JAV diplomatijos vadovas jau susitiko su Izraelio ir palestiniečių lyderiais, išreikšdamas Vašingtono paramą penktadienį sudarytam paliaubų susitarimui, užbaigusiam 11 dienų trukusius Izraelio smūgius Gazos Ruože ir raketų leidimą iš šio anklavo į Izraelio teritoriją.

Po derybų su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) jo būstinėje Izraelio okupuotame Vakarų Krante A. Blinkenas pažadėjo atkurti Jungtinių Valstijų santykius su palestiniečiais, atnaujinant konsulato Jeruzalėje darbą, taip pat suteikiant milijonų dolerių vertės pagalbą karo nuniokotam Gazos Ruožui.

Toks pareiškimas liudija apie visiškai pasikeitusią Vašingtono poziciją nuo eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) laikų. Ankstesnė administracija 2019 metais uždarė diplomatinę misiją palestiniečių teritorijose ir nutraukė paramą Palestinos Autonomijai.

Anot A. Blinkeno, ilgainiui galėtų būti sugrįžta prie „galimybės atnaujinti pastangas įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį, kuris, mūsų nuomone, yra vienintelis būdas tvirtai užtikrinti Izraelio, kaip žydų ir demokratinės valstybės, ateitį – ir, žinoma, suteikti valstybę palestiniečiams, turintiems į ją teisę“.

Po susitikimo su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahusu) antradienį jis pakartojo, kad JAV administracija palaiko Izraelio teisę gintis nuo islamistų judėjimo „Hamas“ raketų. Anot valstybės sekretoriaus, ši grupuotė neturėtų pelnytis iš pastangų remti Gazos Ruožo atstatymą.

Kaire A. Blinkenas turi susitikti su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu), o vėliau išvyks į Jordaniją derybų su karaliumi Abdullah II (Abdula II).

Egiptas palaiko nuolatinį ryšį su Gazos Ruožą valdančiu „Hamas“ judėjimu, nors JAV ir dauguma Europos valstybių boikotuoja šį judėjimą kaip teroristinę grupuotę.

Egiptas taip pat buvo pirmoji arabų valstybė, 1979 metais pasirašiusi taikos susitarimą su Izraeliu.

Gazos atstatymas

Kairas išsiuntė delegacijas į Tel Avivą ir Gazos Ruožą stebėti, kaip laikomasi paliaubų. Egiptas taip pat koordinuoja tarptautinę paramą ir pagalbą beveik 15 metų Izraelio blokadą išgyvenančios palestiniečių teritorijos atstatymui.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį kalbėjosi telefonu su Egipto kolega ir aptarė humanitarinės pagalbos teikimo pastangas. Tai buvo jau antras abiejų lyderių pokalbis telefonu per mažiau nei savaitę.

Visos šios lėšos bus administruojamos, kad būtų naudingos palestiniečiams, bet ne „Hamas“ judėjimui, kuris Gazos Ruožui atnešė tik kančias ir neviltį.

A. Blinkenas trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos ruošiasi skirti daugiau nei 360 mln. JAV dolerių (294,5 mln. eurų) finansinės pagalbos palestiniečiams, įskaitant 250 mln. JAV dolerių (204,5 mln. eurų), apie kuriuos buvo pranešta kovo ir balandžio mėnesiais.

Be to JAV administracija pridės 75 mln. dolerių (63,2 mln. eurų) pagalbos palestiniečiams, taip pat 5,5 mln. JAV dolerių (4,5 mln. eurų) skubios pagalbos nelaimės padarinių likvidavimui Gazos Ruože ir beveik 33 mln. JAV dolerių skubios humanitarinės pagalbos Jungtinių Tautų palestiniečių pabėgėlių reikalų agentūrai.

„Visos šios lėšos bus administruojamos, kad būtų naudingos palestiniečiams, bet ne „Hamas“ judėjimui, kuris Gazos Ruožui atnešė tik kančias ir neviltį“, – sakė A. Blinkenas.

Praėjusią savaitę A. F. al Sisi pažadėjo skirti 500 mln. JAV dolerių (409 mln. eurų) pagalbą Gazos Ruožo atstatymui.

