„Atvykome protestuoti, nes mūsų kasdienis gyvenimas yra labai sudėtingas, kaip ir mūsų socialinis gyvenimas. Svarbu, kad visi apie tai žinotų“, – sakė organizacijos pirmininkė Pilar Zurdo.
„Tokie produktai per brangūs“, – piktinosi vienas iš protesto dalyvių.
„Kainos turi būti sumažintos“, – pritarė ir kitas vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kainų didėjimas yra siaubingas“, – sakė moteris.
Gliuteno netoleruoja sergantys nepagydoma autoimunine liga celiakija.
„Mes negalime eiti pavalgyti bet kur. Negalime rizikuoti dėl vaikų. Dėl to produktus pasiimame su savimi. Pavyzdžiui, jums išeinant iš namų nereikia kuprinės maistui, o mums – reikia“, – apie problemas kalbėjo vyras.
Naujausiais duomenimis, Ispanijoje iš 47 mln. gyventojų tokių pacientų užregistruota apie 0,5 mln.
Lietuvoje taip pat jau kurį laiką vilnija begliutenės mitybos banga.
„Glitimas – tai baltymas, kuris yra kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Tad reikėtų išbraukti būtent šią kategoriją, tas kruopas ir ieškoti alternatyvų“, – aiškino „Livin“ pardavėja konsultantė Jolita Mickeliūnienė.
Gliutenas yra glitimo sudedamoji dalis, bet dalis specialistų sako, kad tai vienas ir tas pats.
„Pasitikrinome, pamatėme, kad tai nėra priežastis, kad organizmas toleruoja gliuteną, viskas gerai ir valgome toliau“, – sakė užkalbinta moteris.
O kiti valgyti iš tiesų negali. Organizmas į gliuteną reaguoja kaip į nuodą.
„Imuninė sistema į kviečiuose esantį baltymą formuoja atsaką ir žmogus kenčia dėl to. Vienos ar kitos formos celiakija mūsų populiacijoje galimai serga net iki 2 proc. – du žmonės iš šimto. Tai yra daug. Tiesa, jų nedaugėja, nes gerėja ir diagnostika“, – komentavo Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.
Tokią diagnozę prieš šešerius metus išgirdo ir Jurgita.
„Buvo bėrimai, galvos skausmai. Taip pat – galvos svaigimai, kas yra vienas iš ligos simptomų“, – kalbėjo parduotuvės „100 % be gliuteno“ įkūrėja Jurgita Valskienė.
Iš diagnozės gimė verslas. Dabar moteris pati prekiauja produktais be gliuteno. Pirkėjų netrūksta. Tiesa, jie – dviejų tipų. Vieni tikrai negali valgyti maisto su gliutenu, o kiti, kaip sako pašnekovė, – besivaikantys mados.
„Žmonės klaidingai įsitikinę, kad maistas be gliuteno yra sveikesnis“, – teigė J. Valskienė.
Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva arba tiesiog krakmolas.
„Mityba be gliuteno tikrai yra pasidariusi kaip kažkoks judėjimas, gyvenimo stilius“, – savo pastebėjimus išsakė ir tinklaraščio „Viskas BE“ įkūrėja Joana Šaulienė.
Taip kalba tinklaraštininkė Joana, kuri gliuteno atsisakė gimus dukrai.
„Kai dukrelei buvo trys ar keturi mėnesiai, atsidūrėme ligoninėje su rimtais požymiais. Tada ir nustatė, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui tipinių maisto produktų“, – pasakojo J. Šaulienė.
Dabar moteris sukauptomis žiniomis dalinasi su kitais ir sutinka, kad tokių produktų kainos gali būti ir kelis kartus didesnės. Pavyzdžiui, 4 sausainių pakuotė gali atsieiti 5 eurus.
„Dažniausiai susiduriame su realybe. Jeigu norėtum pavyzdingai maitintis be visų alergenų, tai yra velniškai brangu. Man yra tekę sutikti moterų, kurios geriau renkasi tam tikrus hormoninius vaistus, slopinančius alergijos simptomus, nei keičia mitybą“, – kalbėjo tinklaraštininkė Joana.
„Be celiakijos, yra kitų sutrikimų, kai žmogus netoleruoja gliuteno. Todėl, kai kiti šaiposi, kad dabar tiesiog tampa madinga mityba be gliuteno, mums, gydytojams, tai – visai nejuokinga“, – aiškino šeimos gydytoja.
Neturintiems alergijų specialistai pristato ir antrą medalio pusę, kuo pašalintas gliutenas gali būti keičiamas.
„Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva, guaro guma (pupenių tirštiklis – aut. past) arba tiesiog krakmolas, kuris, kaip žinome, yra angliavandenių bomba“, – teigė J. Valskienė.
