Pasak jo, lėšos bus skirtos ne tik dvigubos paskirties, bet ir gynybos prekių gamybai.

„Čia matome savo svarbią rolę, nes, kiek žinome, privatūs finansuotojai kol kas nelabai aktyviai žiūri į šį sektorių dėl istorinių ribojimų jų veikloje“, – – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį teigė D. Vilčinskas.  

„Bendra naujų priemonių, kurias paleisime šiais metais suma, viršys 2 mlrd. eurų. Jų didžioji dalis bus pasiūlyta pirmą pusmetį. Jau kai kas yra paleista, kažkas bus paleista balandžio mėnesį“, – pridūrė „Invegos“ vadovas.

Pasak jo, šiemet dar 700 mln. eurų privačių lėšų bus pritraukta daugiabučių renovavimui, o modernizavimo projektams bus skirta iš viso apie 900 mln. eurų. 

„Idealiu atveju šią sumą sieksime pritraukti tokiu būdu, kad nedidinti valstybės skolos naštos pagal „Eurostat“ kriterijus“, – tvirtino „Invegos“ vadovas.

Apie 700 mln. eurų numatoma skirti paskoloms įrengti saulės ir vėjo bei hibridinius parkus. 

D. Vilčinskas, be kita ko, pabrėžė, kad „Invega“ ieškos sprendimų ir didelių valstybinių infrastruktūros projektų finansavimui.

„Kalbamės su Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonėmis, Klaipėdos uosto direkcija, kaip „Invega“ galėtų prisidėti prie didžiųjų projektų finansavimo, kaip padėtų konsoliduoti reikalingą finansavimą iš užsienio investuotojų“, – parlamentarams sakė „Invegos“ vadovas.  

D. Vilčinsko teigimu, praėjusių metų pabaigoje „Invega“ turėjo 11 tūkst. klientų ir buvo sudariusi 16 tūkst. sutarčių. 2023-aisiais įstaiga pasirašė sutarčių už 468 mln. eurų, o bendras portfelis siekė 1,4 mlrd. eurų.

Jo teigimu, vienas pirmųjų instituto darbu bus parengti finansuojamų subjektų bei projektų žalumo ir tvarumo vertinimo metodiką bei gaires. 

„Tai padės investuotojams greičiau ir lengviau priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl tvarių investicijų, atsižvelgiančių į įmonių ar projektų poveikį aplinkai“, – pranešime teigė A. Šilgalis.

Naujasis Žaliųjų finansų instituto vadovas daugiau nei dešimtmetį dirbo LB, kur buvo atsakingas už investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūrą, naujų finansinių produktų skatinimą, taip pat atstovavo centriniam bankui tarptautinėse institucijose.

Žaliųjų finansų institutas stiprins viešojo ir privataus sektorių partnerystę, konsultuos žaliųjų finansų klausimais, teiks ekspertinę ir techninę pagalbą, taip pat  rekomendacijas kaip institucijoms pritraukti lėšų tvariems projektams, pagerinti investicinę aplinką, koordinuoti ir skatinti žaliųjų finansų plėtrą.

Pasak Finansų ministerijos, skaičiuojama, kad Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos iki 2030 metų reikės apie 25,5 mlrd. eurų, iš kurių beveik 12 mlrd. eurų numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis.

Jo kandidatūrą rugpjūčio pabaigoje pasiūlė ketverių metų kadencijai naują valdybą išrinkusi įstaigos stebėtojų taryba.

„Mūsų dar laukia kiti labai svarbūs konsolidacijos žingsniai – tai vidinė įmonės pertvarka išlaikant esamus ir pritraukiant naujus savo sričių ekspertus, naujas įmonių grupės prekės ženklo sukūrimas bei vieno langelio principo užtikrinimas pasitelkiant skaitmeninimo sprendimus“, – pranešime teigė D. Vilčinskas.

Be D. Vilčinskio, valdyboje taip pat dirba „Invegos“ vadovo pavaduotoja Inga Beiliūnienė, „Danske Bank“ finansų vadovė Lina Stragauskienė ir Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktorius Jonas Kanapeckas.

D. Vilčinskas bus atsakingas už bendrą įmonės korporatyvinį valdymą, organizacijos transformaciją, vystymąsi ir skaitmeninimą, I Beiliūnienė – už „Invegos“ veiklos plėtrą, produktų strateginį planavimą, įmonės produktų kūrimą ir valdymą. L. Stragauskienė kuruos finansų valdymą, IT vystymą ir veiklos administravimą, o J. Kanapeckas – rizikos, atitikties ir kokybės užtikrinimą.

