Per pirmąjį tokio pobūdžio eksperimentą Pietų Azijos šalyje lėktuvai su debesų sėjos įranga skraidė virš dešimties miesto rajonų, kurie dažnai priskiriami prie vienų labiausiai užterštų vietovių pasaulyje.

Šią „dovaną“ suteikė Jungtiniai Arabų Emyratai, teigė Pandžabo laikinasis vyriausiasis ministras Mohsinas Naqvis.

„Komandos iš JAE kartu su dviem lėktuvais čia atvyko maždaug prieš 10-12 dienų. Jie panaudojo 48 signalines raketas lietui sukelti“, – sakė jis žiniasklaidai.

Pasak ministro, komanda iki šeštadienio vakaro sužinos, kokį poveikį turėjo „dirbtinis lietus“.

JAE vis dažniau naudoja „debesų sėjos“ (angl. cloud seeding) arba kartais vadinamo dirbtinio lietaus metodą, kad sukeltų lietų sausringose šalies platybėse.

Taikant oro modifikavimo metodą į debesis paskleidžiama paprastoji druska – arba įvairių druskų mišinys. Kristalai skatina kondensaciją. Metodas taikytas dešimtyse šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją ir Indiją. Ekspertų teigimu, net labai nedidelis lietus veiksmingai mažina taršą.

Pastaraisiais metais oro užterštumas Pakistane dar labiau padidėjo. Labiausiai nuo nuodingo smogo kenčia Lahoro miestas ir jo daugiau kaip 11 mln. gyventojų. Pastebėtina, kad oro taršos problema paaštrėja rudens ir žiemos mėnesiais.

Šeštadienį Lahore buvo išmatuotas pavojingas PM2.5 teršalų – vėžį sukeliančių mikrodalelių, kurios per plaučius patenka į kraujotaką – lygis, kuris daugiau nei 66 kartus viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytas pavojingas ribas.

Kvėpavimas nuodingu oru turi katastrofiškų padarinių sveikatai.

Pasak PSO, ilgalaikis poveikis gali sukelti insultą, širdies ligas, plaučių vėžį ir kvėpavimo takų ligas.

Kelios vyriausybės iš eilės taikė įvairius metodus oro taršai Lahore sumažinti, įskaitant vandens purškimą ant kelių, mokyklų, gamyklų ir turgaviečių uždarymą savaitgaliais, tačiau tai mažai padėjo arba visiškai nepadėjo.

Paklaustas apie ilgalaikę kovos su smogu strategiją, vyriausiasis ministras atsakė, kad vyriausybė turės atlikti tyrimus, kad galėtų parengti planą.

Šiais pastaraisiais veiksmais nusitaikyta į žmones ir subjektus, kaltinamus tiekimais Rusijos pramonei, stiprinančiais Maskvos gebėjimą tęsti 2022 m. vasarį pradėtą karą Ukrainoje. Iždo departamentas įvedė sankcijas daugiau nei 150 subjektų, o Valstybės departamentas sankcionavo jų daugiau nei 100, įskaitant tuos, kurie apeina sankcijas trečiosiose šalyse.

Iždo sekretorės Janet Yellen pareiškime sakoma, kad naujosios sankcijos nukreiptos į trečiųjų šalių tiekėjus ir tinklus, aprūpinančius Rusiją tuo, ko jai labai reikia, „kad sustiprintų ir išlaikytų savo karinę pramoninę bazę“. J. Yellen pridūrė, kad Kremlius pavertė Rusiją „karo laikų ekonomika“.

Šių veiksmų imtasi tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Kongresą ir Baltuosius rūmus siekti daugiau JAV karinės pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai savo šaliai.

Tarp Iždo departamento taikinių yra Kinijoje, Rusijoje, Honkonge ir Pakistane įsikūręs tinklas, įtariamas „dalyvaujantis palengvinant Rusijai pirkti Kinijos gamybos ginklus ir technologijas“. Sankcijos paskelbtos Kinijos piliečiui Hu Xiaoxunui ir jo Kinijoje įsikūrusiai privačiai gynybos įmonei „Jarvis HK Co“.