Tebevykstant ginkluotam konfliktui Egiptas siuntė greitosios pagalbos automobilius į Gazos Ruožą, kad išvežtų sunkiausiai sužeistus žmones gydyti, ir nuo to laiko tiekia pagalbą maistu ir medikamentais per Rafacho sienos perėją – vienintelius vartus į palestiniečių anklavą, kurių nekontroliuoja Izraelis.

Britų užsienio reikalų sekretorius Jeruzalėje

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas) trečiadienį atvyko į Jeruzalę, ragindamas nutraukti „smurto ratą“ ir Izraelio bei palestiniečių konfliktą dviejų valstybių sprendiniu.

Vėliausia karinė konfrontacija prasidėjo po kruvinų susirėmimų Jeruzalės Al Aksos mečetės teritorijoje – trečioje pagal svarbą islamo šventoje vietoje, kurią garbina ir žydai, vadinantys ją Šventyklos kalnu.

Izraelio saugumo pajėgos ėmėsi veiksmų prieš palestiniečių maldininkus tuose maldos namuose, einant į pabaigą musulmonų šventajam Ramadano mėnesiui.

Saugumo pajėgos taip pat siekė numalšinti protestus prieš palestiniečių šeimoms gresiantį iškeldinimą iš jų namų Rytų Jeruzalės Šeich Džaros rajone, siekiant užleisti vietą žydų naujakuriams.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, gegužės 10-ąją įsiplieskus 11 dienų trukusiam konfliktui, per Izraelio antskrydžius ir artilerijos ugnį pajūrio anklave žuvo 253 palestiniečiai, įskaitant 66 vaikus, taip pat nukentėjo daugiau nei 1 900 žmonių.

Iš Gazos Ruožo paleistos raketos ir kiti sviediniai Izraelyje nusinešė 12 gyvybių. Anot medikų, tarp aukų yra vienas vaikas, Izraelio arabas paauglys, izraeliečių karys, vienas Indijos pilietė ir du tailandiečiai, skelbia medikai. Be to, žydų valstybėje buvo sužeisti 357 žmonės.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba ketvirtadienį surengs neeilinę sesiją, kurioje pagrindinis dėmesys bus skiriamas Izraeliui. Taip pat bus svarstoma galimybė pradėti plataus masto tarptautinį tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų ir smurto.

Tekste, kurį pateikė Pakistanas Islamo bendradarbiavimo organizacijos vardu, JT Žmogaus teisių taryba raginama „skubiai suformuoti  nuolatinę nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją... okupuotose palestiniečių teritorijose, įskaitant Rytų Jeruzalę, ir Izraelyje“.

„Valdžia pasiryžusi tęsti kovą su smogikais, kad ir kokia sunki ji būtų“, - sakė leidiniui oficialus Borno valstijos policijos atstovas Frankas Mba.

Teroristinės grupuotės „Islamo valstybė Vakarų Afrikoje“ (ISWAP) nariams iš pasalos užpuolus automobilių koloną, žuvo daugiau kaip 30 žmonių, tarp jų – keturi kariškiai ir 10 policininkų, praneša laikraštis. Penkis karius teroristai pagrobė. Jų kūnai rasti netoli mūšio vietos. Ataka buvo surengta prie Bagos miesto, kuris yra Čado ežero pakrantėje. Vilkstinė važiavo į Monguno miestą, esantį sienų su Kamerūnu ir Čadu sandūroje. 

Paties gubernatoriaus kolonoje nebuvo, nes jis paskutinę akimirką nusprendė skristi į Monguną sraigtasparniu. Automobiliai gabeno humanitarinę pagalbą, kurią gubernatorius ketino išdalyti pabėgėliams.

Borno valstijos teritorijoje veikia dvi didžiausios teroristinės Vakarų Afrikos grupuotės – 2002 metais įkurta „Boko Haram“ ir nuo jos 2015 metais atsiskyrusi ISWAP, kuri prisijungė prie „Islamo valstybės“ (IS).

„Negailestingai kovosime su islamistų terorizmu“, – kalbėjo E. Macronas per ceremoniją policijos būstinėje, kur buvo įvykdyta ataka.

Policijos žvalgybos skyriuje dirbęs 45 metų kompiuterių ekspertas Mickaelis Harponas (Mikaelis Arponas) virtuvės peiliu ir austrių gliaudykle nužudė keturis kolegas – tris vyrus ir moterį. Pusvalandį siautėjusį užpuoliką į galvą nušovė vienas pareigūnas.

