-
I. Degutienė: K. Glaveckas visada turėjo tvirtą nuomonę, buvo liberalas savo mąstysena 16
„Labai gaila žmogaus, kuris buvo labai aktyvus, labai pozityvus, protingas, tokių tikrai Seime labai trūksta ir trūks. Kęstutis buvo kovotojas. Širdies problemų turėjo gan seniai, bet niekas neįtarė, kad jis turėjo problemų, Seime buvo vienas iš aktyviausių žmonių“, – apie buvusį kolegą sakė konservatorė I. Degutienė.
Pasak buvusios parlamento vadovės, K. Glaveckas „visada turėjo tvirtą nuomonę, poziciją, juo labiau, kad buvo profesionalus, šiuolaikiškas ekonomistas“.
„Labai aiškiai formuluodavo savo mintis ir pasakydavo tai, ką turėdavo pasakyti, tai buvo pavyzdys kitiems Seimo nariams, kolega, kuris, deja, šiandien išėjo“, – sakė I. Degutienė.
Aktyvią politiką nuo šios parlamento kadencijos palikusi konservatorė pažymėjo, kad K. Glaveckas buvo liberalas savo mąstysena, nors po pastarųjų Seimo rinkimų jis ir paliko Liberalų sąjūdžio frakciją.
„Nors jis šią kadenciją paliko Liberalų sąjūdį ir išėjo į Mišrią grupę, visada savo veiksmais, savo mąstysena buvo liberalas, liberalių pažiūrų politikas, kurių niekada neslėpė, ir savo darbe visada propagavo liberalias idėjas, ypač ekonomikos ir finansų srityje“, – sakė I. Degutienė.
Jei išorėje atrodydavo aktyvus, kartais ir aštrus, dūšioj buvo labai jautrus žmogus, ir jei, neduok Dieve, kam nors Seime būdavo problemos, jis tikrai buvo vienas iš pirmųjų, kuris norėdavo ir padėdavo.
„Dirbau su juo Biudžeto ir finansų komitete, kai jis buvo pirmininkas, buvo labai komunikabilus, tolerantiškas kitai nuomonei. Komitete atstovaujamos visos frakcijos, ir kartais nuomonės buvo gerokai skirtingos, bet visada leisdavo visiems ir kalbėti, ir pasisakyti, daug būdavo įvairiausių diskusijų ir niekada nebuvo uzurpavimo arba nenoro išgirsti kitą nuomonę iš Kęstučio pusės. Jis turėjo daug gerų organizacinių ir vadybinių, ne tik aukščiausio lygio profesinių gebėjimų“, – kalbėjo ilgametė politikė.
Ji sakė taip pat norinti pabrėžti žmogiškąją K. Glavecko pusę, sakė jį buvus rūpestingu tėvu, seneliu, taip pat jautriu kito nelaimei žmogumi.
„Užuojautą reiškiu jo žmonai Rūtai, dukroms, anūkams, nes ir tėvas buvo puikus, ir senelis, ir dažnai mes apie anūkus pasikabėdavo, ką mano anūkai veikia, ką jo veikia. Žmogus buvo ne tik politikas, bet ir senelis, kuris tikrai buvo rūpestingas ir nuoširdus“, – sakė I. Degutienė.
„Dar vieną bruožą galėčiau atskleisti – jei išorėje atrodydavo aktyvus, kartais ir aštrus, dūšioj buvo labai jautrus žmogus, ir jei, neduok Dieve, kam nors Seime būdavo problemos, jis tikrai buvo vienas iš pirmųjų, kuris norėdavo ir padėdavo“, – prisiminė buvusi Seimo vadovė.
Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų K. Glaveckas mirė penktadienį ligoninėje. Balandžio 30-ąją jam būtų sukakę 72 metai.
1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.
Karjerą pradėjęs kaip dėstytojas, ekonomikos mokslų daktaras yra vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto kūrėjų, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje, kelių knygų autorius.
-
G. Nausėdos vietoje I. Degutienė atsisakytų gydytojo R. Žaliūno paslaugų 21
Pasak Seimo narės, nėra abejojama kardiologo, kaip profesionalo, kompetencija, tačiau, atsiradus naujai informacijai, gydytojas iš pagarbos prezidentui galėtų atsisakyti G. Nausėdos pasiūlymo ir į šias pareigas deleguoti kitą asmenį. Medikės I. Degutienės teigimu, tokiomis aplinkybėmis dirbti prezidento gydytoju R. Žaliūniui, kaip piliečiui, būtų neatsakinga.
„(...) profesine prasme, tai iš tikrųjų prof. R. Žaliūnas yra labai aukšto lygio kardiologas. Bet tai mane šiek tiek nustebino (informacija, kad R. Kurlianskis buvo LSMU tarybos narys. – ELTA). Yra viešai nuskambėjęs kaip ir kaltinimas santykiuose su tam tikrais nelabai geros reputacijos verslininkais, tai aš jo vietoje elgčiausi kitaip. Tam, kad iš tikrųjų nekiltų abejonių, jis pats turi jas išsklaidyti, bet eiti dirbti ir gydyti prezidentą, na, turbūt yra šiek tiek ne visai atsakinga jo, kaip piliečio, ne kaip mediko“, – Eltai sakė I. Degutienė.