Sankcijos nutaikytos ir į įmones Turkijoje bei JAE, taip pat į kitas Kinijoje įsikūrusias kompanijas, pavyzdžiui, palydovinių vaizdų įmones „Beijing Yunze Technology Co“ ir „Chang Guang Satellite Technology Co“. Teigiama, kad abi jos pateikė didelės raiškos vaizdus į JAV sankcijų sąrašą įtrauktai privačiai karinei bendrovei „Wagner“.

Sankcijos įvestos ir Šveicarijoje įsikūrusiai elektronikos eksportuotojai „Thamestone“ bei Singapūre įsikūrusiai tiekėjai „Micro Electronics Technologies“.

Atskirame JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pranešime sakoma, kad JAV ir toliau naudos turimas priemones siekdamos patraukti atsakomybėn Rusiją už jos  nusikaltimus Ukrainoje ir tuos, kurie finansuoja ir remia Rusijos karo mašiną.

„V. Putino lėktuvas nusileido Abu Dabyje“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, o Rusijos valstybinė televizija rodė, kaip pareigūnai sveikina V. Putiną ant nusileidimo tako.

Dėl karo Ukrainoje Vakarų izoliuotas V. Putinas ieško sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose, vėliau jis keliaus į Saudo Arabiją.

Rusijos valstybinė televizija rodė JAE prezidentą šeichą Mohamedą bin Zayedą Al Nahyaną ir kitus pareigūnus, sveikinančius V. Putiną ant tūpimo tako.

Prieš vizitą Kremliaus paskelbtame pranešime sakoma, kad į V. Putino darbo vizito JAE darbotvarkę įtraukti prekybos ir naftos klausimai, ši šalis yra „svarbiausia Rusijos ekonominė partnerė arabų pasaulyje“. Dvišalės prekybos apyvarta 2022 m. pasiekė rekordinį lygį – 9 mlrd. JAV dolerių, pranešė Kremlius.

Tikimasi, kad vėliau trečiadienį atvykęs į Saudo Arabiją V. Putinas susitiks su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu.

Tai tik trečioji Rusijos vadovo kelionė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų nuo tada, kai jis pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, anksčiau V. Putinas lankėsi Irane ir Kinijoje. Nuo kovo mėnesio Rusijos prezidentas yra ieškomas už karo nusikaltimus, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo. V. Putinas praleido rugpjūtį Pietų Afrikos Respublikoje vykusį BRICS šalių viršūnių susitikimą, rugsėjį nedalyvavo G20 viršūnių susitikime.

„Galiu patvirtinti. Gruodžio 7 dieną vyks Rusijos ir Irano derybos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl artėjančio E. Raisi vizito.

V. Putinas Irane lankėsi pernai liepą, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spalį buvo nuvykęs į Teheraną susitikti su kolegomis iš regiono šalių.

Vakarai kaltina Teheraną remiant Rusijos karą Ukrainoje – tiekiant daug dronų ir kitų ginklų.

Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad E. Raisi į Maskvą vyksta V. Putino kvietimu.

„Vienos dienos kelionės darbotvarkėje bus svarbūs dvišalių santykių, įskaitant ekonominius tarpusavio ryšius, [klausimai], taip pat diskusijos apie regioninius ir tarptautinius klausimus, ypač padėtį Gazos [Ruože]“, – sakoma pranešime.

V. Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir JAE, praneša Kremlius

V. Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), pranešė Kremlius.

Nurodoma, kad kelionės tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir aptarti energetikos bei regioninės politikos klausimus.

„Prezidentas V. Putinas rytoj vyks darbo vizito į JAE ir Saudo Arabiją“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos vadovas aptars šalių santykius, Izraelio ir „Hamas“ karą bei tarptautinę politiką.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį V. Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo ir nuo to laiko Rusijos lyderis retai išvyksta į užsienį.

JAE šiuo metu vyksta Jungtinių Tautų klimato konferencija COP28, bet Kremlius nesakė, ar V. Putinas dalyvaus kokiuose nors su ja susijusiuose renginiuose.

2022 metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, V. Putinas praleido kelis svarbius aukšto lygio susitikimus užsienyje. Rugpjūtį jis nenuvyko į BRICS šalių grupės viršūnių susitikimą Pietų Afrikoje, kad esą nesukeltų politinio šou.