Pasak tyrėjų, M. Harponas prieš maždaug 10 metų atsivertė į islamą ir laikėsi vis radikalesnių pažiūrų.

Žudynės iškėlė klausimą, kaip to nepastebėjo policija, išdavusi jam aukščiausio lygio saugumo akreditaciją.

E. Macronas „nesuvokiamu ir nepriimtinu“ pavadino faktą, kad M. Harponas, dirbęs policijoje nuo 2003 metų, sugebėjo įvykdyti išpuolį „toje pačioje vietoje, kur mes persekiojame teroristus ir nusikaltėlius“.

Kreipdamasis į policininkus prezidentas pareiškė: „Jūsų kolegos krito nuo iškraipyto, mirtino islamo, kurį privalome išrauti su šaknimis, smūgių.“

„Per specialiąją operaciją Krymo respublikoje buvo nutraukta tarptautinės teroristinės organizacijos „Hizb ut Tahrir“ struktūros veikla. Buvo sulaikyti 20 žmonių, tarp jų vadeivos ir eiliniai nariai“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė FSB atstovai.

„Nustatyta, kad struktūros nariai vykdė antikonstitucinę veiklą, grindžiamą vadinamojo „pasaulinio kalifato“ kūrimo, pasaulietiškos visuomenės institucijų ardymo doktrina, nukreipta į dabartinės valdžios nuvertimą smurtu“, – pridūrė jie.

FSB teigimu, ši grupė skleidė tarp pusiasalio gyventojų „teroristinę ideologiją, verbavo Krymo musulmonus“.

Sulaikant įtariamus teroristus buvo konfiskuota daug „Hizb ut Tahrir“ propagandinės medžiagos ir jų naudotų ryšio priemonių bei informacijos laikmenų.

Tuo metu Ukrainos žmogaus teisių kontrolierė Liudmyla Denisova informavo, kad Simferopolyje buvo surengtos kratos, per kurias buvo suimti keliolika Krymo totorių.

„Iki 11 val. 25 min. (10 val. 25 min. Lietuvos laiku) į (areštinę) buvo nugabenti 16 Krymo totorių“, – parašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.

„Bauginimas“

Ukrainos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu išreiškė susirūpinimą dėl areštų, teigdama, kad prisidengiant kova su terorizmu aneksuotame pusiasalyje dažnai „fabrikuojamos bylos“ Krymo totorių aktyvistams.

„Šiandienos įvykiai gali tapti naujos Krymo totorių baudžiamojo persekiojimo bangos pradžia“, – pareiškė ukrainiečių URM ir paragino tarptautinę bendruomenę sugriežtinti Rusijai paskelbtas sankcijas.

Maskvos kritikai pavadino kratas etninės grupės, kurios dauguma narių nepritaria Rusijos įvykdytai aneksijai, „bauginimu“ ir pareiškė, kad trečiadienį atliktos kratos buvo vienos didžiausių per pastaruosius kelerius metus.

Dauguma Krymo totorių neatsisakė Ukrainos pilietybės, o kai kurie net planuoja dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose.

Rusijoje 2003 metais uždraustas judėjimas „Hizb ut Tahrir“ siekia įkurti tarptautinį kalifatą – pagal šariatą valdomą valstybinį darinį, turintį viduramžių analogų.

Anot teisininko Emilio Kurbedinovo, per didelio masto reidus, kuriuose dalyvavo šimtai FSB ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų, iš viso buvo suimti 23 žmonės.

„Tai viena didžiausių bauginimo akcijų Kryme per pastaruosius penkerius metus“, – naujienų agentūrai AFP sakė E. Kurbedinovas.

Jo teigimu, tarp sulaikytųjų yra aktyvistų, ginančių „Krymo politinių kalinių“ teises.

Dar vienas teisininkas Nikolajus Polozovas informavo, jog pusiasalyje buvo atliktos kratos mažiausiai 25 namuose. Jis pridūrė, kad advokatams buvo uždrausta stebėti operaciją.

Krymo totoriai yra Juodosios jūros regione gyvenanti musulmonų bendruomenė.

Josifo Stalino valdymo laikais jos nariai buvo tremiami į Uzbekistaną ir Uralo kalnus, iš kur jiems buvo leista sugrįžti, kai ėmė griūti Sovietų Sąjunga.

