Valstybės vadovas nusprendė pasitraukti, valdančiajai partijai – Afrikos nacionaliniam kongresui (ANC) – pagrasinus jį atstatydinti per parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo, turėjusį įvykti ketvirtadienį.

Per pusvalandžio trukmės kalbą per nacionalinę televiziją J. Zuma sakė, kad jis „priėmė sprendimą dabar pat atsistatydinti iš respublikos prezidento posto“.

„Tarnavau Pietų Afrikos žmonėms geriausiai kiek galėjau. Esu amžinai dėkingas, kad jie patikėjo man aukščiausią postą šiame krašte“, – pridūrė jis.

J. Zumos reputaciją jau ne vienus metus temdo kyšininkavimo skandalai. Anksčiau šią savaitę ANC paliepė jam atsistatydinti, bet prezidentas kurį laiką delsė.

Jis skundėsi dėl šio proceso: „Nebijau palikti politinio posto, tačiau paprašiau savo partijos suformuluoti mano nusižengimus ir paliepimo, kad turiu pasitraukti iš postą, priežastis.“

J. Zuma nesutarė su viceprezidentu Cyril Ramaphosa (Sirilu Ramafoza) – jo numanomu įpėdiniu prezidento poste ir naujuoju ANC vadovu.

Parlamentas gali išrinkti C. Ramaphosą prezidentu jau ketvirtadienį arba penktadienį.

J.Zuma, kurio prezidentavimą užtemdė daugybė skandalų, iš pradžių siekė blokuoti Visuomenės gynėjo tarnybos (Public Protector) ataskaitos paskelbimą, tačiau trečiadienį jo teisininkai netikėtai apeliaciją atsiėmė.

Po kelių valandų buvo paskelbta ataskaita, dar labiau pakenkusi J.Zumos reputacijai po virtinės ankstesnių jo prezidentavimą sukompromitavusių teismo nuosprendžių, ir atnaujinusi raginimus atsistatydinti.

Tyrėjai nagrinėjo įtarimus, kad J.Zuma leido turtingai Indijos verslininkų Gupta (Guptų) šeimai daryti įtaką šalies vyriausybei ir net pasirinkti kai kuriuos ministrų kabineto narius.

355 puslapių tyrimo ataskaitoje yra įrodymų, kad Davidas van Rooyenas (Deividas Rojenas) lankėsi Gupta šeimos gyvenamame rajone Johanesburge dieną prieš tai, kai buvo paskirtas šalies finansų ministru.

D.van Rooyenas, mažai kam žinomas J.Zumos šalininkas, iš finansų ministro posto buvo pašalintas vos po keturių dienų, smukus kainoms rinkoje, kilus investuotojų panikai ir politikų nepasitenkinimui.

Visuomenės gynėjo ataskaitoje sakoma, kad ji „atkreipia Nacionalinės baudžiamojo persekiojimo institucijos dėmesį... į šioje ataskaitoje nurodytus dalykus, kurie, iš pažiūros, yra padaryti nusikaltimai“.

Kariniame parade Pekine kitą savaitę Lietuvai atstovaus ambasados Kinijoje laikinasis reikalų patikėtinis, BNS pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Parade, kuriame bus minimos Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines, nebus daugelio kaimyninių ir Vakarų šalių lyderių.

Renginio metu Kinijos sostinės centrinėje Tiananmenio aikštėje pražygiuos 12 tūkst. karių ir pravažiuos 500 karinės technikos vienetų, o padangėje praskris beveik 200 orlaivių.

Kinijos pareigūnai nurodė, kad šiose iškilmėse dalyvaus 24 valstybių ir vyriausybių vadovai, tarp jų – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma (Jakobas Zuma). Taip pat atvyks Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas yra vienintelis iš ten ketinančių dalyvauti Europos Sąjungos valstybių arba vyriausybių vadovų. Prancūzija ir Italija pasiųs savo užsienio reikalų ministrus, bet JAV, Vokietijai ir Kanadai atstovaus tik Pekine dirbantys jų ambasadoriai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiks su kai kuriais pasaulio lyderiais, tarp jų Kinijos prezidentu Xi Jingpingu (Si Dzinpingu) ir Indijos premjeru Narendra Modi (Narendra Modžiu), prieš prasidedant besivystančių ekonomikų grupės BRICS viršūnių susitikimui.