Rugsėjį V. Putinas nenuvyko į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, bet lapkritį dalyvavo virtualiame šios grupės susitikime.

TBT šalys narės turėtų vykdyti kovą išduotą V. Putino arešto orderį, jei jis atvyktų į jų teritoriją. Nei JAE, nei Saudo Arabija nėra pasirašiusios TBT steigiamosios sutarties.

Spalį V. Putinas lankėsi Kinijoje ir tai buvo prima šiais metais jo kelionė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų. Keliomis dienomis anksčiau jis buvo nuvykęs į buvusią sovietinę Kirgiziją – pirmo užsienio vizito po TBT sprendimo išduoti jo arešto orderį.

Tai „Telegram“ kanalui „Shot“ pranešė prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas. Šio teigimu, V. Putino laukia „labai svarbios“ derybos, informuoja agentūra „Reuters“.

Rusija su abiem šiomis šalimis bendradarbiauja OPEC+ šalių grupėje. Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai nėra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), kovą išdavusio V. Putino arešto orderį, narės. V. Putinas kaltinamas karo nusikaltimais, susijusiais su šimtų vaikų deportacija iš Ukrainos.

„Rusija ir Jungtiniai Arabų Emyratai paragino surengti skubų viešą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį spalio 18 dienos rytą dėl smūgio Gazos Ruožo ligoninei“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

Vertikalūs ūkiai – vienas iš būdų auginti šviežias daržoves vis didėjant jų poreikiui tuose kraštuose, kur gamtinės sąlygos nėra palankios tradiciniam žemės ūkiui.

Didžiausias pasaulyje hidroponinis ūkis „Bustanica“ mažiau nei prieš metus atvėrė duris Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje. Šis beveik 31 tūkst. kvadratinių metrų ploto vertikalus ūkis prilygsta tokiam dirbamos žemės plotui, kuris yra dukart didesnis už Dubajaus tarptautinį oro uostą.

Hidroponika – viena pažangiausių technologijų, dabar sulaukianti vis daugiau dėmesio, nes daržoves, uogas ar gėles galima auginti be derlingo dirvožemio, taip pat – taupant vandenį.

„Bustanica“ naudoja net 95 proc. mažiau vandens nei įprastas tokio dydžio ūkis. Kitaip tariant – kasmet sutaupoma 250 tūkst. mln. litrų vandens, užauginant daugiau nei milijoną kilogramų produkcijos per metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tikiu, kad tokie ūkio modeliai ir juose naudojamos priemonės bus labai svarbios ateityje. Ypač jei atkreipsime dėmesį į žmonių skaičiaus didėjimą pasaulyje, taip pat senkančius vandens ir derlingos žemės išteklius. Kai kalbame būtent apie šiuos vertikalius ūkius, galiu pasakyti, kad jie labai greitai evoliucionavo – tai nutiko per pastaruosius dešimt metų. Tikiu, kad jų poreikis tik augs“, – kalbėjo gamybos direktorius Robertas Fellowsas.

Toks vertikalus daržovių auginimo būdas, kaip ūkyje „Bustanica“, yra labai perspektyvus. Pirmiausia todėl, kad šviežių daržovių galima turėti ištisus metus. Be to, gerokai mažesniame plote, nei reikėtų įprastai gauti nemenką derlių. Itin svarbu yra ir tai, jog šiame vertikaliame ūkyje išauginti žalumynai yra be pesticidų, herbicidų ar kitų chemikalų.

Pasak R. Fellowso, atsakingo už produkciją, kiekvieną dieną šiame ūkyje yra nuimamas derlius – trys tonos daržovių. Čia griežtai kontroliuojamos augalams sukurtos palankiausios augimui sąlygos – temperatūra, drėgmė, maistinio tirpalo sudėtis ir dirbtinė šviesa.

„Jei klausiate apie pesticidus, herbicidus ar chemikalus, tai mes jų iš vis nenaudojame savo produkcijoje. Viskas auga švarioje aplinkoje. O kalbant apie produkciją, apie mūsų produktų skonį – jis visiškai natūralus“, – teigė gamybos direktorius.