Pasak Finansų ministerijos, tarp strateginių „Invegos“ krypčių yra partnerystės su ministerijomis stiprinimas, institucinių ir privačių investuotojų kapitalo pritraukimas, kapitalo rinkos plėtra, aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir prekių, konkurencingumo ir atsparios ekonomikos kūrimo skatinimas.

„Invegos“ vadovui, be šiuo metu pavaldžių bendrovių „Kofinansavimas“, „Tvariųjų išteklių plėtros skatinimas“ ir Valstybės investicijų valdymo agentūros, bus pavaldus ir kuriamas Žaliųjų finansų institutas.

„Turėtų būti kasdienis monitoringas ekonomikos pagalbos srityje ir mes matome, kad INVEGA, ilgą laiką pripratusi dirbti vienu režimu, staiga buvo pastatyta prieš didelį dramblį, didžiulę problemą. Dėl tam tikrų biurokratinių suvaržymų, pagaliau ir galbūt tam tikro įprasto darbo stiliaus, nesugebėjo iš karto susidoroti su šiuo uždaviniu.

Aš tai labai aiškiai matau ir labai aiškiai indikuoju, kad turėtų būti vykdomas operatyvus monitoringas, kuriose vietose mes labiausiai stringame ir ką reikia padaryti čia ir dabar. Ir jei tai pavyks padaryti, pinigai pasieks verslą, vadinasi, savo tikslą būsime atlikę“, – penktadienį teigė G. Nausėda.

Jis užsiminė, kad Prezidentūra ateityje ruošia mokestinių priemonių pasiūlymus, tačiau jų nedetalizavo.

„Visa kita - vidutinio laikotarpio, mokesčių priemonės, turėsime dar daug progų pateikti savo įstatymines iniciatyvas metų eigoje. Tą darysime, bet nenorėčiau dabar kalbėti apie konkrečias priemones, nes jos ištraukiamos iš konteksto ir paskui pradedamos svarstyti viešojoje erdvėje“, – sakė G. Nausėda.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kovo 28 dieną pripažino, kad „Invegos“ valdybos sprendimas skirti priedą atitiko darbo sutarties sąlygas bei įmonės veiklos rezultatus.

„Ieškovė (Ūkio ministerija – BNS) neginčijo atsakovų ir trečiojo asmens argumento, jog „Invegos“ rodikliai, kol „Invegai“ vadovavo A. Z. (A. Zabotka – BNS), buvo pasiekiami ir viršijami. Todėl teismas pripažįsta, kad A. Z. turėjo teisėtą pagrindą ir lūkestį gauti 100 procentų pareiginio atlyginimo priedą (...) Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovams (tuometiniams „Invegos“ valdybos nariams – BNS), todėl ieškinį atmeta“, – rašoma teismo nutartyje. 

Atsakovais byloje buvo tuometiniai „Invegos“ valdybos nariai Gediminas Norkūnas, Jonas Bložė ir Laimutė Milašauskienė. Trečiuoju asmeniu dalyvavo A. Zabotka.

Teismo sprendimu, ūkio ministerija jiems turės sumokėti po 2,59 tūkst. eurų, o A. Zabotkai – 1,78 tūkst. eurų atstovavimo išlaidų. Atsakovai prašė priteisti kiekvienam po 7,76 tūkst. eurų. 

Išeitinė kompensacija ir priedas už veiklos rezultatus A. Zabotkai buvo išmokėti, jam šalių susitarimu pernai liepą pasitraukus iš pareigų. Ūkio ministerija valdybos sprendimą apskundė teismui.

Beveik penkerius metus „Invegai“ vadovusiam A. Zabotkai, kaip skelbta viešai, išmokėta 4,8 tūkst. eurų išeitinė išmoka.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

Bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas teigia, kad Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų apklausos rezultatai atspindi šių dienų ekonomikos realybę.

„Lietuvoje finansinis raštingumas auga, apie nuosavo verslo pradžią galvojantys žmonės įvertina ne tik savo norus, bet ir galimas rizikas, todėl tiek santūrius, tiek optimistinius lūkesčius laikyčiau pagrįstais. Investicijų grąžos iš nuosavo verslo per pirmuosius penkerius metus tikisi 55 proc. Lietuvos gyventojų, vadinasi, žmonės turi ambicijų ir supranta, kad verslas turi nešti pelną ir naudą. Įdomu tai, kad 25 proc. iš jų mano, kad grąža sieks iki 10 proc., o 24 proc., tikisi, kad ji turėtų siekti net iki 50 proc.“, – sako K. Motiejūnas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos, kurią inicijavo „Invega“, duomenimis, per pirmus penkerius metus iki 5 proc. vidutinės metinės investicijų grąžos tikėtųsi 9,6 proc., o 5-10 proc. grąžos – 15,4 proc. apklausos dalyvių.

