-
Seimo vadovė: dalis nevyriausybininkų kritikos pataisoms dėl migrantų – pagrįsta 3
„Nevyriausybininkų kritiką tikrai žinome, dalis jos yra pagrįsta, ir aš galiu tik patikinti, kad Seimas intensyviai imsis parlamentinės kontrolės veiksmų, nuolat prižiūrės, kaip taikomi priimti teisės aktai, o esant reikalui šauksime dar vieną neeilinę sesiją ir koreguosime, priimsime kitus teisės aktus, jei bus toks poreikis“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Klausiama, ar ji pati įžvelgia grėsmę galimiems žmogaus teisių pažeidimams dėl svarstomų pataisų, Seimo pirmininkė atsakė, kad „Lietuva susiduria su dar nematyta grėsme, kai migrantai yra panaudojami kaip įrankis daryti spaudimą tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai“.
„Deja, mūsų priešai, šiuo atveju nedraugiški režimai, žaidžia ne pagal taisykles, ir mes turime rasti būdų reaguoti į šią grėsmę, turėdami galvoje ir pagarbą mūsų įsipareigojimams ES, ir Lietuvos žmonių interesus, ir valstybės saugumą“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Nevyriausybininkų kritiką tikrai žinome, dalis jos yra pagrįsta, ir aš galiu tik patikinti, kad Seimas intensyviai imsis parlamentinės kontrolės veiksmų.
Į kai kurių teisininkų pastabas, kad teikiami projektai gali prieštarauti Konstitucijai, V. Čmilytė-Nielsen atsakė, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas tokios išvados nepateikė.
„Seimo Teisės departamentas apsvarstė šiuos teisės akto pakeitimus ir neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai, tik kvestionuoja atitikimą konstitucinei doktrinai. Šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys šiuos įstatymus ir gal padarys tam tikras korekcijas, tačiau dar kartą pabrėžiu, kad Teisės departamentas prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgė“, – teigė Seimo pirmininkė.
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
G. Landsbergis: buvo ieškota kompromisų
Rengiant įstatymo pataisas dėl migracijos buvo ieškota kompromisų, sako užsienio reikalų ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Žinau, kad buvo ieškota tam tikrų kompromisų, galbūt į kai kurias pastabas bus ir atsižvelgta, bet, vis dėlto, man atrodo, šiandien labai aiškų signalą turime pasakyti, kad tai yra krizinė padėtis. Pirmiausia, turime sustabdyti krizę“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas.
Šiandien labai aiškų signalą turime pasakyti, kad tai yra krizinė padėtis. Pirmiausia, turime sustabdyti krizę.
Pirmadienį Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Žmogaus teisių centras, nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“ bei Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į Vyriausybę, Seimą ir Vidaus reikalų ministeriją bei paragino persvarstyti „persvarstyti įstatymo pakeitimus“.
Anot nevyriausybininkų, Seimui teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama suvaldyti krizę, iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.
Parlamentarai ketina priimti pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų.
Be kita ko, Vyriausybės teikiamos pataisos apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija, taip pat grąžinant migrantus suteiktų daugiau galių Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui.
Nevyriausybininkų teigimu, visi suvaržymai bei numatyti laisvių ribojimai be jokių išimčių būtų taikomi ir pažeidžiamiems žmonėms – mamoms su vaikais, nepilnamečiams, kurie atvyko niekieno nelydimi, besilaukiančioms moterims.
Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva susiduria su reiškiniu, kuris „nėra įprastinė migrantų krizė“.
„Mes patiriame hibridinę ataką. (...) Tai nėra žmonės, kurie bėgtų nuo karo, maro ir bado. Dalis jų yra studentai, studijavę su ilgalaikėmis Baltarusijoje su ilgalaikėmis vizomis, buvę visiškai saugiose sau sąlygose – gyvenę studentų bendrabučiuose, mokęsi. Dabar jiems yra nutrūkę mokslai, jie yra siunčiami privaloma tvarka kaip ginklas prieš Lietuvą. Mes turime atremti ataką, kuri yra skirta Lietuvai“, – dėstė ministras.
„Mūsų teisinė bazė buvo kurta idealioms aplinkybėms“, – pridūrė jis.
Politikas taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į pastabas, teisės aktai ateityje galės būti patikslinti.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį Valstybės gynimo tarybos posėdžio teigė, kad Lietuvoje „migracijos sistema yra naudojamasi“, todėl pakeitimai yra būtini ir svarbūs. Savo ruožtu prezidento vyriausias patarėjas Darius Kuliešius sakė, kad šį projektą vertino teisininkai, o jie „neįžvelgė tokių paminėtų rizikų“.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai sulaikė 1716 migrantų – porą dešimčių kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė valstybės mastu yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
Seimas antradienį susirinko į neeilinę sesiją priimti teisės aktų pakeitimams, kurie migracijos procedūras turėtų sutrumpinti iki dešimties dienų. Taip pat pataisos apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos dėl neteisėtos migracijos iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.
Taip pat kai kurie teisininkai išsakė kritiką pataisoms kaip galimai pažeidžiančiomis Konstituciją. Anot jų, priėmus įstatymų pakeitimus migrantams nebus užtikrinta apeliacijos galimybė esant neigiamam sprendimui dėl prieglobsčio.
