„Dėl šio nurodymo teroristams bus sunkiau naudotis internetu naujokų verbavimui, išpuolių kurstymui, savo žiauriems nusikaltimams šlovinimui“, – sakė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson), pristatydama teisės aktą.

Tačiau jame numatytos priemonės sukėlė nevyriausybinių organizacijų ir žmogaus teisių grupių, įskaitant „Amnesty International“ ir „Reporteriai be sienų“ (RSF), nerimą, baiminantis, kad jomis gali būti ribojama žodžio laisvė.

Europos Parlamente dokumentas buvo patvirtintas be balsavimo. Gruodį pristatytas internetinio turinio kontrolės įstatymas nesulaukė jokių pasiūlymų dėl pataisų ir buvo patvirtintas pagal ES narių susitarimą.

Pagal įstatymą, Europos Sąjungoje veikiančios interneto platformos privalės greitai pašalinti arba blokuoti prieigą prie netinkamo turinio arba joms grės baudos, siekiančios iki 4 procentų jų pasaulinės apyvartos.

Reikalavimui reikės paklusti net tuo atveju, jei prašymas bus gautas iš kitos ES valstybės, tačiau priimančioji šalis turės 72 valandas įvertinti, ar prašymas yra pagrįstas ir nepažeidžia pagrindinių teisių.

Išimtys taikomos tik turiniui, paskelbtam švietimo, žurnalistiniais, meniniais arba moksliniais tikslais.

Įstatymą komentavęs Lenkijos europarlamentaras Patrykas Jakis (Patrykas Jakis) jį pavadino „geru ir subalsuotu tekstu“, užtikrinančiu žodžio laisvę internete, bet pagerinančiu internetinį „saugumą“.

Nuo kito mėnesio pabaigos, kai reglamentas bus paskelbtas oficialiame leidinyje, ES narės turės pradėti derinti savo įstatymus prie šio akto.

Teoriškai „nepriklausomo interneto“ įstatymas pareigūnams suteikia teisę šalyje riboti interneto srautą.

Kremliaus atstovai teigė, kad įstatymas pagerins kibernetinio saugumo Rusijoje situaciją. Prezidento Vladimiro Putino atstovo teigimu, interneto vartotojai nejaus jokių pokyčių.

Ekspertai teigia, esą yra neaišku, kaip įstatymo suteiktos galios bus pasitelkiamos, taip pat nežinoma, kiek efektyviai įstatymas gali būti įgyvendintas.

Kritikai nerimauja, kad Kremlius bandys steigti interneto ribojimo sistemą, panašią į tą, kuri veikia Kinijoje, kur draudžiamas interneto srautas yra eliminuojamas.

Įstatymu interneto paslaugų teikėjai įpareigojami įdiegti tinklo įrangą, galinčią nustatyti interneto srauto šaltinį ir filtruoti turinį. Praktiškai tai suteiks galimybę Rusijos telekomunikacijų stebėsenos agentūroms efektyviau blokuoti tam tikras svetaines.

Kremliui taip pat suteikiama galimybė, kaip įtvirtinta įstatyme, „kritiniu atveju“ visiškai atjungti prieigą prie pasaulinio interneto tinklo.

Be to, juo siekiama šalies interneto srautą ir duomenis nukreipti taip, kad šis keliautų per valstybės kontroliuojamus taškus, tokiu būdu mažinant Rusijos priklausomybę nuo užsienio serverių. Įstatymo rėmėjai teigia, kad tai valstybę apsaugos nuo priešiškų kibernetinių atakų iš užsienio.

Pasak JAV žvalgybos atstovų, Rusija, pasitelkusi interneto priemones, įsikišo į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, šiuos kaltinimus Maskva neigia.

Kiek anksčiau šiais metais Rusijos Dūma patvirtino du interneto įstatymų projektus, kuriais draudžiama „rodyti nepagarbą“ valdžiai ir skleisti tai, ką vyriausybė laiko „melagingomis naujienomis“.

Šis teisės aktas turėtų įsigalioti šių metų lapkričio 1-ąją, bus įgyvendintas etapais iki 2021-ųjų pradžios.

Įstatymas numato nepriklausomos infrastruktūros interneto sukūrimą, valstybės ir vietos valdžios institucijų susirašinėjimo šifravimą, taip pat sukūrimą technologijų interneto srautams stebėti, leidžiančias nukreipti juos aplenkiant užsienio serverius. Tokiu būdu būtų užkirsta galimybė kitoms šalims sutrikdyti ryšį Rusijoje.

Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad Rusija privalo užsitikrinti savo tinklų saugumą, juolab JAV pernai atskleidė savąją naująją kibernetinio saugumo strategiją, kurioje sakoma, kad Rusija nebaudžiamai vykdė kibernetines atakas.

