Išpuolis sukėlė politinį šoką Belgijoje, kai paaiškėjo, kad dėl daugybės pareigūnų aplaidumo šauliui buvo skirta nepakankamai dėmesio.

„Vykdant Federalinės prokuratūros bylą dėl 2023 metų spalio 16 dieną įvykdyto teroro akto, šį rytą vienas asmuo buvo sulaikytas, – sakė prokurorai, nenurodydami įtariamojo tapatybės. – Dieną tyrėjai apklaus minėtą asmenį dėl jo galimo ryšio su [užpuoliko panaudotu] ginklu.“

45 metų šaulys Abdesalemas Lassouedas (Abdesalemas Lasuedas), nužudęs du švedus ir sunkiai sužeidęs trečiąjį per išpuolį, kurį, kaip jis teigė vaizdo įraše, įkvėpė grupuotė „Islamo valstybė“, buvo nušautas policijos.

Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Paryžiaus teisėjas taip pat pateikė kaltinimus dviem vyrams, įtariamiems ryšiais su šiuo Tuniso piliečiu.

Belgijos teisingumo ministras atsistatydino penktadienį, paaiškėjus, kad Tuniso, kur A. Lassouedas 2011 metais pabėgo iš kalėjimo, ekstradicijos prašymas nebuvo įvykdytas.

45 metų Tuniso pilietis, žiniasklaidos pranešimuose įvardijamas kaip Abdesalemas Lassouedas (Abdesalemas Lasuedas), įvykdė išpuolį „Islamo valstybės“ grupuotės vardu. Jis buvo nukautas policijos.

„Teroristas, kuris pirmadienį įvykdė išpuolį Briuselyje, prašė prieglobsčio keturiose skirtingose Europos šalyse ir kiekvieną kartą jo prašymas buvo atmestas, nes jis neatitiko apsaugos reikalavimų“, – sakė Belgijos imigracijos ministrė Nicole De Moor (Nikol De Mor).

Iš oficialių dokumentų matyti, kad nuo 2011 metų jo prašymai buvo pateikti Norvegijoje, Švedijoje, Italijoje ir Belgijoje.

Po to, kai 2020-aisiais buvo atmestas jo prašymas suteikti prieglobstį, jis nelegaliai liko Belgijoje.

Žinia apie daugybę nesėkmingų užpuoliko prieglobsčio prašymų pasirodė po to, kai Švedijos, Belgijos ir Europos Sąjungos pareigūnai po šaudynių prašė pažangos kalbant apie nelegalių migrantų išsiuntimą.

Pasiūlymas sugriežtinti taisykles, kad ES valstybės privalėtų bandyti grąžinti namo neteisėtai bloke esančius asmenis, jau kelerius metus įstrigęs.

ES teigia, kad kasmet valstybės narės priima apie 400 tūkst. sprendimų grąžinti asmenis, tačiau šiemet jų grąžinta tik apie 65 tūkstančius.

„Streikininkai reikalauja užtikrinti saugumą ir padidinti darbo užmokestį“, - sakė žurnalistams profsąjungos „Force Ouvriere“ atstovas Yoanas Kararas. Anot jo, dėl mažo darbo užmokesčio kalėjimuose nuolat trūksta darbuotojų.

„Judėjimas sulaukė plačios paramos Prancūzijoje, - pareiškė kalėjimų darbuotojų profsąjungos atstovas Christopheras Dorangeville`is. - Mes taip pat solidarizuojamės su dviem nukentėjusiais mūsų kolegomis“.

Kaip anksčiau pranešė radijo stotis „France Info“, po teroro akto, įvykdyto antradienį kalėjime Kondė prie Sarto mieste Prancūzijos šiaurės vakaruose, jame dirbantys prižiūrėtojai trečiadienį paskelbė neterminuotą streiką.

Antradienį vieno kalinio, atliekančio 30 metų laisvės atėmimo bausmę už pagrobimą ir nužudymą, ginkluotą apiplėšimą ir terorizmo propagandą, žmona, atvykusi pasimatyti su vyru, įsinešė į kalėjimą keraminį peilį. Kaip pranešama, su šiuo peiliu iš pradžių ji, o paskui ir pats kalinys užpuolė du prižiūrėtojus.

Policijos specialusis dalinys šturmavo kamerą, kurioje užsibarikadavo užpuolikai. Moteris buvo nukauta, kalinys sužeistas. Prancūzijos teisingumo ministrė Nicole Belloubet kvalifikavo incidentą kaip teroro aktą.

