ir vėl neprašė nemokamo advokato, atsakyti taip ir nesugebėjo.

Ieškinyje, be visų kitų pretenzijų, indas pareiškė buvęs diskriminuojamas dėl tautybės.

Neva tai pasireiškę, kai jam nebuvo suteiktas pageidaujamas bendrabučio kambarys, kuriame norėjo gyventi vienas.

Ketino tikslinti ieškinį

Ne pirmą kartą klausiamas, kokių turi reikalavimų, M.Murugasamy aiškino norintis įrodyti, kad Klaipėdos universiteto mokslo kokybė yra netinkama, kad jam čia mokantis buvo pažeistos jo teisės, o pinigų reikalavimas esąs antrinis ir tikrai ne svarbiausias.

Klausiamas, kokiais dokumentais jis grindžia šias pretenzijas, jaunas vyras nesugebėjo atsakyti.

Posėdis pareikalavo geležinės kantrybės ne tik iš teisėjo, bet ir teismo vertėjos.

Panašu, kad ieškovas norės keisti ieškinio dydį. Jis ne kartą užsiminė apie tai, kad pagal "Erasmus" programą atvykęs į Suomiją gavo 400 eurų mažesnę stipendiją, todėl buvo priverstas badauti, apalpo ir susižeidė galvą.

Esą dėl tos priežasties išvyko į savo tėvynę, kur gydėsi ir už medikų paslaugas sumokėjo 2 tūkst. eurų.

Iš ieškovo kalbos galima buvo suprasti, kad jis didins ieškinį pridėdamas šią sumą.

Universiteto interesams atstovaujantis advokatas Rimantas Tumėnas klausė užsienietį, ar tiesa, jog išvykdamas namo jis informavo, kad važiuoja į šeimos nario laidotuves.

Indas atsakė, kad tai tebuvęs sutapimas, giminaitis mirė tada, kai jis jau vyko gydytis.

Įdomiausi dalykai prasidėjo tada, kai keturi universiteto dėstytojai gavo teisę užduoti klausimus ieškovui.

Į biblioteką nesiveržė

Klausinėjamas, kodėl studijų metu niekada neišsakė jokių pretenzijų, jis tikino žodžiu esą tai daręs ne kartą.

Žiūrėdamas tiesiai docentei Erikai Župerkienei į akis pareiškė, neva ši jo nieko nemokė, nevedė paskaitų ir elektroniniu laišku prašė, kad pats studentas prašytų paankstinti egzaminų sesiją.

Profesorė Ligita Šimanskienė priminė buvusiam studentui, kaip pati nuvedė jį į biblioteką ir parodė, kaip prisijungti prie bibliotekos elektroninės sistemos.

Jam buvęs suteiktas net prisijungimo kodas.

Dėstytoja klausė, ar jis pamena, kaip ji padavė jam lapelį su šiais kodais.

Indas pradėjo šypsotis ir kartojo: "Atsiprašau, bet ne."

Pats atvykėlis teigė per tris semestrus bibliotekoje buvęs gal 9 ar 10 kartų, bet nė karto negavęs tinkamos literatūros.

Bibliotekos darbuotoja universiteto darbuotojams prasitarė, kad elektroninė prisijungimo sistema rodo – šis studentas bibliotekoje lankėsi tik kartą.

Pasak universiteto darbuotojų, nesunku įsitikinti, kad vien M.Murugasamy studijuoto dalyko literatūros anglų kalba bibliotekoje galima gauti daugybę leidinių.

Vyras tikino, kad visoje bibliotekoje tesanti viena knyga, bet ir tos išsinešti iš skaityklos neleidžiama.

Užsienietis nesikreipė į universiteto darbo ginčų komisiją. Jis prisipažino apie tokią nė nežinojęs, priekaištavo negavęs reikiamos informacijos apie universitetą, nes net jo tinklalapis skelbia informaciją tik lietuvių kalba.

Tačiau teisėjas pats  prisijungė prie nurodyto tinklalapio ir patikino matantis ir anglišką universiteto tinklalapio versiją.

Pats liejo padėkas

Docentė Daiva Labanauskaitė paklausė, kodėl pateikdamas diplominį darbą studentas į jį įterpė vieną lapą, kuris neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų.

Jame buvusi nuoširdi padėka jai ir universiteto rektoriui už sugaištą laiką ir suteiktas žinias.

Tame pačiame lape vyras dėkojo ir savo tėvams.