Dauguma Krymo totorių nepritarė 2014 metais Maskvos įvykdytai aneksijai, taigi, Rusijos valdžia vėliau nubaudė šią bendruomenę: uždraudė jos tarybos veiklą ir televizijos kanalą, sulaikė ir įkalino dešimtis aktyvistų.

Medžliso – uždrausto totorių parlamento – pirmininko pirmasis pavaduotojas Narimanas Dželialas tvirtina, kad naujausi reidai, be kita ko, susiję su artėjančiais Ukrainos prezidento rinkimais.

Jis pavadino kratas „masinio Krymo totorių deportavimo į Rusijos kalėjimus pradžia“.

Filipinų kariai dviejų belaisvių palaikus rado ankstyvą trečiadienio rytą Basilano saloje, liūdnai pagarsėjusioje kaip įkaitus dažnai grobiančios grupuotės „Abu Sayyaf“ tvirtovė, sakė kariuomenės atstovė kapitonė Jo-Ann Petinglay (Džo En Petinglei).

„Tai beviltiškas „Abu Sayyaf“ grupuotės poelgis, nes jie suprato negausią naudos iš šių pagrobimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė J.Petinglay.

Iš pradžių „Abbu Sayyaf“ buvo menkai koordinuojamas kovotojų tinklas, susiformavęs 10-ame dešimtmetyje ir pradinį finansavimą gavę iš Osamo bin Ladeno teroristų tinklo „al Qaeda“. Dabar „Abbu Sayyaf“ yra suskilusi į frakcijas, ir kai kurios jų toliau užsiima banditizmu ir grobimais.

Viena frakcija, paskelbusi ištikimybę „Islamo valstybės“ grupuotei, yra užėmusi dalį Maravio miesto, šios daugiausiai katalikiškos valstybės svarbiausio musulmoniško miesto.

Nors gegužę buvo pradėtas JAV remiamas puolimas miestui išvaduoti, nusinešęs jau per 460 žmonių gyvybių ir privertęs daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų palikti savo namus, kovotojai tebelaiko užėmę dalį Maravio.

Vietnamo piliečiai kartu su keturiais kitais įgulos nariais, pernai lapkritį pagrobti iš laivo, kai jį užgrobė kovotojai prie pietinio Mindanao regiono, praneša kariuomenė.

Vienas iš šešių įgulos narių buvo išgelbėtas praeitą mėnesį, dar trys liko nelaisvėje, sakė J.Petinglay.

„Abu Sayyaf“ kovotojai iš viso turi 22 belaisvius, 16 iš jų užsieniečiai, teigė J.Petinglay.

Jeigu išmokos nesumokamos „Abu Sayyaf“ dažniausiai įkaitams nupjauna galvas.

Vasarį 70 metų Vokietijos piliečiui Jurgenui Kanteriui (Jurgenui Kanteriui) buvo nupjauta galva, kai už jį nebuvo sumokėta 30 milijonų pesų (beveik 1, 5 milijono eurų) išpirka.

Pernai grupuotė nukirsdino du pagrobtus Kanados piliečius.

Anksčiau trečiadienį FSB paskelbė Rusijos Tolimųjų Rytų regione suėmusi du įtariamus kitos radikalių islamistų grupuotės šalininkus, esą planavusius įvykdyti teroro išpuolį.

Kaip nurodo agentūra, Kaliningrado srityje suimti 12 asmenų, kaip įtariama, verbavusių žmones į Rusijoje uždraustą grupuotę „Islamo džihadas – Jamaat Mujahedeen“. Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad šie žmonės yra kilę iš Centrinės Azijos šalių ir kad jos lyderis – 32 metų vyras.

„Nustatytas kuopelės vadas, ieškotas Uzbekistano teisėsaugos įtariant, kad jis yra įvykdęs ekstremistinio pobūdžio nusikaltimų. Jis duoda kaltę pripažįstančius parodymus, taip pat dėl savo giminaičių dalyvavimo teroristinėse organizacijose“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo vieną FSB atstovą.

Jokių ginklų arba sprogmenų pas sulaikytuosius nebuvo rasta.

FSB nurodė, kad sulaikytieji gyveno dviejuose butuose Karaliaučiaus centre ir dėjosi esą statybininkai. Kaip rodo preliminari informacija, jie verbavo savanorius dalyvauti Siriją krečiančiame pilietiniame kare džihadistų pusėje.