Šalys, kurdamos tokius vertikalius ūkius, siekia tvarumo. Taip pat tikslingai panaudoja turimus išteklius. Tokie ūkiai kaip „Bustanica“ Dubajuje leidžia išvengti daržovių transportavimo dideliais atstumais, nes juos galima įrengti netgi ten, kur gamtinės sąlygos nėra palankios. Tai ateities pasirinkimas, kuris gali prisidėti prie tvaraus žemės ūkio vystymo.

Glaudesni ekonominiai ryšiai

Forumo dalyvius sveikino JAE prekybos ir pramonės rūmų federacijos vicepirmininkas, Šardžos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas J. E. Abdullah Sultanas Al Owaisas, Lietuvos ambasadorius JAE Ramūnas Davidonis ir Kauno PPAR prezidentas Z. Dargevičius.

Verslo forumo metu buvo pasirašyta Lietuvos ir JAE verslo tarybos steigimo sutartis tarp Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir JAE prekybos ir pramonės rūmų federacijos.

Įsteigtos Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo tarybos tikslas – sustiprinti dvišalius ekonominius santykius, auginti investicijų srautą tarp abiejų šalių, kurti glaudesnius tarpusavio prekybos ryšius, organizuojant vizitus ir teikiant paramą Lietuvos ir JAE įmonėms, ypač prekybos ir pramonės sektoriuose.

Komanda: Kauno PPAR prezidento Z. Dargevičiaus vadovaujama 30 verslininkų delegacija iš Lietuvos lankėsi Šardžos prekybos ir pramonės rūmuose.

Susitikime su J. E. Abdullah Sultanu Al Owaisu KPPAR prezidentas Z. Dargevičius ir ambasadorius R. Davidonis aptarė tolesnę Lietuvos ir JAE verslo tarybos veiklą, investicijų ir prekybos ryšių tarp abiejų šalių verslų skatinimą ir planuojamus vizitus.

Beveik 30 skirtingiems sektoriams atstovaujančių įmonių, kurios yra Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narės, dalyvavo forumo metu vykusiuose dvišaliuose verslo susitikimuose (B2B). Juose Lietuvos ir JAE įmonių atstovai aptarė bendradarbiavimo  perspektyvas, investicinius mainus, dalyvavimą JAE ir Lietuvoje vykstančiose parodose ir renginiuose.

Misija į Omano Sultonatą

Prieš vizitą į JAE Lietuvos verslininkų delegacija lankėsi Omano Sultonato sostinėje Maskate. Kartu su delegacija, kuriai vadovavo KPPAR prezidentas Z. Dargevičius, su verslo misija į Omano Sultonatą vyko ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Draugystė: (iš kairės) A. Armonaitė, Kauno PPAR Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus atstovė Ingrida Braziūnienė ir KPPAR prezidentas Z. Dargevičius įteikė dovaną Omano prekybos ir pramonės rūmų pirmininkui Faisalui Abdullah Al Rawasui.

Vizito metu Lietuvos delegacija susitiko su Omano prekybos ir pramonės rūmų pirmininku Faisalu Abdullah Al Rawasu ir Omano prekybos, pramonės ir investicijų skatinimo ministru Qaisu bin Mohammedu Al Yousefu. Susitikimuose buvo aptartos tolesnio abipusio bendradarbiavimo tarp abejų prekybos rūmų perspektyvos ir galimybės Lietuvos verslininkams.

Ryšiai: Kauno PPAR prezidento, LPPARA viceprezidento Z. Dargevičiaus vadovaujama verslininkų delegacija iš Lietuvos svečiavosi Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forume.

Balandžio 30 d. Lietuvos delegacijos atstovai dalyvavo Omano prekybos ir pramonės rūmų organizuotame pirmajame Omano Sultonato ir Lietuvos verslo forume. Maskate Lietuvos verslininkai taip pat susitiko su Omano Sultonato lietuvių bendruomene. Be to, verslo misijos metu įmonių iš Lietuvos atstovai turėjo galimybę apsilankyti didžiausiose Maskate įsikūrusiose įmonėse ir dalyvavo B2B renginyje su Omano verslininkais, kur mezgė naujus bendradarbiavimo ryšius.

Misija: Lietuvos verslo atstovai taip pat lankėsi Omano prekybos ir pramonės rūmuose.