Ypač drąsius lūkesčius, kad investicijos per pirmuosius penkerius veiklos metus sukurs ne mažesnę kaip 50 proc. vidutinę grąžą, puoselėja 6,3 proc. respondentų. Atidžiau panagrinėjus pastarosios grupės duomenis akivaizdu, kad optimizmu pasižymi ne tik bedarbiai, kurių lūkesčiai teoriškai gali būti kiek išpūsti, bet ir aukščiausio bei vidutinio lygio įmonių vadovai.

„Tikėtina, kad vadovaujančias pareigas užimantys asmenys yra gerai apgalvoję  nuosavo verslo idėją, turi daugiau galimybių išsitirti bei įsivertinti konkurencinę aplinką, verslo finansavimo sąlygas, taip pat turi vertingos ir tinkamos patirties, praktinių įgūdžių valdyti verslą. Todėl tokių lūkesčių neverta vertinti kaip pernelyg drąsių ar nepamatuotų, priešingai, jie kaip tik gali būti labai gerai apgalvoti“, – mano „Invegos“ vadovas.

Drąsiais lūkesčiais pasižymi ir smulkieji verslininkai, kurie jau turi verslo patirties. Apklausos duomenimis, per pirmuosius penkerius nuosavo verslo metus 35,9 proc. smulkiųjų verslininkų tikėtųsi vidutinės 10-30 proc. investicijų grąžos.

17,2 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių tvirtino, kad pirmaisiais veiklos metais nesitikėtų iš verslo jokios grąžos, tad tikėtina, kad ši respondentų grupė tiesiog planuoja savo verslą ilgam, o grąžos tikisi vėlesniais laikotarpiais.

„Greičiausiai tai nereiškia, kad grąžos visai nebūtų, tačiau panašu, kad verslo įsisukimui suteikiamas tam tikras apgalvotas laikotarpis. Pavyzdžiui, jeigu verslo pobūdis reikalauja ženklių investicijų, natūralu, kad prieš gaunant naudą iš verslo, teks palaukti investicijų atsipirkimo. Arba, vystant paslaugų verslą, reikia nemažai laiko, kol sukaupiamas pakankamas klientų ratas ar ištobulinama pati paslauga“, – teigia „Invegos“ vadovas.

Jo teigimu, nors smulkieji verslininkai ir išnaudoja situaciją, kai pinigai rinkoje yra pigūs ir galima minimaliomis sąnaudomis įpūsti verslui naujos jėgos, tačiau aktyvumas galėtų būti ir didesnis. Centriniams bankams rinkoje palaikant žemų palūkanų politiką, išorinis finansavimas yra efektyvus, tą atspindi ir apklausos rezultatai.

Tuo tarpu net 39 proc. apklaustų verslo atstovų tvirtina, kad realiai jų įmonė grąžą uždirbo jau iškart, kai gavo išorinio finansavimo, dar 24 proc. – praėjus vieneriems metams po pasinaudojimo papildomais finansiniais instrumentais.

„Tiek ką tik pradėjusiam, tiek veiklą jau vykdančiam verslui išorinis finansavimas yra vienas svarbiausių stabilaus ir užtikrinto verslo veiksnių. Jis padeda ne tik įsitvirtinti rinkoje, bet ir plėsti savo veiklą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Verslo finansavimą lengvinančių priemonių pasiūla yra tikrai didelė, tad belieka tik gerai apgalvoti, įsivertinti ir išsirinkti tinkamas. Mūsų statistika rodo, kad vien pernai „Invega“ smulkiajam ir vidutiniam verslui per įvairias finansines bei dotacijų priemones suteikė 192,32 mln. eurų verslo finansavimui lengvinti“, – teigia K. Motiejūnas.

Reprezentatyvią apklausą „Spinter Research“ atliko 2017 metų gruodį, joje dalyvavo daugiau nei 1000 respondentų.

