Parlamentas gruodį priėmė pataisą su išlyga netaikyti reikalavimo per valstybės šventes Lietuvos valstybės vėliavą iškelti prie, virš ar ant gyvenamųjų namų, jei juose nėra nuolat gyvenama. Už ją balsavo 115 Seimo narių, vienas buvo prieš ir trys susilaikė.

Pataisą inicijavęs opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas Algimantas Dumbrava sako, kad ją parengė sulaukęs žmonių kreipimųsi dėl gautų administracinių baudų už tai, kad prie gyvenamojo namo – dažniausiai tai būna iš tėvų ar senelių paveldėtos negyvenamos sodybos – neiškėlė Lietuvos vėliavos valstybės švenčių dienomis.

Pažeidus vėliavų iškėlimo tvarką gresia įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 12 iki 16 eurų.

Policijos departamentas BNS informavo neturintis statistikos, kiek baudų skirta neiškėlus vėliavos prie negyvenamų namų, o iš viso pagal Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį dėl vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimo šiemet pradėtos 899 administracinių nusižengimų teisenos.

Kitos gruodį Seimo priimtos pataisos numato, kad Lietuvos pasienio kontrolės punktuose šalia valstybės vėliavos turės būti keliama ir Lietuvos istorinė vėliava su Vyčiu, taip pat tokią vėliava prie valstybės institucijų turės būti iškelta minint Valstybės dieną liepos 6-ąją.

Už tokią pataisą balsavo 116 Seimo narių ir keturi susilaikė.

Vienas projekto iniciatorių konservatorius Andrius Kupčinskas sako, kad platesniu istorinės vėliavos demonstravimu bus kovojama su Rusijos skleidžiamu naratyvu, jog Lietuvos valstybės užuomazgos atsirado tik XX amžiuje ir tai lėmė sovietų Rusijos pagalba Lietuvai, pavyzdžiui, Vilniaus krašto atidavimas.

„Pagal naują tvarką, istorinė vėliava bus iškelta tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse, prie automobilių kelių įsteigtuose pasienio kontrolės punktuose.

Taip pat įstatyme įrašyta galimybė istorinę vėliavą gyventojams kelti prie gyvenamųjų namų, tačiau tai nebus privalomas nurodymas, o prie valstybės ir savivaldybių institucijų ši vėliava turės būti iškelta liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

Projektą siūlantis konservatorius Andrius Kupčinskas teigia, kad taip būtų iš dalies kovojama su Rusijos skleidžiamu naratyvu, jog Lietuvos valstybės užuomazgos atsirado tik XX amžiuje ir tai lėmė sovietų Rusijos pagalba Lietuvai, pavyzdžiui, Vilniaus krašto atidavimas.

„Tokiu būdu visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas pasitiktų Lietuvos istorinė vėliava, kaip ilgaamžės Lietuvos istorijos simbolis, užsienio piliečių, kertančių Lietuvos pasienio kontrolės punktus, akyse, įtvirtinantis Lietuvą kaip ilgaamžę istoriją turinčią, ją vertinančią ir prisimenančią valstybę“, – aiškinamajame rašte teigia Seimo narys.

Pagal projektą, istorinę vėliavą būtų privalu kelti tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse, prie automobilių kelių įsteigtuose pasienio kontrolės punktuose.

Taip pat pataisoje numatyta galimybė istorinę vėliavą gyventojams kelti prie gyvenamųjų namų, tačiau tai nebūtų privalomas nurodymas.

Kita vertus, privalu būtų ją kelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

„Istorinė Lietuvos vėliava neatsiejama nuo liepos 6 dieną minimos Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, kuri gali būti laikoma Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės atskaitos tašku. Istorinės valstybės vėliavos kėlimas prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų liepos 6-ąją stiprins Lietuvos valstybės istorinio tęstinumo įamžinimą ir jo simbolių naudojimą“, – teigė A. Kupčinskas.

Anot jo, tai prisidėtų ir prie visuomenės patriotinių jausmų stiprinimo, istorinės atminties plėtros, augintų pagarbą Lietuvos istoriniams simboliams ir stiprintų valstybės tapatybę bei tautinį identitetą.

