Įgyvendinat Konstitucinio Teismo nutarimą siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos nutraukti paskirtų išmokų mokėjimą, kai vaikas ir (arba) pareiškėjas, išvyksta nuolat gyventi į kitą valstybę, t. y. išmokos mokamos tik nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi skolininko vaikai, kuriems ir buvo mokamos vaikų išlaikymo išmokos, likęs skolininko įsiskolinimas jo mirties dienai nėra išieškomas, o įsiskolinimas nurašomas išmokų administratoriaus nustatyta tvarka.

Pataisoms po svarstymo pritarė 98, prieš balsavo vienas, susilaikė dešimt Seimo narių. Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų spalio 1 d.

Socialinės apsaugos ir daro ministerijos pateiktais duomenimis, vidutinė per mėnesį išmokamų išmokų suma siekia 1,376 mln. eurų, jas gauna daugiau nei 20 tūkst. gavėjų, o vidutinis išmokos dydis sudaro 68,49 eurus.

Skola, t. y. išmokos tėvų neišlaikomiems vaikams, siekia beveik 144 mln. eurų. Permokos – nepagrįstai išmokėtos išmokos vaikams, prie kurių išlaikymo tėvai, kaip paaiškėja, prisideda, siekia 1,252 mln. eurų. Skolininkų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 37 tūkst., o administruojamų bylų (pagal vaikus) skaičius buvo daugiau nei 63 tūkst.

Tai numatančias Išmokų vaikams įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai siūlo šiuo metu skiriamą ir mokamą 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką per mėnesį padidinti iki 2,00.

„Įstatymo projektą paskatino rengti auganti infliacija, kylančios dujų, šildymo ir elektros kainos bei nuolat brangstantis būtiniausių maisto produktų krepšelis. Šiuo projektu siekiame bent iš dalies kompensuoti būsimą kainų šuolį prasidėjus šildymo sezonui ir apsaugoti vieną iš ekonomiškai jautrių grupių, t. y. šeimas, auginančias vaikus“, – sako įstatymo projektą parengę  Seimo nariai  V. Gapšys ir A. Mazuronis.

Jų skaičiavimais, projektui įgyvendinti prireiks apie 77 milijonų eurų papildomų biudžetų lėšų kasmet.

„Tikėtis galima visko, bet visada reikia pasižiūrėti, kas yra mūsų piniginėje ir ką galima padaryti. Tikimės, kad socialinė situacija neturėtų blogėti. Priešingai, finansine prasme tiek socialinės išmokos senjorams, tiek vaikams turėtų išlikti arba didėti, bent jau būti indeksuojamos, kaip numatyta įstatyme“, – žurnalistams sakė R. Sinkevičius.

Jis teigė matantis didelį optimizmą.

„Tikimės, kad antros viruso bangos nebus, bet aplink pasaulis rodo kitą realybę. Kitų metų ekonomikos prieaugis bus mažesnis nei ekonomikos nuosmukis. Tai labai didelio optimizmo kaip ir nėra, bet kelerių metų perspektyvoje grįšime ir viršysime tą pasiektą lygį, kurį ekonomika turėjo 2019 metų pabaigoje“, – teigė ministras.

Kitų metų biudžeto projektas turėtų būti pateiktas rudenį.

Tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Seimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, ši data pasirinkta, nes birželio 5-ąją baigėsi pradinukų mokslo metai.

Išmokos tėvams, prižiūrintiems darželinukus, priešmokyklinukus ir specialiąsias mokyklas lankančius mokinius su negalia, nebebus mokamos nuo įstatymo pataisos įsigaliojimo. Ji pradės galioti kitą dieną po prezidento pasirašymo.

Anot SADM, šiuo metu ekstremali situacija ir karantinas dar tęsiasi, bet apribojimų veikti darželiams ar mokykloms nebėra, todėl ligos išmokų mokėjimas už nesergančius vaikus nebebus tęsiamas.