Verslo misijoje dalyvavo Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, viceministras Karolis Žemaitis ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir Omano Sultonatui Eitvydas Bajarūnas.

Grupė teigė, kad nuo 2 400 iki 2 700 afganistaniečių, evakuotų į JAE po to, kai 2021-ųjų rugpjūtį Talibanas perėmė valdžią Kabule, ir laukdami kol bus perkelti kitur, tebėra savavališkai laikomi laikinuose pabėgėlių būstuose. Juose jų judėjimo laisvė yra ribota, o galimybė kreiptis į teisininkus – menka.

JAE savo ruožtu teigė, kad kartu su JAV kolegomis stengiasi užbaigti perkėlimo procesą, tačiau paneigė pranešimus apie itin prastas gyvenimo sąlygas.

„Emyratų valdžios institucijos daugiau kaip 15 mėnesių tūkstančius Afganistano prieglobsčio prašytojų laiko užrakintus ankštomis ir apgailėtinomis sąlygomis, nesuteikdamos jokios vilties, kad jų bylose bus pasiekta pažangos“, – sakė žmogaus teisių padėtį JAE stebinti HRW tyrėja Joey Shea (Džoji Ši), ragindama nedelsiant juos paleisti.

Vienas organizacijos kalbintas prieglobsčio prašytojas teigė, kad „stovykla visiškai prilygsta kalėjimui“.

Jungtinių Valstijų prašymu JAE sutiko laikinai priimti afganistaniečius, kol jie bus perkelti kitur, naujienų agentūrai AFP sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Emyratų pareigūnas.

Anot jo, „JAE toliau bendradarbiauja su JAV ambasada tvarkant keliautojų dokumentus ir palaiko ryšius su JAV kolegomis, siekdami laiku perkelti likusius evakuotus asmenis“.

„Suprantame, kad kilo nusivylimas, ir tai užtruko ilgiau nei planuota“, – pridūrė jis.

Pareigūnas atmetė HRW kaltinimus dėl blogų sąlygų laikinojoje stovykloje ir teigė, kad valdžios institucijos užtikrina „aukštos kokybės apgyvendinimo, sanitarijos, sveikatos priežiūros, klinikines, konsultavimo, švietimo ir maitinimo paslaugas“.

Tačiau, pasak HRW, sulaikyti afganistaniečiai kenčia gyvendami kalėjimo sąlygomis – be judėjimo laisvės ir visą parą stebimi. Grupė nurodė, kad šioje stovykloje žmonės patiria „psichinės sveikatos krizę“ ir pridūrė, kad sužinojo bent apie vieną bandymą nusižudyti.

„Vyriausybės neturėtų ignoruoti sukrečiančios šių afganų, paliktų nežinioje JAE, padėties, – sakė J. Shea. – Ypač JAV vyriausybė, kuri koordinavo 2021-ųjų evakuaciją ir su kuria daugelis evakuotų asmenų dirbo prieš Talibanui užgrobiant valdžią, turėtų nedelsdama imtis veiksmų ir įsikišti.“

Naujienų agentūra AFP aiškinasi, kodėl JAE pasirinko Sultaną al Jaberą (Sultaną Džaberą) ir kokią žinią tai siunčia prieš šiais metais vyksiančią Jungtinių Tautų konferenciją dėl klimato kaitos.

Kas yra Sultanas al Jaberas?

Sultanas al Jaberas yra JAE Abu Dabio valstybinės naftos bendrovės (ADNOC), kuri yra viena didžiausių pasaulyje naftos įmonių, vadovas.

Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje išsilavinimą įgijęs 49 metų vyras taip pat yra JAE pramonės ir pažangiųjų technologijų ministras.

2020 metais jis buvo paskirtas specialiuoju JAE pasiuntiniu klimato klausimais. Šias pareigas jis taip pat ėjo 2010–2016 metais.

Pasak JAE valstybinės žiniasklaidos, jis taip pat yra „Masdar“ – valstybės remiamos, kelių milijardų dolerių vertės bendrovės, investuojančios į atsinaujinančiąją energiją ir remiančios projektus daugiau nei 40 šalių nuo jos įkūrimo 2006 metais – įkūrėjas.

