„Komisija priėmė sprendimą, kad nepriimsime šio skundo (dėl ministrų – BNS), nes nurodytos faktinės aplinkybės yra praėjusios daugiau kaip trejų metų senaties terminas“, – žurnalistams trečiadienį sakė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Dėl senaties termino VTEK nusprendė nepradėti tyrimo ir dėl prezidento turto deklaracijos.

„Šiuo atžvilgiu (dėl prezidento – BNS) komisija priėmė sprendimą, kad nepradės tyrimo. Pagrindiniai argumentai – šeimos deklaracija nėra VTEK kompetencija, bet tai yra susiję. Antras argumentas – sandoriai buvo daryti 2019 metais, tai irgi yra praėjęs senaties terminas“, – kalbėjo VTEK vadovas.

Pagrindiniai argumentai – šeimos deklaracija nėra VTEK kompetencija, bet tai yra susiję. Antras argumentas – sandoriai buvo daryti 2019 metais, tai irgi yra praėjęs senaties terminas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tarybos narės pareigas Kauno savivaldybėje ėjo iki 2016 metų, o kultūros ministras Simonas Kairys – iki 2019 metų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas į VTEK dėl finansų ministrės G. Skaistės ir kultūros ministro S. Kairio išlaidų dirbant Kauno taryboje, kilus abejonių dėl jų skaidrumo, kreipėsi praėjusią savaitę.

Į tai reaguodamas konservatorius Matas Maldeikis komisijai apskundė G. Nausėdą dėl jo viešai nepateiktos 2018 metų šeimos turto deklaracijos.

Kilus abejonių dėl išlaidų pagrįstumo dirbant Kauno taryboje, iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dalis politikų taip pat ragino iš pareigų trauktis ir kitus du minėtus ministrus. Pats G. Nausėda anksčiau sakė, kad tai būtų geriausias sprendimas.

Antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda sukritikavo VTEK ir pavadino įstaigą neveiksnia. Anot jo, VTEK, „atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti“.

Savo ruožtu G. Sakalauskas pabrėžė gerbiantis „kiekvieno asmens teisę kritikuoti valdžios institucijas ir pareigūnus“.

„Tai yra normalu. Etikos komisija vertina aukščiausio lygio viešojo sektoriaus vadovus. Tai ar patiriame kažkokį spaudimą, sakau, kad ne, mūsų darbas yra nešališkai, nepriklausomai ir objektyviai atlikti darbą“, – sakė VTEK vadovas.

2019 metais laimėjęs rinkimus, G. Nausėda nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išleidęs beveik 40 tūkst. eurų daugiau. Ši skola buvo likusi už politinę reklamą televizijoje.

Žurnalistai tuomet kėlė klausimus, iš kur šią sumą G. Nausėda ketina padengti, mat paskutinė viešai prieinama pajamų deklaracija rodė, jog šalies vadovas tokių pinigų neturi.

Savo ruožtu prezidentas tuomet teigė skolą ketinantis padengti iš savų pinigų. Paviešinti 2018 metų turto deklaraciją jis atsisakė, motyvuodamas, jog reikiamus duomenis pateikė atsakingoms institucijoms, o šios priekaištų jam neturėjo.

Pasak šalies vadovo atstovo Antano Bubnelio, deklaracija atnaujinta atsižvelgus į naują privačių interesų deklaravimo tvarką ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendaciją.

„Nebereikia deklaruoti sandorių, jei jie nekelia interesų konflikto. Todėl ši deklaracijos dalis buvo išimta“, – BNS atsiųstame komentare teigė šalies vadovo atstovas.

A. Bubnelis taip pat teigė, kad į deklaraciją įtraukta ir prezidento sesuo Vilija Stirbienė, kuri nuo 2014 metų dirba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

„Tai nebuvo privaloma, tačiau prezidentas ją įtraukė siekiant didesnio atvirumo ir skaidrumo, nes ji dirba viešajame sektoriuje“, – teigė A. Bubnelis.

Anot jo, deklaracijoje taip pat nebeliko informacijos apie buvusią prezidento žmonos Dianos Nausėdienės darbovietę – Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos, kadangi pirmoji ponia čia nebedirba.

Naujienų portalas tv3.lt trečiadienį pranešė, kad informacijos apie sandorius nebeliko ir antradienį atnaujintoje premjero Sauliaus Skvernelio privačių interesų deklaracijoje.

Tačiau Vyriausybės vadovas į deklaraciją įtraukė, kad jo žmona Silvija įsidarbino Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomoje įmonėje „Orlen Baltics Retail“.