Ministerija prašo Latvijos piliečių, kad atsidūrę nepaprastoje padėtyje Baltarusijoje ir prireikus konsulinės pagalbos, pavyzdžiui, pametus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jie kreiptųsi į bet kurios Europos Sąjungos valstybės ambasadą Minske, Latvijos konsulatą Vitebske arba susisiektų URM konsulinio skyriaus skubios pagalbos telefonu. Jie taip pat gali kreiptis į Latvijos atstovybes Ukrainoje ir Lenkijoje.

Latvijos užsienio reikalų ministerija informavo, kad Latvijos vizą Vitebsko konsulate gali gauti tik tie asmenys, kurių nuolatinė gyvenimo vieta yra Vitebsko srityje. Taip pat konsulatas priima prašymus vizoms iš krovinių ir keleivių vežėjų bei asmenų, kuriems Baltarusijoje gresia represijos dėl politinių motyvų.

 Baltarusijos vėliavą pakeitė baltos ir raudonos spalvų istorine baltarusių vėliava.

Sekmadienį bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minsko oro uoste – neva dėl teroristinio išpuolio pavojaus, nors vėliau jokios grėsmės nebuvo rasta.

Lėktuve buvęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir Europos humanitarinio universiteto (EHU) Vilniuje studentė Sofija Sapega buvo sulaikyti Baltarusijos pareigūnų.

Pirmadienį protestuojant prieš šią prievartą prie Rygos viešbučio „Radisson Blu Hotel Latvija“, kur yra apsistojusi pasaulio ledo ritulio čempionate dalyvaujanti Baltarusijos rinktinė, oficialią Baltarusijos vėliavą pakeitė baltos ir raudonos spalvų istorine baltarusių vėliava.

Atsakydama Baltarusija iš šalies išsiuntė Latvijos ambasados Minske diplomatus.

Paaiškinimo neturi

Paklaustas, kodėl ant partijos būstinės po švenčių užsiliko vėliava su Vyčiu, Klaipėdoje į Seimą išrinktas parlamentaras Dainius Kepenis dienraščiui paaiškino: "Kadangi trispalvė yra šventinė vėliava, o istorinė gali kabėti nuolatos, tai dabar ji ir kabės prie mūsų ("valstiečių" partijos – A.D.) visų būstinių. Ar įstatyme parašyta, kad uždrausta ją kabinti? Paskambinkite mano padėjėjui Konstantinui Lotiukui į štabą, jis paaiškins tą idėją."

Iš K.Lotiuko ne ką daugiau pavyko sužinoti: "Kodėl kabo istorinė vėliava? Nes nusprendėme pakabinti. Įstatymo mes neskaitėme, sakykite, kas blogai, mes pataisysime. Yra visgi šimtas metų valstybei ir mes iškėlėme. Patys išvadas pasidarykite. Iškėlėme vėliavą dėl tūkstantmečio, ne, dėl šimtmečio."

Siūlo neieškoti poteksčių

Buvęs Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Antanas Rimša teigė, kai tik buvo ruošiamasi priimti istorinės vėliavos įstatymą (2004 m.), buvo numatyta vėliavą su Vyčiu laikyti iškeltą nuolatos tik prie tų pastatų, kurie simbolizuoja valstybingumą. Politinių partijų būstinių tame sąraše tikrai nebuvo ir nėra.

"Manyčiau, kad istorinę vėliavą jie pasikabino dėl savo estetinių įsitikinimų, veikiausiai čia nėra jokių tendencijų. Nebent visos jų būstinės būtų papuoštos ta pačia istorine vėliava. Tai turėtų būti sisteminis veiksmas, tada galėtume įžvelgti potekstę, šiuo atveju įtarti giluminius tikslus būtų pernelyg drąsu ir galbūt mes primestume jiems daugiau išminties, negu jie turi", – įsitikinęs politologas Lauras Bielinis.

Įstatymai galioja ne visiems

Pagal įstatymą Lietuvos valstybės istorinė vėliava laikoma nuolat iškelta prie Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje, Karo muziejaus skverelyje Kaune ir ten, kur reziduoja Respublikos prezidentas.