Pasak „France Info“, puldamas prižiūrėtojus, vyras šūkaliojo šūkius Alacho garbei. Vėliau jis tyrėjams pareiškė, kad prižiūrėtojų užpuolimas buvo kerštas už Cherifo Chekatto žūtį.

Gruodžio 11 d. vakare 29 metų Strasbūro gyventojas Ch. Chekattas ėmė šaudyti į žmones per kalėdinę mugę miesto centre. Išpuolio aukomis tapo penki žmonės, dar 14 buvo sužeisti. Ch. Chekattas buvo nukautas per policijos ir kariuomenės operaciją.

Įtariamasis sulaikytas, bet jis neigia savo kaltę. Jo tapatybė nustatyta. Tai - Iliassas Khayari, dalyvavęs karo veiksmuose Sirijoje, rašo leidinys. Laikraščio duomenimis, už dalyvavimą karo veiksmuose teroristų pusėje I. Khayari 2016 metais buvo nuteistas penkerius metus kalėti, bet buvo paleistas pirma laiko. Socialiniuose tinkluose jis gyrėsi dalyvavęs nukertant galvą vienam iš belaisvių, tačiau už tai islamistas nebuvo nubaustas, kadangi, teismo nuomone, šis epizodas nebuvo įrodytas.

Pasak „La Derniere Heure“, praėjusią savaitę iš teismo medicinos eksperto biuro Briuselio prokuratūros pastate buvo pavogtas išorinis standusis diskas su teroro akto Briuselyje aukų skrodimo rezultatais, taip pat diktofonas su informacija, nesusijusia su šia byla. Prokuratūra patvirtino vagystės faktą, nepateikdama detalių.

2016 metų kovo 22 d. trys mirtininkai iš Briuselio teroristų kuopelės detonavo sprogstamuosius įtaisus Malbeko metro stotyje Briuselyje ir Belgijos sostinės tarptautiniame oro uoste. Žuvo 32 žmonės, dar 340 buvo sužeisti.

„Jis buvo žinomas kaip islamistas, bet – ne džihadistas“, – sakė Andy Grote (Andis Grotė), kuris pažymėjo, kad „esama radikalizavimosi požymių“.

Jis pridūrė, kad nors ataka gali turėti islamistinį motyvą, įtariamasis taip pat turi psichologinių problemų.

„Dar neaišku, kuris elementas buvo svarbiausias“, – sakė A.Grote.

Užpuolimą tiriantys pareigūnai penktadienį sakė, kad įtariamasis įėjo į prekybos centrą, paėmė nuo lentynos maždaug 20 cm ilgio virtuvinį peilį, atplėšė pakuotę ir staiga užpuolė 50 metų vyrą, kuris vėliau mirė.

Vėliau užpuolikas sužeidė dar penkis žmones.

Įtariamasis iš prekybos centro paspruko, bet įvykio liudininkai jį pasivijo ir iškvietė policiją.

„Konstitucijos apsaugos biuras (BfV) tarp savo darbuotojų sugebėjo išaiškinti įtariamąjį islamistą“, – sakoma agentūros pranešime, kuris patvirtina informaciją pasirodžiusią anksčiau savaitraštyje „Der Spiegel“ ir dienraštyje „Die Welt“.

51 metų vokietis buvo suimtas įtarus, kad jis internetu dalijosi „įslaptinta informacija“. Manoma, kad šis asmuo planavo surengti sprogdinimą BfV būstinėje vakariniame Kelno mieste, nurodė Vokietijos spauda.

Vis dar nėra žinoma, ar jis turėjo kokių nors ryšių su radikalia džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Naujienų agentūrai AFP BfV atstovė sakė, kad neįvardytas 51 metų vyras „netikru vardu prisistatęs vyras internete rašė islamistinius komentarus ir interneto pokalbiuose siūlė (agentūros) vidinės informacijos“.

Ji patvirtino, kad buvo išduotas arešto orderis ir kad įtariamasis buvo sulaikytas.

Vis dėlto ji nepatvirtino pranešimų, kad jis neva planavo ataką, ir patikino, kad nėra „įrodymų, kad biurui ar jo darbuotojams gresia realus pavojus“.

Prokurorai rengia bylą dėl „planuoto keliančio grėsmę valstybės saugumui pavojingo veiksmo“.

Leidiniai „Der Spiegel“ ir „Die Welt“ nurodė, kad vyras atsivertė į islamą 2014 metais. Jis buvo vedęs, turėjo vaikų ir dirbo banke, o nuo balandžio taip pat dirbo agentūroje, kuriai rinko žvalgybinę informaciją apie islamistus Vokietijoje.