Tarp Lenkijos ir Lietuvos esanti Kaliningrado sritis yra strategiškai svarbi ir smarkiai militarizuota Rusijos teritorija; joje bazuojasi šios šalies Baltijos laivynas.

Rusija pastaruoju metus buvo sutelkusi dėmesį į džihadistų, kilusių iš postsovietinių Centrinės Azijos valstybių, keliamą pavojų. Anksčiau šį mėnesį Kirgizijoje gimęs mirtininkas Sankt Peterburgo metropolitene detonavo bombą, užmušusią 15 žmonių.

Be to, balandžio 7-ąją Švedijos sostinės Stokholmo centre vienas Uzbekistane gimęs vyras, kaip įtariama, nukreipė pavogtą sunkvežimį į minią per keturių žmonių gyvybių pareikalavusią ataką.

Kaip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, „kraujas ant dviejų Dievo namų grindų dar nebuvo išdžiūvęs, kai „Islamo valstybe“ pasivadinusi teroristų gauja pasigyrė nutraukusi kelių dešimčių koptų gyvybę.

Ir vėl Egipte, ir vėl per iškilmingas pamaldas, šįkart net dviejose vietovėse, ir tai neilgai prieš numatytą popiežiaus Pranciškaus vizitą musulmoniškoje šalyje, kurioje gyvena viena potencialiai didžiausių krikščionių mažumų pasaulyje.

Prezidentas Abdelis Fattahas al Sisi turi savęs aiškiau nei bet kada anksčiau paklausti, kaip rimtai jis savo šalyje į koptų apsaugojimą iš tikrųjų žiūri. Šitie krikščionys neturi kito pasirinkimo kaip tik pasikliauti savo vyriausybe“, – rašė Frankfurto laikraštis.

Kaip pabrėžė ir Madrido dienraštis „Razon“, Egipto krikščionys, tradicškai vadinami koptais, „ypač kenčia nuo islamistų smurto. Nuvertus buvusį prezidentą Mohamedą Morsį, generolo A. F. al Sisi vadovaujamas karinis režimas bando Musulmonų brolius suvaldyti.

Tačiau to neužtenka, kad koptų bendruomenė būtų apsaugota nuo islamistų prievartos. Jeigu pastariesiems pavyktų Egiptą destabilizuoti dar labiau, tai krikščionims gresia panašus likimas kaip ir Sirijoje bei Irake“, – nuogąstauja Ispanijos sostinės dienraštis.

Pasak Šveicarijos laikraščio „Neue Zürcher“, „štai „Islamo valstybė“ ir įgyvendino savo gruodį paskelbtą grasinimą dažniau nusitaikyti į koptus. Verbų sekmadienio išpuoliai grėsmingi dar ir tuo, kad „Islamo valstybė“ išplėtė savo veikimo plotą.

Prezidento A. F. al Sisi valdžiai nepavyko piliečiams garantuoti saugumo – o būtent tą jis ir buvo po savo pučo žadėjęs mainais už laisvės ir žmogaus teisių atsisakymą bei ekonominių nepriteklių iškentimą“, – rašė Ciuricho dienraštis.  

Štai ištrauka ir iš Kairo laikraščio „Youm al-Sabi“: ‚šitoks teroras – didžiulis iššūkis. Jo tikslas ne tik žudyti žmones, bet ir skleisti baimę bei siaubą.

Šis teroras siekia mobilizuoti tuos, kurie islamą sieja su neapykanta ir religiniais karais, ir tuos, kuriems teroras tiesiog patinka. Kova su tokiu terorizmu sudėtinga – ji reikalauja ne tik karinės, bet ir intelektualinės mobilizacijos“, – rašė Egipto sostinės dienraštis.

Anot Nyderlandų sostinės dienraščio „Telegraaf“, „šie išpuoliai – tai antausiai Egipto prezidentui A. F. al Sisi, kuris priimdamas valdžią žadėjo pasirūpinti didesniu šalies saugumu.

Nepaisant itin stiprių karinių judesių, jam nesiseka „Islamo valstybės“ sunaikinti būtent Sinajaus pusiasalyje, teroristų atsitraukimo teritorijoje. Ir kaip tik per vieną svarbiausiųjų krikščionių kalendoriaus dienų teroristai išdrįso žiauriai smogti.