-
LSDP jau teikia Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų 1
LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tvirtina, kad tai yra socialdemokratų atlikti „namų darbai“, kurie galėtų būti pagrindas tolesnėms diskusijoms.
„Tai yra namų darbas. Mes ateiname jau paruošę, nes kai mes susirenkame 5-7 seniūnai, tai vis tiek mes turime turėti dokumentą, apie kurį galime kalbėti. Seimo pirmininkė žadėjo kažką paruošti, bet mes nelaukiame, kol kažkas paruoš, mes ateiname su savo paruoštu dokumentu, kuris gali būti tas dokumentas, dėl kurio mes galime kalbėtis“, – LSDP frakcijos surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Sysas.
Parlamentaro nuomone, didžiausia diskusija turėtų vykti dėl tiesiogiai renkamų merų įgaliojimų apibrėžimo.
„Aš manau, kad didžiausia diskusija bus dėl mero galios. Ar jis yra vykdomosios valdžios, ar įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas“, – teigė socialdemokratas, pažymėdamas, kad LSDP neva nesiekia lenktyniauti su kitomis frakcijomis, o tiesiog siekia konstruktyvumo.
„Mes tikrai nesiruošiame čia lenktyniauti, bet mes esame konstruktyvi opozicija ir ateiname ne pasėdėti, o atnešame konkrečius įstatymus“, – tikino A. Sysas.
Mes tikrai nesiruošiame čia lenktyniauti, bet mes esame konstruktyvi opozicija ir ateiname ne pasėdėti, o atnešame konkrečius įstatymus.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Tuo tarpu Seime, reaguojant į KT sprendimą, įvyko pirmasis Seimo frakcijų seniūnų susitikimas, kuriame pavyko rasti frakcijų sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad atitinkamos pataisos pateikimo tikisi jau šioje pavasario sesijoje. Ji taip pat optimistiškai vertina galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
Seimo pirmininkė: namų darbus darome visi
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, reaguodama į socialdemokratų teikiamas Konstitucijos pataisas, teigė, kad nors su šia iniciatyva detaliai ji dar nesusipažino, tačiau neabejoja, kad ruošiantis trečiadienį suplanuotam frakcijų seniūnų susitikimui namų darbus rengia visos politinės jėgos.
„Namų darbus, matyt, visi padarėme. Yra ir pas mane galimų Konstitucijos pataisų juodraštis“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Namų darbus, matyt, visi padarėme. Yra ir pas mane galimų Konstitucijos pataisų juodraštis.
Ji priminė, kad praėjusią savaitę visų Seimo frakcijų seniūnai sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo bei vienos bendros iniciatyvos, kuri prieš tai būtų suderinta su visomis frakcijomis.
„Mes praėjusią savaitę susirinkę su visais frakcijų seniūnais, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovais kalbėjome apie tai, kad svarbu derinti iniciatyvas ir išeiti su viena bendra (iniciatyva-ELTA), ir aš vis dar viliuosi, kad tai mums pavyks padaryti“, – teigė Seimo pirmininkė.
Seimo frakcijos svarsto, ar riboti merų kadencijas
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad su parlamento frakcijomis svarstoma, ar ateityje turėtų būti apribotos merų kadencijos. Pasak jos, po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, visos parlamentinės frakcijos sutinka, jog būtina ieškoti sprendimų, leisiančių ir toliau išlaikyti praktiką merus rinkti tiesiogiai. Tuo tarpu, ar bus atrastas sutarimas riboti merų kadencijas, aiškina politikė, kol kas yra sunku pasakyti. Jos teigimu, šiuo klausimu politinės partijos gali turėti skirtingas nuomones.
„Aš manyčiau, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo sektų, kad reikėtų svarstyti kadencijų apribojimą. Klausimas dabar yra, ar tai reikėtų reguliuoti teikiant Konstitucijos pataisą, ar galima tai palikti apspręsti įstatymo pakeitimu. Kaip tik dėl to mes rytoj padiskutuosim su frakcijos seniūnais“, – Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Aš manyčiau, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo sektų, kad reikėtų svarstyti kadencijų apribojimą.
„Dėl tiesioginių merų rinkimų visi vienareikšmiškai sako, kad mes turėtume keisti Konstituciją, ir palaiko tiesioginius merų rinkimus. Iš esmės dėl balsavimo būdo išsaugojimo sutarimas yra politinis. Dėl kadencijų – tai yra kita diskusija, ir šiandien aš dar nesu pasirengusi atsakyti į klausimą, ar visi vienodai mato“, – pridūrė liberalė.
Kiek galėtų būti siūloma įstatymu įtvirtinti merų kadencijų, teigė V. Čmilytė-Nielsen, kol kas anksti svarstyti.
„Tai šiek tiek ankstyvas klausimas. Nuomonės čia gali šiek tiek skirtis, bet, manau, kad galima rasti bendrą vardiklį“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Tuo tarpu Seime, reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą, įvyko pirmasis Seimo frakcijų seniūnų susitikimas, kuriame pavyko rasti frakcijų sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad atitinkamos pataisos pateikimo tikisi jau šioje pavasario sesijoje. Ji taip pat optimistiškai vertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.