Į tai M.Murugasamy atsakė neprisimenantis ir tokio fakto.

Universitetas kasmet sulaukia dešimčių ir net šimtų prašymų iš užsienio piliečių leisti čia studijuoti.

Tiesa, tik maža dalis tokių gauna vizas ir realiai atvyksta į Klaipėdą.

"Iš dešimties atvykusiųjų lieka tik pora, visi kiti kažkur dingsta. Akivaizdu, kad jie nenori gauti išsilavinimo, jų tikslas – apsigyventi Europos Sąjungoje. Daugiausia prašymų priimti studijuoti sulaukiame iš Indijos, Nigerijos, o pastaruoju metu – ir Kinijos. Ir mūsų ieškovas dar studijuodamas man pasakojo, esą tėvynėje jam pavojinga gyventi ir jis darys viską, ką gali, kad liktų Europoje. Galbūt šis teismas tokio plano dalis. Belieka tik spėlioti. Bet kodėl jis sumanė to pasiekti šmeiždamas universitetą, nežinia", – po posėdžio svarstė profesorius Rimantas Stašys.

Kodėl neatsisakė diplomo?

Sprendžiant iš ieškinio, Klaipėdos universiteto dėstytojai yra tinginiai, nemokšos ir dokumentų klastotojai.

"Sprendžiant iš ieškinio, Klaipėdos universiteto dėstytojai yra tinginiai, nemokšos ir dokumentų klastotojai", – ironizavo advokatas.

R.Tumėnas klausė, kodėl taip labai nepatenkintas studijomis M.Murugasamy neatsisakė magistro diplomo?

Indas patikino, kad studijos iš jo pareikalavo daug jėgų, tai buvęs sunkus darbas, todėl diplomo jis ir neatsisakęs.

Jeigu teismas nuspręsiąs, kad universitetas suteikė nekokybiškas paslaugas, jis atsisakysiąs ir diplomo.

"Paprastas žmogus negali to nuspręsti, lauksiu teismo sprendimo", – tikino absolventas.

Po posėdžio kalbinamas žurnalistų R.Stašys atrėmė indo pretenzijas esą jis gavo diplomą nė neapsigynęs mokslinio darbo.

Teismui yra pateiktas šio asmens magistrinio darbo gynimo garso įrašas. Jame puikiai girdimi ir jam pateikti klausimai, ir replikos.

Visus šiuos argumentus universiteto darbuotojai ketino išsakyti ir teisme, kai jiems bus suteiktas žodis.

Teismo proceso metu aiškinamasi, ar pagrįstos indų tautybės buvusio Klaipėdos universiteto studento pretenzijos šiai mokslo įstaigai dėl esą netikusios studijų kokybės.

Parengiamojo posėdžio metu pareiškėjas nedalyvavo, savo tėvynėje jis susidūrė su sunkumais gauti Lietuvos vizą.

Todėl būta svarstymų, kad teismo procesas gali dėl to žlugti.

Į teismą kreipęsis vyras buvo nusiteikęs net pradėti bado akciją prie Lietuvos ambasados Indijoje, bet, panašu, jam to daryti neprireikė. Paaiškėjo, kad šią savaitę šis užsienietis yra uostamiestyje. Jis ne kartą lankėsi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, aktyviai domėjosi bylos eiga, skaitė dokumentus, o į ketvirtadienį vykusį posėdį atvyko su savo vertėja, bet be advokato.

Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdos universitetas pakeitė advokatą, kuris byloje atstovaus įstaigos interesams.

Parengiamojo posėdžio metu teisėjas nurodė trečiaisiais asmenimis byloje įvardytiems dėstytojams pateikti tam tikrus duomenis, tačiau prieš dieną iki numatytos teismo dienos nebuvo gauta nė vieno prašytojo dokumento.

Klaipėdos universitete ieškinio autorius įgijo antrą magistro studijų laipsnį. Jis prašo grąžinti jam visą už studijas sumokėtą sumą – 4 880 eurų ir stojimo dokumentams tvarkyti atseikėtas išlaidas.

Buvęs studentas ieškinyje minėjo dviejų dėstytojų pavardes, kurie nemoka anglų kalbos, o kitų gebėjimai bendrauti šia kalba esą neatitinka nurodyto lygio.

Ketvirtadienį į teismo posėdį neatvyko Algirdas Giedraitis ir Rimantas Stašys. Jie, ieškovo požiūriu, sudarė didžiausias problemas jam studijuoti.