Taip pat vėliava, kurios raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, vasario 16 d. iškeliama prie Signatarų namų pastato Vilniuje, kovo 11 d. – prie Seimo rūmų, gegužės 15-ąją – Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną – prie Seimo rūmų, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – prie Respublikos prezidento rezidencijos, Žalgirio mūšio dieną – prie Krašto apsaugos ministerijos, Konstitucijos dieną – prie Seimo rūmų, Respublikos prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir Konstitucinio Teismo pastatų.

Jei prezidentas lankosi šalies Karinių jūrų pajėgų flotilėje, jam užlipus ant laivo denio, tame laive taip pat turi būti iškelta vėliava su Vyčiu. Prezidentui išvykus, vėliava turi būti nuleista.

Šių metų pradžioje Seimas priėmė Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas  (jos įsigalios nuo balandžio 30 d.), kuriomis išplečiama Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarka.

Tačiau įstatyme nenurodoma, kad istorinė vėliava nuolatos gali kabėti prie politinių partijų būstinių.

– Kodėl savo gyvenime susidomėjote istorija? Kuo tas mokslas jus traukia? Galima sakyti, dedikavote dalį savo gyvenimo istorijai.

– Tai buvo kaip ir pirmoji mano mokslo meilė – istorija. Dar mokykloje man ji patiko. Perskaitydavau vadovėlius, kai tik juos gaudavau. Dar būdavo neprasidėję mokslai, o aš perskaitydavau vadovėlius ir, atėjęs į pamoką, jau žinodavau, kas bus kitoje ir dar kitoje pamokoje. Ta meilė buvo. Pradėjau studijuoti Vilniaus universitete istoriją, tačiau paskui mečiau ir išvažiavau į pasaulį. Tik po kažkiek laiko baigiau studijas.

– Turbūt išvykote domėtis gyvąja būtimi ir kažko atradinėti?

– Ne, tiesiog atsidarė sienos, Lietuva tapo nepriklausoma ir atsirado galimybė pabėgti iš čia, pasižiūrėti, kaip kiti žmonės gyvena už tos tvoros. Tai ir pabėgau.

– Kur važiavote ir kaip ilgai ten buvote?

– Teko pabūti Prancūzijoje, Vokietijoje bei Šveicarijoje. Ne tai, kad pakeliauti, bet pagyventi. Gal daugiausia gyvenau Prancūzijoje, po to – Šveicarijoje ir truputėlį Vokietijoje.

– Ar ten bandėte mokytis, dirbti, kažką kito veikti?

– Iš pradžių dirbome, kad turėtume, už ką pavalgyti, o po to nusprendėme studijuoti. Nusprendėme tai daryti Prancūzijoje. Keliavome dviese su kompanionu. Buvome net priimti į universitetą. Lyg atsivėrė visi keliai, tačiau Prancūzijos ambasada Vilniuje nedavė studentiškų vizų, iškėlė labai daug sąlygų. Laikai dar buvo atšiaurūs – 1993–1994 m. Negavome vizų ir dėl to neturėjome teisės studijuoti, nors bandėme ilgai, kokius trejus metus iš eilės ėjome į ambasadą, ir nieko.

Lietuva 1918 m. atkurta irgi buvo su Vyčio vėliava, su Vyčio simboliu. Trispalvės tuo metu, kai buvo pasirašomas garbingas valstybės atkūrimo aktas, nebuvo. Trispalvė truputį vėliau atsirado, ji prigijo ir užaugo kartu su mūsų modernia valstybe.

– Po tokio ilgo buvimo Vakaruose paprastai visi vis tiek užsikabina, sako – ai, nebūsiu mokslininku, bet plausiu indus ar vairuosiu automobilį, dirbsiu transporto srityje – ir lieka užsienyje. Vis dėlto likimas jus sugrąžino atgal į Lietuvą. Kodėl?