V.Putinas surengs dvišales derybas su kitų BRICS šalių (Kinijos, Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Indijos) lyderiais Ufos mieste Uralo kalnuose prieš susitikimą, kuris, kaip tikisi Maskva, pademonstruos, kad Rusija nėra izoliuota, nors Vakarų šalys smerkia ją dėl konflikto Ukrainoje.

PAR prezidentas Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma) į Ufą atvyko antradienį, o Xi Jinpingas ir N.Modi atskris trečiadienį – pastarasis anksčiau nei planuota baigęs vizitą Centrinėje Azijoje. Pats BRICS viršūnių susitikimas prasidės ketvirtadienį.

Tuo pačiu metu Ufoje – Baškirijos respublikos sostinėje, esančioje už maždaug 1,1 tūkst. km nuo Maskvos – vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO), regioninio saugumo bloko, susitikimas, per kurį V.Putinas susitiks su Irano prezidentu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu).

Iranas turi SCO stebėtojo statusą. Šią organizaciją sudaro Rusija, Kinija ir keturios buvusios sovietinės Centrinės Azijos respublikos – Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.

Šie aukšto lygio susitikimai vyks tuo metu, kai Maskva yra įsitraukusi į įnirtingą priešpriešą su Vakarų šalimis dėl krizės Ukrainoje, labai pabloginusios V.Putino santykius su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis.

Faktas, kad Maskva organizuoja BRICS viršūnių susitikimą, „pabrėžia, jog Rusijos izoliacija yra neegzistuojanti, kaip ir anksčiau, nors kai kurie politikai Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje tvirtina priešingai“, – politikos analitikas Aleksejus Muchinas, vadovaujantis prokremliškam Politinės informacijos centrui, sakė radijui „Kommersant FM“.

BRICS „pranašauja, kad kuriasi naujas pasaulis, kuriame nedominuos Vakarai“, valstybinio laikraščio „Rossijskaja gaztae“ paskelbtame straipsnyje teigia glaudžius ryšius su Kremliumi palaikantis Fiodoras Lukjanovas, Užsienio ir gynybos politikos tarybos pirmininkas.

„Už uždarų durų ir per darbo pietus lyderiai aptars visas dabartines problemas tarptautinėje darbotvarkėje, tarp jų (padėtį) Ukrainoje, Graikijoje ir grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) terorizmo grėsmę“, – prieš prasidedant viršūnių susitikimui naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo V.Putino vyriausiąjį patarėją užsienio politikos klausimams Jurijų Ušakovą.

Tarp daugelio į susitikimo darbotvarkę įtrauktų klausimų bus pasiūlymas įkurti BRICS banką, kuris finansuotų infrastruktūros projektus šio bloko narėse ir besivystančiose šalyse.

„Ko gera, tai buvo viena iš pagrindinių pasaulio institucijų, orientuotų į infrastruktūros projektus“, – sakė Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas.

Pietų Afrikos parlamente oficialioji opozicija ketvirtadienį demonstratyviai išėjo iš posėdžių salės, kurioje šalies prezidentas Jacob Zuma (Džeikobas Zuma) sakė savo Kalbą tautai; mat opozicijos nariams nepatiko, kad apsauga išvarė grupę radikalių parlamentarų.

„Jūs atsiuntėte policiją į parlamentą“, – piktinosi Demokratinio aljanso parlamentarų lyderis Mmusi Maimane (Mmuis Maimanė), išvesdamas savo partiją iš salės, iš kurios anksčiau buvo išvaryti mažesnės partijos, Ekonominės laisvės kovotojų, nariai.