Pasak ieškovo, dėstymas buvęs epizodiškas, tik po kelias valandas per semestrą, dėstytojai nesuteikę studentui medžiagos, nepateikę nuorodų, nereikalavę atlikti kontrolinių darbų, parengti referatų, ne visų dalykų studijos baigėsi egzaminais.

Buvęs studentas tikino, kad viena dėstytoja du mėnesius atostogavo, o tuo metu jos niekas nepavadavo, tad jos dėstomo dalyko paskaitos nė nevyko.

Dar vienas indo priekaištas aukštojo mokslo įstaigai – dėl nesuteiktų tinkamų gyvenimo sąlygų. Esą šiam studentui buvo rodoma didelė nepagarba, nes nebuvo suteikta galimybė vienam gyventi naujojo bendrabučio kambaryje.

Interviu spaudai buvęs studentas žadėjo duoti pasibaigus teismo procesui.

Teismo posėdis baigėsi po valandos, byla nepradėta nagrinėti, nes ir ieškovas (buvęs studentas), ir atsakovas (Klaipėdos universitetas) posėdžio išvakarėse po pietų teismui pateikė naujus dokumentus, jų neišvertę į Lietuvi bei anglų kalbas.

Posėdžio metu indų tautybės vyras paprašė teismą iškviesti į kitą posėdį žmogų, kuris paskelbė Klaipėdos universiteto internetiniame tinklalapyje interviu su juo. Užsienietis paminėjo milijonus eurų, kuriuos norėtų prisiteisti už iš jo kompiuterio pavogtas ir be jo žinios publikuotas asmenines nuotraukas. Teisėjui teko kelis kartus priminti, kad šios bylos esmė – ne ta.

Atvykėlis po teismo posėdžio pasakojo gavęs vizą 90-čiai dienų, jei procesas užtruks ilgiau, jis prašys vizos galiojimą pratęsti.

Indas tikino, kad jį finansiškai palaiko šeima. Čia jis turi kur gyventi ir pakankamai pinigų maistui bei kitiems būtiniems dalykams.

Trūkumams pašalinti teisėjas davė 10 dienų terminą, kitas posėdis numatytas birželio 18 dieną.

Asmenybę keičiančios patirtys

"Indija turi daug naujausių technologijų, kurios yra labai perspektyvios. Tačiau dėl didelio gyventojų skaičiaus sumažėja galimybių arba žmonės tiesiog nespėja jomis pasinaudoti. Būtent dėl to tikiuosi rasti savo vietą Europoje", – viliasi K.Subbarayadu.

Lietuva, anot vaikino, ne tik patogi gyventi ir siekti karjeros, bet ir labai graži šalis. "Patinka net ir tos kaulus šaldančios žiemos – pripratus su tuo šalčiu tikrai galima susidoroti", – juokiasi KTU magistrantas.

Atvykti į Lietuvą indas nusprendė įsitikinęs, kad KTU Cheminės technologijos fakulteto magistrantūros studijų programa atitinka jo poreikius, o ir studijų kaina, palyginti su kitomis Europos šalimis, mažesnė. "Labai vertinu studijų programos modulių įvairovę – tai suteikia man daugybę skirtingų įžvalgų maisto mokslo srityje", – teigia Kiranas.

Nors didžiąją laiko dalį jis praleidžia atlikdamas mokslinius tyrimus laboratorijose, laisvalaikiu stengiasi mėgautis kiekviena svečioje šalyje praleista minute. "Noriu, kad mokslai, kelionės, maisto gaminimas, pažintys su naujais žmonėmis teiktų man džiaugsmą", – sako vaikinas.

Lietuva man suteikė naujų ir gražių potyrių, gyvenimo draugų. Ir dar daugiau – tapau atkaklesnis, kantresnis susidurdamas su kasdien kylančiais iššūkiais.

Vertindamas kultūrinius indų ir lietuvių skirtumus jis pastebi, kad žmonės Lietuvoje kur kas atviresni, laisvesnio požiūrio, vieni su kitais elgiasi pagarbiai.

"Lietuva man suteikė naujų ir gražių potyrių, gyvenimo draugų. Ir dar daugiau – tapau atkaklesnis, kantresnis susidurdamas su kasdien kylančiais iššūkiais. Būdamas čia išmokau gyventi savarankiškesnį gyvenimą", – atskleidžia Kiranas.