Rusijos žiniasklaida naująjį teisės aktą praminė „interneto suvereniteto“ įstatymu.

Kritikai savo ruožtu tvirtina, kad numatytas priemones bus brangu įgyvendinti ir kad jos suteiks vyriausybės kuriamam naujam ryšių priežiūros centrui teisę užsiimti cenzūra.

Tuo tarpu įstatymo autoriai tvirtina, kad šios priemonės tik apibrėžia gaires, kaip Rusijos internetas galėtų būti padarytas „saugesniu ir patikimesniu“.

„Galima, pavyzdžiui, pasitelkti Rusijos patirtį. Ten yra savanorių susivienijimas – taip, jį kuruojamas valstybės ir bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis – bet tūkstančiai žmonių laisvalaikiu savanoriškai stebi internetą, siekdami aptikti draudžiamos informacijos“, – pareiškė S. Zasis interviu baltarusių naujienų tinklalapiui tut.by.

Paklaustas, ar Baltarusijoje būtų įmanoma sukurti panašų savanorių tinklą pareigūnas atsakė: „Kodėl gi ne? Ar neturime žmonių, suinteresuotų, kad informacinė erdvė būtų saugi? Kad mūsų vaikai, mūsų visuomenė būtų apsaugoti nuo ten esančio negatyvumo?“

S. Zasis patikslino, jog „kalbama apie uždraustos informacijos skeldimą“.

„Pavyzdžiui, draudžiama platinti vaikų pornografiją ar narkotikus. Arba skleidžiamas smurtas ar tam tikra nesantaika, ir žmonės tai mato bei praneša apie tai“, – paaiškino jis galimas savanorių užduotis.

S. Zasis pareiškė nemanąs, kad internetą stebėsiantys aktyvistai teiks daug neobjektyvių skundų.

„Ne, nemanau, kad esama tokios rizikos. Žinoma, žmonės yra skirtingi, bet man atrodo, kad nuspėjama nauda persveria galimus negatyvius aspektus, galinčius pasireikšti, jei įgyvendinsime šią schemą.  Manau, kad ji daug žadanti“, – sakė Saugumo tarybos vadovas.

Jo nuomone, „itin plačios informacinės erdvės neįmanoma kontroliuoti, pasitelkiant vien šalies turimas priežiūros institucijas“.

„Taigi, šiuo klausimu bus naudinga pasikliauti mūsų visuomene. Čia valstybės ir visuomenės interesai sutampa“, – teigė S. Zasis.

Policija areštavo 11 protestuotojų, bet vėliau juos paleido.

Demonstracijos, kurią vietos valdžia sankcionavo, dalyviai skandavo šūkius „Rusija bus laisva“ ir „Rusija be cenzūros“.

Kai kas taip pat reiškė paramą Rusijos opozicijos laikraščio „Novaja gazeta“ reporteriui Ali Feruzui, kuriam gresia deportacija atgal į Uzbekistaną dėl įtariamų imigracijos įstatymų pažeidimų.

Kai kurie iš jų buvo areštuoti, nurodė teisių gynimo grupė „OVD-Info“, kuri stebi aktyvistų sulaikymą. Naujienų agentūros AFP fotografas matė, kaip buvo sulaikyti du protestuotojai su vaivorykštės vėliavomis.

Liepos mėnesį Rusijos parlamentas uždraudė interneto įrankius, su kuriais vartotojai gali apeiti oficialius tam tikrų tinklapių draudimus.

Sprendimas sudaro sąlygas telekomunikacijų priežiūros institucijai „Roskomnadzor“ sudaryti vadinamųjų anonimizuoklių sąrašą ir uždrausti bet kurią, nesilaikančią draudimų, be to, reikalauti pokalbių tarnybų vartotojų identifikuoti save telefono numeriu.

„Inovacijos ir technologijos laimės! Mes ginsime savo laisves!“ – sakė vienas protestuotojas, matomas per demonstracijos transliaciją „YouTube“.

Rusijos opozicijos grupės smarkiai kliaujasi internetu, kad kompensuotų galimybių naudotis pagrindinės srovės žiniasklaida trūkumą.

Tačiau Rusijos valdžia varžo tokias interneto tarnybas, priežastimi nurodydama susirūpinimą saugumu.

Birželio mėnesį Rusijos pareigūnai grasino uždrausti žinučių programėlę „Telegram“. Federalinė saugumo tarnyba sakė, kad šia programėle naudojosi balandį įvykdytos kruvinos atakos Sankt Peterburgo metropolitene kaltininkai.