Anot žiniasklaidos, įtariamasis iš dalies pripažino pareiškimus užsimindamas apie sprogdintojų atakas, vykdytas „Dievo vardu“.

Internete jis naudojosi keliais skirtingais vardais ir galimai atskleidė informacijos apie agentūrą pokalbių kambariuose, sakoma pranešimuose. Jo veikla buvo išaiškinta prieš mėnesį.

Vokietija kol kas išvengė didelio masto mirtinų džihadistų atakų, kokios buvo įvykdytos Paryžiuje ir Briuselyje, bet šalyje būta pavienių užpuolikų įvykdytų puolimų, o dar daugeliui tokių išpuolių buvo užkirstas kelias.

Ginkluoti iki dantų Sidnėjaus policininkai antradienį rytą šturmavo kavinę Martino aikštėje, kur vienas užpuolikas nuo pirmadienio ryto daugiau nei 16 valandų laikė įkaitais grupę žmonių.

 Per operaciją žuvo mažiausiai du žmonės, pranešta antradienio rytą televizijos reportažuose.

Vietoje buvęs naujienų agentūros AFP reporteris sakė matęs kažką, užklotą kruvina paklode; matyt ten buvo negyvas žmogus, neštuvais išneštas iš kavines, į kurią po virtinės sprogimų ir blyksnių įsiveržė ginkluoti specialiojo policijos būrio nariai.

Per Australijos televiziją „Channel 7“ pranešta, kad žuvo mažiausiai du žmonės, dar trys buvo sunkiai sužeisti per minėtą operaciją.

Šūviai ir sprogimai pasigirdo netrukus po 2 val. vietos ( pirmadienį 17 val. Lietuvos) laiku, kiek anksčiau mažiausiai šešiems žmonėms, kurie, kaip manoma, buvo tapę, įkaitais, pavyko pabėgti iš kavinės.

Atvykę medikai ant neštuvų išnešė kelis sužeistus žmones, tačiau nežinoma, ar tarp jų buvo ir užpuolikas, kurio tapatybę prieš kelias minutes buvo paskelbęs šaltinis policijoje.

Nustatyta, kad tai 49-erių iranietis dvasininkas Manas Haronas Monisas, pabėgėlis iš Irano, kuris save vadina šeichu ir kuriam iškelta daugybė kaltinimų dėl lytinių nusikaltimų.

2012 metais jis buvo teistas už įžeidžiančių ir grasinančių laiškų siuntimą aštuonių Afganistane žuvusių australų kareivių šeimoms; jis taip daręs, protestuodamas prieš Australijos dalyvavimą šiame konflikte, skelbiama vietos žiniasklaidos pranešimuose.

Įkaitais paimti žmonės buvo priversti iškelti islamistų vėliavą; dėl ko imta nerimauti, kad tai gali būti džihadistų ataka.

„Dabar nėra operacinės priežasties, dėl ko turėtumėme neskelbti to vardo“, – sakė savo pavardės nenorėjęs skelbti šaltinis policijoje, paprašytas patvirtinti pranešimų, jog įkaitus paėmė M.H.Monisas.

Pirmadienį buvo paleisti arba pabėgo mažiausiai penki įkaitai – išsigandę kavinės darbuotojai ir lankytojai puolė tiesiai į sukarintos policijos pajėgų pareigūnų rankas.

Manoma, kad tuomet dar apie 15 įkaitų liko kavinėje, sakė kanalo „Chanel Seven“ žurnalistas Chrisas Reasonas (Krisas Risonas), dirbantis priešais kavinę kitoje gatvės pusėje.

Somalyje kovojantis islamistas iš JAV ketvirtadienį žuvo per susišaudymą su savo buvusiais bendražygiais - kovotojais iš ekstremistinės grupuotės "Shebab", siejamos su "Al Qaeda", pranešė liudininkai.

Alabamoje gimęs Omaras Hamami (Omaras Hamamis), geriau žinomas kaip Al Amriki (Al Amrikis) ar "Amerikietis", - buvo vienas iš žymiausių kovotojų užsieniečių Somalyje.

JAV valstybės departamentas už jo sugavimą buvo pasiūlęs 5 mln. dolerių atlygį.

"Tarp Amriki ir jo vyrų bei kitų kovotojų užvirė susišaudymas. Pranešama, kad Amriki yra tarp žuvusiųjų", - sakė Bardheros rajono gyventojas Moalimas Ali (Moalimas Alis).