Skirtingas verslo naujokų požiūris paaiškėjo reprezentatyvios rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ apklausos metu. 18-25 m. amžiaus grupėje net 78,7 proc. apklaustųjų teigė, kad norėdami prasimušti imtų paskolą. 26-35 m. amžiaus gyventojų grupėje verslo pradžiai skolintųsi 60 proc., tuo tarpu iš vyresnių nei 46 m. gyventojų verslą pradėti nuo paskolos planuoja vos 24 procentai.

Apklausą inicijavusios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Algio Skiauterės teigimu, šis pasiskirstymas neturėtų pernelyg stebinti, nes skirtingo amžiaus gyventojai nevienodai vertina finansų rinkos galimybes ir skolinimosi riziką.

„Didesnis jaunimo susidomėjimas verslo paskolomis iš dalies paaiškinamas jų optimistiniais lūkesčiais dėl ateities. Be to, dabartiniai dvidešimtmečiai paskutinės rimtos finansinės krizės metu dar nebuvo finansiškai nepriklausomi, tad natūralu, jog daugelio jų požiūris į skolinimąsi anaiptol nėra konservatyvus. Drąsą investuoti skolintas lėšas į verslo projektą derėtų interpretuoti kaip labai reikalingo pozityvaus požiūrio į verslą išraišką – rizikos nebijantis jaunimas išties yra viena aktyviausių grupių, besinaudojančių verslumo skatinimo paskolomis“, – teigia A. Skiauterė.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), vienijančios 66 nacionalines ir regionines jaunimo organizacijas, prezidentas Mantas Zakarka tikina, kad jaunimo polinkį skolintis verslui galima aiškinti kintančiu požiūriu į verslo riziką ir geresniu įvairių Europos Sąjungos investicijų priemonių išmanymu.

Jauni žmonės mažiau bijo rizikuoti, o turėdami gerą idėją siekia kuo greičiau ją įgyvendinti bei taip užsitikrinti savo vietą rinkoje.

„Jauni žmonės mažiau bijo rizikuoti, o turėdami gerą idėją siekia kuo greičiau ją įgyvendinti bei taip užsitikrinti savo vietą rinkoje. Be to, stipriai gerėja ir finansinis raštingumas bei įvairių finansavimo galimybių vertinimas. Jauni žmonės geba ir nebijo pasinaudoti ES fondų ir kitų programų lėšomis finansuojamais instrumentais“, – teigia LiJOT prezidentas.

Anot verslo psichologės, mokymų ir verslo vystymo kompanijos „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantės Lauros Rimkutės, natūralu, kad ketvirtą dešimtmetį baigiantys ir vyresni asmenys linkę mažiau galvoti apie galimybę imti paskolą nuosavo verslo pradžiai ar plėtrai.

„Suprantama, kad jaunimas tikisi svaiginančios karjeros, verslo ir didelių atlyginimų. Finansinis saugumas yra vienas pagrindinių jų amžiaus grupės tikslų, todėl noras jo siekti pasitelkiant paskolas nestebina. Tuo tarpu apie 40-uosius gyvenimo metus žmonės jau paprastai būna karjeros aukštumoje, didelio pajamų augimo nebesitiki, todėl skolinimasis, įvertinus riziką, jau neatrodo patrauklus. Kitas niuansas – pats noras. Lietuvoje vyresni žmonės turi mažiau entuziazmo – dažnam jų svajonių darbas yra valstybinėje organizacijoje. O jaunimas, priešingai, dažnai svajoja apie nuosavą veiklą“, – aiškina verslo psichologė.

INVEGA laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas A. Skiauterė pastebi, jog nepaisant didelių ambicijų jaunam verslininkui gauti finansavimą verslui vis dar yra nemenkas iššūkis.

„Daugelis puikią verslo idėją turinčių jaunuolių neturi pakankamo užstato, kad galėtų skolintis iš finansų įstaigų. Būtent todėl verslą pradedantis jaunimas aktyviai naudojasi „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“, priemone, pagal kurią kredito unijos teikia iki 25 tūkst. eurų lengvatines paskolas verslo pradžiai, o imant paskolą galima gauti ir jos grąžinimo garantiją. Be to, jaunieji verslininkai, iš kreditų unijos pasiėmę minėtą paskolą, gali kreiptis į INVEGA dėl priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ ir kompensuoti dalį darbo užmokesčio išlaidų. Tiek lengvatinės paskolos, tiek darbo užmokesčio kompensavimas gerokai palengvina pirmuosius žingsnius nuosavo verslo kelyje, padeda įsitvirtinti rinkoje“, – aiškina A. Skiauterė.