Pastarųjų lyderis Julius Malema trukdė prezidentui sakyti kalbą ir šaukdamas reikalavo, kad J.Zuma sugrąžintų milijonus mokesčių mokėtojų pinigų, išleistų jo privačiai rezidencijai.

Keturiolika Nobelio taikos premijos laureatų raštu kreipėsi į Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Jacobą Zumą (Džeikobą Zumą), ragindami jį „besąlygiškai užtikrinti“ vizą Dalai Lamai po to, kai Tibeto dvasinis lyderis buvo priverstas atšaukti savo kelionę į šią šalį.

„Esame labai susirūpinę dėl žalos, kurią gali patirti Pietų Afrikos Respublikos tarptautinis įvaizdis, dar kartą atsisakius, arba nepavykus jam išduoti vizos“, – sakom grupiniame laureatų laiške J.Zumai.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma) antradienį vykusiose Nelsono Mandelos atminimo pagerbimo apeigose pavadino velionį kovos su apartheidu didvyrį bebaimiu lyderiu, kuris sujaudino visą pasaulį.

„Tai, kad mes esame Madibos tėvynainiai ir tai, kad mes gyvenome Madibos laiku, yra svari priežastis švęsti“, – sakė M.Zuma dešimtims tūkstančių susirinkusiųjų Soveto stadione, kur vyko gedulingas minėjimas.

„Ši pasaulinio garso asmenybė palietė visų gyvenimus“, – pridūrė jis, vadindamas N.Mandelą vardu, įprastu tarp jo klano narių.

rieš J.Zumai pradedant savo kalbą, ant didžiulių stadione įrengtų monitorių sumirgėjus jo atvaizdui, šalies vadovą nušvilpė keli stadiono sektoriai.

Visi po N.Mandelos buvę PAR prezidentai gyveno jo politiniame šešėlyje, tačiau M.Zuma sulaukė ir didesnių nemalonumų.

Neseniai jis buvo apkaltintas išleidęs 20 mln. JAV dolerių iš mokesčių mokėtojų pinigų savo privataus namo renovacijai.

Tačiau J.Zumai pradėjus kalbėti, švilpimas liovėsi. PAR prezidentas kalbėjo apie N.Mandelos kaip „bebaimio kovotojo už laisvę“ vaidmenį šalies gyvenime ir jo pasiekimus laisvės, žmogaus teisių ir demokratijos srityse.

„Pagerbdami jį, mes pasižadame toliau kurti valstybę ant demokratinių vertybių, žmogaus orumo ir demokratijos pamatų“, – sakė jis.

„Mes ir toliau kursime šalį be skurdo, bado ir benamių“, – kalbėjo prezidentas.

Nobelio komitetas Taikos premijos teikimo ceremonijoje pagerbė N. Mandelos atminimą

Norvegijos Nobelio komitetas antradienį pradėdamas premijos teikimo ceremoniją pagerbė 1993-ųjų metų Taikos premijos laureatą Nelsoną Mandelą.

„Prieš dvidešimt metų Nelsonas Mandela stovėjo ant šios pakylos ir priėmė Nobelio taikos premiją kartu su Frederiku de Klerku“, – sakė komiteto pirmininkas Thorbjornas Jaglandas (Torbjornas Jaglandas) susirinkusiesiems Oslo Rotušėje.

„Jo pergalė prieš apartheidą, tai, kad jis nepasidavė pykčiui ir keršto troškimui, yra viena didžiausių žmonijos pergalių“, – pridūrė jis.

„Mandela tikrai buvo vertas aukščiausių šios premijos standartų“, – sakė jis per ceremoniją, kuri vyko tą pačią dieną, kaip ir N.Mandelos atminimo paminėjimas Pietų Afrikoje.

Kiek anksčiau antradienį šių metų Nobelio taikos premijos laureatės Hagoje įsikūrusios Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) vadovas pavadino N.Mandelą „įžvalgiu žmogumi ir taikiu žmogumi“.