S. al Jaberas dalyvavo daugiau kaip 10 COP klimato kaitos konferencijų ir vadovavo JAE delegacijai paskutiniame JT viršūnių susitikime dėl klimato Egipte. Tai buvo bene didžiausia delegacija, dalyvavusi derybose, ir viena didžiausių per visą COP istoriją.

2009 metais tuometinis generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas (Ban Kimunas) jį paskyrė į JT energetikos ir klimato kaitos patariamąją grupę.

„Sultanas al Jaberas, dar prieš pradėdamas dirbti ADNOC ir dirbdamas savo vadovaujamoje bendrovėje, vadovavo JAE kovos su klimato kaita veiksmams“, – sakė JK analitinio centro „Chatham House“ bendradarbis, klimato ekspertas Karimas Elgendy (Karimas Elgendis).

Kodėl tai kelia kontroversiją? 

COP28 surengimas vienoje iš pagrindinių naftos gavybos šalių sukėlė susirūpinimą aktyvistams, raginantiems atsisakyti naftos, kuri gamina šiltnamio efektą sukeliančias dujas, šildančias planetą.

Šiuos nuogąstavimus tik pakurstė tai, kad derybų vadovu buvo pasirinktas iškastinio kuro bendrovės vadovas.

Organizacijos „Climate Action Network International“ vykdomoji direktorė Tasneem Essop (Tasnim Esop) teigė, kad išrinkti asmenį, kuris „vadovauja pramonei, atsakingai už pačią krizę“, yra „interesų konfliktas“.

S. al Jaberio paskyrimas taip pat padidino susirūpinimą, kad lobistams, siekiantiems atidėti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, bus suteikta dar daugiau galios.

Jau COP26 Škotijoje dalyvavo 500 iškastinio kuro lobistų – šis skaičius dar padidėjo COP27 Egipte, o daugiausia jų atsiuntė Jungtiniai Arabų Emyratai.

„COP28 turi baigtis bekompromisiu įsipareigojimu palaipsniui atsisakyti viso iškastinio kuro: anglies, naftos ir dujų“, – teigė „Greenpeace International“ atstovė Tracy Carty (Treisi Karti).

„Pasaulinėse derybose dėl klimato kaitos nėra vietos iškastinio kuro pramonei“, – pridūrė ji.

Kokią tai siunčia žinią?

K. Elgendy sakė, kad JAE – vieni didžiausių pasaulyje žaliavinės naftos gamintojų – „nemato jokio prieštaravimo“ S. al Jabero pasirinkime.

Persijos įlankos šalis ne kartą tvirtino, kad nafta ir dujos bus reikalingos ištisus dešimtmečius, kad būtų galima aprūpinti pasaulio ekonomiką energija ir gauti pajamų, kurias būtų galima investuoti į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius.

„Dr. Sultano pasirinkimas visiškai atspindi JAE požiūrį į klimato kaitos veiksmus: JAE įsipareigoja mažinti anglies dioksido kiekį savo ekonomikoje,.. tačiau gina savo moralinę teisę eksportuoti kiekvieną iškastinio kuro molekulę“, – teigė K. Elgendy.

„Teigiama, kad iki 2050 metų pasauliui vis dar reikės tam tikro iškastinio kuro kiekio ir kad jis turėtų būti tiekiamas iš pigiausių ir mažiausiai anglies dioksido išskiriančių gamintojų, tai yra Persijos įlankos arabų šalių“, – pridūrė K. Elgendy.

JAE taip pat aktyviai pasisako už tai, kad į pokalbius apie klimatą būtų įtraukti naftos pramonės vadovai, nes jų patirtis energetikos pramonėje yra naudinga sprendžiant klimato kaitos problemą.

„Persijos įlankos šalyse, kurių ekonomikai didelę reikšmę turi išgaunama nafta, daug klimato kaitos veiksmų reikės imtis būtent šiame sektoriuje“, – teigė Singapūro nacionalinio universiteto Vidurio Rytų instituto mokslo darbuotoja Aisha al Sarihi (Aiša Sarihi).

„Naftos pramonės neįtraukimas prie derybų stalo gali būti nenaudingas visam regionui“, – AFP sakė Omano ekspertė.