– Pirmiausia, išbandėme visus darbus: ir indus plovėme, ir prie baro stovėjome, ir griovius kasėme, ir ko tik nedarėme. Buvo tikrai nelengva, bet įdomu. Susipažinome visokiais darbais. Tačiau be Lietuvos negalėjome gyventi. Į penktų metų pabaigą nusprendėme, kad grįšime į Lietuvą, ir grįžome. Čia baigiau mokslus ir pradėjau dirbti Lietuvoje.

– Įtariu, kad tai jus skatino kažkokie patriotiniai jausmais. Kas, jūsų nuomone, labiausiai ugdo žmoguje patriotizmą ir kaip tas tikras patriotas atrodo?

– Patriotas – labai skambus žodis, bet bet kuriuo atveju Lietuva yra ta žemė, ta valstybė, tie draugai, tie žmonės, tos giminės, kurie yra savi, suprantami. Čia net kvapas kitoks, skonis kitoks, čia labai gera.

Grįždavome iš tų savo kelionių į Lietuvą ir iš tikrųjų pailsėdavome, pasikraudavome jėgų, vėl galėdavome kilti į keliones. Be Lietuvos neįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi. Labai baisu pagalvoti, kaip buvo sunku tiems žmonėms, kuriuos ištrėmė, kurie turėjo pabėgti iš Lietuvos ir gyveno toli 10, 20, 30 metų. Jiems tikrai turėjo būti labai sunku.

– Yra žmonių, kurie, iškeliavę iš Lietuvos nors ir trumpam laikotarpiui, grįžta kalbėdami su šiokiu tokiu kitos šalies akcentu. Kaip žiūrite į tai?

– Niekada neatsirado joks akcentas. Čia vėlgi... Jeigu nori kalbėti su akcentu, tai gali taip kalbėti, o jeigu ne, tai, ką mes išmokome, ką gavome su pirmu oro gurkšniu, tas išlieka ir nepasikeičia niekada.

– Kodėl daugelis iš mūsų teigiame, kad esame patriotai, bet masiškai emigruojame? Mes netikime valstybe? Nematome galimybių? Kokia yra didžioji priežastis?

– Nemanau, kad tai yra patriotizmo stoka. Tiesiog gal žmonės nori surasti turtingesnį gyvenimą, gal įdomesnį gyvenimą, gal nori kažko pasiekti, subręsti. Tai labai normalus, natūralus procesas. Šie procesai vyksta visada nuo neatmenamų laikų. Svarbu, kad šis procesas būtų suvaldytas taip, kad didelė dalis sugrįžtų atgal ir turėtų kur sugrįžti. Vertinu tik teigiamai.

– Tai nepritartumėte minčiai, kad Lietuva mažėja, tuštėja, kad išsibarstysime ir būsime tokia po pasaulį klajojanti tauta?

– Neišsibarstysime. Iš tikrųjų jau yra prasidėjęs grįžimo procesas. Jeigu žiūrėtume statistiškai, tai jau pradeda grįžti vis daugiau ir daugiau. Žinoma, dalis mūsų tautiečių nebegrįš, nieko nepadarysi, bet tikrai nemažai sugrįžta ir sugrįš.

Dar kas įdomu – žmonėms, kurie daug pasiekė, baigė mokslus, turi rimtus darbus, kai ateina savirealizacijos etapas, norisi kažką prasmingo nuveikti, o ne tik uždirbti pinigus. Jie nori grįžti į Lietuvą ir kažką prasmingo veikti. Tas procesas irgi jau prasidėjo. Tam, kad jis prasidėtų, turėjo praeiti laiko.

Žinoma, mums buvo neramu, kad lyg išsivaikštome. Niekur mes neišsivaikštome, grįžtame atgal. Mes irgi penkerius metus po pasaulį vaikščiojome, sukaupėme patirties ir grįžome atgal. Tikrai tokių yra nemažai ir jų bus dar daugiau.

– Jeigu esi ką nors pasiekęs Vakaruose, nori grįžti, bet matai, kad Lietuvoje tiesiog nėra tos pramonės šakos ar tos vietos, ką reikia daryti? Pačiam kurti?

– Pačiam kurti. Viskas įmanoma. Pasaulis globalus, Europa globali. Jei čia nėra tos pramonės šakos, vis tiek gali sukurti kažką tokio, ką galėtum čia veikti. Visos galimybės yra, tik noro reikia turėti.