„Man didelė garbė būti čia, praėjus 20 metų po Nelsono Mandelos“, – sakė Ahmetas Uzumcu (Achmetas Iziumdžiu) naujienų agentūrai AFP.

„Jis buvo įkvėpimo šaltinis mums visiems, mūsų kartai, ir esu įsitikinęs, taip pat (bus) ir ateities kartoms“, – pridūrė jis.

PAR meldžiasi už N. Mandelą

Dešimtys tūkstančių balsų antradienį Soveto futbolo stadione emocingai giedojo Pietų Afrikos Respublikos (PAR) himną, kuriuo prasidėjo gedulingos pamaldos už taikos simbolį Nelsoną Mandelą.

PAR prasidėjo pamaldos už MandeląGedėtojai iš PAR ir užsienio, tarp jų – beveik 100 valstybių ir vyriausybių vadovų, karališkųjų asmenų ir religinių lyderių, nepaisydami lietaus susirinko stadione, kuriame PAR tėvas 2010 metais surengė paskutinį svarbų viešą savo pasirodymą.

B. Obama per N. Mandelos pagerbimą paspaudė ranką Kubos lyderiui R. Castro

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį per Nelsono Madelos pagerbimo renginį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) paspaudė ranką Kubos prezidentui Rauliui Castro (Rauliui Kastrui) – tai precedento neturintis gestas šalims, tarp kurių jau daugiau kaip pusę amžiaus tvyro nesantarvė.

B.Obama pasisveikino prieš užlipdamas ant scenos pasakyti kalbos per ceremoniją vienam didžiausių pasaulio taikdarių, taip pademonstruodamas savo norą užmegzti ryšį ir su JAV priešais.

Vienas JAV pareigūnas sakė, kad R.Castro šypsojosi, kai B.Obama spaudė jam ranką.

Dviejų Šaltojo karo priešininkių lyderių pasisveikinimas paspaudžiant rankas įvyko per ceremoniją, kurios metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas N.Mandelos susitaikymo žiniai.

B.Obama sveikino virtinę pasaulio lyderių, dalyvaujančių tame atminimo renginyje Johanesburge. Jis taip pat paspaudė ranką Brazilijos prezidentei Dilmai Rousseff (Dilmai Rusef), kuri konfliktavo su B.Obama dėl įtariamo JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) šnipinėjimo.

JAV ir Kuba neseniai žengė mažus žingsnelius draugiškų santykių atkūrimo link, sužadindamos viltis, kad abi šalys netrukus gali padaryti persilaužimą tarpusavio santykių srityje. Tačiau skeptikai perspėja, kad abi šalys „atšilimo“ ženklus demonstruodavo ir anksčiau, bet paskui vis tiek grįždavo prie senų abipusių kaltinimų.

Pasaulis susivienijo pagerbti N. Mandelą

Didžiulės minios gedinčių Pietų Afrikos Respublikos (PAR) gyventojų antradienį susirinko Soveto futbolo stadione, kur drauge su prezidentais, kunigais, karalienėmis ir šeichais pagerbs Nelsono Mandelos - pasaulį vienijančio simbolio - atminimą.

Beveik 100 pasaulio lyderių drauge su maždaug 80 tūkst. kitų žmonių tame stadione – N.Mandelos kovos su apartheidu žaizdre – turi atsisveikinti su žmogumi, kurio gyvenimo istorija pelnė retą visuotinę pagarbą.

Nepaisant visuotinio nacionalinio gedulo dėl N.Mandelos mirties ketvirtadienį, nuotaika buvo pakili – žmonės buvo pasiryžę švęsti vienos iškiliausių 20-ojo amžiaus politinių figūrų atminimą.

„Jį Dievas davė, Dievas ir atėmė. Mes niekada nesiliausime jo mylėję“, - sakė Shahimas Ismailas (Šahimas Ismailas), kuris pasiėmė laisvą dieną darbe – savo vadovaujamoje sporto akademijoje Johnnesburge, kad galėtų dalyvauti renginyje.