„Aš geriau, gerbdama prezidentą, pasitraukčiau į šalį, pasiūlydama kitos aukštos kvalifikacijos asmenį. Kauno klinikos turi ir kitų labai gerų kardiologų. Galbūt galėtų būti netgi ir iš jo komandos, kuris neturi reputacijos dėmių. Čia turėtų labai gerai pamąstyti pats prof. Žaliūnas“, – pridūrė konservatorė.
Sunku patarti, bet aš atsisakyčiau.
Kita vertus, sprendimą nebedirbti kartu galėtų priimti ir išrinktasis prezidentas G. Nausėda. Pasak I. Degutienės, jeigu būtų jo vietoje – dirbti kartu su R. Žaliūnu atsisakytų.
„Sunku patarti, bet aš atsisakyčiau. Aišku, gal prezidentas, duok, Dieve, niekada neturės širdies problemų ir nereikės kreiptis į kardiologus, aš to jam ir linkėčiau, bet ką gali žinoti, kaip gyvenime gali atsitikti. Gydytojas nėra komandos narys, bet, esant sveikatos sutrikimams, tai yra pirmas žmogus, kuris bendrauja su prezidentu“, – teigė Seimo pirmininko pavaduotoja.
Pasak Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje 18 metų dirbusios I. Degutienės, nepaisant to, kad gydytojas nėra komandos narys, kartais gydytojo ir paciento santykiuose atsiranda temų, apie kurias daktarams žinoti nederėtų. Tad, jos teigimu, išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai pasirinkus gydytoją, turintį reputacinių įtarimų dėl neskaidrių ryšių su kitais asmenimis, rizikų gali kilti, todėl nurašyti galimos R. Žaliūno, kaip prezidento gydytojo, pareigybės nereikėtų.
„Vis tiek daktaras yra pakankamai artimas savo pacientui. Na, kartais būdamas gydytoju – nesvarbu prezidento ar ne prezidento – iš paciento sužinai daugiau, negu kaip gydytojas turėtum sužinoti. Tas santykis, žinoma, labai individualus, bet dėl to ir yra Hipokrato priesaika, kurioje teigiama, kad gydytojas negali platinti jokių duomenų apie savo pacientą. Bet dalinė rizika yra. Esi pakankamai arti to žmogaus“, – sakė I. Degutienė.
ELTA primena, kad antradienį LRT.lt portale pasirodė informacija, kad LSMU rektorius R. Žaliūnas palaiko artimus ryšius su buvusiu „MG Baltic" viceprezidentu R. Kurlianskiu. Pasirodo, šis 2016 m. buvo LSMU Tarybos narys, o koncerno bendrovė „Mitnija“, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį buvo tarp didžiausių LSMU tiekėjų, įgyvendinusi projektų už dešimtis milijonų eurų.
Be to, manoma, kad šią informaciją galimai buvo bandoma nuslėpti, nes Registrų centro duomenų bazėje R. Kurlianskio kaip tarybos nario fakto nėra.
„Asmens pavardė „dingti“ iš Registrų centro istorijos negali. Bet ji gali būti nerodoma. Kadangi dabar tikrino vieną gydytoją, kuris nori būti prezidento gydytoju, tai, matyt, susiję. Ir tokiu atveju tai tam tikra prasme yra nusikaltimas“, – teigė su Registrų centru susiję LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai.
Kaip portalui teigė išrinktojo prezidento atstovas Aistis Zabarauskas, kalbėti apie sprendimo R. Žaliūną skirti G. Nausėdos gydytoju pakeitimą būtų galima tik tada, jeigu pirmajam bus pareikšti kokie nors įtarimai.
„Arba jam yra pateikti įtarimai, arba iškelta baudžiamoji byla, ir tai kelia galimas reputacines grėsmes prezidento darbui, tuomet būtų rimtai svarstoma keisti tokį asmenį“, – LRT.lt sakė A. Zabarauskas.
Pasak G. Nausėdos atstovo spaudai, R. Žaliūnas buvo pasirinktas gavus rekomendacijas „iš įvairių šaltinių".
„Iš įvairių šaltinių buvo gautos rekomendacijos tiek svarstant kandidatūras komandoje, taip pat pagal Prezidento įstatymą ir sveikatos apsaugos ministras teikia kandidatūras. Tai ši pavardė buvo įvairiuose sąrašuose, kol galų gale buvo priimtas sprendimas. Kaip žinote, išrinktojo prezidento pageidavimas buvo, kad vienas gydytojas būtų iš Vilniaus, kitas gydytojas - iš Kauno, tuo parodant dėmesį abiem svarbiausiems Lietuvos medicinos centrams“, – LRT.lt nurodė jis.
Kiek anksčiau Informaciją apie R. Žaliūną G. Nausėdai buvo pateikusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Po pokalbiu su įstaigos vadovu Žydrūnu Bartkumi prezidentas gydytojo atžvilgiu neapsigalvojęs.
Kaip jau buvo skelbta, R. Žaliūnas yra minimas koncerno „MG Baltic" politinės korupcijos byloje, kurioje dvi partijos bei keli politikai yra kaltinami ėmę kyšius iš buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio. Šioje byloje vasario mėnesį kaip liudytojas buvo apklaustas ir LSMU rektorius, teisme davęs parodymus apie savo santykius su R. Kurlianskiu.
Tuomet jis neslėpė, kad Kaune susitikdavo su R. Kurlianskiu ir kalbėdavo „labai plačiomis temomis“ – tiek apie universitetų problemas, tiek ir apie politiką.
Galutinį gydytojų sąrašą G. Nausėda paskelbs tapęs prezidentu, po liepos 12-osios.