– 2004 m. įteisinta mūsų istorinė Vyčio vėliava. Ją šiandien galime pamatyti vis dažniau ir dažniau, bet kodėl gi šiandien vis dar, atrodo, mūsų tos lygiavertės vėliavos kartais vertinamos ne visai lygiaverčiai? Juk, atrodo, galėtų viena šalia kitos plevėsuoti.

– Jos tikrai lygiagrečios savo prasme, atsiradimu, tačiau, vertinant statusą (jau šnekant teisine kalba), trispalvė yra įteisinta Konstitucijoje, tai yra valstybinė vėliava. Valstybės istorinė, herbinė vėliava įteisinta Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme. Ji naudojama, bet valstybinė yra trispalvė.

Abi vėliavos negali būti naudojamos vienodai, bet Seimas sausio 13 d. išvakarėse išplėtė šį įstatymą, todėl istorinė vėliava labai daug kur naudojama su trispalve, lygiaverčiai, lygiagrečiai. Ji netgi plevėsuoja prie valstybės pagrindinių institucijų: Seimo, vyriausybės, teismų, prokuratūros ir t. t.

Per valstybės šventes, t. y. Liepos 6 d., Vasario 16 d., Kovo 11 d. istorinė vėliava labai daug kur bus keliama kartu su trispalve. Toks mažas niuansėlis, bet iš tikrųjų tai tarsi viena ranka – negalime pasakyti, kuris pirštas svarbesnis, visi jie labai svarbūs.

– Ar pats visada keliate abi vėliavas, ar kažkurią vieną?

– Keliu ir abi, ir vieną, bet vis tiek nenoriu išskirti. Jos abi yra viena vėliava. Yra vienas mūsų šalies, tautos kamienas. Negalima jo skaldyti į kelis. Yra vienas nuo seniausių laikų iki šių.

Vyčio simbolis iki tiek gilus ir archajiškas... Archeologai yra radę Didvyčių kapinyne (dar ir pavadinimas toks simboliškas) XII a. skulptūrėlę, kuri ypač panaši į mūsų Vytį su raiteliu. Primityvi, bet labai panaši. Ta Vyčio idėja eina nuo seniausių laikų iki dabar.

Lietuva 1918 m. atkurta irgi buvo su Vyčio vėliava, su Vyčio simboliu. Trispalvės tuo metu, kai buvo pasirašomas garbingas valstybės atkūrimo aktas, nebuvo. Trispalvė truputį vėliau atsirado, ji prigijo ir užaugo kartu su mūsų modernia valstybe. Tai yra labai svarbi mūsų modernios valstybės dalis. Ji auga toliau su mumis kartu.

„Įteisinus siūlomas pataisas, išeitų, kad Lietuvos valstybėje Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas, savivaldybes ir kitas svarbias krašto institucijas reprezentuotų net dvi skirtingos vėliavos: Lietuvos valstybės (trispalvė, įteisinta Konstitucija) ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava (raudona su baltu raiteliu, įteisinta įstatymu, kaip istorinio atminimo ženklas). Tokių dalykų nėra nė vienoje valstybėje“, – teigiama Heraldikos komisijos Seimui pateiktoje išvadoje.

Komisijos nuomone, siūlomos pataisos įvestų painiavą, todėl raginama jų atsisakyti.

Tokių dalykų nėra nė vienoje valstybėje.

Anot Heraldikos komisijos, istorinė vėliava galėtų būti keliama valstybės švenčių dienomis, bet ne nuolatos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį dėl Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisų surengė klausymus.

Jų dalyviai vis dėlto sutarė, kad istorinė arba herbinė vėliava turėtų būti nuolat iškeliama virš arba šalia Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo, teismų, prokuratūrų, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybių, Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilies bei Karo muziejaus skverelyje Kaune. Taip pat Kernavėje ir Senųjų Trakų piliavietėje.