Įsidarbinusi, ji deklaraciją užpildė kaip kandidatė į savivaldybės tarybą, o ne kaip pareigas savivaldybės administracijoje einanti asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja. Po to R. Balčiūnienė tinkamai pateikė privačių interesų deklaraciją, tačiau praleisdama nustatytą terminą.

VTEK konstatuoja, kad tokiais veiksmais tarnautoja nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.

Įstatymas numato, kad privačių interesų deklaracijas asmenys privalo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo tada, kai pradeda eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Ši pareiga išlieka visą darbo valstybinėje tarnyboje laikotarpį: atsiradus naujiems deklaruotiniems duomenims arba pasikeitus deklaruotiesiems, asmuo deklaraciją privalo patikslinti per 30 kalendorinių dienų, o atsiradus duomenų, kurie kelia interesų konfliktą, juos deklaruoti reikia ne vėliau nei per 7 kalendorines dienas.

Tuo metu kandidatų į savivaldybių tarybų narius privačių interesų deklaracija yra pareiškinis dokumentas, kurį reikia pateikti atitinkamos savivaldybės rinkimų komisijai, jei asmuo siekia būti išrinktas į valstybės politikus. VTEK šių deklaracijų negauna ir neturi įgaliojimo jas tikrinti.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Siekdama gauti papildomos informacijos, VTEK atidėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio elgesio vertinimą kitam posėdžiui.

Šiuo atveju VTEK tyrė, ar politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas laiku ir tinkamai pateikė privačių interesų deklaraciją, kai šį pavasarį buvo paskirtas į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

VTEK nurodo, kad D. Gudelis 2017-2018 metais ėjo sostinės krepšinio klubą „Rytas“ valdančios viešosios įstaigos „Statyba“ direktoriaus pareigas. Ši viešoji įtaiga minėtu laiku gavo apie 3 mln. eurų Vilniaus miesto savivaldybės paramos, tad, anot VTEK, vadovaujantis įstatymais, D. Gudelio buvusios pareigos prilygintinos darbui valstybės tarnyboje.

„Atsižvelgiant į klubo gautą finansavimą bei jame eitas pareigas, VTEK nuomone, D. Gudelis turėjo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusą, taigi – ir iš to kylančią privačių interesų deklaravimo pareigą (...). Nežinojimas, ar reikia deklaruoti privačius interesus, nepašalina asmens atsakomybės už tokios pareigos nevykdymą“, – nurodo tarnyba.

Tyrimas atliktas po dviejų Seimo konservatorių – Rasos Juknevičienės ir Arvydo Anušausko – kreipimosi.

D. Gudelis yra komunikacijos agentūros „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininkas ir krepšinio klubo „Rytas“ dalininkas.

Kaip teigiama pranešime, etikos sargai vertins gautą informaciją apie tai, kad R. Vaitkevičiūtė dar dirbama Aplinkos apsaugos departamente galbūt nedeklaravo ryšio su medžiotojų ir žvejų draugija „Medeina“.

„Be abejo padariau klaidą nedeklaruodama, pripažįstu tai“, – BNS sakė R. Vaitkevičiūtė.

Ji teigė, kad šiuo metu yra įregistruota kaip asociacijos „Medeina“ pirmininkė, tačiau asociacija neveikia jokios veiklos.

„Nieko neveikiam, ji niekada nieko neveikė ir nieko nedarė. Tiesiog aš ją gavau dovanų. Aš tiesiog esu užregistruota kaip pirmininkė. Organizacijos veikla nebuvo vykdoma ir jos nesiruošiama vykdyti“, – teigė viceministrė.

Pirmadienį viceministrą Martyną Norbutą pakeitusi 34-erių R. Vaitkevičiūtė yra dirbusi Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje, o pastaruoju metu dirbo Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno agentūroje.

Komisija tyrimą dėl Vilniaus Santaros ir Kauno klinikų medikų atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktos informacijos pagrindu. Apie sprendimą komisija informavo ketvirtadienį.

„R. Verygienė sutuoktinio A. Verygos duomenis savo privačių interesų deklaracijoje nurodė nesilaikydama įstatyme numatytos tvarkos ir terminų: laiku nenurodė jo Seime ir Sveikatos apsaugos ministerijoje einamų bei bendrovėje „Romuvos klinika“ eitų pareigų, o taip pat – vykdytos individualios veiklos“, – konstatavo komisija.