Penkios valandos iki pamaldų pradžios, nepaisant dulksnos, jau buvo susirinkusios didelės minios, kurios tikėjosi gauti geresnes vietas.

Žmonės, apsisiautę PAR vėliavomis ar geltonos ir žalios spalvų šalikais su užrašu „Mandela amžiams“, šoko ir judėjo įėjimo link, kai kurie – dainuodami zulu kalba „Mandela nemiega, tik klūpi“.

„Taip būna tik kartą gyvenime. Tai – istorija, - sakė 36 metų Noma Kova. - Nenorėjau žiūrėti to per televizorių“.

Daugelis iš tribūnų sklidusių dainų mena apartheido laikų kovas, bet bendrai tvyrojo neatstūmimo atmosfera.

Tūkstančiai žmonių lipo į nemokamus traukinius iš Johanesburgo centro – emocijų užvaldyti vyrai ir moterys, visokiausio amžiaus ir įvairiausių rasių.

„Vykstu į pamaldas, kad geriau pajusčiau šalies nuotaiką, išeičiau iš savo burbulo“, - sakė 26 metų baltasis Marcelis Boezaartas (Marselis Buzartas), kalbantis afrikanų kalba.

Naujienos apie N.Mandelos mirtį - savo namuose Johanesburge - visame pasaulyje sukėlė bangą su meile sumišusio žavėjimosi, kurį reiškia politiniai ir religiniai lyderiai, kai kurie jų – apskritai nelabai dėl ko galintys sutarti.

Tarp tų, kurie kalbės per pamaldas už N.Mandelą, yra JAV ir Kubos prezidentai, atidėsiantys į šalį nuo Šaltojo karo laikų likusius nesutarimus, kad pagerbtų velionį stebint milijonams visame pasaulyje.

Šios pamaldos yra dalis savaitę truksiančių valstybinių laidotuvių renginių, kurie baigsis N.Mandelos palaidojimu šį sekmadienį jo vaikystės kaime Kunu.

Indijos ir Brazilijos prezidentai antradienį taip pat pasakys kalbas, kurios taip pat atspindės nepaprastą pasaulinį N.Mandelos populiarumą ir įtaką.

Saugumas aplink Soveto stadioną buvo smarkiai sustiprintas, virš jo skraido kariškių sraigtasparniai, policija kontroliuoja minias.

Velionio šeimos vardu kalbės keturi jo vaikaičiai, bet programoje nėra nei jo našlės Gracos Machel (Grasos Mašel), nei buvusios žmonos Winnie Madikizelos-Mandelos (Vini Madikizelos-Mandelos) pasirodymų.

Nors N.Mandela sunkiai sirgo jau kelis mėnesius, pranešimas apie jo mirtį vis tiek buvo skaudus smūgis neseniai atgimusiai šaliai.

Viešajame gyvenime N.Mandela nedalyvavo jau daugiau kaip dešimtmetį, bet PAR gyventojai į jo nesugriaunamą moralinį autoritetą žvelgė kaip į paguodos konstantą socialinių ir ekonominių permainų netikrumo laikais.

B. Obama pagerbė N. Mandelą kaip „istorijos milžiną“

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį gyrė Nelsoną Mandelą, kurį pavadino „istorijos milžinu“, daugiau nei besišypsančiu simboliu, žmogumi, pademonstravusiu politinių veiksmų galią.

„Sunku šlovinti bet kokį žmogų, ... o dar sunkiau istorijos milžiną, kuris pastūmėjo šalį teisingumo link“, - per N.Mandelos paminėjimą Soveto stadione sakė B.Obama.

JAV lyderį, kuris į minėjimą atvyko valandą pavėlavęs, lietaus permerkta gedėtojų minia sutiko audringais sveikinimais.