Projekte taip pat nurodoma, kad per valstybines šventes vėliava su Vyčiu turėtų plevėsuoti ir virš kitų įstaigų, institucijų, diplomatinių atstovybių užsienyje. Valstybės bei savivaldybių įstaigoms ji būtų privaloma ir Laisvės gynėjų dieną sausio 13-ąją, Lietuvos įstojimo į NATO bei ES dienomis – atitinkamai kovo 29-ąją ir gegužės 1-ąją, liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-iąją – Kariuomenės dieną.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisų projektą dar 2012 metais parengė konservatoriai Stasys Šedbaras ir Kęstutis Masiulis. Jį iš Seimo stalčių prieš porą savaičių ištraukė Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, Lietuvos šimtmečio išvakarėse reikia prisiminti valstybingumo ištakas ir 2018-uosius „paženklinti pasididžiavimą valstybe skatinančiais simboliais“.

Dabar istorinė vėliava nuolat keliama Valdovų rūmuose Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Ji visuomenės iniciatyva plazda ir Vilniaus Lukiškių aikštėje, kai buvo iškelta 2015 metais minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.

„Istorinė valstybės vėliava mums nuolat primena mūsų susitarimą gyventi valstybiškai, laikytis pareigų ir ištikimybės valstybei, kuri mums sudaro sąlygas taikiai gyventi viduje ir išorėje“, – istorinės vėliavos svarbą trečiadienį apibūdino Heraldikos komisijos narys Arvydas Každailis.

Anot jo, istorinė vėliava – raudona su sidabriniu raiteliu – yra kilusi iš valdovo vėliavos ir žymi brandų valdovą, gebantį apginti savo šalį.

Dėl įstatymo pataisų projekto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas planuoja apsispręsti sausio 2 dieną, o sausio 12 dieną jį turėtų svarstyti visas Seimas.

Parlamentas 2004 metais įteisino Lietuvos valstybės istorinę vėliavą.

Lietuvos valstybės istorinė arba herbinė vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją.

Ketvirtadienį pranešta, kad R. Karbauskis pasiūlė jau besibaigiančios Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto svarstymu.

Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų, politikas tikisi, kad projektas galėtų būti priimtas iki sausio vidurio pratęstoje Seimo sesijoje.

Minėtą projektą 2012 metais parengė konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras.

Pagal jį, Lietuvos valstybės istorinė vėliava – raudoname fone Vytis – turėtų būti nuolat iškeliama ant Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, teismų, generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Signatarų namų, savivaldybių pastatų. Ji taip pat turėtų plevėsuoti virš Aušros Vartų Vilniuje, Kauno, Klaipėdos, Medininkų, Biržų, Panemunės, Raudonės, Siesikų, Norviliškių ir Raudondvario pilių, Kernavės piliakalnyje, Senųjų Trakų piliavietėje, Karo muziejaus skverelyje, Kaune bei Birutės kalne, Palangoje.

2018 metai mums yra ypatingi, todėl juos turėtume paženklinti pasididžiavimą valstybe skatinančiais simboliais, o istorinė vėliava – vienas iš jų.

Įstatymas taip pat įpareigotų istorinę vėliavą kelti švenčių dienomis virš visų valstybės įstaigų ir institucijų.

Dabar ši vėliava keliama Valdovų rūmuose Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Istorinė vėliava visuomenės iniciatyva plazda ir Vilniaus Lukiškių aikštėje, kai buvo iškelta 2015 metais minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.

Pasak R. Karbauskio, šis projektas nepelnytai nugulė Seimo stalčiuose.

„Kviečiu grįžti prie šio projekto svarstymo. Lietuvos šimtmečio išvakarėse turime puikią progą visiems drauge prisiminti mūsų valstybingumo ištakas, kurios šimtmečius padėjo puoselėti istorinę atmintį, suteikė jėgų ir prieš 100 metų, ir prieš tris dešimtmečius kovoti už mūsų laisvę. 2018 metai mums yra ypatingi, todėl juos turėtume paženklinti pasididžiavimą valstybe skatinančiais simboliais, o istorinė vėliava – vienas iš jų“, – pranešime spaudai cituojamas Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

Pasak jo, istorinės vėliavos naudojimo galimybių išplėtimas turės reikšmės pilietiškumo augimui, vaikų ugdymui, valstybės imuniteto nedraugiškoms jėgoms stiprėjimui.