Be kitų medikų, VTEK nustatė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas, žinomas kardiochirurgas Rimantas Benetis laiku bei tinkamai nedeklaravo narystės Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijoje bei medžiotojų klube „Girios“.

R. Verygienė sutuoktinio A. Verygos duomenis savo privačių interesų deklaracijoje nurodė nesilaikydama įstatyme numatytos tvarkos ir terminų.

Šiame medžiotojų klube interesų nedeklaravo ir dar trys asmenys, nesusiję su medicina – buvęs Utenos kolegijos direktorius Gintautas Bužinskas, Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Raguvėlės girininkas Arvydas Stakė ir Jurbarko regioninio padalinio Veliuonos girininkas Saulius Belevičius. Jie taip pat pripažinti pažeidę įstatymus.

Priekaištų dėl neišsamių deklaracijų VTEK turėjo ir šiems Vilniaus universiteto Santaros klinikų medikams: III širdies chirurgijos skyriaus vedėjui Gintarui Kalinauskui, Kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus gydytojui hematologui Artūrui Slobinui, šio skyriaus gydytojui Valdui Pečeliūnui, Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojai kardiologei Sigitai Glaveckaitei, Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vyresniajai slaugytojai-slaugos administratorei Jadvygai Lozovskai, II Anesteziologijos-reanimatologijos skyriaus vedėjui Robertui Stasiui Samalavičiui.

VTEK teigimu, deklaracijų tinkamai neužpildė ir Neurologijos centro gydytoja neurologė Rasa Kizlaitienė, Širdies ir chirurgijos centro gydytojai Lina Lukoševičiūtė, Arūnas Valaika, Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja Elena Bernotienė, Neurologijos centro gydytojas neurologas Gintaras Ferdinandas Kaubrys, Medicininės genetikos centro gydytoja genetikė Birutė Burnytė, Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Giedrius Navickas.

Medikai nenurodė priklausantys kelioms asociacijoms, darbo privačiose klinikose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį paskelbė, kad K. Strupo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

„Ginčo dalykas – keturi pareiškėjo sandoriai, kurių, turėdamas imperatyvą pareigą, pareiškėjas nedeklaravo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. Jo (K.Strupo - BNS) skundo pagrindinis argumentas – esą nesukėlė jokių pasekmių ar poveikio viešam interesui. Tačiau teismas mano, kad vien galimybės pakanka, kad tokios pasekmės galėjo kilti“, – per posėdį sakė teisėja Margarita Stambrauskaitė.

Teismas mano, kad VTEK tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl K. Strupo ir nenustatė pagrindų jį naikinti.

Sprendimas per mėnesį dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Į teismą kreipęsis buvęs Vilniaus universiteto Santaros klinikų generalinis direktorius K. Strupas prašė panaikinti VTEK gegužės 23 dienos sprendimą.

K. Strupas mano, kad artimiesiems teikiamos dovanos neturi būti deklaruojamos, jis teigia taip supratęs įstatymo išimtį.

VTEK gegužę paskelbė, kad tuomet nušalintas Santaros klinikų generalinis direktorius K. Strupas ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja Silvija Strupienė pažeidė privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas.

Tyrimo metu nustatyta, kad nesilaikant numatytų terminų deklaruoti keturi sandoriai: 2010 metais su sutuoktine iš banko imta paskola, vertybinių popierių įsigijimas iš banko 2017 metais, dukrai 2017 metais teikta dovana – butas ir 1996 metais kartu su sutuoktine fiziniam asmeniui suteikta ir nesusigrąžinta paskola.

S. Strupienė šiuos sandorius taip pat deklaravo praleisdama terminus.

Asmenys, pažeidę viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, metus negali būti skatinami. Įstatymas įpareigoja deklaruoti ne tik savo, bet ir sutuoktinio duomenis.

Tyrimą VTEK atliko remdamasi „Info TV“ televizijos informacija, kad pernai K. Strupas savo dukrai padovanojo nekilnojamojo turto, kurio vertė - 125 tūkst. eurų. Tačiau minėtų duomenų buvęs Santaros klinikų vadovas ir jo žmona nebuvo nurodę savo interesų deklaracijose.

Teisėsauga K. Strupui kartu su dar bent dešimčia asmenų yra pareiškusi įtarimus korupcijos tyrime – anot teisėsaugos, už laimėtus viešuosius kompiuterių, programinės įrangos pirkimus klinikose iš įmonių reikalauta neteisėto finansinio atlygio, jis užmaskuotas kaip parama.