Pakeliui į rinką

Aktyvus studentas jau spėjo įsilieti ir į lietuviškąją darbo rinką: įmonėje "Ekofrisa" dirba naujų maisto produktų vystymo technologu – kuria naujus maisto produktus ir receptus.

Kiranas pasakoja, kad viskas prasidėjo praėjusių metų pavasarį, kai "Technoramoje" pristatė paties sukurtą maisto produktą – ekologišką grikių gėrimą. "Gavau ne tik apdovanojimą, bet ir galimybę dirbti įmonėje, kurios vadovams patiko mano sukurtas produktas", – džiaugiasi vaikinas.

Ekologiškas grikių gėrimas, kaip pristato jo kūrėjas, – skrudintų grikių miltų, ekologiškų anakardžių riešutų ir cukranendrių cukraus mišinys. Jame yra reikiamas kiekis proteino ir mikroelementų, kurie yra žmogaus imuninės sistemos pagrindas.

"Grikių maistinė vertė yra daug didesnė nei daugelio kitų grūdinių augalų. Kadangi tai ekologiškas produktas be glitimo, jis itin naudingas sveikatai", – įsitikinęs K.Subbarayadu.

Idėja sukurti tokį produktą jam kilo prisiminus vaikų mitybą Indijoje. Jo gimtinėje motinos vaikams ruošia naudingus sveikatai patiekalus iš sorų, grūdų ir lęšių. Ekologiškas grikių gėrimas jau paruoštas gamybai ir, pasak jo kūrėjo, rinkoje pasirodys šių metų viduryje.

Europos palikti nežada

K.Subbarayadu patenkintas tiek studijomis, tiek darbu Lietuvoje: dauguma kolegų kalba angliškai. "Kiekvienas pasitinka mane su šypsena veide – labai šiltai ir draugiškai", – sako jis.

Dar viena Kiranui patinkanti aplinkybė – bendri pietūs su kolegomis. "Visi darbuotojai pietauja kartu su įmonės direktoriumi, kartu dalydamiesi idėjomis. Tai labai retai nutinka Indijoje, – tikina vaikinas. – Labiausiai patinka tai, kad su kiekvienu darbuotoju elgiamasi vienoai, nepriklausomai nuo to, kokį dirba darbą."

Nebaugina Kirano ir atsakomybė. "Gyvendamas Lietuvoje pakeičiau savo požiūrį. Supratau, kad viską, ką gyvenimas pateikia, reikia priimti – tiek gera, tiek bloga", – tikina pozityviai nusiteikęs vaikinas.

Baigęs mokslus Kiranas planuoja toliau plėsti savo akiratį, galbūt kitoje Europos šalyje. Toli nuo gimtinės jis ketina gyventi dar bent keletą metų.

"Taip pat turiu planų, susijusių su naujo startuolio kūrimu ekologiško maisto sektoriuje. Jei pasitaikytų gera galimybė, pasilikčiau Lietuvoje", – savo planais dalijasi indas K.Subbarayadu.

Pasiryžęs badauti

Indų tautybės studentas iš Klaipėdos universiteto nori prisiteisti sumokėtus už studijas pinigus, tačiau gauto diplomo neatsisako.

Pareiškėjas ieškinyje teigė, kad dėl netinkamos kokybės paslaugų jis neįgijo norėtų žinių ir išsilavinimo, todėl prašo grąžinti jam visą už studijas sumokėtą sumą – 4 880 eurų ir stojimo dokumentams tvarkyti atseikėtas išlaidas.

Nei ieškinio autorius M. M., nei jo interesams teisme atstovauti turėjusi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti advokatė Giedrė Striaukienė penktadienį vykusiame parengiamajame posėdyje nedalyvavo.

Mat baigėsi ieškovo ir advokatės sutartis, kuri vėliau pratęsta nebuvo.

Be to, nuo praėjusių metų pabaigos indui niekaip nepavyksta gauti leidimo gyventi Lietuvoje.

Kaip teigė bylą nagrinėjantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, ieškovas prašė atidėti bylos narpliojimą dėl vizos problemų.

"Kreipėsi į įvairias institucijas, niekas jam nepadeda. Kadangi jam niekas nepadeda, pasiruošęs badauti prie Lietuvos ambasados Indijoje", – M. M. argumentus išsakė R. Dilys.

Priekaištai dėl anglų kalbos

Vis dėlto parengiamasis teismo posėdis įvyko ir be M. M.