Vaikui susirgus galioja įprastos įstatymo nuostatos, pagal kurias tėvai, globėjai ar dirbantys seneliai gali slaugyti vaiką iki 14 kalendorinių dienų ir gauti ligos išmoką, kuris siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Dėl epideminės situacijos „Sodra“ iš viso išmokėjo jau 88 mln. eurų ligos išmokų.

Ligos išmoką darželinukus ir pradinukus prižiūrintys tėvai galėjo gauti viso karantino laikotarpiu, nuo kovo 16 dienos.

A. Mazuronis siūlė universaliąją išmoką vaikams iki 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį didinti nuo šių metų liepos 1 dienos.

Priėmus šią siūlomą įstatymo pataisą, pasak jo, didėtų šeimų, auginančių vaikus, pajamos, būtų paskatintas vartojimas.

Už Išmokų vaikams įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 36 parlamentarai. Projektas visiškai nebuvo atmestas, o Seimo sprendimu grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Išmokų vaikams įstatymo pataisas parengė Darbo partijai priklausantys Seimo nariai A. Mazuronis, Mindaugas Puidokas ir Petras Čimbaras.       

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, universaliąją išmoką vaikams numatyta didinti nuo 2021 m. sausio 1 d.

Penki komiteto nariai balsavo už, o trys susilaikė.

Prezidentas siūlo skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais – ji siektų 120 eurų už vaiką, o nepasiturinčioms šeimoms ir vaikams su negalia – 200 eurų.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad lėšos turi būti išmokėtos ne vėliau nei liepos mėnesį.

„Liepa jau vėliausias terminas“, – pirmadienį komiteto teigė jis. S. Krėpšta abejoja, kad gavusios lėšas šeimos jas iškart išleis.

Konservatorius Mykolas Majauskas priekaištavo, kad paramą gaus ir tos šeimos, kurioms dėl jų geros finansinės padėties šios lėšos nebūtinos.

Dauguma politikų remia papildomus vaiko pinigus, nors kai kurie kritikai teigia, kad jie nebūtinai sugrįš į ekonomiką per vartojimą, be to, papildomus pinigus gaus ir dideles pajamas turintys žmonės, kuriems tokio poreikio nėra.

Už teisės akto pakeitimus balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 17 parlamentarų.

Siekiant efektyvesnio individualius vaikų poreikius atitinkančio ir vienodo visose savivaldybėse išmokų teikimo asmenims, patiriantiems socialinę riziką, naujomis nuostatomis nustatyta, kad šiems asmenims išmokos bus teikiamos ne savivaldybės tarybos, o socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Pagal šiuo metu galiojantį Išmokų vaikams įstatymą, išmokos asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikiamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiais būdais: maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ar kitais vaikams būtinais daiktais, socialinėmis kortelėmis, piniginėmis lėšomis vaiką prižiūrintiems motinai ar tėvui, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose, apmokant neformaliojo vaikų švietimo paslaugų išlaidas, socialinėmis paslaugomis, maitinimo talonais ir kitais savivaldybių tarybų nustatytais būdais.

Tačiau, kaip pažymi pasiūlymo iniciatoriai Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Ramūnas Karbauskis, savivaldybėse, vadovaujantis savivaldybių tarybų nustatytomis tvarkomis, taikoma skirtinga išmokų asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikimo praktika ir dažniausiai parenkami tik du išmokų teikimo būdai – socialinės kortelės, skirtos pirkti maisto parduotuvėse, ir piniginės lėšos vaiką prižiūrintiems motinai ar tėvui, kurie ne visada užtikrina individualius vaikų poreikius.

2019 m. universalią išmoką vaikui (vaiko pinigus) gavo 516,5 tūkst. vaikų, iš jų nepinigine forma – 10,1 tūkst. vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose.

Klausimą Vyriausybės posėdyje pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasiūlė pritarti įstatymo projektui, tačiau tuo pačiu teigė, jog Seimas projektą turėtų tobulinti.