O A. F. al-Sisi juk žadėjo koptų padėtį pagerinti. Tačiau jie vis dar antros rūšies piliečiai, smurtas prieš juos kaip ir nebaudžiamas“, – pažymėjo Amsterdamo laikraštis.

Pasak Londone leidžiamo panarabiško dienraščio „Al Quds“, „naujausi išpuoliai – reakcija į prezidento A. F. al Sisi viešnagę Vašingtone pereitą savaitę. Šiuo vizitu jis norėjo įrodyti, kad jo politiką pateisina  supergalybės pritarimas jai. Norėjo parodyti ir tai, kad Kairo vyriausybė toliau palaiko kovą su terorizmu.

Tačiau gyventojų reakcija po išpuolių ir radikalus visos politinės sistemos kritikavimas yra ženklai, kad režimui trūksta pateisinamumo ir kad jis nepajėgia su krize susitvarkyti“, – rašė arabiškas laikraštis.

Pasak Paryžiaus katalikų laikraščio „Croix“, „popiežius Pranciškus po dviejų savaičių keliaus į Egiptą. Jo padrąsinimo žinia krikščionims ir jo žinia atsakingiems musulmonams bus aiški: karas, apie kurį jis dažnai kalba, tikrai nėra joks religinis karas.

Ir būtent šitai suprasti, tokia pamatinė nuostata yra būtina tam, kad džihadizmas būtų užgesintas ir šita kova būtų pagaliau laimėta“.

Diuseldorfo dienraščio „Rheinische Post“ žodžiais, „koptai krikščionys priklauso Egiptui kaip vokiečiai priklauso Vokietijai. Tačiau islamistų radikalams tai netinka. O Egipto valstybė atrodo per silpna, kad koptus veiksmingai apsaugotų.

Visur šalyje juos tykoja represijos, nes „Islamo valstybės“ prieš juos nukreipta neapykanta, deja, randa pritarimo ir platesnėje visuomenėje. Todėl persekiojamiems krikščionims lieka tik viltis iš Vakarų, ir kol nuotaikos Egipte tokios priešiškos, nevalia pabėgusius koptus grąžinti į Egiptą“, – rašė Diuseldorfo laikraštis.

Nesvarbu, kas tai – krikščionys ar šiitai, rusai ar švedai, policininkai ar kareiviai – „Islamo valstybė“ puola ne tik kurią nors vieną grupę. Visi, kas nesidalina jos fanatiškais tikslais, yra potencialios „Islamo valstybės“ aukos.

Miunsterio dienraštis „Westfälische Nachrichten“ teigė, jog „krikščionys pasaulyje yra labiausiai kamuojama tikinčiųjų bendruomenė ir kenčia nuo diskriminacijos, grasinimų, teroro ir prievartos“.

Pasak Ravensburgo dienraščio „Schwäbische“, „Tibeto vienuolių ar Australijos aborigenų likimas daugelį europiečių jaudina labiau negu gyvenimą sunkinančios problemos žmonių, tikinčių į tą patį Dievą kaip ir dauguma vokiečių ar italų“.

Frankfurto prie Oderio laikraštis „Märkische Oderzeitung“ viską sustatė į savo vietas:

„Nesvarbu, kas tai – krikščionys ar šiitai, rusai ar švedai, policininkai ar kareiviai – „Islamo valstybė“ puola ne tik kurią nors vieną grupę. Visi, kas nesidalina jos fanatiškais tikslais, yra potencialios „Islamo valstybės“ aukos.

Gerai, kuomet įtakingi musulmonai išpuolius kaip Tantoje ar Aleksandrijoje pasmerkia. Tai rodo, jog anaiptol ne visi žmonės, besimeldžiantys Alachui, yra teroristai. Be to, ir toliau dauguma islamistinių teroristų aukų buvo ir yra musulmonai“, – rašė rytų Vokietijos regioninis laikraštis.

Pranešama, kad po išpuolių prieš dvi koptų bažnyčias Egipte šalies vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį. Tačiau Liuneburgo dienraščio „Landeszeitung“ nuomone, „nors Egipto prezidentas turi daug ką prarasti, nes koptai priklauso prie pačių ištikimiausių jo šalininkų, vargu, ar nepaprastosios padėties įvedimas šalyje ką nors pakeis į gera“.