Jame dalyvavo Klaipėdos universitetui atstovaujanti advokatė Irena Jermolajeva, taip pat byloje trečiaisiais asmenimis patraukti dėstytojai Rimantas Stašys, Algirdas Giedraitis, Daiva Labanauskaitė, Jolita Viluckienė, Ligita Šimanskienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiti trys universiteto atstovai – Eduardas Spiriajevas, Aurimas Župerka ir Erika Župerkienė atvykti negalėjo.

Anot advokatės I. Jermolajevos, magistro studijas baigusį svetimšalį kreiptis į teismą galėjo pastūmėti noras atgauti už studijas sumokėtus pinigus arba viltis teismo proceso laikui prasitęsti ES vizą.

Esą jokių konfliktų tarp buvusio studento ir dėstytojų per dvejus mokslo metus neįvyko, todėl ieškinys jiems visiems – didelė staigmena.

Su indo išsakytais argumentais, kodėl jam turėtų būti grąžinami pinigai, Klaipėdos universiteto atstovai kategoriškai nesutinka.

"Byloje surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie paneigia ieškovo teiginius, kad jam buvo suteiktos nekokybiškos studijų paslaugos. Manome, kad atsakovas iki galo įvykdė savo įsipareigojimus pagal studijų sutartį, mokymo procesas vyko. Vienas argumentų yra dėl dėstytojų anglų kalbos žinių. Byloje pridėti pažymėjimai apie gebėjimus, dėstytojai turi didelę patirtį ir dėsto užsienio studentams ne tik Klaipėdos universitete, bet ir kitose šalyse. Šį faktą taip pat įrodo ieškovo ir dėstytojų susirašinėjimai, kuriuose pateikiama informacija apie paskaitas", – aiškino advokatė.

Skundėsi nepagarba

Vienas dėstytojų atkreipė dėmesį, kad kitataučio ieškinys – asmeninės ambicijos, esą studentas laikė save protingesniu ir geresniu už kitus.

Klaipėdos universitete indas įgijo jau antrą magistro studijų laipsnį.

Buvęs studentas ieškinyje paminėjo dviejų dėstytojų pavardes, kurie nemoka anglų kalbos, o kitų gebėjimai bendrauti šia kalba esą neatitinka nurodyto lygio.

Maža to, dėstymas neva buvęs epizodiškas, tik po kelias valandas per semestrą, dėstytojai nesuteikę studentui medžiagos, nepateikę nuorodų, nereikalavę atlikti kontrolinių darbų, parengti referatų, ne visų dalykų studijos baigėsi egzaminais.

Buvęs studentas tikino, kad viena dėstytoja du mėnesius atostogavo, o tuo metu jos niekas nepavadavo, tad jos dėstomo dalyko paskaitos nė nevyko.

Dar vienas indo priekaištas aukštojo mokslo įstaigai – dėl nesuteiktų tinkamų gyvenimo sąlygų. Esą šiam studentui buvo rodoma didelė nepagarba, nes nebuvo suteikta galimybė vienam gyventi naujojo bendrabučio kambaryje.

Turi savų interesų?

Naujai išrinktas universiteto rektorius Artūras Razbadauskas atkreipė dėmesį, kad pretenzijų sulaukta tik tada, kai studijos buvo baigtos.

Iki tol jokių nusiskundimų nei dėstytojams, nei universitetui M. M. nepateikė.

Gauna diplomą ir tada pradeda ieškoti teisybės.

"Gauna diplomą ir tada pradeda ieškoti teisybės. Kiek mes žinome, tai – ne pirmas toks atvejis, pasitaikantis ir labai geruose, rimtuose užsienio universitetuose. Ypač tai būdinga trečiojo pasaulio šalių gyventojams, kurie bando atgauti pinigus ir turėti diplomą. Motyvai – finansiniai", – įsitikinęs rektorius.

Pašnekovas neatmeta, kad tokiu agresyviu būdu indų tautybės vyras bando įsitvirtinti Europoje.

Šiuo metu Klaipėdos universitete studijuoja kiek daugiau nei 200 studentų iš užsienio. Toks atvejis, kai absolventas skundžia studijų kokybę, – pirmas universiteto istorijoje.

Kitas teismo posėdis įvyks balandžio 25 d.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs laikinasis KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas teigė, kad šiuo metu universitete studijuoja kiek daugiau nei 200 studentų iš užsienio. Toks atvejis, kai absolventas skundžia studijų kokybę – pirmas universiteto istorijoje.