Anot ministro, reiktų pratęsti terminą ir leisti išmoką skirti iki 2021 metų sausio, kad šį priedą galėtų gauti visi iki metų pabaigos gimę vaikai.

Vyriausybė šiems siūlymams pritarė bendru sutarimu.

Prezidentas siūlo šeimoms išmokėti vienkartinę 120 eurų išmoką už vaiką, o daugiavaikėms, nepasiturinčioms šeimoms ir auginančioms vaiką su negalia – 200 eurų išmoką, šiuos pinigus pervedant iki liepos 31 dienos.

Prezidento siūlymas dėl išmokų vaikams yra šalies vadovo teikiamo didesnio paramos paketo dalis.

Šiam siūlymui po pateikimo Seimas pritarė. Toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimo salėje projektas turėtų būti svarstomas birželio 2 dieną.

Šalies vadovas prašė projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau parlamentas skubai nepritarė, taip pat dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados.

Dauguma politikų remia papildomus vaiko pinigus, nors kai kurie kritikai teigia, kad jie nebūtinai sugrįš į ekonomiką per vartojimą, be to, papildomus pinigus gaus ir dideles pajamas turintys žmonės, kuriems tokio poreikio nėra.

„Mūsų projektuose bus numatyta, kad išmokos vaikams turėtų pasiekti asmenis ir šeimas ne vėliau kaip šių metų liepą. Teikdami šį pasiūlymą mes prijungėme šias išmokas jau prie egzistuojančios infrastruktūros, prie jau mokamų vaiko pinigų, todėl iš techninės pusės bus reikalingi minimalūs pakeitimai.

Tikimės, kad visos išmokos bus išmokėtos liepą, nes labai svarbu, kad ekonomiką ir šeimas šis skatinimas pasiektų kuo greičiau“, – Eltai sakė S. Krėpšta.

Kaip informuoja Prezidentūra, šalies vadovas siūlys Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas pranešė, kad valdantieji turbūt nepritars gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo mažinimui, bet siūlys sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

„Vaikai abejonių nekelia, taškas. Čia prezidento ir mūsų nuomonės sutampa tikriausiai absoliučiai. Klausimas – vienintelis – dėl GPM ir NPD, čia yra nuomonių skirtumas“, – BNS penktadienį sakė R. Karbauskis.

Prezidentas penktadienį pasiūlė, kad vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

G. Nausėda taip pat siūlo sumažinti GPM tarifą nuo 20 iki 15 proc. darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių lygio – 4 tūkst. eurų prieš mokesčius. Sumažintas tarifas galiotų nuo liepos iki metų pabaigos.

Prezidentas taip pat pasiūlė ankstinti numatytą NPD padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.

R. Karbauskis siūlo nemažinti GPM, o NPD didinti 100 eurų.

„Mūsų siūlymas tikriausiai bus nemažinti GPM ir ne 50, o 100 eurų didinti NPD. Tokiu būdu mes turėtume efektą, kad būtų nauda turintiems mažiausias pajamas“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

„Seime bus diskusija“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, NPD būtų galima padidinti atgaline data – nuo šių metų sausio pirmos. Pasak R. Karbauskio, tokiu atveju gyventojams būtų grąžintos permokos.

„Atgal priimti sprendimą – tą galima teisiškai padaryti. Gautųsi, kad būtų grąžintos permokos“, – sakė R. Karbauskis.

Jis taip pat teigė, kad valdančiųjų siūlymas yra socialiai teisingesnis, nes būtų orientuotas į mažiausias pajamas šiuo metu gaunančius žmones.

„Tai yra ne prieštaravimas prezidentui, o tiesiog ieškojimas geriausio sprendimo“, – tvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

R. Karbauskio teigimu, Seimas prezidento pasiūlymus turėtų pradėti svarstyti kitą savaitę.