Tuo suabejojo ir Berlyno „Tageszeitungas“, nes „suėmimai be orderio, saugumo pajėgų žiaurumai su žmonėmis, cenzūra ir kiti žmogaus teisių pažeidinėjimai jau ir taip Egipte tapo kasdienybe ir niekas nežino, kas su per praėjusius kelerius metus tūkstančiais suimtųjų įvyko.

Todėl A. F. al Sisi privalo įrodyti, kad jis teroristu nelaiko ir kaip tokį nepersekioja kiekvieno, kuris tik nepritaria jo politikai. Kitaip nepaprastoji padėtis tarnautų vien savosios galios išlaikymui“.

Kad „Egipto prezidentas neturi efektyvaus plano kaip išvesti savo šalį iš krizės“, sutinka ir Osnabriuko laikraštis „Neue Osnabrücker“. Anot jo, Egiptas smunka į mažėjančių užsienio investicijų, mažėjančio turizmo, didėjančio ekonominio vargo ir nesaugumo spiralę, dėl kurios, „jei prezidentas jos nesustabdys, šalies ateitis atrodo niūri“.

Grupuotės „Abu Sayyaf“ paskelbtoje vaizdo medžiagoje, kurią matė SITE, matyti, kaip įkaitą vokietį Jurgeną Kantnerį nužudo peiliu ginkluotas vyras.

Vaizdo medžiaga, regis, patvirtina preliminarius pranešimus, kuriuos gavo Filipinų vyriausybės pareigūnai ir kuriuose buvo sakoma, kad ši samdinių grupuotė nužudė J.Kantnerį.

„Abu Sayyaf“, kuri yra kaltinama dėl didžiausių teroro atakų per Filipinų istoriją, anksčiau už 70 metų J.Kantnerį reikalavo 30 mln. pesų (567 tūkst. eurų), kurie turėjo būti sumokėti iki sekmadienio.

Vyriausybės pasiuntinys Jesus Dureza (Chesus Duresa), kuris derėjosi dėl J.Kantnerio gyvybės, naujienų agentūrai AFP sakė girdėjęs apie minimą filmuotą medžiagą ir pridūrė, kad ji patvirtina ankstesnius pranešimus apie įkaito nužudymą.

Tačiau J.Dureza ir kariškių pareigūnai sakė, kad J.Kantnerio lavonas dar nerastas.

J.Kantneris pernai buvo pagrobtas iš savo jachtos „Rockall“, vandenyse prie Pietų Filipinų krantų.

Lapkričio 7 dieną jachta buvo rasta dreifuojanti, joje buvo J.Kantnerio kompanionės Sabine Merz (Sabinės Merc) lavonas su šautine žaizda.

2008 metais ši pora buvo pagrobta ir 52 dienas laikyta Somalyje. Jie buvo paleisti, kaip pranešama, sumokėjus didžiulę išpirką.

„Abu Sayyaf“, kurios lyderiai yra prisiekę ištikimybę „Islamo valstybės“ (IS) judėjimui Artimuosiuose Rytuose, užsieniečius ir krikščionis grobia jau keli dešimtmečiai. Įkaitai būna laikomi džiunglėse neramiame Pietų Filipinų regione, už juos reikalaujama išpirkos.

Šiuo metu grupuotė įkaitais dar laiko mažiausiai 19 užsieniečių ir septynis filipiniečius, sakė kariškių atstovas, brigados generolas Restituto Padilla (Restitutas Padilja).

Grupuotė, kuri buvo įsteigta iš „al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno giminaičio pinigų, 2014 metais taip pat susprogdino bombą kelte Manilos įlankoje. Per šį išpuolį – didžiausią šalies teroro ataką – žuvo 116 žmonių.

Per išpuolį pamaldų metu Šv. Marko koptų ortodoksų katedroje Kaire žuvo mažiausia 25 žmonės, daugiausia moterys. Tai buvo daugiausia gyvybių nusinešusi ataka prieš Egipto krikščionis. Tačiau tai dar ne viskas – po gana ramaus laikotarpio Sinajaus pusiasalyje, kuriame dar vasarą aktyviai reiškėsi islamistinės grupuotės, gruodžio viduryje Egiptas susidūrė su dar dviem sprogdinimais.