Seimas 2004 metais įteisino Lietuvos valstybės istorinę vėliavą.

Lietuvos valstybės istorinė arba herbinė vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją.

Valstybės dieną Vilniuje surengtas bėgimas su istorinėmis Vyčio vėliavomis. Pasak organizatorių, taip siekiama ugdyti patriotiškumą, o bėgimo dalyvių teigimu, tai pagarba valstybei.

25 bėgikai, rankose laikantys Valstybės istorines vėliavas, iš Daukanto aikštės išbėgo popietę. Bėgimu Vilniaus Senamiestyje, išilgai buvusios miesto gynybinės sienos iki Gedimino pilies bokšto, organizatorių teigimu, siekiama simboliškai sureikšminti sostinės ir šalies saugumą Valstybės dienos proga, taip pat ugdyti pilietinę savimonę.

„Idėja yra saugumas. Saugumo sureikšminimas ir gynyba, nes bėgome aplink gynybinę sieną, kuri juosė Vilnių ir buvo pastatyta XVI a. Ir tada buvo aktualu gynyba, ir šiais laikais yra labai aktualu gynyba. Tai mes norime tą pabrėžti ir parodyti. Kitas dalykas –istorijos pažinimas: kokia buvo Lietuva, koks buvo miestas, kokia galinga valstybė ir kokia įdomi mūsų istorija“, – tikina bėgimo su Vyčio vėliavomis sumanytojas Deividas Rimkevičius.

Kelių skirtingų organizacijų atstovai, šiemet dalyvavę bėgime, tikina, kad jiems garbė kitaip paminėti Valstybės dieną, nors tvyrantis karštis daugeliui buvęs didelis išbandymas.

„Valstybės diena yra svarbiausia diena visai Lietuvai, o išbėgti drauge su kariais savanoriais, drauge su „Misija: Sibiras“ dalyviais ir kitais miestiečiais, nešant 25 istorines valstybės vėliavas, man svarbu iš tikrųjų. Smagu bėgti, sveikinti miestiečius, girdėti, kaip jie sveikina ir taip skatinti valstybingumą“, – teigia akcijos dalyvis, Lietuvos šaulių sąjungos narys Karolis Urbelionis.

„Sunku, bet manau, kad tai buvo išbandymas. Man atrodo, kad vertėjo, ir visi dalyviai, kurie bėgo su mumis, tai įveikė ir parodė, kad tikrai verta dėl Lietuvos, dėl valstybės išbėgti tuos 5 kilometrus“, – sako Jokūbas Sutkaitis.

„Akcijoje dalyvauju todėl, kad labai didžiuojuosi, jog esu lietuvė. Tai yra pagarbos atidavimas savo Tėvynei. Bėgimas buvo labai sunkus, nes buvo labai karšta, bet jaučiuosi atidavusi dalį pagarbos“, – tikina akcijos dalyvė, „Misija: Sibiras 2013“ dalyvė Laura Žūsinaitė.

Pasak organizatorių, norinčių dalyvauti bėgime šiemet netrūko, tačiau šįkart nuspręsta kartu paminėti ir 25-erius laisvės metus, tačiau kitąmet žadama surengti didelį bėgimą.

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, trečiadienį Vilniaus Lukiškių aikštėje iškelta didžiulė istorinė Vyčio vėliava.

Toje vietoje, kur sovietmečiu stovėjo Lenino skulptūra, skambant Lietuvos himnui vėliavą iškėlė istorinėje atgimimo laikų nuotraukoje įamžinta Leokadija Juškienė - anais laikais iškilusi virš šalmuotų kareivių mergaitė, išdidžiai laikanti lietuvišką trispalvę.

4 metrų 20 centimetrų pločio ir 7 metrų ilgio vėliava nuo šiol plevėsuoja ant 25 metrų aukščio stiebo.

Renginyje dalyvavęs vienas iš idėjos autorių lenktynininkas Benediktas Vanagas sakė, kad Vytis jam simbolizuoja geriausias lietuvių savybes - „veržlų, kryptingai einantį individą, kuris naudoja įrankius“.