Tokiu būdu K. Strupas įtariamas taręsis mažiausiai penkis kartus, Santaros klinikose vykstant viešiesiems pirkimams informacinių technologijų srityje. Pats K. Strupas savo kaltę neigia.

Korupcija įtariamas profesorius K. Strupas rugsėjį buvo atleistas iš Santaros klinikų vadovo pareigų.

Santaros klinikų dalininkų Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto sprendimu darbo santykiai su K. Strupu nutraukti jo paties prašymu.

Jis ligoninei vadovavo nuo 2013 metų lapkričio 10 dienos.

Santaros klinikoms toliau laikinai vadovauja profesorius Juozas Raistenskis, iki kol įvyks konkursas naujam generaliniam direktoriui išrinkti, jį žadama paskelbti dar šiais metais.

Balsuojant dauguma Vyriausybės narių buvo prieš nuobaudos skyrimą, vienas buvo „už“ ir du susilaikė. Vienas iš balsavusiųjų „prieš“ buvo ir premjeras Saulius Skvernelis.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius prieš balsavimą teiravosi, ar K. Lukošiaus individualios veiklos pažyma turėjo įtakos tolesniems veikslams ir sprendimams, tačiau E. Misiūnas teigė, kad siūlydamas nuobaudą informacijos apie realią įtaką tarnybai dėl individualios veiklos neturėjo.

S. Skvernelis savo ruožtu klausė ministro, kodėl PAGD vadovui siūloma skirti papeikimą, jei išvadoje nenurodoma, kad nustatant pažeidimą buvo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Vyriausybės vadovas taip pat teiravosi, ar individuali veikla turėjo kokių nors pasekmių ir kuo tai susiję su šiuo metu atliekamais tyrimais dėl K. Lukošiaus.

„Tiesiogiai niekaip nesusiję su dabar atliekamais tyrimais, o ar turėta individualioji veikla darė įtaką priimant tam tikrus sprendimus, tiesioginės informacijos aš neturiu. Bet tai yra formalus pažeidimas, kada yra numatyta, jog individuali veikla turi būti išregistruota, sustabdyta arba deklaruota, tačiau nė vienas veiksmas nebuvo padarytas“, – premjerui atsakė E. Misiūnas.

Vidaus reikalų ministras teigia, kad K. Lukošius šiemet jau buvo „geranoriškai įspėtas“, kad būtina deklaruoti turimą individualią veiklą.

Buvęs Vidaus reikalų viceministras ir dabar Žemės ūkio ministro pareigas einantis Giedrius Surplys išreiškė nuomonę, kad individualios veiklos turėjimas tebuvo formalus pažeidimas ir tai, pagal pateiktus faktus, neturėjo jokio poveikio tarnybai.

„Nežinau, ar už tai turėtų grėsti papeikimas“, – teigė G. Surplys.

Pats PAGD vadovas K. Lukošius mano, kad tarnybos etiką pažeidė tik formaliai, nes jokios veiklos realiai nevykdė.

„Manau, kad tai pakankamai formalus pažeidimas, nes 2017–2018 metais jokios veiklos nebuvo vykdoma. Pažyma buvo išimta 2010 metais vykdant fragmentiškus darbus ir tikrai nebuvo įtakos darbui. Vertinčiau formaliai ir visiškai jokios tyčios ten nebuvo“, – Vyriausybės nariams teigė K. Lukošius.

K. Lukošius PAGD vadovu paskirtas praėjusiais metais. 2017 metais pateiktoje interesų deklaracijoje jis nenurodė duomenų apie individualią veiklą, kurią vykdė nuo 2010-ųjų ir nebuvo jos išregistravęs. Antradienį BNS K. Lukošius tvirtino, kad individuali veikla šiuo metu jau išregistruota.

Po šių metų liepą Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) atlikto tarnybinio patikrinimo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados ministras Eimutis Misiūnas PAGD vadovui pasiūlė skirti papeikimą.

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijoje atliekamas dar vienas tarnybinis patikrinimas dėl galimo jo piktnaudžiavimo tarnyba vykdant viešuosius pirkimus.

K. Strupo skundą antradienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Sprendimas bus skelbiamas lapkričio 26 dieną.

Pareiškėjas prašo panaikinti VTEK gegužės 23 dienos sprendimą, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė Baltaduonė.

K. Strupas mano, kad artimiesiems teikiamos dovanos neturi būti deklaruojamos, jis teigia taip supratęs įstatymo išimtį.

VTEK gegužę paskelbė, kad tuomet nušalintas Santaros klinikų generalinis direktorius K. Strupas ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja Silvija Strupienė pažeidė privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas.