Egipto prezidentas stengėsi suvaldyti ne tik neramumus Sinajaus pusiasalyje, bet ir išsaugoti savo populiarumą, kuriam smarkiai pakenkė ekonomikos krizė, sukėlusi infliaciją ir netgi tokių maisto produktų, kaip cukrus, trūkumą. Nors buvo kilusi gatvės protestų grėsmė, jie iki pastarųjų atakų taip ir nevirto realybe.

Koptų bažnyčia iki išpuolių buvo viena tvirčiausių prezidento palaikytojų. Buvo tikima, kad buvęs generolas, vadovavęs Egipto kariuomenei, gali apsaugoti krikščionių bendruomenę prieš islamistų kovotojus. A. F. el-Sisi dėjo daugybę pastangų, kad užkirstų kelią išpuoliams Aukštutiniame Egipte, ypač po sprogdinimų 2011 m. per Naujųjų metų mišias Aleksandrijoje. Tačiau dabartinė ataka įvykdyta pačioje Egipto ortodoksų bažnyčios širdyje. Po šių atakų žmonės išėjo į gatves šalia Kairo katedros vartų ir protestavo prieš prezidentą ir jo vyriausybę. 

Protestuotojų pyktis buvo kiek sumažėjęs dieną po atakų, kai prezidentas apsilankė koptų bažnyčioje ir paskelbė apie sulaikytuosius bendrininkus ir 22 metų savižudį, kuris detonavo sprogmenį. Tačiau daugeliui egiptiečių, taip pat ir daliai koptų, greitas nusikaltimo išaiškinimas sukėlė abejonių. Prezidentas netiesiogiai ataką susiejo su Musulmonų brolija, kurios lyderis Mohamedas Morsis buvo priverstas pasitraukti iš prezidento pareigų 2013 m. A. F. el-Sisi teigė, kad sprogdinimą surengė grupuotė, kuri trejus metus bandė šalyje sukelti neramumus.

Tačiau ekspertai nuo pat pradžių tvirtino, kad sprogdinimą įvykdė džihadistų grupuotė, kuriai būdingi išpuoliai prieš kitatikius, o prezidento netiesioginis Musulmonų brolijos išpuolio įvardijimas buvo daugiau politinis situacijos išnaudojimas. Vis dėlto A. F. el-Sisi politinis manevras nepasiteisino, nes gruodžio viduryje atsakomybę už išpuolį koptų bažnyčioje, kaip ir manyta, prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.

Dabartinė situacija Egipte ypač sudėtinga, nes šalyje veikia ne viena kovotojų grupuotė, siekianti destabilizuoti vyriausybę. Nemažas skaičius egiptiečių islamistų per pastaruosius metus pasitraukė į Libiją, Siriją ar Sudaną, kur prisijungė prie „Islamo valstybės“. Vienas pastarosios grupuotės sparnas kovoja su Egipto kariuomene Sinajaus pusiasalyje, tuo metu kitas ne taip atvirai veikia didžiausiuose Egipto miestuose.

Nors dabartinis šalies vadovas aktyviai kovoja su džihadistais, ekspertai teigia, kad jis pats prisidėjo prie dalies egiptiečių suradikalėjimo, nes jam atėjus į valdžią tūkstančiai opozicijos palaikytojų buvo sulaikyti ir kankinami. 

Nuo Arabų pavasario 2011 m., kai buvo nuverstas ilgametis Egipto diktatorius Hosni Mubarakas, koptų bendruomenė savo šalyje nebesijaučia saugi. Stipraus lyderio trūkumas leido islamistams pradėti rengti atakas krikščionių bažnyčiose. 2012 m. demokratinius rinkimus laimėjusi Musulmonų brolija nedaug ką padarė, kad apgintų krikščionių teises. A. F. el-Sisi koptų bendruomenei garantavo bent šiokį tokį saugumą, tačiau pastaroji ataka Kairo katedroje akivaizdžiai parodė, kad koptai neapsaugoti nuo tolimesnių džihadistų išpuolių.

Išaugę persekiojimai verčia krikščionis trauktis iš Egipto, kaip ir kitų Artimųjų Rytų valstybių. Skaičiuojama, kad prieš šimtmetį krikščionys Artimuosiuose Rytuose sudarė apie 15 proc., šiandien – vos 4 proc. gyventojų. Egipto koptai šiandien sudaro dešimtadalį iš 80 mln. šalies gyventojų, tai didžiausia krikščionių bendruomenė Artimuosiuose Rytuose.