„Teismui pateiktame ieškinyje, buvęs KU studentas, Indijos pilietis, prašo grąžinti už studijas išleistus mokesčius, t. y. 4800 Eur. Motyvuoja tuo, kad kai kurie dėstytojai nemokėjo anglų kalbos, kad studijų kokybė buvo ne tokia, kokios jis tikėjosi. Tad vos gavęs diplomą pradėjo reikšti pretenzijas, kurios dabar bus sprendžiamos teisminiu keliu“, – kalbėjo laikinasis KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas.

Universiteto vadovas pažymi, kad besimokydamas studentas nebuvo pateikęs nė vienos pretenzijos: nei dėl Universiteto teikiamų paslaugų, nei dėl studijų kokybės.

„Jis iš mūsų buvo sulaukęs priekaištų. Turime elektroninių laiškų, kuriuose jis buvo įspėtas dėl savo pareigų nevykdymo. Jam reikėjo kartoti kai kuriuos kursus. Šias studijas jis ne taip lengvai baigė, o ir jo įvertinimai nebuvo patys geriausi“, – teigė prof. dr. A. Razbadauskas.

Pretenzijos – nepagrįstos

Jaunuolis iš Indijos KU studijavo verslo vadybos magistrantūros programoje. Fakulteto dekanas sako, jog kaltinimai dėstytojams dėl anglų kalbos žinių – nepagrįsti.

„Siūlyčiau patikrinti ir jo anglų kalbos žinias, nes dažniausiai šios šalies studentų anglų kalbos žinios – pakankamai prastos. Mūsų dėstytojams keliami reikalavimai – aiškus: tie, kurie dirba su užsienio studentais, turi mokėti anglų kalbą B2 lygiu. KU dėstytojai šį reikalavimą atitinka, nes kitaip nei jų sandai, nei studijų programa nebūtų patvirtinti“, – dėstė KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys.

Indijos pilietis teismui pateiktame ieškinyje skundžiasi ir dėl mažo studentų skaičiaus grupėje. Esą jis neturėjo angliškai kalbančių studijų draugų.

„Ši pretenzija – nepagrįsta. Grupė, kurioje jis studijavo nebuvo didelė, tačiau bendruosius dalykus jis lankė kartu su kitais užsieniečiais studentais. Ši praktika įprasta“, – sakė prof. dr. R. Balsys.

Panašių istorijų nutinka svetur

KU Studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė pabrėžė, kad nors ši istorija, kuomet absolventas skundžia studijų kokybę, KU nutiko pirmą kartą, svetur panašių pavyzdžių galima rasti ne vieną. Esą dažniausiai taip elgiasi trečiojo pasaulio šalių piliečiai, galimai turintys asmeninių tikslų.

„Pavyzdžiui, viena studijas pabaigusi mergina padavė į teismą Didžiosios Britanijos universitetą teigdama, kad po dvejus metus trukusių studijų ji įgijo „niekinį“ laipsnį. Bylose matyti, kad dažniausiai taip elgiasi trečiojo pasaulio šalių piliečiai. Tad galime manyti, kad jie tokiu būdu ieško galimybių likti šalyje“, – teigė KU Studijų prorektorė prof. dr. L. Dromantienė. 

Neskubėjo išvykti

Kiekvienas studentas baigęs universitetą ir gavęs diplomą – pasirašo, taip patvirtindamas, kad studijavo, o jo studijos buvo vainikuotos diplomu.

„Universitetą teismui apskundęs Indijos studentas diplomą atsiėmė ir staiga prisiminė, kad norėtų pasiimti dar ir pinigus sumokėtus už studijas. Svarbu pažymėti, kad dar praėjusių metų vasarą baigęs studijas ir ėmęs skųsti Universitetą visoms institucijoms, jis iki praėjusių metų gruodžio 31 dienos gyveno KU bendrabutyje. Galimai jam čia labai patiko. Juolab, kad ir skundų iš jo nebuvome sulaukę per visus tuos 2 metus.