Septyni jauni, 30-ties metų dar neturintys, bedarbiai Alytuje susiburia į komandą, kad sukurtų verslą. Vienas kito nepažįstantys ir pirmą kartą susitikę jaunuoliai privalo greitai apsispręsti, kokią verslo idėją pasirinkti. Kiekvienas jų turi skirtingą sumanymą, patirtį ir ambicijas, tad susitarti nėra paprasta. Vienam rūpi įkurti stalių cechą, kitas nori kavinės ar laisvalaikio pramogų centro, trečias – gaminti baldus gyvūnams, ketvirtas svajoja apie laipiojimo uždarose patalpose klubą.

Maža to, komanda įsprausta į ankštus laiko ir finansų rėmus. Verslą ji turi pradėti per tris mėnesius. Pradinis kapitalas – vos 3 000 litų. Ar įmanoma tokiomis sąlygomis sukurti verslą? „Sunku, bet įmanoma“, – sako naujo verslumą ugdančio LRT televizijos projekto „Duokit šansą“ dalyviai ir rengėjai.

Alytuje, Mažeikiuose ir Ukmergėje – miestuose, kur vyrauja didžiausias šalyje nedarbas, iš Darbo biržoje registruotų jaunuolių dalyvauti TV verslo realybės projekte buvo atrinkti tie, kurie turi gerų idėjų, noro veikti, tačiau stokoja drąsos imti ir daryti.

Padedami patyrusių verslininkų ir atitinkamų sričių specialistų jauni bedarbiai Alytuje nusprendė atidaryti kavinę, kurioje galima pagurkšnoti kavos ir pažaisti stalo futbolą. Mažeikiškiai pasiryžo įgyvendinti ambicingą idėją – įkurti kino teatrą, mat prieš gerą dešimtmetį mieste jo neliko. Ukmergėje „Duokit šansą“ komanda pasirinko steigti automobilių plovyklą.

Pirmą savo verslą kuriantiems jaunuoliams teko įveikti nemažai iššūkių, pradedant patalpų paieška, jų remontu ir įrengimu, baigiant leidimų veiklai tvarkymu. Riboti finansiniai ištekliai vertė komandas ieškoti kūrybiškų sprendimų, pavyzdžiui, baldus gamintis patiems iš pigių medžiagų, prašyti draugų pagalbos ir vietos verslininkų paramos.

Įvertinusieji, kad sėkmingai verslo pradžiai jiems reikia didesnių investicijų nei leidžia sava kišenė, laidos „Duokit šansą“ dalyviai galėjo pasinaudoti projekto iniciatorės Ūkio ministerijos valdomos Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamomis lengvatinėmis paskolomis, jų garantijomis ir kitomis finansinėmis priemonėmis.

„Mums visada rūpi, kuo ir kaip šiandien gyvena smulkusis verslas. Todėl stengiamės verslui pateikti kuo įvairesnių finansinių produktų, palengvinančių verslo finansavimą, – teigia INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka. – O su projektu „Duokit šansą“ siekiame sudominti verslumu net atokiausių Lietuvos kampelių gyventojus, ypač jaunimą. Siekiame parodyti, kad yra galimybė oriai išgyventi iš savo verslo idėjos ir net mažame miestelyje išsiskirti, rasti verslo nišą, galimybę sukurti patrauklų ir reikalingą produktą ar paslaugą.“

Jaunų bedarbių kelią į verslo pasaulį, jų pergales ir nesėkmes, užsimezgusią bičiulystę ir prie komandos skilimo atvedusius barnius atskleis 15-os verslo dokumentikos laidų „Duokit šansą“ ciklas  kiekvieną penktadienį 19.55 val. per LRT televiziją. Laidos vedėja Skirmantė Palčinskaitė.

Bendrovė "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega") ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) šiais metais galės suteikti iki 731 mln. litų garantijų - 10,1 proc. mažiau negu pernai, kai joms buvo suteiktas iki 813 mln. litų limitas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančiam nutarimui, kurį parengė Finansų ministerija. Jos nuomone, limitai gali būti perskirstyti, atsižvelgiant į faktinį jų panaudojimą.

Žemės ūkio garantijų fondo įsipareigojimai vienu metu negalės viršyti 351 mln. litų, o "Invegos" - 380 mln. litų, arba atitinkamai 0,6 proc. ir 17,4 proc. mažiau nei 2013 metais.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pernai garantavo dėl 277,15 mln. litų paskolų, o "Invega" - dėl 281,83 mln. litų paskolų.