Tyrimo metu nustatyta, kad nesilaikant numatytų terminų deklaruoti keturi sandoriai: 2010 metais su sutuoktine iš banko imta paskola, vertybinių popierių įsigijimas iš banko 2017 metais, dukrai 2017 metais teikta dovana – butas ir 1996 metais kartu su sutuoktine fiziniam asmeniui suteikta ir nesusigrąžinta paskola.

S. Strupienė šiuos sandorius taip pat deklaravo praleisdama terminus.

Asmenys, pažeidę viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, metus negali būti skatinami. Įstatymas įpareigoja deklaruoti ne tik savo, bet ir sutuoktinio duomenis.

Tyrimą VTEK atliko remdamasi „Info TV“ televizijos informacija. Aiškintasi, ar K. Strupas ir jo sutuoktinė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja S. Strupienė tinkamai ir laiku deklaravo savo sudarytus sandorius. Kaip skelbė „Info TV“, pernai K. Strupas savo dukrai padovanojo nekilnojamojo turto, kurio vertė - 125 tūkst. eurų. Tačiau minėtų duomenų buvęs Santaros klinikų vadovas ir jo žmona nebuvo nurodę savo interesų deklaracijose.

Teisėsauga K. Strupui kartu su dar bent dešimčia asmenų yra pareiškusi įtarimus korupcijos tyrime – anot teisėsaugos, už laimėtus viešuosius kompiuterių, programinės įrangos pirkimus klinikose iš įmonių reikalauta neteisėto finansinio atlygio, jis užmaskuotas kaip parama.

Tokiu būdu K. Strupas įtariamas taręsis mažiausiai penkis kartus, Santaros klinikose vykstant viešiesiems pirkimams informacinių technologijų srityje. Pats K. Strupas savo kaltę neigia.

Korupcija įtariamas profesorius K. Strupas rugsėjį buvo atleistas iš Santaros klinikų vadovo pareigų.

Santaros klinikų dalininkų Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto sprendimu darbo santykiai su K. Strupų nutraukti jo paties prašymu.

Jis ligoninei vadovavo nuo 2013 metų lapkričio 10 dienos.

Santaros klinikoms toliau laikinai vadovauja profesorius Juozas Raistenskis, iki kol įvyks konkursas naujam generaliniam direktoriui išrinkti, jį žadama paskelbti dar šiais metais.

VTEK tokį sprendimą priėmė vienbalsiai.

Tyrimą pagal „Lietuvos ryto“ publikaciją atlikusi komisija nustatė, jog duomenis apie Švedijos bendrovėje „Ericsson“ turimas akcijas ir Švedijoje su banku „Swedbank“ sudarytą investicijų sutartį ministrė privačių interesų deklaracijoje nurodė tik šių metų rugsėjį, kai VTEK pradėjo tyrimą.

VTEK duomenimis, bendrovės „Ericsson“ akcininke L. Ruokytė-Jonsson tapo 2001 metais, o sandorį su banku sudarė 1998 metais. Pabrėžiama, kad sandoriai vis dar galioja.

„Taigi tapusi ministre, šiuos duomenis L. Ruokytė-Jonsson privalėjo nurodyti savo privačių interesų deklaracijoje“, – konstatavo VTEK.

Pati ministrė sako tiesiog neperkėlusi savo duomenų apie investicijas Švedijoje – kompanijos „Ericsson“ akcijas bei lėšas piniginiame fonde viename bankų. Kaip skelbė „Lietuvos rytas“, ministrės akcijos vertos apie 200 eurų, tuo metu investavimo sutartis su Švedijos „Swedbank“ – per 48 tūkst. eurų.

BNS ji teigė visus šiuos sandorius deklaravusi tiek Švedijos, tiek Lietuvos mokesčių inspekcijoms ir sakė nežinojusi, jog tą pačią informaciją reikia pateikti ir VTEK.

Tuo metu VTEK akcentuoja, kad turto deklaracija skirta kontroliuoti neteisėtą praturtėjimą, o interesų deklaracijomis siekiama užtikrinti, jog būtų išvengta interesų konfliktų viešajame sektoriuje. Be kita ko, anot VTEK, deklaruojant turtą, priešingai nei interesus, neatskleidžiama sandorio šalis.

„VTEK nuomone, duomenų apie deklaruotinus politikų sandorius bei ryšius viešinimas yra konstituciškai pagrįstas visuomenės viešasis interesas“, – sakoma komisijos pranešime.