Visą informaciją apie studijas jis turėjo. Kiekvienas studijų dalykas yra smulkiai aprašytas. Išskirti jų tikslai, sąsajos su programos bendraisiais tikslais ir parašyta kokių rezultatų siekiama šiuo studijų dalyku. Visa tai atestuoja atestacinė komisija ir studentai gali susipažinti akademinėje informacinėje sistemoje su dalykų aprašu. Tad visą šią informaciją jis turėjo ir jei kažkas jo studijų metu vyko net taip, jis galėjo skųstis“, – tvirtina prof. dr. Leta Dromantienė.

Prašo naujo advokato

KU atstovaujanti advokatė Irena Jermolajeva patvirtino, kad šiuo metu universitetą teismui paskundęs pilietis – Indijoje.

„Šiandien gavau šio asmens prašymą teismui, kuriame jis prašo, kad teismas jokių posėdžių jam nedalyvaujant nevestų. Taip pat prašo teismo iškvietimo į mūsų šalį bei, kad teismas suteiktų advokato paslaugas, kadangi jo advokatės įgaliojimai baigėsi praėjusių metų gruodžio 30 dieną, kada baigėsi ir jo vizos galiojimas.

Dabar jis neturi atstovo ir jau yra praradęs teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kadangi jis nebegyvena Lietuvoje. Tad turėtų pats ieškotis advokato, kuris, žinoma, nemokamai jam paslaugų neteiks“, – sakė I. Jermolajeva.

Pasak advokatės, tokių bylų, kuomet studentas gavęs diplomą ginčytų studijų kokybę, Lietuvoje dar nebuvo.

„Teismuose tokios praktikos nebuvo. Iš jo veiksmų galima manyti, kad jis vis gi nori bet kokiu būdu grįžti į Lietuvą. Iš laiko, kurį jis praleido studijuodamas KU, galime spręsti, kad jis – aktyvus asmuo, tad jeigu buvo pažeidžiamos jo teisės, nemanau, kad jis būtų tylėjęs ir laukęs 2 metus. Galėjo kreiptis į teismą, advokatus. Galime daryti išvadą, kad jam tiko studijų kokybė ir diplomas, su kuriuo, beje, jis ir išvyko“, – dėstė I. Jermolajeva.

Studentai sunerimę

KU Studentų sąjungos prezidentė Vaiva Makarauskaitė tikino, jog organizacija nebuvo sulaukusi jokio nusiskundimo iš studijų kokybe nepatenkinto Indijos piliečio. Tačiau po viešoje erdvėje priminto įvykio, KU Studentų sąjungos prezidentė sulaukė kitų Indijos piliečių, kurie šiuo metu studijuoja KU, klausimų.

„Jie bijo, kad į juos pradės kitaip žiūrėti, kad universitetas nebepriims studentų iš jų šalies, nes nenorės tokių pasikartojančių ieškinių ir situacijų. Į studentų sąjungą kreipęsi Indijos studentai sako, jog yra patenkinti ir džiaugiasi studijomis, dėstytojais, studijų kokybe ir nemato tokių problemų kaip šis studentas.

Paprastai jeigu studentams kažkas nepatinka, jie kreipiasi į mus ir tada Studentų sąjungos iniciatyva būna sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija. Tačiau minėto Indijos piliečio niekada neteko matyti, jis niekada nesikreipė“, – teigė V. Makarauskaitė. 

Studijomis patenkinti

Tuo metu kalbinti KU studentai, atvykę čia mokytis iš užsienio, studijoms priekaištų neturėjo.

„Esu iš Ispanijos, čia atvykau pagal mainų programą studijuoti ekologiją. Paskaitos vyksta anglų kalba. Gyvenu čia daugiau nei 5 mėnesius, dėstytojai kalba angliškai, studijuoju angliškai, nėra jokių problemų. Studijų kokybe esu patenkintas, čia yra skirtingi fakultetai, skirtingai dėstomi dalykai, bet man patinka“, – sakė KU studentas Javier.

Turkijos pilietis šiuo metu KU studijuojantis Naftos technologinius procesus magistrantūros programoje – džiaugiasi įgyjamomis žiniomis bei patirtimi.

„Paskaitose įgyjame daug praktinių žinių, tačiau yra ir teorinių paskaitų, prezentacijų, namų darbų. Studijos vyksta anglų kalba ir, žinoma, dėstytojai kalba angliškai, mes juos galime puikiai suprasti. Aš pats negaliu kalbėti angliškai labai lengvai, tai nėra mano gimtoji kalba, tad, manau, ir dėstytojams mane suprasti nėra lengva. Bet problemų kol kas nekilo“, – sakė Ali, KU studentas iš Turkijos.