B.Obama paragino pasaulį veikti pagal N.Mandelos, kurį palygino su Mahatma Gandhi (Mahatma Gandžiu), Martinu Lutheriu Kingu (Martinu Liuteriu Kingu) jaunesniuoju ir Abrahamu Lincolnu (Abraomu Linkolnu), palikimą - kovoti su nelygybe, skurdu ir rasizmu.

B.Obama pavadino N.Mandelą paskutiniu didžiu 21-ojo amžiaus išvaduotoju ir sakė galvojantis apie tai, kaip prisitaikyti N.Mandelos pamokas pačiam – kaip žmogui ir prezidentui.
Pasak JAV lyderio, pažanga Amerikoje ir PAR neturėtų temdyti fakto, kad darbo dar liko.

PAR parodo mums, kad galime keistis, pridūrė B.Obama.

„Magas, suvienijęs šalį“

Išvakarėse Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Tutu pavadino N.Mandelą „magu“, suvienijusiu šalį, kuri buvo atsidūrusi prie pilietinio karo slenksčio.

„Visi sakė, kad mes sudegsime liepsnose, - kalbėjo D.Tutu. - Jis tikrai buvo tarsi magas su burtų lazdele, pavertęs mus šia šlovinga, daugiaspalve vaivorykštės liaudimi“.

Pirmadienį mažytėje N.Mandelos kameroje Robeno saloje, kur jis praleido sunkiausius iš 27 kalėjimo metų, buvo uždegta viena žvakelė.

Žmogaus, sukūrusio PAR multirasinę demokratiją, vyriausioji duktė Makaziwe Mandela (Makazivė Mandela) pirmadienį papasakojo, kaip jos tėvas prieš mirtį praleido „nuostabią“ savaitę, apsuptas šeimos narių.

„Ten buvo vaikai, ten buvo vaikaičiai, ten buvo Graca, tad mes visuomet esame aplink jį, net paskutinę akimirką“, - sakė ji BBC.

Prieš palaidojimą Kunu N.Mandela nuo trečiadienio tris dienas bus pašarvotas vyriausybės ir prezidentūros rūmuose „Union Buildings“ Pretorijoje, kuriuose jis 1994 metais buvo prisaikdintas prezidentu.

Kiekvieną rytą jo karstas laidotuvių procesijoje bus nešamas sostinės gatvėmis, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę pareikšti paskutinę pagarbą velioniui.

Be B.Obamos ir trijų buvusių JAV prezidentų pagerbti N.Mandelos į PAR atvyks britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas), Afganistano prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) ir daugybė kitų tarptautinių veikėjų bei įžymybių.

Afrikai atstovauja Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas (Gudlakas Džonatanas) ir daugiau kaip tuzinas kitų valstybių ir vyriausybių vadovų.

Tarp atvykstančių garsenybių yra pokalbių laidų karalienė Oprah Winfrey (Opra Vinfri), dainininkas bei aktyvistas Bono (Bonas), britų milijardierius Richardas Bransonas (Ričardas Bransonas), muzikantas Peteris Gabrielis (Piteris Geibrielis).

Soveto stadione lietaus permerktas Musa Mbele (Musa Mbelė) švytėdamas atsisakė pasiūlyto skėčio.

„Jeigu jis galėjo dėl mūsų išbūti už grotų 27 metus, kas yra viena lietinga diena?“, - sakė jis.

Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama penktadienį savo laiške, pasiųstame velionio buvusio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento Nelsono Mandelos šeimai, rašo, kad ilgėsis „mielo draugo“, kuris buvo „narsus, principingas ir neginčijamai doras žmogus“.

Tremtyje gyvenančio Nobelio taikos premijos laureato tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad „mums geriausias būdas jį pagerbti – daryti viską, ką galime, kad prisidėtume prie pagarbos žmonijos vienovei ir dirbtume dėl taikos bei susitaikymo, kaip darė jis“.

Kovos su apartheidu veteranas apsuptas savo šeimos narių ramiai užgeso gruodžio 5 dieną maždaug 20 val. 50 min. vietos laiku, nurodė PAR prezidentas Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma).